Baigdamas rudens sesiją Seimas priėmė daugiau nei prieš dvejus Liberalų sąjūdžio frakcijos pateiktą atitinkamą įstatymo projektą. Už jį balsavo 83 Seimo nariai, susilaikė vienas parlamentaras.

Priėmus Išmokų vaikams įstatymo pataisą nuo 2025 metų vienam iš tėvų, kurio vaiką ar vaikus prižiūri auklė, bus mokama kompensacinė išmoka daliai išlaidų padengti. Tėvai turės būti sudarę sutartį su tuo asmeniu dėl vaiko priežiūros.

Numatyta, kad išmoka galės būti skiriama tik dirbantiems tėvams ar globėjui, jos bus mokamos už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką.

Pagal priimtą pakeitimą, ši kompensacija vienam vaikui sieks 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį. Kitąmet tai sudarytų 286 eurus.

„Šis įstatymas – vienas iš vadinamojo šeimos paketo iniciatyvų, skirtų padėti auginantiems vaikus ir grįžti į darbo rinką. Konkrečiai šia kompensacija siekiama plėsti vaikų priežiūros ir pagalbos tėvams formų įvairovę, padėti tėvams lengviau derinti darbą su vaikų auklėjimu. Taip pat ir kurtis vadinamiesiems šeimų darželiams ten, kur jų trūksta ar yra uždaromi“, – sakė viena iš pataisos iniciatorių Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Projekto rengėjų teigimu, pataisa siekiama suteikti tėvams ir globėjams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, nes šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamai išvystytos lopšelių sistemos, vaikai į darželius patenka maždaug nuo dvejų–pustrečių metų. Be to, ne visiems pavyksta jose gauti vietų.

Pirminiais skaičiavimais, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gautų apie 2,5 tūkst. asmenų.

Pensininkai

Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 65 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės 70 eurų ir sieks 644 eurus. Atskirai vidutinė pensija be būtinojo stažo neišskiriama, kadangi šiuo metu, jei žmogus turi nuo minimalaus iki būtinojo stažo, bendroji pensijos dalis yra vienoda.

Bendroji pensijos dalis didės apie 9,57 proc., o individualioji – 11,93 procento. Tokiu būdu pensijos augs sparčiau tiems, kurie, būdami darbo rinkoje, sumoka didesnes socialinio draudimo įmokų sumas ar tai daro ilgiau.

Lietuvoje yra 616 tūkst. senatvės pensininkų. Socialinio draudimo pensijas gauna ir 151 tūkst. žmonių su negalia.

Vienišo asmens išmoka kitąmet augs trimis eurais – iki 38,23 euro. Šią išmoką gauna apie 240 tūkst. gyventojų.

Bendroji pensijos dalis didės apie 9,57 proc., o individualioji – 11,93 procento.

 

Tėvai

Vaiko pinigai kitąmet auga nuo 85,75 euro iki 96,25 euro per mėnesį, gausioms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – nuo 136,22 euro iki 152,9 euro per mėnesį už kiekvieną vaiką.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 metais didėja nuo 539 eurų iki 605 eurų.

Verslininkai

Minimali mėnesio alga auga 10 proc. – nuo 633 iki 709 eurų.

Maitinimo sektoriui, sporto renginiams, klubams ir atlikėjams nebebus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas – jiems teks mokėti 21 procentą. PVM lengvata viešbučiams toliau galios.

Seimas taip pat iki 2028 metų pabaigos pratęsė pelno mokesčio lengvatas investicijų projektams ir kino filmams.

Minimali mėnesio alga auga 10 proc. – nuo 633 iki 709 eurų.

 

Medikai, slaugytojai

Vidutinis darbo užmokestis gydytojui 2024 metais sudarys 2854 eurus, neskaičiuojant papildomų mokestinių lengvatų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, jis sieks 2,2 šalies vidutinio atlygio. Tokia alga – 429 eurais prieš mokesčius didesnė, nei buvo 2023 metų pirmąjį pusmetį.

Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis kitąmet turėtų siekti 1367 eurus, jis atitiks vidutinį šalies atlyginimą. Tai – 202 eurais prieš mokesčius daugiau nei 2023 metų pradžioje.

Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis kitąmet turėtų siekti 1367 eurus.

 

Pedagogai

Mokytojams atlyginimai kitąmet bus didinami dviem etapais. Vidutinis mokytojų atlyginimas, apskaičiuotas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, sausį pasieks 1546 eurus, o rugsėjį – 1692 eurus. Dabar mokytojai vidutiniškai uždirba 1416 eurų.

Dėstytojų ir mokslininkų vidutinis atlyginimas kitąmet sausį pasieks 1641 eurą, rugsėjį – 1941 eurą. Šiemet jis siekia 1501 eurą.

Vyriausybė sako, kad taip įgyvendins pažadą ir 2024 metų rudenį mokytojų algos pasieks 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, dėstytojų ir mokslininkų – 150 proc. vidurkio.

Tarnautojai

Kitąmet bazinis dydis, skirtas apskaičiuoti didžiosios dalies viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, nedidės. Jis neaugs pirmą kartą nuo 2017 metų.

Prezidentas Gitanas Nausėda kitąmet uždirbs beveik 6265 eurus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė – beveik 3478 eurus (...)

 

Pagal naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, darbo užmokesčio fondas valstybės tarnyboje bus peržiūrimas kas dvejus metus.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vidutinis valstybės tarnautojo darbo užmokestis kitąmet turėtų siekti apie 1426 eurus.

Valstybės vadovai

Prezidentas Gitanas Nausėda kitąmet uždirbs beveik 6265 eurus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė – beveik 3478 eurus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – beveik 3136 eurus.

Statutiniai pareigūnai

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visų grandžių vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų pareigūnų vidutinis darbo užmokestis 2024 metais vidutiniškai augs 108 eurais ir sieks 1444 eurus.

Pareigūnų algoms papildomai skirta 37 mln. eurų.

Jos neabejoja, kad norint, jog daugiau šeimų pasiryžtų gimdyti, valstybė turi didinti išmokas.

„Žinoma reikia didinti. Auginti vaiką nėra pigu. Jeigu norime, kad mūsų demografinė padėtis gerėtų Lietuvoje ir būtų motyvuoti žmonės turėti didesnes šeimas, tai reikia didinti išmokas“, – teigė kalbinta mama.

„Žinoma, pritariu. Viskas brangu, vaikus auginti tikrai nėra pigu. Norėtųsi, kad būtų geriau. Antrus metus buvo skaičiuojamos motinystės išmokos nuo vyro algos, tai buvo lengviau“, – sakė kita kalbinta mama.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė siūlymui didinti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas. Nuo liepos minimalios išmokos turėtų didėti 92 eurais. Tai yra nuo 6 iki 8 bazinių dydžių.

„6 baziniai dydžiai, kurie buvo iki šiol, jie neatitinka realios situacijos. Tos moterys, kurios neturėjo darbo stažo, gaudavo 6 bazinius dydžius ir tos, kurios turėjo 12 mėnesių stažą, jos gaudavo minimalų“, – akcentavo Seimo narė Rima Baškienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Siekiama, kad dirbantys ir mokesčius mokantys tėvai gautų didesnes išmokas nei tie, kurie nedirba. Reikiamą stažą turinčios mamos motinystės išmoką gauna per nėštumo ir gimdymo atostogas. Jos mokamos apie keturis mėnesius. Tėvystės išmoka mokama vieną mėnesį.

„Šiuo metu motinystės išmoka skaičiuojama dienomis, tai dienos išmoka siekia apie 65 eurus, o tėvystės išmoka skaičiuojama mėnesio, siekia apie 1400 eurų“, – akcentavo „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas skaičiuoja, kad išmokos turėtų didėti 5000 mamoms ir tėčiams.

