Pasak jos, dabartinėmis pataisomis neskatinama didesnės pridėtinės vertės veikla.

„Ne paslaptis, kad mūsų žemės ūkio kuriama pridėtinė vertė galbūt nėra tokia, kokios mes norėtume – mes norėtume daugiau tų veiklų, kur yra daugiau aukštesnės pridėtinės vertės: produkto gamybos, mažiau žaliavos pagaminimo ir išvežimo“, – ketvirtadienį Seime prieš svarstant pataisas žurnalistams sakė premjerė.

Jos teigimu, jeigu Seimas pritars ir paprašys Vyriausybės išvados, pokyčių projekte tikrai turėtų būti.

„Akivaizdu, kad išmokų ribojimas turėtų irgi būti derinamas su veiklomis, kurioms galbūt galėtų būti taikomos išlygos, taipogi sąsajos, kurios yra tiesiogiai pririštos prie gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Nesu tikra, kad geriausiai veiktų rezultatui pasiekti, bet pats apribojimo principas, taikomas daugelyje šalių, galėtų būti taikomas ir Lietuvoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti 35-ių Seimo narių siūlymą iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams. Jei Europos Komisija pritars, ribojimus pajustų maždaug 2 tūkst. hektarų ir daugiau valdančių ūkių savininkai.

Toliau pataisas Seimas svarstys rudenį, gavęs Vyriausybės išvadą. Jei jos bus priimtos, jos įsigaliotų nuo 2022 metų. Lubos galėtų būti pritaikytos maždaug dviem dešimtims stambių įmonių ir ūkininkų.

Pasak jo, stambiausių grupių valdomi žemės plotai šiuo metu ir toliau auga.

„Kodėl – nes stambiausi skaido savo valdas, Europos Sąjungos (ES) paramos tikslais apsimeta smulkiais, gauna paramą ir perka dar papildomus plotus ir tokiu būdu išstumia smulkiausius ūkininkus. Mano giliu įsitikinimu, ES pinigais neturėtų būti skatinamas žemės užvaldymas ir tai yra net ne piniginis reikalas, o elementarus teisingumo klausimas“, – LRT radijui pirmadienį sakė M. Majauskas.

„Tai nėra sprendimas, kuris apvers žemės ūkį aukštyn kojomis, bet tai yra žingsnis teisingumo kryptimi ir jis užtikrintų, kad apie 15 mln. eurų kiekvienais metais, kurie yra šiuo metu skiriami stambiausiam ūkiam, būtų skiriami smulkiausiems ūkiams“, – pridūrė Seimo BFK pirmininkas.

Pasak jo, skaičiuojama, kad „Auga grupės“, kuri valdo beveik 40 tūkst. hektarų, išmokų sumažėjimas būtų apie 2,8 mln. eurų, tiek pat – „Agrokoncerno“, „Linas Agro“, kuris valdo apie 20 tūkst. hektarų, išmokų sumažėjimas siektų apie 1,2 mln. eurų.

Tai nėra sprendimas, kuris apvers žemės ūkį aukštyn kojomis, bet tai yra žingsnis teisingumo kryptimi ir jis užtikrintų, kad apie 15 mln. eurų kiekvienais metais.

„Šiuos pinigus, esu įsitikinęs, jos siektume paskirti smulkiausiems ūkiams per kaimo plėtros problemas, ekologiniams ūkiams, jauniems ūkininkams, tiems, kurie tik pradeda ūkininkauti. Jeigu dideli sako, kad jiems šiandien yra sunku, tai įsivaizduokite, kaip šiandien yra sunku patiems mažiausiems. Mes turime padėti tiems, kuriems yra sunku, o ne tiems, kurie gyvena labai gerai“, – sakė M. Majauskas.

Ekologinio maisto gamintojos „Auga group“ vadovas Kęstutis Juščius savo ruožtu sukritikavo M. Majauską, sakydamas, kad šis meluoja apie žemės ūkio sektoriaus piktnaudžiavimą įsisavinant ES lėšas.

„Kviečiu Mykolą Majauską viešai diskusijai. (...) Norėsiu, kad joje jis atsiprašytų už ką tik apjuodintą visą žemės ūkio sektorių ir didžiąsias įmones, kai jis meluodamas įvardijo tai, kad žemės ūkis šiandien vagia išmokas perskaidydama ūkius. Tai yra pirmas melas, o iš to seka visi kiti melai, kuriuos jis teigia“, – sakė jis.

