Kaip rašo antradienį „Ukrinform“, tai pranešė leidinys „The Times of Israel“, remdamasis šaltiniais kariuomenėje.

Artimiausiais mėnesiais „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemos bus pakeistos pažangesnėmis oro gynybos sistemomis, teigia Izraelio kariškiai.

Vasarį Izraelio gynybos pajėgos (IDF) pranešė, kad ruošiasi išjungti kelias „Patriot“ baterijas, o jų personalas bus mokomas valdyti oro gynybos sistemą „Geležinis kupolas“.

Kaip rašoma antradienį Izraelio kariuomenės tinklalapyje paskelbtoje publikacijoje, „Patriot“ kompleksai  bus galutinai deaktyvuoti per du mėnesius.

„Šiuo metu mažiname baterijų skaičių, kol bus išjungta visa sistema“, – sakė „Patriot“ baterijas valdančio 138-ojo oro gynybos bataliono vadas.

Amerikietiškos „Patriot“ baterijos sėkmingai numušė „Scud“ raketas, paleistas į Izraelį iš Irako per 1991 metais vykusį Persijos įlankos karą.

Tais pačiais metais „Patriot“ sistema oficialiai buvo įtraukta į Izraelio ginkluotę, tačiau pirmą kartą buvo panaudota tik 2014-aisiais, kai numušė iš Gazos Ruožo paleistą „Hamas“ droną.

Per pastarąjį dešimtmetį sistema perėmė tik apie 10 taikinių, įskaitant Sirijos naikintuvus, kurie 2014 ir 2018 metais pažeidė Izraelio oro erdvę.

Šią sistemą dabar pakeis pažangesnės oro gynybos sistemos, pranešė Izraelio kariškiai.

„Supratome, kad reikia judėti į priekį ir tobulinti gynybos metodus. Naujovės (oro gynybos) sistemoje gerina operatyvinį ir techninį reagavimą", – sakė 138-ojo bataliono vadas.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių „Patriot“ oro gynybos sistemų.

Šią savaitę abi pusės surengė išpuolių: „Hezbollah“ suintensyvino Izraelio karinių bazių apšaudymą raketomis, o Izraelis pareiškė, kad jo pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane.

Kilęs smurtas pakurstė nuogąstavimus dėl plataus masto konflikto tarp Izraelio ir „Hezbollah“, praėjusį kartą kariavusių 2006 metais.

„Naktį teroristai paleido prieštankinių raketų į Har Dovo rajoną Izraelio šiaurėje“, – pranešė Izraelio kariuomenė, turėdama omenyje ginčijamą Šebos ūkių pasienio rajoną.

„Dėl to buvo sužeistas infrastruktūros darbus atliekantis Izraelio civilis; jis vėliau buvo pripažintas mirusiu“, – pridūrė kariuomenė.

Izraelio žiniasklaida pranešė, kad nukentėjusysis buvo arabų kilmės sunkvežimio vairuotojas iš Izraelio. Policija naujienų agentūrai AFP sakė, kad palaikų neidentifikavo, tačiau teigė, kad tai vienintelis lavonas, rastas po smūgio sunkvežimiui.

„Hezbollah“ teigė naktį Kfaršubos kalvose sunaikinusi dvi Izraelio transporto priemones per „sudėtingą pasalą“, surengtą prieš konvojų naudojant raketas ir artileriją.

Izraelio kariuomenė šio teiginio tiesiogiai nekomentavo.

Teigiama, kad Izraelio naikintuvai smogė „Hezbollah“ taikiniams Šebos kaimo apylinkėse Pietų Libane, įskaitant ginklų sandėlį ir paleidimo įrenginį, o kariai „šaudė, kad pašalintų grėsmę rajone“.

Naikintuvai taip pat esą „smogė „Hezbollah“ operatyvinei infrastruktūrai Kfaršubos vietovėje ir kariniam kompleksui Ain al Tineho rajone Libano pietuose“.

