Įvairūs ryšiai tarp šalių buvo palaikomi gerokai anksčiau, bet artimesnė JAV ir Lietuvos draugystės pradžia fiksuojama 1922 m. liepos 28 d., kai JAV pripažino mūsų šalies nepriklausomybę. Nuo to laiko, net ir sudėtingose situacijose, JAV išliko viena svarbiausių mūsų valstybės partnerių.

Beje, JAV pirmoji iš Vakarų didžiųjų valstybių pripažino Lietuvą ir tai suteikė mūsų Vyriausybei pasitikėjimą tarptautiniu mastu.

„Ambasadoje, kai tariausi su kolegomis, kur turėčiau būti šią dieną, visi pasakė: privalai būti Kaune, nes viskas prasidėjo čia“, – teigė R.Gilchristas, primindamas, kad artimi diplomatiniai santykiai tarp šalių užmegzti, kai Kaunas buvo laikinąja Lietuvos sostine. Kaune, V.Putvinskio gatvėje veikė ir JAV ambasada.

– Šiemet švenčiame 100 metų draugystės. Kaip įvardytumėte JAV ir Lietuvos diplomatinius santykius? Jūsų akimis, ką turime bendro?

– Esame demokratinės, laisvę mylinčios šalys. Tai mus vienija skirtingais būdais. Ir tai įkvepia mane kasdien nuo tada, kai atvykau į Lietuvą. Turiu omenyje ne tik 1990-ųjų įvykius, kai vienybe ir ryžtu atsikovojote nepriklausomybę. Visa tai matau ir šiomis dienomis iš to, kaip palaikote Ukrainą ir ukrainiečius. JAV taip pat palaiko. Visa tai darome ir darysime kartu. Kaip Lietuvoje, taip ir JAV, daugybė žmonių remia Ukrainą, galima daug kur išvysti Ukrainos vėliavų. Supranta, kaip svarbu, kad Ukraina laimėtų.

– Kaip manote, kas labiausiai lėmė tokį JAV ir Lietuvos santykių pobūdį?

– Taip, geografiškai esame toli vieni nuo kitų. Bet tarp žmonių susiklostė daugybė ryšių. Šalis sieja žmonės, idealai, muzika, menas, daugybė dalykų. Labai paprasta apibūdinti mūsų šalių santykius. Mus skiria tik vandenynas, bet ne skirtumai, nes iš esmės jų labai nedaug, o vienijančių aspektų, tvirtų sąsajų – gausybė.

– Kokiose srityse bendravimas ir bendradarbiavimas intensyviausias?

– Pastaruoju metu pagrindinė tema – gynyba. Turime NATO sausumos pajėgas. Lietuviai padėjo JAV Afganistane. Lietuvoje dislokuotas JAV batalionas, kuris po Rusijos invazijos Ukrainoje buvo sustiprintas. Ir šie rotacine tvarka dislokuojami batalionai bus dar stiprinami. Su Lietuvos diplomatais diplomatiniais ir kitais keliais kartu daug dirbame stengdamiesi padėti Ukrainai, jos demokratijai ir kitoms pasaulio demokratijoms. Tegaliu pasakyti, kad ir šioje srityje Lietuva yra stipri partnerė. Dar yra ekonominis bendradarbiavimas. Norėčiau, kad daugiau lietuvių investuotų JAV ir atvirkščiai. Lankydamasis JAV, susitikdamas su Amerikos verslo atstovais, visuomet sakau, kad Lietuva yra gera vieta investicijoms. Protingi žmonės, išsilavinusi visuomenė, veržlumo dvasia.

Bendruomenė: R.Gilchristui Lietuvoje patinka, ypač imponuoja patys žmonės. (Laimučio Brundzos nuotr.)

– Kuriose dar srityse bendravimo galėtų būti daugiau?

Turite didžią, bet kartu ir skausmingą praeitį. Dėl to taip vertinate demokratiją, laisvę. Mums labai svarbūs santykiai su Lietuva.

