Iš asteroido Riugu (Ryugu), esančio už maždaug 300 mln. kilometrų, paimta pirmykštė medžiaga po šešerių metų misijos 2020-aisiais buvo pargabenta į Žemę. Tačiau mokslininkai tik dabar pradeda atskleisti jos paslaptis, atlikę pirmuosius tyrimus su mažomis 5,4 g dulkių ir mažyčių tamsių akmenėlių porcijomis.

Viename penktadienį paskelbtame straipsnyje Okajamos universiteto mokslininkų vadovaujama grupė rašo aptikusi „aminorūgščių ir kitų organinių medžiagų, galinčių suteikti užuominų apie gyvybės Žemėje kilmę“.

Bent kai kurie gyvybės Žemėje statybiniai blokai galėjo susiformuoti kosmoso aplinkose.

„Baltymus sudarančių aminorūgščių atradimas svarbus, nes Riugu neturėjo sąlyčio su Žemės biosfera kaip meteoritai, todėl jų (aminorūgščių) aptikimas įrodo, kad bent kai kurie gyvybės Žemėje statybiniai blokai galėjo susiformuoti kosmoso aplinkose“, – sako straipsnio autoriai.

Komanda nurodo Japonijos zondo „Hayabusa-2“ 2019 metais paimtame ėminyje aptikusi 23 skirtingas aminorūgštis.

Dulkių ir uolienos gabalėlių buvo paimta šaldytuvo dydžio zondui specialiu įrenginiu išmušus nedidelį kraterį asteroido paviršiuje.

„Šis Riugu ėminys pasižymi primityviausiomis savybėmis, palyginus su bet kokiais žmonijai prieinamais natūraliais mėginiais, įskaitant meteoritus“, – sakoma Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros (JAXA) pareiškime.

Manoma, kad dalis šios medžiagos susiformavo praėjus maždaug 5 mln. metų po Saulės įsižiebimo. Taip pat manoma, kad ši medžiaga niekada nebuvo įkaitusi daugiau kaip iki 100 Celsijaus laipsnių.

Kitas tyrimas, paskelbtas JAV leidžiamame žurnale „Science“, parodė, kad šios medžiagos „cheminė sudėtis labiau nei kiti natūralūs mėginiai primena Saulės fotosferą“.

Astrobiologas ir Jokohamos nacionalinio universiteto profesorius emeritas Kensei Kobayashi (Kensėjus Kobajašis) sveikino atradimą.

„Mokslininkai kėlė klausimų dėl to, kaip ar iš kur atsirado organinės medžiagos, įskaitant aminorūgštis, o faktas, kad aminorūgščių aptikta šiame ėminyje, suteikia vieną priežastį galvoti, kad aminorūgštys buvo atgabentos į Žemę iš kosminės erdvės“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Kita rimtai vertinama aminorūgščių kilmės teorija teigia, kad šių medžiagų susidarė atvėsusios Žemės primityvioje atmosferoje, pavyzdžiui, žaibuojant.

Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros vyresnysis prezidentas Yoko Izumi su kolegomis prof. Masashi Sanada, direktoriaus pavaduotoju Yasutake Katoh, AMED prezidentu Londone Ryo Takagi ir kitais garbiais mokslininkais susipažino su ligoninės pasiekimais ir perspektyvomis onkologijos, genetikos, branduolinės medicinos, retų ir nediagnozuotų ligų gydymo, neurochirurgijos srityse.

Japonų delegacija susipažino su onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo galimybėmis Kauno klinikose, apžiūrėjo naujausią spindulinės terapijos aparatūrą – modernius linijinius greitintuvus. Vėliau lankėsi vieninteliame Baltijos šalyse naujos kartos gama peilio centre, susipažino su Kauno klinikų Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos infrastruktūra bei branduolinės medicinos galimybėmis Kauno klinikose. Kaip rašoma Klinikų pranešime, svečiams vizito metu pristatyta ir analogų Lietuvoje neturinti robotinė sistema Laboratorinės medicinos klinikoje.

„Naujausios technologijos mokslininkų iš Japonijos nebestebina, nes tai – jų kasdienybės dalis. Lietuvos e. sveikatos sistema jiems paliko didžiulį įspūdį. Tokio dydžio šalyse kaip Japonija centralizuotos pacientų duomenų sistemos įdiegimas yra kur kas sudėtingesnis nei Lietuvoje“, – pasakoja Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Naujausios technologijos mokslininkų iš Japonijos nebestebina, nes tai – jų kasdienybės dalis. Lietuvos e. sveikatos sistema jiems paliko didžiulį įspūdį.

Vizito metu Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė doc. Virginija Ašmonienė svečiams pristatė klinikos galimybes ir atliekamų genetinių tyrimų Kauno klinikose spektrą. Lietuvos ir Japonijos mokslininkai jau ne vienerius metus bendradarbiauja retų ir nediagnozuotų ligų diagnostikos ir gydymo srityje. 