Oficialioji Libano nacionalinė naujienų agentūra pranešė, kad į Šebos kaimą, Kfaršubą ir Heltą pataikė „daugiau kaip 150 Izraelio sviedinių“ ir kad jie apgadino namų.

Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį ir sukėlė karą Gazos Ruože, Izraelio kariai ir Irano remiamos „Hezbollah“ kovotojai beveik kasdien pasienyje apšaudo vieni kitus.

Nuo spalio 8 dienos Libane žuvo mažiausiai 380 žmonių. Tarp žuvusiųjų yra 252 „Hezbollah“ kovotojai ir dešimtys civilių, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Izraelis teigia, kad jo teritorijoje, Libano pasienyje, žuvo 11 karių ir devyni civiliai.

Dešimtys tūkstančių žmonių jau buvo priversti palikti savo namus abiejose sienos pusėse.

„Generolas majoras Aharonas Haliva, suderinęs su generalinio štabo viršininku, paprašė baigti eiti savo pareigas dėl jo kaip žvalgybos direktorato vadovo atsakomybės už spalio 7 dienos įvykius“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

„Buvo nuspręsta, kad Aharonas Haliva baigs eiti savo pareigas ir pasitrauks iš IDF (kariuomenės), kai tik tvarkingai ir profesionaliai bus paskirtas jo įpėdinis“, – teigiama jame.

A. Haliva tapo pirmuoju aukšto rango Izraelio pareigūnu, atsistatydinusiu dėl „Hamas“ išpuolio, per kurį žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, o dar apie 250 pateko į nelaisvę, ir kuris sukėlė šešis mėnesius trunkantį karą su palestiniečių grupuote Gazos Ruože.

„Mano vadovaujamas žvalgybos direktoratas nesugebėjo atlikti mums patikėtos užduoties. Nuo to laiko nuolat galvoju apie tą juodą dieną, diena po dienos, naktis po nakties. Šį skausmą visada nešiosiuosi su savimi“, – savo atsistatydinimo laiške rašė A. Haliva.

Laiško tekstą paskelbė kariuomenė.

Netrukus po „Hamas“ išpuolio A. Haliva viešai pasakė, kad jam tenka kaltė dėl to, kad Izraelis nesugebėjo užkirsti kelio išpuoliui. Jo vadovaujama karinė žvalgyba turi teikti vyriausybei ir kariuomenei bendresnio pobūdžio žvalgybinius ir kasdienius įspėjimus.

Jo atsistatydinimas gali sudaryti prielaidas kitiems Izraelio aukščiausio rango saugumo vadovams prisiimti kaltę dėl to, kad nesugebėjo užkirsti kelio išpuoliui, ir atsistatydinti.

Tačiau atsistatydinimų laikas lieka neaiškus, nes Izraelis vis dar kariauja su „Hamas“ Gazos Ruože ir kovoja su Libano kovotojų grupuote „Hezbollah“ šiaurėje. Įtampa su Iranu taip pat išaugusi, abiem nesutaikomiems priešininkams apsikeitus kariniais smūgiais.

Nors dalis pareigūnų, įskaitant A. Halivą, pripažįsta kaltę dėl to, kad neužkirto kelio atakai, dalis kitų pareigūnų, pirmiausia – ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), atsakomybės neprisiima.

Premjeras yra sakęs, kad atsakys į sunkius klausimus apie savo vaidmenį, bet tiesioginės atsakomybės nepripažįsta ir apie galimą atsistatydinimą neužsimena.

„Hamas“ ataka, surengta per vieną žydų šventę, Izraeliui ir jo išgirtoms saugumo struktūroms buvo visiškai netikėta. Izraeliečių pasitikėjimas savo kariuomene, kurią daugelis žydų laikė viena patikimiausių šalies institucijų, buvo pakirstas, o atsistatydinimai galėtų padėti jį iš dalies atkurti.