– Norėčiau stipresnių ekonominių ryšių ir daugiau bendravimo. Apie JAV yra daug informacijos. Lietuviai daug žino. JAV informacijos apie Lietuvą galėtų būti daugiau. Lietuva žinoma, aišku, dėl krepšinio, bet šalis yra kur kas daugiau nei tai. Tiek daug amerikiečių, tarp kurių ir žinomi žmonės, turi lietuviškų šaknų. Prieš dvejus metus Šakių rajone, Sudargo krašte, pastatytas paminklas, skirtas rašytojo Jerome'o Davido Salingerio legendinei knygai „Rugiuose prie bedugnės“. Jo senelis iš čia kilęs. JAV kiekvienas mokinys skaito šią knygą.

– Kuo JAV svarbu turėti tokią sąjungininkę kaip Lietuva?

– Aišku, svarbu. Svarbu turėti draugų. Viena Amerikos stiprybių ir yra tai, kad turime draugų. Kiek draugų turi Rusija? Baltarusiją? Lietuva yra viena geriausių ir stipriausių draugių, demokratijos rėmėjų. Turite didžią, bet kartu ir skausmingą praeitį. Dėl to taip vertinate demokratiją, laisvę. Mums labai svarbūs santykiai su Lietuva.

– Kokios pagalbos JAV piliečiams dažniausiai prireikia Lietuvoje?

– Kreipiasi dėl pasų ar kai pakliūva į bėdą dėl įvairių priežasčių. Į mus kreipiasi ir norėdami registruoti naujagimius. Taip pat dėl vizų. Bet dažniausiai mes net nesužinome, kad amerikiečiai lankosi Lietuvoje – neprireikia jokios pagalbos.

Laimučio Brundzos nuotr.

– Kaip jūs pats jaučiatės Lietuvoje?

– Džiaugiuosi čia būdamas. Malonumas būti ambasadoriumi šioje šalyje. Su komanda švęsdami JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių šimtmetį apsilankėme vietose, kurios įvairiais būdais susijusios su JAV. Šių vietų – daugybė. Kaune užsukome prie pastato, kuriame prieš 100 metų darbavosi mano tautiečiai diplomatai. Padėjome gėlių Aleksoto kapinėse ant JAV kareivio Samuelio Harriso kapo. Jis kovėsi Lietuvos laisvės kovose ir žuvo už Lietuvą, už laisvę. Aišku, Chiune'ės Sugiharos namai-muziejus. Jis mano herojus. Konsulas išgelbėjo tūkstančių žmonių gyvybes. Daugybė išgelbėtųjų bėgdami nuo nacių apsigyveno JAV. Tai dar vienas Lietuvos ir amerikiečių ryšys. Dar viena jungčių – krepšinis. Tikrai nesutapimas, kad Lietuvos krepšiniui šiemet – taip pat 100 metų. JAV gimusi sporto šaka valstijas ir Lietuvą jungia pačiais įvairiausiais aspektais. Turime daug ko bendro, kuo galime didžiuotis.

– Kas jums labiausiai patinka Lietuvoje?

– Čia labai daug praturtinančių dalykų, bet labiausiai išskirčiau žmones. Šilti, šeimiški, alsuojantys laisve. Tai kalbu iš savo patirties, kiek man teko bendrauti darbiniais ar kitokiais reikalais.

Kauną norisi patyrinėti

Šiemet švenčiamas ir 30-asis JAV ir Lietuvos dvišalių mokslo, profesinių ir kultūros mainų programų jubiliejus. Bendradarbiavimas įvairiose srityse apima ir muziką.

Šių neeilinių sukakčių proga Kaune surengtas a cappella grupių „Freedom’s Boombox“ ir „Pipeline Vocal Project“ koncertas. Jis kartu ir dalis „Kaunas 2022“ vasaros scenos programos.

Prieš koncertą atlikėjai su „Kauno diena“ pasidalijo savo įspūdžiais. „Žmonės malonūs, miestas – nuostabus, norisi daugiau jį patyrinėti“, – įspūdžiais dalijosi jaunuoliai. Nors Kaune juos pasitiko lietus, tačiau čia pat ėmė šviesti saulė. Svečiai dar spėjo paragauti šaltibarščių. Sužavėjo ypač jų spalva.