Anot K. Juščiaus, žemės ūkio verslas yra vystomas pakankamais tvariai ir skaidriai be papildomų priemonių.

„Kitas dalykas, įstatymas sako, kad skaidrus verslas galės plėtotis ir tik plėsis. Norėčiau, kad ponas Majauskas šiai viešai diskusijai pasirašytų, kokių pretenzijų turi mūsų verslo skaidrumui, tvarumui, žalumui ir visoms sritims, kurios išvardytos kaip prioritetai, kuriuos verslas turėtų plėsti pagal šį įstatymą. Taip pat, kaip šis įstatymas pagelbės mūsų įmonei? Nes gavome iš ministerijos atstovų apdovanojimą už tvariausią verslą didžiųjų įmonių kategorijoje“, – klausė jis.

K. Juščius prašė įvardinti, kurias žemės ūkio generuojamų lėšų dalis ketinama sumažinti.

„Dar vienas dalykas, norėčiau, kad ponas Majauskas pažiūrėtų į mūsų viešus balansus ir viešas sąskaitas, kurios yra paskelbtos viešai. Kurias biudžeto eilutes, t. y. 3 mln. eurų jis norėtų jas sumažinti? (...) Norėčiau sužinoti, kadangi krizė gresia mūsų bendrovėse, kaip jis tvarkysis su šia krize?“, – akcentavo jis.

Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad laukia diskusijos apsispręsti dėl susietumo kriterijų.

„Laukia dar nemažos diskusijos apsispręsti dėl susietumo kriterijų. Čia yra esminis pokytis, kuris buvo prieš tai buvo įvestoms luboms, nes susietumo kriterijus turėtų surankioti tuos koncernus, tuos didžiausius ūkininkus, kurie per susietus asmenis valdo didžiausią dalį. Kitas dalykas, kuris yra naujai pateiktame siūlyme, yra neįskaičiuoti darbo užmokesčio. Čia toks labiau diskutuotinas kriterijus, nes ne visi ūkiai sukuria mažai darbo vietų. Yra ūkių, ypač daržininkystės, kurie sukuria didelį skaičių darbo vietų“, – sakė K. Navickas.

Seime įregistruotos Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nustatyti, kad pagrindinių tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ši suma negalėtų būti didinama „per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.“

Po susitikimo taip pat pranešta, kad svarstoma išmokoms pritaikyti progresinį mokestį bei taip sukaupti fondą remti smulkesnius ūkius bei inovacijas.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad tiesioginių išmokų lubos įsigalios nuo 2022 metų.

„Sutarėme dėl poreikių įvesti lubas tiesioginėms išmokoms, 100 tūkst. eurų nuo 2022 metų“, – po šalies vadovo ir žemės ūkio ministro susitikimo žurnalistams ketvirtadienį sakė J. Neverovičius.

Anot jo, įvedant lubas signalizuojama, kad žemės ūkio verslas turi tapti skaidresnis.

„Lubos yra signalas apie tai, kad žemės ūkyje turi įvykti pokyčiai, tai taip pat yra skaidrinimas, signalas, kad žemės ūkio sektoriuje mažėtų pilkoji zona, kad atlyginimai ir kiti dalykai būtų atskaitomi oficialiai tam, kad būtų galima pritaikyti ir atskaitas nuo lubų“, – teigė J. Neverovičius.

Lubos yra signalas apie tai, kad žemės ūkyje turi įvykti pokyčiai, tai taip pat yra skaidrinimas, signalas, kad žemės ūkio sektoriuje mažėtų pilkoji zona.

Patarėjo teigimu, susitikime pritarta ir kitiems A. Palionio pasiūlymams – papildomą paramą teikti turintiems iki 50 hektarų (dabar riba yra iki 30 ha), bei įvesti progresinius mokesčius tiesioginėms išmokoms.

„Svarbiausia žinutė yra tai, kad siūlomos priemonės, kurios suteiks daugiau lėšų mažesniems ūkiams“, – teigė J. Neverovičius.