Pinigais nepapirksime žmonių, kad jie susilauktų daugiau vaikų.

„Šeimos nebenori susilaukti daugiau vaikų. Yra tendencija nesusilaukti vaikų. Pinigais nepapirksime žmonių, kad jie susilauktų daugiau vaikų, nes yra tokios išmokos. Kada mes susilaukiame vaikų, yra labai gerai turėti tą pagrindą“, – teigė daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė Jurgita Pocienė.

„Per metus mes turime apie 19 tūkstančių motinystės išmokų gavėjų. Kasmet skaičiuojama, kad tėvystės išmoką gauna apie 15 tūkstančių gavėjų. Analizuojant ilgesnį laikotarpį, pastebime, kad išmokų gavėjų skaičius, mažėja“, – K. Zitikytė.

Planuojama nuo sausio mėnesio mamoms ir tėčiams, kurie neapleidžia savo darbų, leisti užsidirbti daugiau, nemažinant išmokų.

„Nebetaikyti lubų, neviršyti 5 VDU“, – teigė R. Baškienė.

„Mažiausią išmoką gaunantys tėvai už vaiko priežiūros atostogas galės užsidirbti 546 eurus. O didžiausias išmokas gaunantys tėvai galės užsidirbti net iki 7000 eurų papildomai, būdami motinystės ar tėvystės atostogose“, – akcentavo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis.

„Šiuo metu, kurie gauna išmoką už pirmus vaiko priežiūros metus, jų išmoka siekia apie 800 eurų. Antraisiais vaiko priežiūros metais išmoka siekia apie 570 eurų“, – pabrėžė K. Zitikytė.

Teisininkai teigia, kad mamos ir tėčiai neretai pasiklysta išmokų labirintuose ir nežino, kas jiems priklauso, o kas ne.

„Dezinformacijos įvairiais kanalais tikrai netrūksta – įvairiuose forumuose, bloguose. Kitas dalykas, trūksta pačio aiškumo iš valstybinių institucijų tinklo“, – sakė teisininkė Greta Užkuraitė.

Išmokų didinimas Seime bus svarstomas jau šį mėnesį.

Vyriausybė siūlo, kad išmoka būtų skiriama tik tuo atveju, jei vaiko tėvai dirba, vaikas nelanko jokio darželio, taip pat jei tėvai su aukle pasirašo sutartį.

Be to, siūloma išmoką susieti su teisiniais saugikliais, pavyzdžiui, auklė turėtų įrodyti, kad jai nėra taikomi darbo su vaikais apribojimai.

Seimo nariai siūlo apibrėžti auklėtojo sąvoką – tai būtų asmuo, už atlygį prižiūrintis ikimokyklinio amžiaus vaikus. Auklėtojai vaikus prižiūrėti gali savo arba tėvų būste, vienu metu prižiūrint ne daugiau kaip penkis vaikus.

Be to, siūloma kompensuoti dalį tokių išlaidų – 50 proc. auklėtojo atlygio, bet ne daugiau kaip šešias bazines socialines išmokas (BSI, 294 eurai). Pasak Seimo narių, tam iš valstybės biudžeto kasmet reikėtų apie 8,9 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo skirti vienodo dydžio išmoką, kuri nepriklausytų nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus ir auklėtojos atlyginimo – ji būtų lygi penkioms BSI ir siekų 255 eurus. Tam per metus iš biudžeto reiktų 7,7 mln. eurų.

Preliminariai tokias išmokas per metus galėtų gauti apie 2,5 tūkst. šeimų.

Seimo narių teigimu, vietų skaičius vaikų darželiuose didėja, tačiau problema išlieka, dalis tėvų samdo aukles arba vienas iš tėvų prižiūri vaiką. Vaikai į darželius priimami maždaug nuo dvejų metų, o palikti, pavyzdžiui, šešių mėnesių vaiką kelioms valandoms galimybės nėra.

