Tarp tiriamų koledžų yra prestižinis Kolumbijos universitetas, Kornelio universitetas ir Pensilvanijos universitetas rytinėje pakrantėje, taip pat pradinės, vidurinės ir aukštosios mokyklos Kanzaso valstijoje Vidurio Vakaruose. „Neapykanta neturi vietos mūsų mokyklose, taškas. Kai puolami studentai, nes jie yra arba laikomi žydais, musulmonais, arabais, sikhais ar kokios nors kitos etninės kilmės (...)  mokyklos privalo imtis veiksmų“, - sakoma švietimo sekretoriaus Miguelio Cardonos pareiškime.

To imamasi Joe Bideno administracijai pareiškus, kad būtina reaguoti į „nerimą keliantį antisemitinių incidentų mokyklose ir koledžų miesteliuose padaugėjimą po spalio 7 d. „Hamas“ teroro išpuolių Izraelyje“.

Pasak Izraelio pareigūnų, per žiaurų „Hamas“ išpuolį Izraelyje buvo nužudyta mažiausiai 1 200 žmonių, daugiausia civilių, apie 240 buvo paimti įkaitais. „Hamas“ valdomos palestiniečių teritorijos atstovai skelbia, kad Gazos Ruože žuvo apie 11 500 žmonių, taip pat daugiausia civilių, tačiau šios informacijos neįmanoma nepriklaujsomai patikrinti. Kai kuriais atvejais „Hamas“ paskelbė keturis kartus didesnius skaičius.

Karas nuaidėjo per JAV koledžų miestelius, per karštas diskusijas, kuriose dalyvavo studentai, dėstytojai ir administratoriai, sulaukta kaltinimų antisemitizmu, islamofobija, grėsme žodžio laisvei.

Anksčiau šį mėnesį Kolumbijos universitetas sustabdė dviejų studentų grupių, organizavusių protestus prieš Izraelio bombardavimo kampaniją Gazoje, veiklą, pareiškęs, kad jos pažeidė universiteto miestelio politiką. Kornelio universitetas Niujorko valstijos šiaurėje lapkričio 3 d. atšaukė paskaitas, kai vienam studentui buvo pareikšti kaltinimai internete grasinus mirtimi bendrakursiams žydams.

Pensilvanijos universitetas pranešė, kad praėjusią savaitę ant studentų miestelio pastatų buvo antisemitinių pranešimų projekcijos. Universitetas pareiškė, kad „imasi aiškių ir visapusiškų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią antisemitizmui, kovoti su juo ir į jį reaguoti“.

Švietimo departamento piliečių teisių skyriaus atliekami tyrimai, grindžiami praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį priimtais antidiskriminaciniais teisės aktais, gali peraugti į baudžiamuosius tyrimus, mokyklos gali prarasti federalinį finansavimą.

„Kadangi Prancūzijoje buvo pasakyta „nepirkite prekių su turkiškomis etiketėmis“, aš raginu savo žmones [atitinkamai elgtis] čia. Niekada nevertinkite prekių su prancūziškomis etiketėmis, nepirkite jų“, – Ankaroje sakydamas televizijos transliuotą kalbą pareiškė R. T. Erdoganas.

Prancūziškų prekių boikotas jau vyksta Kataro ir Kuveito prekybos centruose. Boikotuoti prancūziškas prekes taip pat raginama Jordanijoje ir kitose šalyse.

R. T. Erdoganas šeštadienį taip pat pareiškė, jog Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui vertėtų „pasitikrinti psichiką“. Paryžius dėl to atšaukė savo ambasadorių Ankaroje konsultacijoms.

Turkijos santykiai su Vakarais yra įtempti nuo 2016 metų nesėkmingo bandymo nuversti R. T. Erdoganą.

Tačiau ryšiai su Prancūzija pastaraisiais metais dar labiau pablogėjo dėl tokių klausimų kaip Libija, Sirija ir Ankaros vykdomas gamtinių dujų telkinių žvalgymas Viduržemio jūros rytuose.

R. T. Erdoganas ir E. Macronas pastaraisiais mėnesiais ypač vaidijosi dėl Prancūzijos kritikos Turkijai, susijusios su Ankaros veiksmais karų draskomose šalyse ir Kalnų Karabacho konflikte.