„Pavyzdžiui, pirmųjų hektarų didinimas nuo 30 iki 50, progresinė mokesčių sistema tiesioginėms išmokoms, kuri užtikrins apie 10 mln. eurų surinkimą ir jų paskyrimą į specialų fondą, kuris rems smulkesnius ūkius, inovacijas ir didesnę pridėtinę vertę kuriančias investicijas žemės ūkyje“, – aiškino jis.

A. Palionis teigė, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai tokiu būdu gaus 25 proc. didesnes išmokas nei vidurkis.

„Jeigu žiūrėtume vidutines išmokas, tai smulkūs, vidutiniai ūkiai gaus maždaug 25 proc. didesnę išmoką, nei yra jos vidurkis. Šiuo metu realiai tokie ūkiai gauna apie 17 proc. (didesnę išmoką – BNS)“, – sakė ministras.

J. Neverovičius užsiminė, kad ateityje tiesioginių išmokų lubos galėtų dar mažėti, tačiau A. Palionis sako, jog naujojoje ES finansinėje perspektyvoje nėra daug pasirinkimų.

„Su lubomis daug variacijų neturime, tai nebent naujame laikotarpyje nuo 2028 metų sprendimai gali būti kitokie sprendimai priimti“, – sakė jis.

Tačiau jis pabrėžė, kad ES 2021-2027 metais valstybėms narėms paliko daug manevro laisvės.

„Jeigu žiūrėtume iš perskirstymo per progresinį mokestį, kuris yra tiesioginėms išmokoms ir kurį galėtume įsivesti, tuomet mes galėtume įdiegti savo variacijas“, – teigė ministras A. Palionis.

ES vadovams liepos pabaigoje patvirtinus 2021-2027 metų ES biudžetą, prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė įvesti šių išmokų lubas. Jo komandos atstovai iš pradžių teigė, kad maksimali išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų.

100 tūkst. eurų lubos kaip bendras tikslas buvo numatytas ir ES viršūnių susitikimo išvadose, kuriomis buvo patvirtintas naujasis daugiametis biudžetas.

ES vadovų patvirtintame 2021-2027 metų ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo 177 eurų už hektarą dabar iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.

„Jeigu šitam finansiniam laikotarpyje lubos siekė 150 tūkst. eurų, tai naujame laikotarpyje sieks 100 tūkst. eurų. Jeigu norėsime pakeisti sumą, reikės keisti įstatymus, aukščiau lubas gali valstybė pakelti, kiek nori“, – ketvirtadienį Seimo konservatorių frakcijoje teigė ministras. 

Vėliau jis BNS patikslino, kad 150 tūkst. eurų lubos buvo panaikintos nuo 2019 metų, dabar jokių lubų nėra. 

A. Palionis vis dėlto mano, kad išmokų lubos naudos neduos. Jis abejoja, ar būdamas ministru tokį įsakymą pasirašytų.

„Mes galime jas padaryti (nustatyti lubas – BNS), tik efekto nebus – ūkiai skaičiuos, administracinė našta bus NMA“, – BNS kalbėjo ministras.

Jis įsitikinęs, kad naudingiau būtų, jeigu būtų taikomos kitos rėmimo formos.

Be to, A. Palionis BNS teigė, kad konkreti lubų įsigaliojimo data paaiškės rudenį, kai ES apsispręs, kiek truks pereinamasis laikotarpis – vienerius ar dvejus metus, ir taps aišku, kada pradės galioti 2021-2027 metų finansinio laikotarpio įsipareigojimai ir reikalavimai. Be to, lubos ES šalims narėms nėra privalomos. 

„Taps aišku, kada įsigalios – ar nuo 2022 metų, ar nuo 2023 metų. Tada, kai paaiškės, ministras savo įsakymu lubas nustatys arba ne“, – BNS  teigė ministras.  

A. Palionio teigimu, Lietuva norėtų, kad pereinamasis laikas truktų vienerius metus – tai reikštų, kad nuo 2022-ųjų jau galiotų didesnės išmokos ir nauji susitarimai.  

Ministras pabrėžė, kad jauniesiems ūkininkams tiesioginių išmokų bus leidžiama išmokėti daugiau negu iki šiol – ne mažiau kaip 2 proc. (vietoj iki 2 proc.), valstybė ribas galės nusistatyti pati, jas tvirtinsis ir skirstant paramą už ekologinius ūkius.

