J. Panahi, kurio filmai buvo apdovanoti visuose svarbiausiuose Europos kino festivaliuose, buvo suimtas liepos mėnesį, dar prieš rugsėjį prasidėjusią režimą sukrėtusią protestų bangą.

Tačiau jo įkalinimas tapo menininkų, pasisakančių prieš valdžią, sunkios padėties simboliu.

J. Panahi buvo paleistas iš Teherano Evino kalėjimo „praėjus dviem dienoms po to, kai pradėjo bado streiką už laisvę“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė JAV įsikūręs Irano žmogaus teisių centras (CHRI).

Irano reformistinis laikraštis „Shargh“ savo ruožtu paskelbė nuotrauką, kurioje kino kūrėjas, paleistas už užstatą, džiūgauja apkabinęs savo šalininką.

Jo žmona Tahereh Saeedi (Taherė Saidi) instagrame pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kaip J. Panahi iš kalėjimo išvežamas automobiliu.

Kanų kino festivalio direktorius Thierry Fremaux (Tjeri Fremo) išreiškė didžiulį palengvėjimą sužinojęs apie jo paleidimą.

„Mes nepamirštame visų tų, kurie Irane ir visame pasaulyje patiria smurtą ir represijas, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. – Kanų kino festivalis visada liks kartu su menininkais iš viso pasaulio, gindamas laisvę.“

Trečiadienį J. Panahi pradėjo sausą bado streiką, atsisakydamas maisto ir vandens.

„Šiandien, kaip ir daugelis Irane įkalintų žmonių, neturiu kito pasirinkimo, kaip tik protestuoti prieš tokį nežmonišką elgesį savo brangiausiu turtu – gyvybe“, – sakė J. Panahi.

62 metų J. Panahi buvo suimtas liepos 11 dieną ir turėjo atlikti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, skirtą 2010 metais, kai buvo nuteistas už „propagandą prieš santvarką“.

Tačiau spalio 15 dieną Aukščiausiasis Teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo, todėl jo advokatų komanda tikėjosi, kad jis gali būti paleistas į laisvę.

J. Panahi 2000 metais pelnė Venecijos kino festivalio „Auksinį liūtą“ už filmą „Ratas“ (The Circle). 2015 metais jis pelnė Berlyno kino festivalio pagrindinį apdovanojimą už filmą „Taksi“ (Taxi Tehran). 2018 metais Kanų festivalyje jo juosta „Trys veidai“ (Se rokh, 3 Faces) pelnė apdovanojimą už geriausią scenarijų.

Liepos mėnesį J. Panahis buvo suimtas, kai nuvyko į į teismo posėdį dėl kito kino kūrėjo, Mohammado Rasoulofo (Mohamedo Rasulofo), kuris buvo sulaikytas keliomis dienomis anksčiau.

Sausio 7 dieną M. Rasoulofas buvo dviem savaitėms paleistas iš kalėjimo dėl sveikatos būklės pablogėjimo ir manoma, kad jis vis dar yra laisvėje.

Tarp tūkstančių žmonių, kuriuos Iranas suėmė malšindamas protestus, išprovokuotus rugsėjo 16 dieną areštinėje mirus 22 metų Irano kurdei Mahsai Amini. Ji suimta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą moterų aprangos kodą.

Tarp sulaikytųjų buvo ir aktorė Taraneh Alidoosti (Taranė Alidusti), paviešinusi savo nuotraukas, kuriose ji nedėvi islamiško galvos apdangalo, tačiau sausio pradžioje ji buvo paleista po beveik trijų savaičių sulaikymo.

62 metų J. Panahi tapo jau trečiu kino režisieriumi, suimtu Irane per mažiau kaip savaitę.

„Jafaras Panahi buvo suimtas šiandien [pirmadienį], kai nuvyko į prokuratūrą, vystantis padėčiai dėl kito kino kūrėjo, Mohammado Rasoulofo (Mohamedo Rasulofo)“, – nurodė „Mehr“.

Valstybinė naujienų agentūra IRNA apie M. Rasoulofo, taip pat pelniusio apdovanojimų už savo kūrinius, areštą pranešė vėlai penktadienį. Jis buvo suimtas kartu su režisieriumi Mostafa Aleahmadu.

J. Panahi yra pelnęs virtinę apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose. 2018 metų Kanuose jo filmas „Trys veidai“ (Se rokh) pelnė apdovanojimą už geriausią scenarijų.

