Tai trečiadienį Briuselyje prieš prasidedant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui pareiškė Čekijos diplomatijos vadovas Janas Lipavskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Mums reikia daugiau pinigų šiems šaudmenims pirkti“, – pabrėžė J. Lipavskis.

Anot jo, Ukrainai reikia daugiau amunicijos, nes Rusija vis dar turi galimybių pagaminti kur kas daugiau sviedinių nei Ukraina gali sau leisti panaudoti fronte. Čekijos iniciatyva kaip tik ir siekiama pagerinti padėtį.

J. Lipavskis pažymėjo, kad šio susitikimo metu jis įtikinės savo kolegas, tuos, kurie dar neprisijungė prie iniciatyvos, prisijungti prie jos ir įnešti savo indėlį.

Jis neatskleidė tikslaus jau nupirktų šaudmenų skaičiaus, tik pažymėjo, kad „galima padaryti kur kas daugiau“.

Komentuodamas NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbego pasiūlymą skirti Ukrainai per penkerius metus 100 mlrd. eurų, J. Lipavskis pažymėjo, kad šį klausimą reikia išnagrinėti.

„Mes turime pamatyti šį planą ir jį aptarti, taip pat ir tarpusavyje“, – sakė Čekijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

J. Lipavskis su kolegomis kalbėsis ir apie priemones, kurių Čekija imasi prieš Rusijos įtaką.

Praėjusią savaitę Čekijos specialiosios tarnybos demaskavo Viktoro Medvedčuko iš Rusijos finansuojamą  tinklą, kurio tikslas – pakirsti demokratiją Europos Sąjungoje, ypač Europos Parlamento rinkimų išvakarėse.

Vasario mėnesį Čekijos prezidentas Petras Pavelas Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose pareiškė, kad Praha trečiosiose šalyse rado apie 800 tūkst. sviedinių (500 tūkst. – 155 mm kalibro ir 300 tūkst. – 122 mm kalibro), kuriuos ES narės galėtų nupirkti Ukrainai. Šią iniciatyvą jau parėmė 18 valstybių.

J. Lipavskio žodžiais, Čekija tikisi pristatyti sviedinius „per kelis mėnesius“, kad padėtų „pažaboti Rusijos imperialistines ambicijas“. Tai sustiprino spėliones, kad Ukraina nuo birželio galės papildyti savo atsargas.

„Ukraina turi gebėti apsiginti, nes ji gina visą Europą. Kalba eina ne apie tai, kad Ukraina gali pralaimėti; dabar ant kortos pastatyta visa Vakarų civilizacija, principai, kuriems Rusijos imperializmas meta iššūkį“, – sakė J. Lipavskis.

Pasak šaltinių Čekijoje, Vakarų šalių konsorciumas gavo rimtus 300 tūkst. stambaus kalibro artilerijos sviedinių tiekimo įsipareigojimus, pirmosios siuntos turi būti  pristatytos ne vėliau kaip birželio mėnesį. Neįpareigojančių pažadų gauta dėl dar 200 tūkst. sviedinių.

Užsienio reikalų ministras sakė, kad 18 šalių įsipareigojo prisidėti prie iniciatyvos tiekti labai reikalingas atsargas iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, ir beveik surinko reikiamas lėšas nupirkti visus 800 tūkst. sviedinių. Imtis šios iniciatyvos iš dalies paskatino JAV Kongrese įstrigusi 60 mlrd. JAV dolerių karinė pagalba Ukrainai.

Jis teigė sveikinantis Europos Komisijos rekomendaciją Bendrijos narės pradėti derybas dėl Kyjivo narystės Bendrijoje.

„Kuo didesnė Europos Sąjunga, tuo mes stipresni“, – žurnalistams penktadienį sakė J. Lipavsky, susitikęs ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukraina dar turi „namų darbų“, kuriuos šiai reikia įgyvendinti.

Taip Čekijos ministras kalbėjo Europos Komisijai pateikus rekomendaciją valstybėms narėms pradėti oficialias derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės bloke, o Sakartvelui suteikti kandidatės statusą. Vis tik galutinį ir vieningą sprendimą dėl to dar turės priimti šalių lyderiai.

EK pagyrė Ukrainą, į kurią pernai įsiveržė Rusijos kariuomenė, sakydama, kad vyriausybė „pademonstravo nepaprastą institucinę stiprybę, ryžtą ir gebėjimą veikti“, tačiau teigė, kad derybos turėtų prasidėti tik tada, kai bus išspręstos korupcijos, lobizmo problemos ir priimtas įstatymas dėl tautinių mažumų.

Savo ruožtu G. Landsbergis teigė, kad nors ES yra šalių, abejojančių Ukrainos naryste, EK „turi įvairių svertų“ įtikinti šias nares.

Ar pritarti EK rekomendacijoms, Bendrijos lyderiai turėtų apsispręsti gruodžio 14–15 dienomis Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.