Taip pat atsisakyta žemės dydžio ribojimų skiriant išmoką už pirmuosius deklaruotus naudmenis (dabar iki 30 ha).

Paskelbtose Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad stambiems paramos gavėjams išmokos bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų, tačiau šalys gali nuspręsti kitaip.

ES vadovams liepos pabaigoje patvirtinus 2021-2027 metų ES biudžetą, prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė įvesti šių išmokų lubas. Jo komandos atstovai teigė, kad maksimali išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų. 

Prezidento nuomone, išmokos žemdirbiams turi būti socialiai teisingos, remiančios ne tik dideles, bet ir smulkias bei vidutines įmones. 

A. Palionis anksčiau nepritarė prezidento iniciatyvai nustatyti maksimalias ribas, nes tai, anot ministro, sumažintų Lietuvos ūkininkų konkurencingumą. Jo teigimu, išmokos galėtų būti ribojamos tik tokiu atveju, jei tokia pati tvarka galiotų visose ES šalyse.

ES vadovų patvirtintame 2021-2027 metų ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo 177 eurų už hektarą dabar iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.

„Mes tikrai negalime nenustatyti maksimalios išmokų ribos ir mes šitą iniciatyvą būtinai kelsime, kad nesusirinktų tų išmokų tie, kuriems galbūt mažiau reikia ir kurie ir taip pakankamai gerai verčiasi. Toks pasiūlymas iš mūsų tikrai ateis“, – spaudos konferencijoje Šiauliuose antradienį sakė G. Nausėda.

Prezidentūros atstovai apie išmokų lubų įvedimą ėmė kalbėti netrukus po to, kai praeitą savaitę ES vadovai patvirtino 2021-2027 metų ES biudžetą.

Jame numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.

Prezidentas sako, kad toks sprendimas yra žingsnis teigiama linkme, siekiant lygesnių konkurencijos sąlygų Europoje.

„Būtų naivu tikėtis, kad mes dabar apšoksime gerokai toliau pažengusias ES šalis, bet kad mes priartėjome prie tų šalių, kurios yra arčiausiai mūsų ir kad mes būsime dar arčiau 2027 metais, tai yra juodu ant balto“, – teigė G. Nausėda.

Konkrečių skaičių, kiek galėtų siekti maksimali išmoka, G. Nausėda antradienį nepateikė.

Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad „bus nustatytas 100 tūkst. eurų dydžio tiesioginių išmokų stambiems paramos gavėjams apribojimas savanorišku pagrindu“. Jose taip pat numatyta išlyga, kad „taikydamos apribojimą, valstybės narės gali iš bazinės pajamų paramos tvarumui didinti sumos vienam paramos gavėjui atimti visas su darbu susijusias sąnaudas“.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praeitą savaitę yra sakęs, kad maksimali tiesioginių išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų. Jis tada kalbėjo, kad tokia riba padėtų vidutinio dydžio ir mažesniems ūkiams gauti didesnę paramą.

Nacionalinės mokėjimų agentūros BNS pateiktais duomenimis, 2018-2019 metų mokėjimo laikotarpiu daugiausia tiesioginių išmokų gavo šios žemės ūkio bendrovės: Lygumų – 954,2 tūkst. eurų, Panevėžio rajono Žibartonių – 741,2 tūkst. eurų, Kuršėnų – 709,8 tūkst. eurų, Krekenavos – 649,6 tūkst. eurų, „Lytagros“ – 637,65 tūkst. eurų, „Draugas“ –  617,6 tūkst. eurų, Šakių rajono Lukšių – 560,7 tūkst. eurų, Kėdainių rajono Okainių – 553,8 tūkst. eurų, „Auga Grūduva“ – 531,7 tūkst. eurų, Padovinio –  526,15 tūkst. eurų, Papilės – 518,7 tūkst. eurų, Kėdainių rajono Labūnavos – 514 tūkst. eurų, kitos gavo mažiau nei po 0,5 mln. eurų.

Vienas neįvardijamas fizinis asmuo gavo 507,7 tūkst. eurų paramos.   

2019 metais daugiausiai išmokų kreipėsi iki 100 hektarų turėtojai – beveik 18 tūkst. ūkininkų ir bendrovių, valdančių virš 1,31 mln. ha žemės – jiems išdalinta apie 250 mln. eurų paramos.