Tačiau kai 2010 metais buvo nuteistas už „propagandą prieš sistemą“ dėl savo palaikymo protestams prieš vyriausybę ir virtinės filmų, kritikuojančių šiuolaikinį Iraną, J. Panahi buvo uždrausta išvykti iš šalies atsiimti apdovanojimų.

50-metis M. Rasoulofas 2020 metais pelnė Berlyno kino festivalio „Auksinį lokį“ už savo filmą „There Is No Evil“, bet irgi negalėjo jo asmeniškai atsiimti, nes režisieriui buvo uždrausta išvykti iš Irano.

M. Rasoulofas ir M. Aleahmadas buvo suimti dėl „neramumų kurstymo“ po gegužę dešimčių žmonių gyvybių nusinešusios pastato griūties šalies pietvakariuose, išprovokavusios piktus protestus, vėlai penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

„Įvykus širdį draskančiam incidentui Abadano „Metropol“ [kino kūrėjai] dalyvavo kurstant neramumus ir ardant visuomenės psichologinį saugumą“, – rašė IRNA.

Nebaigtas statyti dešimties aukštų „Metropol“ pastatas Abadano mieste pietvakarinėje Chuzestano provincijoje sugriuvo gegužės 23 dieną. Incidentas, pareikalavęs 43 žmonių gyvybių, išprovokavo piktų protestų, gyventojams demonstruojant solidarumą su aukų šeimomis.

Demonstrantai reikalavo teisti ir nubausti „nekompetentingus pareigūnus“, atsakingus už šią tragediją. Per susirėmimus su policija buvo leidžiamos ašarinės dujos, aidėjo perspėjamieji šūviai, virtinė protestuotojų buvo sulaikyti.

Grupė Irano kino kūrėjų, vadovaujamų M. Rasoulofo, paskelbė atvirą laišką, kuriuo kvietė saugumo pajėgas „sudėti ginklus“, įsiplieskus visuomenės pasipiktinimui dėl „korupcijos, vagysčių, neveiksmingumo ir represijų“, susijusių su griūtimi Abadane.

Šeštadienį Berlyno festivalio organizatoriai pareiškė protestą prieš M. Rasoulofo ir M. Aleahmado suėmimą ir pareikalavo juos paleisti.

M. Rasoulofo pasas buvo paimtas 2017 metais išleidus filmą „Nepaperkamas“ (Lerd), laimėjusį tų metų Kino festivalio programos „Kitoks žvilgsnis“ pagrindinį apdovanojimą.

Irano režisierius disidentas Jafaras Panahi (Džafaras Panahis) šeštadienį pelnė 65-ojo Berlyno kino festivalio „Aukso lokį“ – už juostą „Taksi“ (Taxi), kuri yra jau trečias jo filmas nuo 2010-ųjų, kai jam buvo oficialiai uždrausta kurti kiną.

J.Panahi, kuriam uždrausta vykti į užsienį ir kuris į festivalį neatvyko, savo filme pasirodo kaip Teherano taksi vairuotojas, besikeičiantis istorijomis su sostinės gyventojais.

Prietaisų skyde įmontuota kamera sudarė jam sąlygas filmuoti slapta, išvengiant – iš pradžių – smalsios islamo valstybės valdžios akies.

Vertinimo komisijos pirmininkas, Holivudo režisierius Darrenas Aronofsky (Darenas Aronofskis), sakė, kad J.Panahi įveikė suvaržymus, kurie galėjo „pakenkti menininko sielai“.

„Vietoje to, kad leistų savo dvasiai būti sugniuždytai ir pasiduoti, vietoje to, kad leistų sau pritvinkti pykčio ir nusivylimo, Jafaras Panahi sukūrė meilės laišką kinui, – sakė D.Aronofsky. – Jo filmas pilnas meilės savo menui, savo bendruomenei, savo šaliai ir savo auditorijai“.

Iraniečių režisieriui scenoje atstovavo jo jauna dukterėčia Hana Saeidi (Hana Saidi), kuri taip pat pasirodo filme ir kuri apdovanojimą atsiėmė verkdama.

„Negaliu nieko pasakyti, pernelyg jaudinuosi“, – prisipažino ji.

„Sidabro lokiai“ už vaidybą atiteko Charlotte Rampling (Šarlot Rampling) ir Tomui Courtenay (Tomui Kortnėjui), už jų darbą britų dramoje „45 metai“ (45 Years).

Ch.Rampling pažymėjo, kad jos tėvas Godfrey (Godfris) pelnė aukso medalį per 1936 metų olimpiadą Berlyne ir kad ji seniai svajojo perimti „iš jo estafetės lazdelę“.