Tačiau ypač Ankarą papiktino E. Macrono politika musulmonų atžvilgiu, Prancūzijos lyderiui anksčiau šį mėnesį paskelbus planą „išvaduoti islamą Prancūzijoje nuo užsienio įtakos“.

„Europos lyderiai turėtų pasakyti Prancūzijos prezidentui nutraukti savo neapykantos kampaniją“ prieš musulmonus, sakė R. T. Erdoganas.

Likus pusantrų metų iki Prancūzijos prezidento rinkimų, kur iššūkį jam turėtų mesti dešinieji, E. Macronas  apibūdino islamą kaip „religiją, kuri mūsų dienomis visame pasaulyje išgyvena krizę“.  

Musulmoniškajame pasaulyje taip pat auga pasipiktinimas E. Macronu dėl jo pažado, kad Prancūzija neatsisakys pranašą Muhammadą vaizduojančių karikatūrų, dėl kurių prie savo mokyklos netoli Paryžiaus buvo brutaliai nužudytas prancūzų istorijos mokytojas Samuelis Paty.

S. Paty buvo nužudytas nupjaunant galvą dėl to, kad per saviraiškos laisvės pamoką parodė mokiniams pranašo Muhammado karikatūrų. Pranašo atvaizdus islamas griežtai draudžia.

R. T. Erdoganas taip pat kritikavo išpuolius prieš mečetes Vokietijoje ir Australijoje.

„Kreipiuosi į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Kaip dėl tikėjimo laisvės, kurią teigiate ten turintys? Kaip dėl valstybės apsaugos religijai ir tikintiesiems? Ar girdėjote apie tokį dalyką Turkijoje? Ne. Kodėl? Nes pas mus tikra religijos laisvė. Bet jie to neturi“, – kalbėjo jis prezidentūroje, pradėdamas šventinę savaitę pranašo Muhammado gimtadieniui paminėti.

Turkijos prezidentas taip pat apkaltino kai kuriuos Vakarų lyderius veikiant kaip veikė fašistai ir stumiant islamofobiją.

„Jūs tikrąja prasme esate grandys nacizmo grandinėje, – pareiškė R. T. Erdoganas, nenurodydamas vardų. – Musulmonai dabar priversti išgyventi linčo kampaniją, panašią į kampaniją prieš žydus Europoje prieš Antrąjį pasaulinį karą.“

„Prieš musulmonus dabar yra vykdoma linčo kampanija, panaši į tą, kuri buvo vykdoma prieš žydus Europoje prieš Antrąjį pasaulinį karą“, – sakė R. T. Erdoganas ir paragino Europos Sąjungą (ES) sustabdyti „Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vadovaujamą neapykantos kampaniją prieš musulmonus.“

Turkijos prezidentas, be kita ko, paragino turkus boikotuoti prancūziškas prekes.

„Prašau savo žmonių. Niekada nekreipkite dėmesio į prancūziškus prekių ženklus. Nepirkite jų“, – pirmadienį sakė R. T. Erdoganas.

Santykiai tarp Turkijos ir Prancūzijos dar labiau pašlijo dėl sugriežtėjusios Prancūzijos pozicijos prieš radikalų islamą.

Turkijos parlamentarai sutelks savo dėmesį į tas valstybes, kuriose, jų manymu, „akivaizdžiausiai pasireiškia islamofobija, - Austriją, Vokietiją, Prancūziją ir Belgiją“. Komisija tikisi gauti šių šalių leidimus atlikti tyrimą jų teritorijose. Ji pradės darbą sausio 9 d.

Agentūros pranešime pažymima, jog Turkijos parlamento iniciatyva yra atsakymas į rasistinius Austrijos piliečių pareiškimus, kurie nuskambėjo, paskelbus informaciją, kad pirmasis kūdikis, gimęs 2018 metais Vienoje, yra turkų kilmės mergaitė.

Austrija jau ne pirmą kartą kaltinama išpuoliais prieš musulmonus. Praėjusių metų birželio pabaigoje šalies musulmonų bendruomenės kritikos sulaukė Sebastiano Kurzo, kuris tuo metu buvo užsienio reikalų ministras, pasiūlymas uždaryti Austrijoje musulmonų vaikų darželius. Musulmonų bendruomenės atstovai pavadino dabartinio Austrijos kanclerio pareiškimą nepriimtinu.