Tėvams samdant auklę jos statusas teisės aktuose nėra įtvirtintas, todėl nėra galimybės ir kompensuoti išlaidas.

Vyriausybės išvada bus teikiama Seimui kartu siūlant projektą svarstyti kartu su 2024 metų valstybės biudžeto projektu.

„Išmokos tikrai didinamos, nes turėsime papildomą poreikį – 31 mln. eurų“, – BNS sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) patarėja Donata Telišauskaitė-Čekanavičė.

Anot jos, tėvų atstovų išsakyti priekaištai „kiek užaštrinti ir neįsigilinta į visą sistemą“.

Pasak patarėjos, pokytį paskatino Europos Sąjungos direktyva dėl tėvų ir prižiūrimų asmenų asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

„Turėjome įvesti neperleidžiamus mėnesius tėčiui ir mamai, kuriais nepasinaudojus jie pradingsta. Tyrimai rodo, kad didžiausia paskata pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais yra didesnis tų mėnesių apmokėjimas“, – sakė D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Seimui įstatymo pakeitimu siūloma įteisinti neperleidžiamas dviejų mėnesių tėvystės atostogas, kuriomis galės pasinaudoti tik vaiko tėvai, jas bus galima imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis.

Pasak jos, skatinant pasinaudoti, tėvai už šiuos du mėnesius į rankas gaus išmoką, kuri atitinka šimtą procentų atlyginimo. Be to, šį laikotarpį galima skaidyti dalimis po savaitę ir pan.

„Dėl šios priežasties reikėjo peržiūrėti ir kitų mėnesių išmokas, kad neišdidintume Sodros biudžeto, kitaip lėšų poreikis būtų siekęs 50 mln. eurų“, – teigė patarėja.

Anot atstovės, pagal dabar galiojančią išmokų sistemą, pirmus metus kūdikį prižiūrintis asmuo gauna 70 proc. buvusio atlygio, o antrus – 40 proc.

„Dabar iki aštuoniolikos mėnesių, išskyrus neperleidžiamus mėnesius, gaus daugiau nei 77 procentus“, – sakė patarėja.

Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje tėvų atstovai teigė, jog Seimui ketvirtadienį patvirtinus įstatymo pakeitimus, išmokos mažės, nors sprendimas „gražiai suvyniotas į popierėlį ir plika akimi ne taip paprasta pamatyti sumažėjimą“.

Tėvus atstovaujančių organizacijų teigimu, jei kuris nors iš tėvų nepasinaudos savo dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų dalimi, kitas jos perimti negalės ir apmokamų atostogų trukmė sumažės, tai yra, už minėtus du mėnesius nebus mokama.

Jeigu Seimas per galutinį balsavimą tam pritars, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 23 susilaikė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad įteisinus naują vaiko priežiūros atostogų modelį, palyginti su dabartine tvarka „finansinės šeimų perspektyvos neblogėja“.  

„Jis (naujas modelis – red. past.) dar palankesnis“, – Seimo posėdyje teigė ji. 

Ši išmoka ateityje būtų mokama kitaip negu dabar – tėvai galėtų pasirinkti, ar jie nori išmoką gauti iki vaikui sueis aštuoniolika mėnesių, ar 24 mėnesiai. Pirmuoju atveju išmoka siektų 60 proc. kompensuojamojo atlyginimo (iki mokesčių), antruoju – pirmaisiais metais 45 proc., antraisiais – 30 proc. (iki mokesčių).

Tėvai taip pat galės dirbti, bet jų darbo užmokestis negalėtų viršyti iki susilaukiant vaiko gauto atlyginimo.   

Seimui siūloma įteisinti neperleidžiamas dviejų mėnesių tėvystės atostogas, kuriomis galės pasinaudoti tik vaiko tėvai, jas bus galima imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis. Jei kuris nors iš tėvų nepasinaudos savo atostogų dalimi, kitas jos perimti negalės ir apmokamų atostogų trukmė sumažės.