Spalio 7-osios ataka išprovokavo niokojamą karą Gazos Ruože, kur, vietos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau žuvo daugiau kaip 34 tūkst. palestiniečių, daugiausia moterų ir vaikų.

Karas nusiaubė du didžiausius Gazos Ruožo miestus, o 80 proc. teritorijos gyventojų privertė palikti namus ir pasitraukti į kitas apsiausto anklavo dalis. Karas taip pat sukėlė humanitarinę katastrofą; perspėjama, kad netrukus Gazos Ruožą ištiks badas.

„Hamas“ ataka supurtė ir visą regioną. Smarkiai išaugo įtampa Izraelio okupuotame Vakarų Krante, taip pat miestuose pačiame Izraelyje.

Be to, kariuomenė atskirai pranešė, kad šiaurinėje Izraelio dalyje palei sieną su Libanu aidėjo sirenos.

„Šiandien IAF (Izraelio karinių oro pajėgų) lėktuvas smogė ir likvidavo „Hezbollah“ pakrantės sektoriaus Libane vadą Ismailą Yusefą Bazą (Ismailą Jusefą Bazą)", – sakoma kariuomenės pranešime, kuriame priduriama, kad jis žuvo Ain Baalo vietovėje.

Remiantis jos pranešimu, incidentas įvyko netoli Beit Hilelio miesto, jis tiriamas.

Pasak Izraelio naujienų portalo „Haaretz“, per šį incidentą sužeisti trys žmonės.

Atsakomybę už dronų ataką prisiėmė Libano grupuotė „Hezbollah“.

„Hezbollah“ kovotojai dviem etapais surengė „oro ataką su savižudžiais bepiločiais [...] ir smogė „Geležinio kupolo“ platformoms bei jų įgulai“, sakoma grupuotės pareiškime, kuriame minimos Izraelio oro gynybos sistemos.

Incidento metu nebuvo girdėti oro pavojaus sirenų.

Naujausia ataka iš už šiaurinės sienos įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Iranas surengė precedento neturinčią ataką prieš Izraelį, panaudodamas daugiau kaip 300 raketų ir dronų. Izraeliui ir jo sąjungininkams pavyko perimti didžiąją dalį dronų ir raketų.

Nuo spalio 7 dienos, kai islamistų grupuotė „Hamas“ užpuolė Izraelį, „Hezbollah“ beveik kasdien apsikeičia ugnimi su žydų valstybe.

Pastaruoju metu Izraelis suintensyvino išpuolius Libano teritorijoje, taip pat ir prieš „Hezbollah“ vadus.

Žydų valstybė taip pat sustiprino smūgius prieš „Hezbollah“ ir kitus su Iranu susijusius taikinius Sirijoje. Be to, praėjusią savaitę Izraelis sudavė oro smūgį Irano ambasados konsuliniam skyriui Sirijos sostinėje, o analitikai baiminasi, kad šis smūgis gali lemti peraugimą į platesnio masto karą.

Sekmadienį Izraelio kariuomenė paskelbė, kad baigtas tolesnis Šiaurės vadavietės pasirengimo karui Libano fronte etapas.

Kariuomenės išplatintame pareiškime teigiama, kad vadai „dabar yra pasirengę per kelias valandas pašaukti ir aprūpinti visus reikalingus karius [...] į fronto liniją gynybinėms ir puolamosioms misijoms“.

Pareiškimas paskelbtas po to, kai kariuomenė pranešė, kad jos naikintuvai smogė „Hezbollah“ elitinėms „Radwan“ pajėgoms Chijame, už kelių kilometrų į šiaurę nuo Izraelio okupuotų Golano aukštumų. Pranešime priduriama, kad smūgiai taip pat buvo suduoti netoli Touro, į šiaurės rytus nuo pakrantės Tyro miesto, esančiai vadavietei.