Atlikėjai taip pat sužavėti galimybe apsilankyti Kaune Europos kultūros sostinės metais ir tapti šio grandiozinio projekto dalimi, kartu paminėti mūsų šalių draugystės jubiliejų.

Prakalbus apie muzikos sąsajas tarp valstybių, viena ambasadoriaus muzikinių rekomendacijų savo tautiečiams buvo grupės „The Roop“ kūryba. „Jeigu ne pandemija, prieš dvejus metus jie būtų laimėję „Euroviziją“, – įsitikinęs diplomatas.

Netrukus „Freedom’s Boombox“ ir „Pipeline Vocal Project“ jau kopė į sceną Rotušės aikštėje. Unikalių vokalinių sugebėjimų atlikėjai, po pasaulį skleidžiantys a cappella muzikos žavesį, leido kitaip pažvelgti į įvairių muzikinių epochų kūrinius.

Šis koncertas – tai tik vienas iš gausios Lietuvos ir JAV diplomatinių ryšių 100-mečio renginių programos.

Be kultūros programų, JAV ambasada Lietuvoje kartu su Lietuvos institucijomis bendradarbiauja saugumo srityje per bendrą įsipareigojimą NATO, plečia prekybos ir ekonomikos ryšius, puoselėja bendras vertybes ir žmogiškuosius santykius.

Minėtų jubiliejų proga šalia Kauno miesto savivaldybės suplevėsavo ir JAV vėliava. Kauno miesto savivaldybė ragino šias sukaktis paminėti ir kiekvienam asmeniškai priimtinu būdu, pavyzdžiui, patiems išskleidžiant JAV ir Lietuvos vėliavas, paskambinant ar parašant savo draugams, giminaičiams iš už Atlanto, žiūrint filmus, skaitant knygas, dalijantis nuotraukomis iš kelionių po šią šalį ir dainuojant amerikietiškas dainas, suvalgant mėsainį ar kitą amerikietišką patiekalą.

Išskirtinių ryšių būtent Kaunas turi su Los Andželu. Jie yra miestai partneriai.

„Mūsų šalis remia aiškumą Lietuvai ir visišką supratimą kaip įgyvendinti sankcijas. (...) Mes vertiname Komisijos suteiktą aiškumą, padedantį mūsų sąjungininkams lietuviams įgyvendinti sankcijas“, – LRT ketvirtadienį sakė R. Gilchristas.

Jis teigė EK išaiškinimo nelaikantis išdavyste.

„Tikrai ne, nelaikau to išdavyste. Jungtinės Valstijos turėjo savo poziciją, taip pat ir Europos Sąjunga. Bet galiausiai sprendimą priima Europos Komisija, o Jungtinės Valstijos palaiko Europos Sąjungą, blokui siekiant įgyvendinti sankcijas ir ieškant įvairiausių būdų tai padaryti“, – sakė R. Gilchristas.

Mūsų šalis remia aiškumą Lietuvai ir visišką supratimą kaip įgyvendinti sankcijas.

Pasak ambasadoriaus, pagrindinis JAV tikslas – užtikrinti, kad sankcijos griautų Rusijos karinius pajėgumus prieš Ukrainą.

„Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad egzistuotų veiksmingas sankcijų režimas griaunantis Rusijos pajėgumus, ypač jos karinius pajėgumus prieš Ukrainą. Sankcijos taip pat turi siųsti Rusijai tvirtą žinią, kad jos veiksmai Ukrainoje yra žiaurūs ir nedovanotini“, – sakė JAV ambasadorius Lietuvoje. 

Pavasarį atskirais sankcijų paketais Europos Sąjunga uždraudė per Bendrijos teritoriją vežti tam tikras rusiškas prekes.

Birželio viduryje šių Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis ankstesnėmis EK gairėmis.

Tačiau Komisija liepos viduryje pateikė naujas gaires, kuriomis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Diplomato teigimu, JAV sveikina Lietuvos dialogą su Baltarusija dėl Astravo atominės elektrinės, ir pačios kelia šį klausimą dvišaliame formate.