506-iems daugiau kaip 500 ha turėtojams, deklaravusiems apie 538 tūkst. ha, teko 76,46 mln. eurų išmokų.

Nuo 100 iki 500 ha dirbantys 5,2 tūkst. ūkininkų ir bendrovių deklaravo beveik 1,02 mln. ha ir gavo virš 150 mln. eurų išmokų.

Iš viso pernai ES parama išmokėta 2,866 mln. ha žemės turėtojų. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai bendras deklaruotas žemės plotas siekė 2,926 mln. ha – 16 mln. ha daugiau negu užpernai.

Daugiausia paraiškų pateikė Vilniaus, Kauno ir Utenos žemdirbiai ir bendrovės.

2020 metais Lietuvai numatyta 517 mln. eurų tiesioginių išmokų. 2014–2020 metais Lietuvai buvo skirta daugiau kaip 2,679 mlrd. eurų.

Tiesioginės išmokos už einamuosius metus mokamos nuo spalio 16 dienos iki kitų metų birželio 30-osios. Nuo spalio vidurio iki lapkričio pabaigos mokamos avansinės išmokos, o likusi dalis – nuo gruodžio iki kitų metų birželio pabaigos. Už šiemet deklaruotus plotus pinigai dar nebuvo mokami.

Tiesioginės išmokos mokamos tik iš Europos žemės ūkio garantijų fondo.

Turi pastabų

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) vadovai pasisako už maksimalias tiesioginių išmokų žemdirbiams lubas, tačiau mato ir daugiau keistinų dalykų.

KRK pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas teigia iš principo pritariantis išmokų luboms, tačiau pažymi, jog tam nereikia įstatymo pataisos – pakanka ministro įsakymo. Dėl lubų dydžio, anot jo, turi būti tariamasi su žemdirbiais.

„Taip, iš tikrųjų šiandien kalbant patys stambiausieji ūkiai jau turi turėti išgyventi iš masto, aišku, niekas nesako, kad ir tiems ūkiams jokios paramos nereikia, bet atitinkamai ją reikia sudėlioti. Šiandien, kokia ta viršutinė riba turėtų būti, manau, pati žemdirbių savivalda turėtu apsitarti ir teikti ministerijai siūlymus“, – BNS sakė A. Stančikas.

Taip, iš tikrųjų šiandien kalbant patys stambiausieji ūkiai jau turi turėti išgyventi iš masto, aišku, niekas nesako, kad ir tiems ūkiams jokios paramos nereikia, bet atitinkamai ją reikia sudėlioti.

KRK pirmininko teigimu, viršutinę išmokos ribą nustačius įstatymu vėliau gali kilti keblumų, jei Europos Sąjungos mastu bus nustatyta kitokia kartelė.

„Įstatymas tuo pavojingas, jei mes nusistatom vieną tvarką, o Europa pasako kitą, vėl reikės keist įstatymus, o tą darant gali būti visokių kuriozų, vieni užsispirs, nenorės pakeisti, kiti kitokį požiūrį turės, ir galime turėti problemų“, – teigė „valstietis“.

„Tos iniciatyvos buvo ir Seime, įstatymu, bet jei mes įdėsim 150 tūkst. eurų ribą, o Europa įveda 80 tūkst., kaip tada reikės įstatymus keisti? Tai gali šalis narė apsispręsti ir būtent užtenka ministro įsakymo, ne įstatymo. Tai yra Europos pinigai, reglamentuojami Europos tvarka, ir ministro įsakymu tas lubas galima nustatyti“, – kalbėjo A. Stančikas.

Seimo KRK pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazys Starkevičius laikosi pozicijos, kad tiesiogines išmokas „reikia sutvarkyti nuo viršaus ir nuo apačios“, taip pat užtikrinti saugiklius, kad didieji savininkai dirbtinai nesuskaidytų ūkių.

„Mūsų partijos programoje įrašyta, kad lubas reikia susiet su galimu 500 hektarų žemės plotu, bet taip pat reikia sutvarkyt ir apačią. Dabar taikomos įvairios schemos, ūkiai skaidomi į 30 hektarų, jauniesiems ūkininkams perrašomi tie ūkiai, nes iki 30 hektarų ir jauniesiems ūkininkams didesnės tos tiesioginės išmokos, ir atsiranda tam tikri gudravimai“, – BNS sakė K. Starkevičius.

