Teheranas pažėrė naujų grasinimų Izraeliui dėl šio mėnesio pradžioje įvykdyto smūgio, per kurį žuvo du Irano generolai. Į tai reaguodamas JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pažadėjo geležinę paramą Izraeliui.

„Labai svarbu, kad visi elgtųsi santūriai ir nedestabilizuotų regiono, kuris ir taip nepasižymi stabilumu ar nuspėjamumu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusija jau anksčiau pasmerkė Izraelio veiksmus per šešis mėnesius trunkantį karą Gazos Ruože.

Maskva tradiciškai stengėsi palaikyti gerus santykius su visomis didžiosiomis Artimųjų Rytų valstybėmis.

Tačiau konfliktas Gazos Ruože susilpnino jos ryšius su Izraeliu, ir ji jau pradėjo stiprinti karinius ir politinius ryšius su Iranu.

D. Peskovas teigė, kad į Rusiją nebuvo kreiptasi kaip į galimą dviejų aršių varžovių tarpininkę.

Naktį į šeštadienį JAV kariuomenė smogė dešimtims taikinių Sirijoje ir Irake, keršydama už sausio 28-osios drono ataką prieš karinę bazę Jordanijoje, kai žuvo trys amerikiečių kariai.

Smūgiai, kurių taikiniais tapo elitiniai Irano daliniai ir Iraną remiančios kovotojų grupuotės, sukėlė nuogąstavimų, kad Gazos Ruože vykstantis Izraelio ir palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ karas gali peraugti į regioninį konfliktą.

„Akivaizdu, kad amerikiečių oro antskrydžiais specialiai ir sąmoningai siekiama pakurstyti konfliktą“, – pareiškė Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia, kurio šalis sušaukė neeilinį susitikimą.

Kinijos ambasadorius JT Zhang Junas (Džang Dziunas) taip pat teigė, kad „JAV veiksmai neabejotinai pagilins užburtą smurto ratą Artimuosiuose Rytuose“.

Pyktis dėl niokojančios Izraelio kampanijos Gazos Ruože, kurią jis pradėjo po precedento neturinčio „Hamas“ išpuolio spalio 7-ąją, stiprėja visuose Viduriniuose Rytuose ir kursto smurtą, į kurį įsitraukė Irano remiamos grupuotės Libane, Irake, Sirijoje ir Jemene.

JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo (Rouzmari DiKarlo) paragino visas šalis „atsitraukti nuo bedugnės krašto ir apsvarstyti nepakeliamą žmogiškąją ir ekonominę galimo regioninio konflikto kainą“.

Leiskite man aiškiai pasakyti, kad JAV nenori didesnio konflikto regione, kuriame aktyviai siekiame apriboti ir deeskaluoti konfliktą Gazos [Ruože].

„Kreipiuosi į Tarybą prašydama toliau aktyviai įtraukti visas susijusias šalis, kad būtų užkirstas kelias tolesniam eskalavimui ir įtampos, kuri kenkia regioninei taikai ir saugumui, didėjimui“, – sakė ji.

Amerikiečių smūgius kritikavo Irako ir Sirijos vyriausybės, taip pat Iranas, kuris neigia prisidėjęs prie praėjusio mėnesio drono atakos.

„Bet kokie bandymai priskirti šiuos veiksmus Iranui ar jo ginkluotosioms pajėgoms yra klaidinantys, nepagrįsti ir nepriimtini“, – pirmadienį Tarybai sakė Irano ambasadorius prie JT Amiras Saeidas Iravani (Amiras Saidas Iravanis).

Jis pažadėjo, kad jei Iranas susidurs su „bet kokia grėsme, išpuoliu ar agresija, turinčia įtakos jo saugumui“, jis „nedvejodamas pasinaudos savo prigimtine teise [...] ryžtingai atsakyti“.

Baltieji rūmai sekmadienį pareiškė, kad planuoja imtis daugiau atsakomųjų veiksmų.

„Leiskite man aiškiai pasakyti, kad JAV nenori didesnio konflikto regione, kuriame aktyviai siekiame apriboti ir deeskaluoti konfliktą Gazos [Ruože]“, – sakė JAV atstovo prie JT pavaduotojas Robertas Woodas (Robertas Vudas).

„Mes neieškome tiesioginės konfrontacijos su Iranu, tačiau ir toliau ginsime savo karius nuo nepriimtinų atakų. Taškas“, – pridūrė jis.

„Pavojus infliacijai apima padidėjusią geopolitinę įtampą, ypač Artimuosiuose Rytuose, dėl kurios artimiausiu metu gali padidėti energijos kainos ir krovinių gabenimo išlaidos ir kuri gali trukdyti pasaulinei prekybai“, – žurnalistams Frankfurte sakė ji.