„Fašizmo šmėkla siautėja Europos gatvėse“, – televizijos transliuotoje kalboje pareiškė R.T.Erdoganas. Jis kalbėjo po susirėmimų, kilusių neleidus turkų ministrams Europos šalyse per mitingus agituoti už reformas, kuriomis prezidentui būtų suteikta daugiau įgaliojimų.

„Praeityje taip pat būdavo elgiamasi su žydais“, – pridūrė R.T.Erdoganas, turėdamas omenyje nacių Vokietijos vykdytą Holokaustą.

„Europa juda link nuskendimo savo pačios baimėse, – sakė R.T.Erdoganas, kalbėdamas apie pastaraisiais metais matomą kraštutinių dešiniųjų kilimą Europoje. – Turkofobija didėja. Islamofobija didėja. Jie bijo net prisiglaudžiančių migrantų. Jie bijo visko, kas ne iš ten, jie priešiški viskam, kas ne iš ten.“

Po savaitgalį priimto Nyderlandų sprendimo blokuoti Turkijos ministrus Roterdame kilo protestai, vietos policijai vaikant proturkiškus protestuotojus teko pasitelkti arklius ir šunis.

Šie vaizdai, kuriuos paskelbė provyriausybinė Turkijos spauda, išprovokavo piktą reakciją.

Turkija ir Europos Sąjunga išgyvena sunkiausią savo krizę, svarbioms ES narėms Olandijai ir Vokietijai neleidus turkų ministrams rengti mitingų už Turkijos konstitucijos pataisas, kuriomis būtų išplėsti R.T.Erdogano įgaliojimai.

R.T.Erdoganas ne kartą kaltino abi šias šalis, kad jos elgiasi „kaip naciai“. Tokie komentarai pribloškė Hagą ir Berlyną.

Antradienį R.T.Erdoganas dar labiau pakurstė pyktį paminėdamas 1995 metų Srebrenicos žudynes, per kurias Bosnijos serbai išžudė 8 tūkst. Bosnijos musulmonų ir kurioms Jungtinių Tautų taikdariai olandai neužkirto kelio.

Trečiadienį Turkijos prezidentas nuėjo dar toliau: apkaltino Nyderlandus išžudžius daugiau kaip 8 tūkst. Bosnijos musulmonų Srebrenicoje.

„Jie neturi nieko bendra su civilizacija, jie neturi nieko bendra su šiuolaikiniu pasauliu, – vėl užsipuldamas Nyderlandus kalbėjo R.T.Erdoganas. – Tai jie išžudė daugiau kaip 8 tūkst. Bosnijos musulmonų ... per Srebrenicos žudynes.“

Kaip teigia antirasistinė svetainė „Not racist but...“, šalies pietuose esančio Habu miesto tarybos narys Lennartas Karlssonas (Lenartas Karlssonas), prisidengęs pseudonimu, rašė tulžingus islamofobinius komentarus įvairiose svetainėse.

„Pats nueisiu į mečetę su visiškai pilna liemene“, – esą rašė jis, pasivadinęs pseudonimu „UNObserver“.

L.Karlssonas pripažino, kad pseudonimas jo, bet teigė, kad į jo paskyrą buvo įsilaužta.

Švedijos visuomeninis radijas SR pranešė, kad per regiono Švedijos demokratų partijos susitikimą trečiadienį vakare buvo sutikta su L.Karlssono sprendimu „padaryti pertrauką“ ir nuspręsta perduoti jo bylą partijos nacionalinei vadovybei.

Antradienį kalbėdamasis su dienraščio „Jonkopings Posten“ žurnalistu, L.Karlssonas sakė manantis, kad yra skirtingos žmonių rasės su skirtingais genetiniais polinkiais į gerumą ir protą.

Naudodamasis minėtu pseudonimu, L.Karlssonas esą taip pat rašė, kad dirbdamas Jungtinių Tautų misijoje padėjo užrakinti „siaubusius musulmonus“ bažnyčioje, kurią jie neva padegė, ir leido jiems degti.