Tokias atostogas tėvai galėtų pasiimti bet kokiu metu praėjus dviem mėnesiams nuo vaiko gimimo iki jam sukaks dveji metai.

Šiuo laikotarpiu mokama vaiko priežiūros išmoka bus šiek tiek didesnė nei iki vaiko gimimo gautas darbo užmokestis, o tai reiškia, kad renkantis skirtingus laikotarpius tėvystės ir motinystės atostogoms finansiškai šeimoms būtų palankiau negu dabar. 

Tais atvejais, kai vaiką augintų tik vienas iš tėvų, jis galės gauti išmoką ir už papildomą dviejų mėnesių atostogų dalį.

Neperleidžiamais atostogų mėnesiais išliktų galimybė dirbti, tačiau papildomos pajamos proporcingai sumažintų vaiko priežiūros išmoką. Jei pajamos būtų didesnės už išmoką, ji nebūtų mokama.

Jeigu Seimas per galutinį balsavimą tam pritars, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio. 

Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo (po mokesčių arba 77,58 proc. – iki mokesčių), jei atostogos trunka vienerius metus, o jei dvejus, pirmaisiais metais – 70 proc. (54,31 proc.), antraisiais – 40 proc. (31,03 proc.) atlyginimo.   

„Manome, kad įstatyme įtvirtinami neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai sustiprins vaikelio ir tėčio ryšį jiems būnant drauge, o šiuo dviejų mėnesių laikotarpiu mokamas vaiko priežiūros išmokos dydis, lygus gautam darbo užmokesčiui, bus paskata tuo pasinaudoti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nors Lietuvoje atrodo, kad vaiko priežiūros atostogų išeinančių vyrų daugėja, dažniausiai jie išeina antraisiais vaiko priežiūros metais, tačiau toliau dirba ir vaiką vis tiek prižiūri mama. Pavyzdžiui, 2020 m. „Sodros“ duomenimis, 40 proc. vaiko priežiūros išmokos gavėjų antrais vaiko auginimo metais yra vyrai ir beveik visi jie – 90 proc. arba 7,5 tūkst. – dirba, o vaiku tuo metu rūpinasi mama.

Ligos ir motinystės įstatymas: ką siūloma keisti

Siūloma tėvams sudaryti galimybę pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis aštuoniolika mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų du neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.

Siūloma tėvams sudaryti galimybę pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis aštuoniolika mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai.

Jeigu, pavyzdžiui, tėtis nenori pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų iki 22 mėnesių. Jeigu tėtis sutinka prižiūrėti vaiką per neperleidžiamus du mėnesius, išmoka būtų mokama jam, o mama grįžtų į darbą.

Išmokos dydis

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis aštuoniolika mėnesių, siūloma vaiko priežiūros išmokos dydį nustatyti 60 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, t. y. 60 proc. asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius dvylika kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisę gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, dydžio. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į vaiko priežiūros išmoką 2021 m. gegužės mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2021-03-31 gautas draudžiamąsias pajamas.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis dvylika mėnesių būtų 45 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 25 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais siūloma mokėti 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ vaiko priežiūros išmoką. Taip tėvai būtų skatinami pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, nes vaiko priežiūros išmokos dydis nesiskirtų nuo gauto darbo užmokesčio. Tiesa, gaunantys didelį darbo užmokestį turi žinoti, kad vaiko priežiūros išmoka negalės būti didesnė nei du vidutiniai darbo užmokesčiai.

Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turės teisę į du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turės teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, t. y. keturis mėnesius gaus po 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ vaiko priežiūros išmoką.

Siūloma nustatyti nebaigtinį sąrašą atvejų, kai laikoma, kad vaiką augina vienas iš jo tėvų (įtėvių) ar globėjų, taip suteikiant teisę savivaldybėms priimti sprendimą, kad asmuo vaiką faktiškai augina vienas, pavyzdžiui, nors tėvai susituokę, vienas jų gyvena atskirai, nes naudoja fizinį ar psichologinį smurtą prieš vaiką ir pan.