Interviu BNS ambasadorius taip kalbėjo apie 5G ryšio saugumą, JAV karių dislokavimą šalyje, suskystintų gamtinių dujų importą.

– Pernai Jungtinės Valstijos pasirašė su Estija deklaraciją dėl 5G saugumo. Ar JAV vyriausybė prašė Lietuvos pasirašyti panašų susitarimą?

– Dirbame su įvairiomis šalimis dėl tokių susitarimų. Nedetalizuosiu pokalbių, kuriuos palaikome su kitomis vyriausybėmis, bet pasakysiu, kad šiuo klausimu tokia yra visuotinė Jungtinių Valstijų politika.

Iš piliečio perspektyvos manyčiau, kad keliamas klausimas yra gerokai daugiau nei apie tai, kokie būtų santykiai su Jungtinėmis Valstijomis; tas klausimas greičiau būtų: „Ar aš noriu, kad Kinijos Komunistų partija turėtų prieigą prie privačios informacijos apie mane?“ O 5G akivaizdžiai yra naujas horizontas su daugybe klausimų, ką galiausiai tai reikš. Tačiau aš manau, kad, atsižvelgus į kritinę infrastruktūrą ir tokią informaciją, bet kuriai vyriausybei ir bet kuriam piliečiui tokių klausimų uždavinėjimas yra tinkama politika.

– Ar jūs kaip ambasadorius siekiate, kad toks susitarimas būtų pasirašytas?

– Aš manau, kad visuotinis JAV tikslas yra, kad šalys, su kuriomis glaudžiai dirbame, imtųsi veiksmų, kurie padėtų apsaugoti jų ir mūsų, kaip sąjungininkės, saugumą.

– Ar aptarėte šį klausimą vakar (pirmadienį) su Lietuvos krašto apsaugos ministru?

– 5G tema iškyla visuose mano pokalbiuose Lietuvoje.

– Pernai JAV laikinai dislokavo karių batalioną, vėliau šiemet išvysime JAV karius „Defender 2020“ karinėse pratybose. Kokia jūsų žinutė lietuviams apie būsimą JAV karių buvimą ilgalaikėje perspektyvoje?

– Prieš tai buvau susitikęs su Vokietijos ambasadoriumi. Savo diskusijoje taip pat aptarėme sustiprintą vokiečių priešakinį buvimą čia, o tai – iš mano perspektyvos, iš JAV perspektyvos – yra sąjungininkų kariai, NATO operacija, plačiąja prasme tai yra NATO kariai ir buvimo čia pagrindinis centras. Džiaugiuosi būdamas tokioje situacijoje, kai Pabradėje turime 500 karių.

Jungtinės Valstijos labai pasikliauja Lietuva kaip stipria sąjungininke, o Lietuva pasikliauja Jungtinėmis Valstijomis.

Savo akimis pamačiau, kad kariniu požiūriu su Lietuva bendradarbiaujame daugybe įvairių lygių, ne vien Pabradėje. Taigi, nors tie 500 karių gegužę išvyks, manau, kad bus kitų operacijų. Nežinau, ar jos bus tokio pat didelio masto, bet bendradarbiavimas tikrai vyks visą laiką. Be to, turėsite ambasadorių, dirbsiantį visoje Lietuvoje ir labai aktyvią, įsitraukusią ambasadą.

Jungtinės Valstijos labai pasikliauja Lietuva kaip stipria sąjungininke, o Lietuva pasikliauja Jungtinėmis Valstijomis, mes taip pat esame stipri Lietuvos sąjungininkė.

– Amerikietiškos karinės įrangos pirkimo klausimas taip pat yra svarbus darbotvarkėje. Lietuva svarsto galimybę įsigyti sraigtasparnių „Black Hawk“. Ar JAV vyriausybė dabar dirba, kad šis susitarimas būtų užbaigtas? Kokį pasiūlymą galite pateikti?

– Žinoma, man, kaip JAV ambasadoriui, malonu matyti visas diskusijas apie amerikietiškų karinių sistemų įsigijimą. Tikrai dirbau su Lietuvos vyriausybe aptariant galimybes įsigyti „Black Hawk“. Tikrai svarstėme įvairius variantus, ir aš tikiuosi, kad artimiausiais mėnesiais vyriausybė pajudės į priekį dėl „Black Hawk“ įsigijimo. (...)