Vienas iš delegacijos atstovų, Japonijos Keio medicinos universiteto Medicininės genetikos centro vadovas, profesorius Kenjiro Kosaki, Kauno klinikose lankėsi jau ne pirmą kartą. 2017 metais jis tapo Kauno klinikų generalinio direktoriaus tarptautiniu garbės patarėju.

„Retos ir nediagnozuotos ligos yra viena iš Kauno klinikų prioritetinių veiklų sričių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys ir kuri sparčiai plėtojama bendradarbiaujant su kitų šalių specialistais“, – priduria prof. R. Jurkevičius. Kauno klinikų medikai į profesoriaus K. Kosaki vadovaujamą centrą nuo 2017 metų jau nusiuntė penkiolikos žmonių duomenis. Šiems pacientams po atliktų tyrimų ir jokiais kitais metodais nenustačius genetinių ligų, Japonijoje buvo atlikti išsamūs viso egzomo genetiniai tyrimai. 13 iš jų buvo patvirtinta ar įtarta reta genetinė liga. „Tai – didžiulis bendro Japonijos ir Lietuvos mokslininkų darbo rezultatas“, – sako doc. V.Ašmonienė. Susitikimo metu Kauno klinikose profesorius Kosaki pasidžiaugė besitęsiančiu bendradarbiavimu ir skatino jaunų specialistų tarpusavio mainus, įgyjant dar daugiau žinių ir patirties.

Bendradarbiavimas su Japonijos mokslininkais tęsiasi jau ne vienerius metus. 2017 metais Lietuvoje pasirašytas Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos ir Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros memorandumas, pagal kurį šios šalys skatinamos dalintis patirtimi ir bendradarbiauti tiriant retas ligas, vystant mokslinius ir klinikinius tyrimus, siekti bendrų tikslų onkologijos ir kitose biomedicinos srityse. Praeitų metų rudenį ligoninėje viešėjęs AMED prezidentas prof. Makoto Suematsu savo įžvalgomis ir patirtimi dalinosi su Universiteto ir Ligoninės bendruomene bei aptarė pasaulinių duomenų dalijimąsi, siekiant dar tiksliau ištirti retas ir nediagnozuotas ligas.

Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūra įkurta 2015 metais, siekiant inicijuoti medicinos naujovių progresą, suvienijant įvairių specialybių bei sektorių specialistus bendram tikslui – medicininių tyrimų plėtros vystymui visame pasaulyje.

Jungtinis seminaras

Mokslininkai iš Japonijos į Lietuvą atvyko dėl bendro Sveikatos apsaugos ministerijos ir AMED seminaro apie retas ir nediagnozuotas ligas, genetiką, vėžio diagnostiką bei personalizuotą mediciną. Dalyvauti seminare buvo pakviesti ir Lietuvos mokslininkai iš LSMU bei Kauno klinikų, Vilniaus universiteto ir Santaros klinikų bei Nacionalinio vėžio instituto, kurie nagrinėjo medicininių duomenų ir bioresursų panaudojimo galimybes bendriems moksliniams tyrimams. Didžiausias dėmesys skirtas aptarti moksliniams tyrimams vėžio ir retų ligų srityse.

Seminaro metu žymūs japonų mokslininkai pristatė savo pasiekimus Japonijos biobankų ir genetinių tyrimų srityje, vystant personalizuotą mediciną. Lietuvoje Nacionalinis biobankas tik pradeda savo veiklą, todėl buvo pristatytos ateities vystymosi vizija.

Antrajai sesijai vadovavo pasaulyje žinomas mokslininkas Seigo Nakamura, dirbantis krūties vėžio srityje, ir Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė. Pasak profesorės, su S. Nakamura bei šv. Luko ligoninės viceprezidente Hideko Yamauchi sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo onkologijos srityje. „Tikiu, kad mūsų bendradarbiavimas atneš reikšmingų pasiekimų onkologijos srityje“ , – sako prof. E.Juozaitytė.

Japonijos mokslininkus sudomino LSMU Medicinos fakulteto Onkologijos instituto ir Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vystomos mokslinių tyrimų kryptys. Jas pristatė LSMU profesorė Rasa Ugenskienė. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas pateikė išsamius mokslinių tyrimų pristatymus skrandžio vėžio srityje, kurie vykdomi LSMU MA Virškinimo sistemos tyrimų institute. Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas prof. Virgilijus Ulozas pristatė mokslinius tyrimus gerklų vėžio srityje.

Doc. V. Ašmonienė seminaro metu Vilniuje kalbėjo apie klinikinės genetikos pasiekimus bei iššūkius Lietuvoje.

Kaip rašoma Klinikų pranešime, seminaro nauda visai Lietuvos medicinos bendruomenei yra neabejotina, nes glaudūs bendradarbiavimo ryšiai su Japonija gali reikšmingai prisidėti prie retų ir nediagnozuotų ligų, onkologijos ir personalizuotos medicinos vystymo šalyje. Renginių Lietuvoje metu aptartos galimos bendradarbiavimo kryptis tarp LSMU, Kauno klinikų ir Japonijos mokslininkų, perspektyvūs jungtiniai moksliniai tyrimai.

