Skirtingi mokesčiai

Nors daugelis žmonių kelionių metu beveik visur įpratę atsiskaityti kortelėmis, užsienyje vis dar pasitaiko vietų, kur priimami tik grynieji. Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, sako, kad bent dalį grynųjų pinigų prieš keliones verta išsigryninti dar Lietuvoje.

Ekspertė taip pat rekomenduoja pasidomėti, kokį fiksuotą procentą nuo išimamos sumos gali tekti susimokėti išsigryninant pinigus bankomate užsienyje. Anot jos, svarbu ne tik žinoti, kokį išgryninimo mokestį nuskaito bankomatų operatorius, bet ir pasidomėti apie galimus valiutos keitimo mokesčius.

Jei turite mokėjimo kortelę su kelionių draudimu, pasitikrinkite, ar draudimas skirtas ir kartu keliaujantiems šeimos nariams.

„Imantiems grynųjų pinigų iš bankomatų leidžiama pasirinkti – gryninti pinigus vietine valiuta ar eurais ir privalomai pateikiami valiutos keitimo mokesčiai. Užsienio bankomatų operatoriai gali taikyti didesnį antkainį nei turimos kortelės bankas, todėl dažnai finansiškai naudingiau rinktis vietinę valiutą. Gali būti taikomas ne tik valiutos keitimo, bet ir išgryninimo operacijos mokestis – ne tik bankomatų savininkų, bet ir naudojamos kortelės banko. Tačiau kai kurių bankų kortelės, kaip ir mūsų, leidžia pinigus išsigryninti be jokio komisinio mokesčio visame pasaulyje pagal mokėjimo kortelės nemokamo išgryninimo limitus. Jį galima pasitikrinti asmeninėje banko paskyroje“, – paaiškino R. Ežerskienė.

Anot pašnekovės, svarbu turėti omenyje, kad kai kuriose valstybėse negalima atlikti mokėjimo operacijų, nepalaikančių lustinės technologijos. Tarp jų dažniausiai patenka tolimosios valstybės: Argentina, Brazilija, Filipinai, Tailandas, Meksika ir kt.

Kelionių draudimas

Nors nuo netikėtų situacijų apsisaugoti sudėtinga, anot pašnekovės, prieš vykstant į kelionę verta pasirūpinti kelionės draudimu. Paprastai draudimo apsauga taikoma skubiajai medicinos pagalbai, bagažo apsaugai nuo vagysčių ir pasimetimo, nenumatytiems skrydžių pasikeitimams.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad yra tokių kortelių, kurios nereikalauja pirkti draudimo atskirai. Pavyzdžiui, turint kreditinę kortelę, draudimas galioja automatiškai, tiesa, kartais tam gali būti papildomų sąlygų, pavyzdžiui, ta kortele turi būti apmokėta bent nustatyta dalis kelionės išlaidų. Taip asmuo, jo bagažas ir pirkiniai per kelionę apdraudžiami be jokių papildomų veiksmų.

„Jei turite mokėjimo kortelę su kelionių draudimu, pasitikrinkite, ar draudimas skirtas ir kartu keliaujantiems šeimos nariams. Taip pat įsitikinkite, ar jame yra papildoma apsauga užsiimant ekstremaliu sportu. Pavyzdžiui, jei planuojate plaukioti banglente ar kelionės metu vairuoti motociklą, kai kurie bankai tai vertina kaip pavojingas veiklas, kurioms įprastas kelionių draudimas negalioja“, – sako R. Ežerskienė.

Papildomai banko ekspertė rekomenduoja turėti galiojančią Europos sveikatos draudimo kortelę. Su ja yra apmokamos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos ES zonoje.

Debeto ar kreditinė?

ES valstybėse atsiskaitymai priimami tiek debeto, tiek kreditine kortelėmis ir dažniausiai kelionėms pakanka bet kurios iš jų. Tiesa, kredito kortelė turi vieną pranašumą – nemokamą kelionių draudimą.

Kelionių draudimą taikančios kredito kortelės kai kuriais atvejais taiko ir kasko draudimą, kuris gali praversti, jei užsienyje keliaujama nuomotu automobiliu ir įvyksta eismo įvykis. Todėl R. Ežerskienė pataria prieš keliaujant įvertinti savo kelionės planus ir kokių išlaidų galėtumėte patirti netikėtai.

„Kredito kortelės taikomas kelionės draudimas su kasko gali padėti sutaupyti, išvengiant brangaus draudimo įsigijimo automobilių nuomos punkte. Apskritai, draudimas kelionių metu padeda lengviau spręsti nenumatytas situacijas ir išvengti jų sukeltų skaudžių išlaidų, todėl tam tikrais atvejais kreditinė kortelė keliaujant gali suteikti daugiau saugumo“, – teigė ekspertė.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos pirmąjį šių metų ketvirtį ten išleido 442,8 mln. litų - 7 proc. daugiau nei 2013 metų sausio-kovo mėnesiais.

Po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai ir vienadieniai turistai šiemet išleido 77,8 mln. litų, arba 7,1 proc. daugiau nei pirmąjį 2013-ųjų ketvirtį, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Pirmąjį ketvirtį į užsienį keliavo 231,6tūkst. šalies gyventojų - 2,7 proc. daugiau nei per tą patį 2013 metų laikotarpį. 53 proc. keliautojų sudarė vyrai, 47 proc. - moterys. 45proc. turistų nurodė, kad nakvojo viešbučiuose ir moteliuose, 52 proc. - pas gimines ir draugus ar privačiajame sektoriuje.

Lietuvos turistų kelionių į užsienį skaičius šiemet padidėjo 9 proc. iki 308,5 tūkstančio. Asmeninių kelionių skaičius išaugo 6,7 proc. iki 224,1 tūkst. (72,6 proc. visų kelionių), verslo kelionių - 15,7 proc. iki 84,4 tūkstančio.

Šalies gyventojai, išvykę į užsienį poilsiauti ir atostogauti šiemet išleido 342,5 mln. litų, o į užsienį vykę verslo reikalais - 100,3 mln. litų, arba atitinkamai 6,5 proc. ir 8,9 proc. daugiau nei per tris 2013-ųjų mėnesius.

Pirmąjį ketvirtį kelionėje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 1435 litus, vidutinė kelionės trukmė buvo 7 nakvynės (2013 metų sausį-kovą - 1462 litai ir 7,4 nakvynės).

Per tris šių metų mėnesius daugiausia keliautojų vyko į Jungtinę Karalystę (54,6 tūkst., arba 17,7 proc. visų keliavusių į užsienį gyventojų), Baltarusiją (34,6 tūkst., arba 11,2 proc.), Lenkiją (30,6 tūkst., arba 9,9 proc.), Vokietiją (25,5 tūkst., arba 8,3 proc.), Latviją (24,3 tūkst., arba 7,9 proc.) ir Rusiją (18,3 tūkst., arba 5,9 proc.).

Vietinių turistų kelionių su viena ir daugiau nakvynių šiemet, palyginti su pirmuoju 2013 metų ketvirčiu, padaugėjo 4,7 proc. iki 474,2 tūkst., iš jų 411,5 tūkst. (3,3 proc. daugiau) buvo asmeninės kelionės.