– Ar Jungtinių Valstijų prašymas atsiųsti karių į Siriją tebegalioja?

– Net ir Jungtinėse Valstijose vyksta daug diskusijų dėl to, koks bus mūsų buvimas Sirijoje. Žinau, kad Vašingtone Lietuvos kariai tvirtai pripažįstami kaip patikimi partneriai, bet man atrodo, kad šiuo klausimu negaliu smarkiai leistis į tolesnes detales, nes diskusijos dėl Jungtinių Valstijų politikos tebevyksta, ir mūsų planai dėl Sirijos ir Irako tikrai vis dar tebėra svarstomi.

– Pernai tuometinis JAV energetikos sekretorius Rickas Perry (Rikas Peris) lankėsi Vilniuje, daug dėmesio skyrė suskystintoms gamtinėms dujoms. Ar tikitės, kad amerikietiškų SGD krovinių skaičius Klaipėdoje augs?

– Tikrai to tikiuosi. Man labai patiktų matyti, kad per Klaipėdą būtų gabenamos JAV tiekiamos SGD, kurios patektų į Lietuvos rinką, o galbūt ir į Baltarusiją. Žinau, kad kai aš buvau Vašingtone, tuo buvo labai smarkiai domimasi, ir aš šį klausimą aptarinėjau su Energetikos departamento atstovais. (...).

– Paminėjote Baltarusiją. Valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) neseniai lankėsi Minske, netrukus po to ten nuvyko Lietuvos užsienio reikalų ministras. Paaiškinkite, ar matome gilesnius JAV ryšius su Baltarusija?

– „Gilesni“ – subjektyvus terminas. Kas dėl Baltarusijos, manau, kad, kaip ir matė Lietuva, esama potencialo aktyvesniam dialogui ir pažangai ir galbūt šiokiam tokiam santykių atšilimui. Kiek suprantu, sekretorius Pompeo ten buvo tik keturias valandas. Tačiau tai buvo labai svarbus ir simboliškas vizitas. Žinau, kad esama vilties, jog greitai ten turėsime ambasadorių – turime reikalų patikėtinį, bet santykių aukščiausiu lygiu nepalaikėme, manau, apie 12 metų.

Taigi, manau, kad esama potencialo tam tikroms galimybėms. Manau, kad iš JAV perspektyvos turime „palaukti ir pažiūrėti“, pažiūrėti, į ką tai gali išsivystyti, bet aš manau, kad tikrai galima turėti vilties.

– Ar sekretorius Minske iškėlė klausimą dėl Astravo branduolinės elektrinės?

– Žinau, kad jis buvo įtrauktas į punktus, kuriuos jis turėjo iškelti, ir kad tai tebėra svarbi tema mūsų dialoge su baltarusiais.

Man garbė grįžti į šį regioną. Turiu 30 metų diplomatinės patirties, o devynerius metus konkrečiai gilinausi į Skandinavijos ir Baltijos šalių reikalus.

– Paminėjote galimybę tiekti Baltarusijai amerikietiškas SGD per Lietuvą. Ar vyksta tokios derybos?

– Manau, dėl to tikrai yra vilties. Sekretorius ten lankėsi prieš pusantros savaitės. Todėl manau, kad visa tai dar yra gana nauja, bet aš jau žinau, kad JAV tuo domisi ir kad apie tai bus kalbama per susitikimus vyriausybėje, kuriuose dalyvausiu artimiausiomis dienomis.

– Astravo problema labai svarbi Lietuvos politinėje darbotvarkėje. Kokią paramą gali ir kokios negali JAV pasiūlyti šiuo klausimu?

– Džiaugiausi matydamas, kad užsienio reikalų ministras aptarė Astravo klausimą per savo kelionę į Minską ir kad jis įžvelgė galimybių ir daug aktyvesnio dialogo potencialą. Iš tikrųjų vertiname tai teigiamai ir viliamės, kad šios diskusijos ir toliau eis į priekį.