„Na, galvoju, kad šis „Lokys“ tai padarė“, – šypsodamasi sakė ji.

T.Courtenay vėliau reporteriams sakė, kad jam patiko filmuotis juostoje su vyresnės kartos atstovais.

„Yra daug daugiau senų aktorių nei būdavo. Visi mes gyvename ilgiau, – sakė jis. – Turi būti filmų, kurie tai atspindi“.

Šioje lėtoje Andrew Haigh (Endriaus Hai) dramoje pasakojama apie porą jos 45-ųjų vestuvių metinių išvakarėse, kai santuoka ima griūti vyrui sužinojus, kad Šveicarijos Alpėse buvo rasti į ledą įšalę jo seniai mirusios pirmosios meilės palaikai.

Čilės režisieriaus Pablo Larraino (Pablo Laraino) drama „Klubas“ (El Club) apie kunigus pedofilus, kuriems Katalikų Bažnyčia suteikia priebėgą nuo teisingumo, gavo antrąjį pagal svarbą „berlinalės“ apdovanojimą – žiuri prizą.

„Sidabro lokį“ už geriausią režisūrą pasidalijo du kino kūrėjai: rumunas Radu Jude (Radus Žudė) ir lenkė Malgorzata Szumowska (Malgožata Šumovska).

R.Jude nespalvotas Balkanų vesternas „Aferim!“ pasakoja apie 19-ojo amžiaus konsteblį ir jo sūnų, pasiųstus ieškoti pabėgusio vergo romo, ir tyrinėja dabartinių išankstinių nuostatų prieš romus ištakas.

Tuo tarpu M.Szumowskos „Kūnas“ (Cialo) yra apie Varšuvoje gyvenantį našlį ir jo anoreksišką dukterį, kurios gydytojas mano, kad ji gali bendrauti su mirusiaisiais.

Čilės dokumentinė juosta „Perlo saga“ ( El boton de nacar), kurią pastatė Patricio Guzmanas (Patrisijus Gusmanas) ir kuri liudija brutalią šios šalies istoriją, buvo apdovanota už geriausią scenarijų.

„ARDOMIEJI“ FILMAI

„Taksi“ yra pirmas „Aukso lokį“ pelnęs iraniečių filmas nuo 2011 metų, kai šį apdovanojimą gavo Asgharo Farhadi (Asgaro Farhadžio) drama „Išsiskyrimas” (Jodai-e Nader az Simin).

2013 metais slapta nufilmuotas J.Panahi filmas „Nuleista uždanga“ (Parde) pelnė „Sidabro lokį“ už geriausią scenarijų. Tai buvo išprovokavę Irano vyriausybės protestą.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) apdovanojimą filmui „Taksi“ pavadino „svarbiu meninės laisvės simboliu“.

Kino industrijos „biblija“ „Variety“ juostą pavadino „nuostabiu kelio filmu“, siūlančiu „provokuojamą diskusiją apie Irano socialinius papročius ir kino istorijų pasakojimo meną“.

54 metų J.Panahi darbus – šiurkščius, socialiai kritiškus – Irano režimas laiko ardomaisiais.

Jis buvo sulaikytas, kai bandė susukti dokumentinę juostą apie neramumus po ginčijamų 2009 metų Irano prezidento rinkimų, ir jam buvo 20-čiai metų uždrausta kurti filmus – už „veikimą prieš nacionalinį saugumą ir propagandą prieš režimą“.

Filme „Taksi“ kiekvienas J.Panahi pavežtas žmogus papasakoja kokią nors istoriją, išdėsto nuomonę ar temą debatams apie gyvenimą šiandienos Irane. Režisierius kartais isteriškus savo pakeleivius parodo su neišsemiamu mandagumu ir geru humoru.

Tačiau juostos kulminacija šiurpinanti, atskleidžianti režisieriaus laisvių mastą ir ribas.

11 dienų trunkančio Berlyno kino festivalio, kuris garsėja dėmesiu politiniam kinui, apdovanojimai gali suteikti postūmį filmams kalbant apie pasaulinę finansinę sėkmę ir tolesnius apdovanojimus.

Tarp praėjusių metų laureatų yra „Viešbutis „Didysis Budapeštas“ (The Grand Budapest Hotel) ir „Vaikystė“ (Boyhood), kurie dabar yra nominuoti „Oskarams“. „Aukso lokį“ pernai gavo kinų trileris „Juodos anglys, plonas ledas“ ( Bai Ri Yan Huo ) .