Tam bus naudojami orlaiviai.

Planuojama, kad penktadienį pirmieji orlaiviai su vakcina laukiniams gyvūnams imunizuoti nuo pasiutligės pakils iš Molėtų aerodromo.

Iš viso bus išmėtyta 505 tūkst. jaukų su šia vakcina 20,4 tūkst. kvadratinių kilometrų apimančioje buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija.

Esant palankioms meteorologinėms oro sąlygoms, šį vakcinavimo nuo pasiutligės etapą planuojama baigti iki birželio mėnesio pabaigos.

Anot VMVT, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikti tyrimai patvirtino, kad jaukai su vakcina atitinka saugumo standartus – pavojaus nei žmonių, nei gyvūnų sveikatai nekelia, tačiau gyventojai, radę jauką, specialistų raginami jo neliesti, nerinkti, nes viduje yra aštri membrana su vakcina, į kurią per neatsargumą galima susižeisti.

Radus jaukų prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai pranešti regioniniams VMVT padaliniams – specialistai atvyks juos surinkti.

Pastebėjus, kad jauką netyčia rado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatą, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi, tačiau galimos komplikacijos jų perdozavus.

VMVT laukinių gyvūnų vakcinaciją Lietuvoje vykdo nuo 2006 metų, todėl pasiutligės atvejų Lietuvoje beveik nebepasitaiko. Tačiau Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje pasiutligė paplitusi ir tarp naminių gyvūnų, ir laukinėje faunoje, todėl rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų atkeliaus iš kaimyninių valstybių, išlieka nemaža.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė trečiadienį pradedanti laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasarinį etapą.

Tarnyba nurodo, kad pavasarinė vakcinacija bus vykdoma pagal 2015 metams patvirtintą Europos Komisijos programą, kuri numato jaukų mėtymą tik pasienyje.

„Pagal šią programą, jaukai su vakcina nebus mėtomi visoje Lietuvos teritorijoje, o tik pasienyje (buferinėse zonose) su kaimyninėmis šalimis – Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Siekiant padidinti akcijos efektyvumą, vakcinos bus mėtomos dvigubai tankiau“, - aiškina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė Petrauskienė teigia, kad nuo 2006 metų dukart per metus - pavasarį ir rudenį - vykdoma vakcinacija pasiteisino.

„Galime teigti, kad ši žmonėms ir gyvūnams itin pavojinga liga suvaldyta (...). Tačiau pavojus slypi kaimyninėse šalyse, nes jose vis dar pasitaiko šios ligos atvejų, o gyvūnai ir ligos nepripažįsta sienų“, – pranešime teigia ji.

Gyventojai įspėjami, kad, radus jaukus su pasiutligės vakcina, jų negalima liesti. Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, reikia nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvyks juos paimti. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi, tačiau perdozavus galimos komplikacijos. 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras savo ruožtu informuoja, kad Lietuvoje nuo 2006 metų vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją pavyko sumažinti užsikrėtusių pasiutligės virusu laukinių ir naminių gyvūnų skaičių: 2007 metais patvirtinti 432, 2008 metais – 69, 2009 metais – 63, 2010 metais – 33, 2011 metais – 14, 2012 metais – 5 gyvūnų pasiutligės atvejai, 2013 metais pasiutligė nustatyta tik 1 šuniui Varėnos rajone (Baltarusijos pasienis), 2014 metų pasiutligės atvejų gyvūnams neregistruota.

Per pastaruosius 12 metų (2003-2014 metais) Lietuvoje nuo pasiutligės mirė du žmonės. Šalyje paskutinis žmogaus mirties atvejis nuo pasiutligės užregistruotas 2007 metais, kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo ir nukentėjusiam laiku nebuvo skirta pasiutligės imunoprofilaktika.

Lietuvoje kasmet kreipiasi į gydymo įstaigas nuo 5 iki 6 tūkstančių asmenų, nukentėjusių nuo laukinių ar naminių gyvūnų. Kasmet didžioji dalis suaugusiųjų ir vaikų nukenčia nuo šunų ir kačių.