Kokios kainos Lietuvos degalinėse, kaip jos, tikėtina, keisis ateityje ir kokią įtaką degalų kainoms artimiausiu metu turės konfliktai Artimuosiuose Rytuose bei mažėjanti naftos gavyba? 

Į šiuos klausimus atsakė „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas. 

– Lyginant su kitomis regiono šalimis, Lietuvoje kuro kainos šiuo metu yra gerokai žemesnės ar apylygės? Kurioje situacijoje esame? 

– Jeigu lyginti su Šiaurės kaimynėmis – Latvija, Estija – pas mus yra šiek tiek geresnė situacija. Lenkijoje mes „pralošėme“ dyzelinu. Visoje Europoje nebeišsiskiriame kažkuo labai smarkiai. Galbūt kai kuriuose kraštuose galime šiek tiek aukštesnes kainas surasti, bet tai jau nebe stebuklai. Kalbant apie kainų tendencijas, šiai dienai kainas diktuoja keli aspektai. Vienas dalykas, ekonomikos recesija. Turbūt dėl to turime šiek tiek mažesnes kainas, bet taip pat „niaukiasi dangus“, kas liečia naftos pasiūlą. Kai kurie naftos išgavėjai kalba apie tai, kad nuo 2025 metų galimai pradėsime stigti naftos. Turime įtampą Raudonojoje jūroje, kas apsunkina logistiką iš to regiono, lyg sukelia rizikas, bet išbrangina, nes laivai, vietoje to, kad plauktų trumpiausiu keliu per Sueco kanalą, dabar pasirenka kelią plaukti aplink Afriką.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įtampa Artimuosiuose Rytuose lemia tą kainų šuolį didesnį ar mažesnį. Tai šiuo atveju to kainų pakilimo rimtesnio kol kas nėra būtent dėl tos ekonominės situacijos mūsų šalyje, teisingai? 

– Taip, sakyčiau, net ne mūsų šalyje, o visame pasaulyje mes jaučiame tą dalyką. Jeigu būtų toks įvykis prie normalios ekonomikos, turbūt turėtume kainų šuolį. Šiai dienai kainų šuolio nematome. Tai reiškia, kad ekonomikos sveikata yra pakankamai prasta. Jo nesimato ir dėl to, kad turime pakankamai atšiaurias sąlygas – pakankamai šaltą žiemą ir netgi kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, kur išgaunama pakankamai nemažai naftos, dėl tų sąlygų sumažėjo pasiūla. Visgi ta recesinė nuotaika viską sugeria ir neleidžia naftai kilti. Turime dar įdomų efektą, kad dyzelinas pasidarė 10 centų brangesnis negu benzinas, kai šiltuoju laikotarpiu arba tradiciškai prieš kokius pora metų, dyzelinas kainuodavo 10 centų pigiau. Turime turbūt labai stiprų susisluoksniavimą tarp pigiausių ir tinklinių degalinių. Šiai dienai tas skirtumas siekia apie 10 procentų. 

Kai kurie naftos išgavėjai kalba apie tai, kad nuo 2025 metų galimai pradėsime stigti naftos.

Labiausiai jis pasireiškia, sakykime, suskystintų dujų kainose, o ten skirtumas siekia iki 24 procentų. Kalbant apie perspektyvas, tiesą sakant, išgavėjai norėtų kainas kilstelti dėl visų šių aplinkybių. Nežinia, kaip mūsų ekonomikos ciklas keisis, nes palūkanos, kalbame apie tai, pradės mažėti. Tiesą sakant, man atrodo, tai yra toks signalas, kuris rodo, kad jau ekonomika pakankamai giliai duobėje ir pakankamai didelis klausimas, ar palūkanų keitimas gelbės ekonomiką.  

– 2025 metus galima pavadinti kaip lūžio metus. Dabar turime tam tikrą perteklių naftos, vėliau gali atsirasti stygius. Jeigu ekonomika kils, toje ateities prognozėje galime matyti didesnius skaičius, ko gero, mažesnių kuro kainų sunku tikėtis. Kaip jūs prognozuotumėte? 

– Šioje vietoje, tiesą sakant, alternatyvos kol kas neblizga. Aš turiu omeny apie vėjo, saulės energetiką. Ta žalioji energetika, tiesą sakant, yra labai priklausanti arba rizikinga, pavadinkime taip, nuo oro sąlygų. Kitas momentas, elektros automobiliai pasirodė labai prastai prie šalčių, dalis jų neužsivedė, nebuvo kur pakrauti. Tiesą sakant, esame sunkioje stadijoje, kai mūsų įprastas energetikos šaltinis galimai pradeda sekti ir pradės apie tai vis labiau pranešinėti kylančiomis kainomis, o alternatyvos dar nėra tiek išvystytos, kad galėtume jas saugoti arba turėti perteklių.