28 metų Ayu Yoneda (Aju Joneda), Japonijos Raudonojo Kryžiaus medicinos centro Tokijuje chirurgė, taps tik trečiąja moterimi, kuri dalyvaus kosminių mokymų programoje. Visi šeši dabartiniai Japonijos astronautai yra vyrai.

Prie jos prisijungs 46 metų Makoto Suwa (Makotas Suva), Pasaulio banko vyresnysis nelaimių rizikos valdymo specialistas, kuris pateko į atranką po nesėkmingo pirmo bandymo prieš daugiau nei dešimtmetį.

A. Yoneda sakė, kad sužinojusi, jog buvo atrinkta, buvo „pakylėta ir nustebinta“.

„Jaučiau atsakomybę ir misiją“, – sakė ji žurnalistams.

M. Suwa, kalbėdamas vaizdo ryšiu iš Jungtinių Valstijų, sakė buvęs toks susijaudinęs, kad negalėjo užmigti.

Iš 4 127 kandidatų atrinkti asmenys dabar pradės dvejus metus truksiančią mokymo programą ir, jei viskas klostysis sėkmingai, galės dalyvauti Tarptautinės kosminės stoties misijose ir tapti pirmaisiais Japonijos astronautais, pasiekusiais Mėnulį.

Praėjusiais metais Japonija ir Jungtinės Valstijos paskelbė, kad bendradarbiaus rengdamos planą, pagal kurį iki šio dešimtmečio pabaigos Mėnulyje turėtų apsilankyti japonų astronautas.

M. Suwa užaugo Cukuboje, mieste, kuriame įsikūrę keli mokslinių tyrimų institutai ir JAXA objektai.

Būdamas senovės klimato ekspertas, jis tikisi sužinoti, kaip evoliucionavo Marso klimatas.

„Studijuodami Mėnulį, Marsą, mes ne tik sužinome apie pačius dangaus kūnus, bet ir apie savo planetą“, – sakė jis.

A. Yonedos svajonę tapti astronaute paskatino manga komiksas apie pirmąją Japonijos astronautę moterį Chiaki Mukai (Čiaki Mukai), kuri taip pat buvo chirurgė.

Ji tikisi ištirti, kaip kelionės į kosmosą veikia žmonių sveikatą.

„Išvysime erą, kai daug žmonių keliaus į kosmosą. Tų kelionių trukmė ir atstumas pailgės“, – sakė ji.

„Kaip gydytoja manau, kad galiu prisidėti prie to, kad sužinočiau, kas vyksta su žmogaus kūnu kosmose“, – pridūrė ji.

2021 metais JAXA panaikino reikalavimą kandidatams į astronautus turėti aukštąjį mokslinį arba inžinerinį išsilavinimą, o tarp naujausių kandidatų buvo prekybos agentų ir konsultantų.

JAXA pirmininkas Hiroshi Yamakawa (Hirošis Jamakava) sakė, kad tikisi, jog maždaug po penkerių metų bus surengtas dar vienas atrankos etapas ir pavyks rasti astronautų, kurie galėtų priartinti kosmoso programas prie visuomenės.

„Astronautų atsakomybė ne tik pasikeis, bet ir išsiplės, – sakė H. Yamakawa. – Svarbu, kad ir toliau vykdytume politiką, pagal kurią priimame paraiškas iš įvairių žmonių.“

Šiandien, gruodžio 9 dieną, 14.26 val. Lietuvos laiku iš pietinėje Tanegasimos saloje esančio kosmodromo bus paleista raketa nešėja H-IIB su krovininiu kosminiu laivu HTV-6, kuris į Tarptautinę kosmoso stotį pristatys kelias tonas įvairių krovinių.

Šiuo skrydžiu JAXA planuoja ne tik aplankyti TKS, bet ir paleisti „kosminę virvelę“: grįždamas japonų krovininis laivas į kosmosą paleis naują bandomąją kosminių šiukšlių naikinimo technologiją.

Apie mūsų planetą sukasi ~300 000 įvairiausių nenaudojamų dirbtinių objektų, kurių bendra masė gali siekti 5000 tonų.

700 metrų „virvelė“ – sudėtingas įrenginys, kursiantis elektromagnetinį lauką, kuriuo bus stabdomos skriejančios atliekos, nukreipiamos žemyn, į tankiuosius Žemės atmosferos sluoksnius, kur įvairiausios atliekos iš orbitos – daugiausiai, pasenę palydovai, jų nuolaužos ir fragmentai, – turėtų be pėdsako sudegti.

Japonai pažymi, kad dabartinis skrydis – bandomasis. Jei „virvelė“ gerai pasirodys, JAXA pradės naudoti tokius įrenginius 800–1400 km orbitos, kur atliekų ypač daug, valymui.

Praėjusią savaitę Koroliove baigėsi mokslo ir praktikos konferencija „XXI amžiaus kosmonautika“, kurioje, be visų kitų dalykų, buvo aptarta ir kosminių šiukšlių Žemės orbitoje problema. Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad kosminės šiukšlės po 100–200 metų gali užkirsti kelią kosminės srities vystymuisi.

Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA), naujoji technologija bus paleista sunkiąja raketa H-IIB bepiločiu kosminiu krovininiu laivu „Konotori“ („Gandras“). „Gandras“ į TKS atgabens įvairių krovinių, o grįždamas paleis į kosmosą 700 metrų ilgio „virvelę“. Šis ganėtinai sudėtingas įrenginys kurs elektromagnetinį lauką, nukreipsiantį kosmines atliekas į žemą orbitą.

JTO ekspertų vertinimu, apie mūsų planetą sukasi ~300 000 įvairiausių nenaudojamų dirbtinių objektų, kurių bendra masė gali siekti 5000 tonų.