Jeigu gimė du ir daugiau vaikų ar asmuo įvaikino, arba globoja du ir daugiau vaikų, mokama bendra vaiko priežiūros išmokų suma negalės būti didesnė kaip 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Jei asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės išmoka arba vaiko priežiūros išmoka.

Vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė ir dydžiai pasirinkti tokie, kad vaiko priežiūros išmokų gavėjai nenukentėtų.

Vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė ir dydžiai pasirinkti tokie, kad vaiko priežiūros išmokų gavėjai nenukentėtų ir, susumavus vaiko priežiūros išmokos sumą už visus metus, gautų tokio pat dydžio ar net didesnes vaiko priežiūros išmokas, nei gauna šiuo metu.

Svarbu žinoti, kad nors seneliai negalės pasinaudoti mamai ir tėčiui skiriamais neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau galės prižiūrėti anūką ir gauti vaiko priežiūros išmoką likusį laiką, jei atitiks įstatyme nustatytas sąlygas.

Siekiant paskatinti vaiko priežiūros išmokų gavėjus užsiimti darbine veikla vaiko auginimo metu, siūloma patikslinti nuostatas dėl vaiko priežiūros išmokų dydžio tais atvejais, kai mama ar tėtis gauna ir darbinės veiklos pajamų.

Mėnesiais, kurie skiriami mamai ir tėčiui bei kurių negalima niekam perleisti, egzistuotų galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažintų vaiko priežiūros išmoką. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, asmeniui mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jam atitinkamą mėnesį priskaičiuotų pajamų skirtumas, o jeigu jų dydis yra didesnis už jam paskirtos vaiko priežiūros išmokos dydį ar jam lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama.

Tačiau visais kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo.

Tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų ir jis gauna vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bei turi papildomų pajamų, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas papildomas pajamas.

Siūloma sutrumpinti socialinio draudimo stažo laikotarpį tėvystės išmokai gauti. Vietoj šiuo metu reikalaujamo dvylika mėnesių, pakaks dvigubai trumpesnio – šešių mėnesių – socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius, norint gauti tėvystės išmoką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo tėvams, kurių draudžiamosios pajamos dėl prastovų per pandemiją sumažėjo, išmokas skaičiuoti palankiau. Minėtos išmokos būtų apskaičiuojamos iš laikotarpio, buvusio iki pirmo karantino paskelbimo. Tai galiotų ir dirbantiems savarankiškai, kurių pajamos sumažėjo dėl veiklos apribojimų.

„Pandemijos iššūkiai neišvengiamai palietė visus šalies gyventojus, dalies jų pajamos sumažėjo. Tikimės, kad mūsų siūlymas palankiau skaičiuoti išmokas tėvams, kurių pajamos per pandemiją sumažėjo, nuo finansinių sunkumų apsaugos šeimas su mažais vaikais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tikimės, kad mūsų siūlymas palankiau skaičiuoti išmokas tėvams, kurių pajamos per pandemiją sumažėjo, nuo finansinių sunkumų apsaugos šeimas su mažais vaikais.

Nuo pirmo karantino pradžios prastovose darbuotojai vidutiniškai praleido 28 dienas. Ministerijos paskaičiavimais, pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį uždirbanti nėščia darbuotoja prastovose praleido 28 dienas, motinystės išmoka jai sumažėtų kiek daugiau nei 4 proc. Darbuotojai prastovose praleidus daugiau laiko, atitinkamai prastovų įtaka išmokoms būtų didesnė.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydis paprastai apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per dvylika kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito mėnesio prieš teisės gauti šias išmokas atsiradimo mėnesį. Pavyzdžiui, įgijus teisę į išmoką 2020 m. birželio 1 d., skaičiuojamos draudžiamosios pajamos, turėtos nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.