Kiek anksčiau Izraelis nurodė, kad kad atsakydamas į raketas, paleistas į Golano aukštumas, smogė taikiniams Kaukabanoje, netoli Chijamo, ir Meis Džabalo pietų Libane.

Tel Avivo universiteto politikos mokslų profesorius Emmanuelis Navonas (Emaniuelis Navonas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad karo šiaurinėje dalyje vargu ar pavyks išvengti.

Bet Izraelio saugumo ekspertas Omeras Dostri (Omeras Dostris) nurodė, kad konfliktas sausumoje greičiausiai neprasidės, kol nepasibaigs kovos palestiniečių anklave.

„Hezbollah“ ir Izraelis pastarąjį kartą kariavo 2006 metais.

Penktadienį per televiziją transliuotoje kalboje „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala) sakė, kad Irano remiama grupuotė dar nepanaudojo savo pagrindinių ginklų, ir pridūrė, kad apsikeitimas ugnimi su Izraeliu baigsis, kai Gazos Ruože pasibaigs karas.

Sekmadienį „Hezbollah“ artimas šaltinis AFP korespondentui rytiniame Libano Baalbeko regione teigė, kad kiti smūgiai buvo nukreipti į Džantą ir Sifrį Bekos slėnyje, maždaug už 80 km nuo artimiausios Izraelio sienos.

Izraelio kariuomenė socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad po to, kai buvo numuštas pajėgų dronas, naikintuvai smogė kariniam kompleksui ir trims kitiems „Hezbollah“ oro gynybos tinklui priklausantiems objektams regione.

Irano lyderis pažadėjo atkeršyti už praėjusios savaitės smūgį ambasadai Sirijoje, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai.

Sekmadienį Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas) pareiškė, kad kariuomenė baigė visus parengiamuosius darbus, kad galėtų veiksmingiau reaguoti į bet kokius Irano veiksmus. 

Ministerijos teigimu, komplekse, kur naujienų agentūros AFP žurnalistas ir liudininkai matė išvažiuojančius tankus ir automobilius, rasta dešimtys žuvusiųjų kūnų.

Tačiau Izraelio kariuomenė kol kas nepatvirtino, kad pasitraukė iš komplekso.

Kiek vėliau pirmadienį Izraelis paskelbė, kad baigė dvi savaites trukusį reidą šioje ligoninėje ir jos apylinkėse.

„Kariai baigė tikslią operatyvinę veiklą „al Shifa“ ligoninės apylinkėse ir išvyko iš ligoninės teritorijos“, – nurodė kariuomenė.

Anot liudininkų, komplekso apylinkėse buvo surengta dešimtys antskrydžių ir apšaudymų.

„Hamas“ vyriausybės žiniasklaidos tarnyba nurodė, kad šie Izraelio smūgiai buvo priedanga transporto priemonėms atsitraukti iš komplekso.

Praėjusį mėnesį Izraelio kariuomenė atnaujino reidus prieš didžiausią Gazos Ruožo ligoninę „al Shifa“, teigdama, kad operacija nukreipta prieš „Hamas“, kuri, anot jos, veikia šiame komplekse.

Komplekso viduje ir aplink jį esančiuose pastatuose sugriovimų mastas labai didelis.

Kiek anksčiau ji nurodė, kad per kovas ligoninėje ir aplink ją žuvo 200 kovotojų.

Kariuomenė taip pat paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, jos teigimu, matyti iš ligoninės paimti ginklai ir pinigai, kuriais naudojosi „Hamas“ ir kita kovotojų grupuotė „Islamo džihadas“.

„Hamas“ neigė, kad veikia šioje ligoninėje ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose.

„Dešimtys kūnų, kai kurie iš jų suirę, buvo rasti medicinos komplekse „al Shifa“ ir jo apylinkėse“, – sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime.