„Čia tikrai yra veikti ką, ir prezidentas teisingus pastebėjimus išsakė, bet dar turi būti vienas kriterijus, turi būti taikomas ir susietumas, nes jei susietumo nebus, tų ūkių (suskaidytų) atsiras ne vienas“, – teigė kmiteto pirmininko pavaduotojas.

Vienos didžiausių šalyje žemės ūkio grupių „Agrokoncernas“ pagrindinis akcininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis šalies vadovo siūlymo nekomentuoja.

„Aš nieko nekomentuoju ir nesigilinu, tai darau visus keturis metus ir ruošiuosi daryti, kol būsiu politikoj, nes esu ūkininkas. Politikas, būdamas ūkininku, kad nebūtų interesų konflikto, negali nei pasisakyt, nei balsuot, nei dar ką nors daryt, dėl to aš to ir nedarau“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas BNS sakė, jog toks sprendimas leistų labiau paremti smulkius ir vidutinius ūkininkus, žemdirbiai galėtų pasiruošti ateičiai, kai visoje ES gali būti pritaikytos tiesioginių išmokų lubos.

„Ūkis daugiau kaip 150 tūkst. eurų negalės gauti“, – teigė A. Stančikas.

Anot jo, tokiam siūlymui pritaria žemės ūkio organizacijas vienijantys ir žemdirbių interesus ginantys Žemės ūkio rūmai.

Jis tvirtino, kad trečiadienį patvirtintai komiteto nuomonei įtakos turėjo Europos Komisijos (EK) siūlymas nuo 2021 metų vienam ūkiui taikyti 100 tūkst. eurų tiesioginių išmokų lubas.

„Šiandien vienaip ar kitaip ūkiai turi prisitaikyti, kas jų laukia po 2020 metų“, – sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Jo duomenimis, per dvejus metus toks pasiūlymą iš stambiausių ūkininkų atimtų apie 1 mln. eurų tiesioginių išmokų. Šios lėšos per tas pačias išmokas būtų perskirstytos smulkiems ir vidutiniams ūkiams.

Anot A. Stančiko, komitetas siūlo, kad „lubos“ būtų taikomos visoms įmonėms, nepriklausomai nuo to, ar jos priklauso tam pačiam savininkui.

Dėl praėjusiais metais pakeistų žemės ūkio finansavimo taisyklių visoje ES, kiekviena šalis narė gali nustatyti tiesioginių išmokų ribas. Žemės ūkio ministerija iki rugpjūčio turi pranešti EK, kokias lubas taikys 2019 ir 2020 metais.

Praėjusią savaitę žemės ūkio ministras Giedrius Surplys BNS sakė, kad ministerija norėtų nustatyti, jog 150 tūkst. eurų peržengusios tiesioginės išmokos būtų mažinamos 10 proc. Jis teigė, kad ministerija galutinį sprendimą priims pasitarusi su ūkininkais ir Seimo nariais.

Stambieji žaidėjai nekomentuoja EK siūlymo

Žemės ūkio ministras pridūrė, kad pritaria EK siūlymui nuo 2021 metų įvesti 100 tūkst. eurų lubas.

Vienos didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Auga Group“  valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius BNS sakė, jog nepriimtų EK pasiūlymų nekomentuos. Šiemet „Auga Group“ dirba 38 tūkst. hektarų ploto. Už juos įmonė turėtų gauti tiesiogines išmokas.

Lietuvos žemės ūkio grupės „Linas Agro Group“ atstovė spaudai Jorinta Zolubaitė BNS irgi teigė, kad grupė nekomentuos EK pasiūlymų. Šiais metais grupė dirba 17,3 tūkst. hektarų žemės, o pernai iš viso gavo 2 mln. eurų tiesioginių išmokų.

EK kartu su Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu po 2020 metų pasiūlė vienam ūkiui taikyti 100 tūkst. eurų tiesioginių išmokų lubas. Tačiau kol kas nėra aišku, ar jos būtų taikomos visoms įmonėms, nepriklausomai nuo to, ar jos priklauso tam pačiam savininkui.