Siūloma tėvams, kuriems pandemijos metu buvo paskelbta prastova ir prastovos gavimo laikotarpis, ar jo dalis, patenka į išmokos apskaičiavimo laikotarpį, išmokas skaičiuoti iš laikotarpio, buvusio iki karantino paskelbimo. Jiems motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai būtų apskaičiuojami pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Bendra tvarka apskaičiuotą išmoką palyginus su išmoka, paskaičiuota pagal pajamas gautas iki karantino, tėvams būtų skiriama išmoka pagal palankesnį laikotarpį.

Savarankiškai dirbantiems asmenims motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai bus apskaičiuojami pagal nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. gautas pajamas, nuo kurių buvo sumokėtos „Sodros“ įmokos. Bendra tvarka apskaičiuotą išmoką palyginus su išmoka, paskaičiuota pagal pajamas gautas iki karantino, tėvams būtų skiriama išmoka pagal palankesnį laikotarpį.

Jeigu Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimams Vyriausybė ir Seimas pritartų, teisę į didesnio dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko išmokas įgytų 5 000 išmokų gavėjų, kuriems jau paskirtos mažesnės išmokos, ir apie 5 000 asmenų, kuriems šios išmokos dar tik bus paskirtos.

Dėl pandemijos sumažėjusios motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos būtų kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Numatomas lėšų poreikis – apie 8 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotr.

„Kalbant apie motinystės išmokas, jau pavasario sesijoje teiksime įstatymo projektą, kad mokestinis laikotarpis, pagal kurį yra skaičiuojamos išmokos, būtų imamas palankesnis. Tai yra, jeigu pajamos mažėjo per pandemiją, būtų skaičiuojamas laikotarpis iki pandemijos ir tada motinystės išmokos būtų didesnės nei po pajamų sumažėjimo“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė M. Navickienė.

Jos teigimu, bendra tvarka apskaičiuota išmoka būtų lyginama su pajamomis, gautomis iki karantino, ir išmoka būtų skiriama pagal palankesnį mokestinį laikotarpį.

„Tai yra, jeigu besilaukiančių mamų pajamos stipriai sumažėjo per pandemiją, apskaičiuojamas laikotarpis jų išmokai bus imamas palankesnis ikipandeminis“, – sakė ministrė.

Ji teigė, kad tokie pokyčiai numatyti trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikių pokyčių vaiko priežiūros išmokų tvarkoje šiuo metu nėra planuojama.

„Čia turėtume žiūrėti labai kompleksiškai, ko mes norime pasiekti. Greitų sprendimų čia priiminėti tikrai nereikėtų“, – sakė M. Navickienė.

Ji taip pat sakė, jog šiemet nereikėtų tikėtis pokyčių skaičiuojant vaiko pinigų dydžius.

„Vaiko pinigai šiandieną yra tokie, kokie yra, ir jiems yra užtikrintas finansavimas, Seime yra patvirtintas vaikų pinigų dydis, todėl kalbėti apie pokyčius jau šiais metais tikrai nesiimtume. Manome, kad turime galvoti apie kitas priemones, kurios galėtų lemti žmonių didesnę socialinę apsaugą“, – sakė ministrė.

Vaiko pinigai šiemet padidėjo nuo 60 iki 70 eurų. Vaikams su negalia, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų skiriama 111 eurų išmoka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos anksčiau skelbtais duomenimis, vaiko pinigus iš viso gauna apie 518 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje.

Per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama motinystės išmoka, kuri siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Vaiko priežiūros išmoka gavėjo pasirinkimu mokama metus arba dvejus. Pasirinkus gauti išmoką iki vaikui sukaks vieneri, kas mėnesį mokama 77,58 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, o pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sukaks dveji, pirmais metais ji siekia 54,31 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, antrais metais – 31,03 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“. Ši išmoka nemažėja įsidarbinus.