Jame priduriama, kad Izraelio kariuomenė pasitraukė iš ligoninės po to, kai padegė komplekso pastatus ir visiškai sutrikdė jos veiklą.

„Komplekso viduje ir aplink jį esančiuose pastatuose sugriovimų mastas labai didelis“, – teigė ministerija.

Įvykio vietoje dirbantis AFP žurnalistas sakė, kad keli komplekso pastatai buvo apgadinti, o kai kur matėsi gaisro žala.

Ligoninės gydytojas teigė, kad rasta daugiau kaip 20 kūnų ir kad kai kurie iš jų buvo mirtinai sužaloti karinių transporto priemonių.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Izraelio kariai pirmą kartą surengė reidą į „al Shifa“ ligoninę, tačiau nurodė, kad „Hamas“ po kurio laiko atnaujino savo veiklą šiame komplekse. 

„Nuo operacijos pradžios ligoninės rajone buvo likviduota daugiau kaip 140 teroristų“, – nurodė kariuomenė, turėdama omenyje nuo pirmadienio vykstančius mūšius medicinos komplekse „al Shifa“ ir jo apylinkėse.

Per karą išprovokavusį beprecedentį „Hamas“ spalio 7-osios išpuolį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 31 988 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Izraelio kariai „šiuo metu vykdo tikslią operaciją ligoninės „al Shifa“ rajone“, sakoma kariuomenės pareiškime.

„Operacija pagrįsta žvalgybos informacija, kad ligonine naudojasi aukšto rango „Hamas“ teroristai“, – priduriama jame.

Liudininkai iš Gazos naujienų agentūrai AFP sakė matę, kaip tankai apsupo ligoninės teritoriją.

Izraelio kariuomenė lapkritį taip pat surengė operaciją ligoninėje „al Shifa“, sukėlusią tarptautinį pasipiktinimą.

Pasak „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos, šiame komplekse prieglobstį rado dešimtys tūkstančių dėl karo perkeltų palestiniečių.

Izraelis ne kartą kaltino „Hamas“ karinių operacijų vykdymu iš ligoninių ir kitų medicinos centrų, tačiau kovotojų grupuotė tai neigia.

„Hamas“ vyriausybės žiniasklaidos biuras Gazos Ruože pasmerkė šią operaciją, sakydamas, kad „medicinos komplekso „al Shifa“ šturmavimas tankais, dronais ir ginklais bei šaudymas jo viduje yra karo nusikaltimas“.

Nuo karo pradžios Izraelio kariuomenė Gazos Ruože surengė kelias operacijas medicinos įstaigose.

Karą Gazos Ruože išprovokavo beprecedentis „Hamas“ spalio 7-osios išpuolis Izraelyje, kai, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus. Tarp žuvusiųjų yra 8 kariai ir 25 civiliai.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 31 645 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Izraelio kariuomenės teigimu, kariai „buvo instruktuoti, kaip svarbu veikti atsargiai, taip pat apie priemones, kurių reikia imtis, kad būtų išvengta žalos pacientams, civiliams gyventojams, medicinos personalui ir medicinos įrangai“.

Pareiškime taip pat teigiama, kad arabų kalbos specialistai buvo pasiųsti tam, kad „palengvintų dialogą su ligoninėje likusiais pacientais“.

„Pacientai ir medicinos personalas neprivalo evakuotis“, – priduriama jame.

Po lapkričio 15-osios operacijos ligoninėje „al Shifa“ Izraelio kariuomenė pranešė, kad rado ten paslėptų ginklų ir kitos karinės įrangos, tačiau „Hamas“ šiuos teiginius paneigė.

Ji taip pat teigė radusi 55 metrų ilgio tunelį rūsyje ir pasidalijo filmuota medžiaga, kuri, pasak jos, įrodo, kad ten buvo laikomi įkaitai, tačiau „Hamas“ tai taip pat neigė.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios Gazos Ruože apgadintos 155 sveikatos priežiūros įstaigos.