Nors apie šunų gebėjimą reaguoti į žmogaus duotas komandas buvo žinoma nuo senų laikų, apie kačių reakciją į žmogaus kalbą žinota daug mažiau.

Japonijos mokslininkai nusprendė patikrinti, ar katės gali atskirti panašiai skambančių žodžių reikšmę.

Tyrime dalyvavo 78 katės, augintos namuose ir vienoje kačių kavinėje. Rezultatai parodė, kad dauguma jų sugebėjo atskirti savo vardą nuo kitų tokio paties ilgumo ir vienodai kirčiuojamų žodžių net ir tada, kai juos tardavo joms nepažįstami žmonės.

„Daugelis kačių šeimininkų žino, kad katės atpažįsta savo vardus“, – sakė Sofijos universiteto Psichologijos fakulteto atstovė Atsuko Saito naujienų agentūrai AFP. 

„Tačiau šį gebėjimą patvirtinančių mokslinių įrodymų nėra. Žmonės, kurie niekada neaugino kačių, nieko nežino apie jų didelius kognityvinius sugebėjimus“, – kalbėjo mokslininkė.

„Atrodo, kad jos (katės) susieja savo vardą su kokiu nors atpildu arba bausme. Tai yra natūralus ir bendras gyvūnų gebėjimas mokytis“, – pridūrė A. Saito, viena iš pagrindinių žurnale „Nature journal Scientific Reports“ paskelbtos studijos autorių.

Atlikdami bandymus A. Saito ir jos kolegos kiekvienai iš kačių skaitydavo daugybę panašaus skambesio žodžių, o sąrašo gale paminėdavo katės vardą.

Mokslininkai  vertino kačių reakciją į kiekvieną iš jų. Buvo vertinami augintinių ausų, galvos arba uodegos judesiai, taip pat jų judėjimas kalbančio žmogaus atžvilgiu.

Tyrimas parodė, kad ir namuose, ir kavinėje gyvenančios katės panašiai sugeba atskirti savo vardą nuo kitų žodžių.

Tačiau kavinėje gyvenančios katės sunkiau atskiria savo vardą nuo kitų kačių vardų. Tikėtinas paaiškinimas – kad jos dažnai girdi ne tik savo, bet ir kitų keturkojų vardus ir išmoko juos taip pat sieti su atlygiu ar bausme.

„Yra labai daug tyrimų apie šunų gebėjimą bendrauti su žmogumi“, – kalbėjo A. Saito, pati namuose auginanti katiną Okarą. 

„Manome, kad labai svarbu parodyti kačių gebėjimus. Tai prisidės prie kačių ir žmonių gerovės“, – pridūrė ji.

Viena Japonijos mokslo draugija atsiprašė dėl savo žurnalo viršelyje išspausdinto paveikslėlio, turinčio perteikti dirbtinio intelekto idėją – kuriame vaizduojama mergina valytoja, prie kurios nugaros prijungtas kabelis.

Japonijos dirbtinio intelekto draugija (JSAI) tikėjosi labiau sudominti potencialius skaitytojus, parinkę neįprastą iliustraciją savo žurnalo pirmojo šių metų numerio viršeliui.

Anksčiau to žurnalo, leidžiamo jau kelis dešimtmečius, viršeliuose paprastai būdavo spausdinamas tekstas ir painios diagramos, tačiau šįkart jame buvo pavaizduota daili „anime“ stiliaus mergina, laikanti šluotą ir knygą, o prie jos nugaros buvo prijungtas storas kabelis.

JSAI ketvirtadienį pripažino, kad jos pastangos išpopuliarinti mažu tiražu leidžiamą žurnalą galbūt nebuvo labai vykusios, ir atsiprašė visų, kas pasijuto įžeisti.

„Viršelio dizainu neketinta diskriminuoti moterų“, – sakoma draugijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Ta iliustracija „suteikė ... vietos interpretacijai, kad moters darbas – valyti“, pridūrė mokslininkai.

„Labai gailimės, kad me, vieša mokslo organizacija, šio žingsnio rūpestingiau neapgalvojome“, – sakoma pranešime, kuris buvo paskelbtas žurnalo vyriausiojo redaktoriaus ir jo pavaduotojo, kurie abu yra mokslininkai, vardu.

Tačiau JSAI pažymėjo, kad dirbtinį intelektą nelengva pavaizduoti, nes jis neturi jokio fizinio pavidalo.

„Pavaizduoti bet kokį ateities robotą, kuris naudos dirbtinį intelektą kasdienėms užduotims vykdyti – sunki užduotis“, – pareiškė draugija, pridūrusi, kad toliau nagrinės šią problemą.

Žurnalas, kurio tiražas – 3–3,5 tūkst. egzempliorių, leidžiamas kas du mėnesiu, o jo sausio numerio viršelio dizainas buvo atrinktas iš maždaug 100 pasiūlymų, pateiktų per JSAI surengtą viešą konkursą.

Nors Japonijos visuomenės požiūris keičiasi, ypač tarp jaunimo, namų ruoša daugumos japonų namuose tebėra moterų pareiga.