Kalbant apie Astravą, žinau, kad JAV pasisako už branduolinių jėgainių skaidrumą, tvirtai pasisakome už konsultacijas su kaimynais, kuriuos paveikia ta energija, ir tikrai tikimės griežtų TATENA ir kitų (institucijų) patikrinimų. Manau, kad toks ir liks mūsų prioritetas dėl Astravo.

– Kokios yra kitos sritys, į kurias gilinsitės kaip ambasadorius?

– Man garbė grįžti į šį regioną. Turiu 30 metų diplomatinės patirties, o devynerius metus konkrečiai gilinausi į Skandinavijos ir Baltijos šalių reikalus. Nuostabu matyti, kaip šis regionas vystosi. Pirmą kartą su šiuo regionu dirbau  2007–2009 metų finansinės krizės laikotarpiu. Tai buvo labai sunkus periodas, bet pastebėjau, kad sudėtingi sprendimai Lietuvoje atsipirko, ir dabar Lietuvos ekonomika yra stipri ir juda pirmyn, kuriamos naujos darbo vietos. Taip pat čia matau gyvybingą startuolių kultūrą kaip ekonomikos sudedamąją dalį ir nekantrauju išvysti, ką pasieks tos kompanijos ir kokių galimybių investicijoms abiem kryptimis gali būti.

Dar nebuvau išvykęs iš Vilniaus. Turėjau keletą aukšto lygio susitikimų vyriausybėje, ir daugelis jų buvo protokoliniai – tai, ką turime daryti gavę čia įgaliojimus. Tačiau aš manau, kad Lietuvos visuomenėje vyksta daug dalykų. Tai yra gana įdomu ir jaudina, man atrodo, kad čia yra galimybių mainams abiem kryptimis.

Saugumas visuomet bus svarbiausias mano darbo komponentas. Tai yra esminė mūsų santykių su Lietuva sudedamoji dalis. Mūsų santykių pamatai yra vertybės, bendros demokratinės vertybės. Tai viską sieja iš pagrindų, o su tuo ateina įsipareigojimas mūsų bendrai gynybai. Lietuva yra vertinga sąjungininkė, o Jungtinės Valstijos liks vertinga ir stipri Lietuvos sąjungininkė.

– Ačiū, pone ambasadoriau.

„JAV tikslas yra, kad šalys, su kuriomis glaudžiai dirbame, imtųsi veiksmų, kurie padėtų apsaugoti jų ir mūsų, kaip sąjungininkės, saugumą“, – interviu BNS sakė ambasadorius.

Diplomatas atsisakė detaliau komentuoti konsultacijas tarp Lietuvos ir JAV vyriausybių dėl dvišalės deklaracijos pasirašymo, sekant Estijos ir Lenkijos pavyzdžiu – diplomatas apsiribojo komentaru, kad šiuo klausimu kalbama su įvairiomis valstybėmis.

„Dirbame su įvairiomis šalimis dėl tokių susitarimų. Nedetalizuosiu pokalbių, kuriuos palaikome su kitomis vyriausybėmis, bet pasakysiu, kad šiuo klausimu tokia yra visuotinė Jungtinių Valstijų politika“, – kalbėjo R. Gilchristas.

Už kibernetinį saugumą atsakingas krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza BNS sakė, kad šiuo metu lietuviai ir amerikiečiai diskutuoja dėl praktinių sprendimų užtikrinti 5G tinklo saugumą.

„Vyksta labai konstruktyvus ir konkretus pokalbis, kokios sąlygos turėtų būti įgyvendintos ir kokie sprendimai priimti, kad būtų priimtina ir strateginiams sąjungininkams, ir mums“, – BNS sakė viceministras.

Pasak jo, kariniam bendradarbiavimui tinklo saugumas yra kertinė sąlyga, nes Europoje esant nepatikimai infrastruktūrai galėtų kilti problemų JAV dislokuoti čia karius.

JAV dvišalėse deklaracijose su Estija ir Lenkija rašoma, kad kuriant tinklą tiekėjai negali būti kontroliuojami užsienio vyriausybių, kur nėra nepriklausomos teisminės priežiūros. Tiesiogiai Kinijos technologijų įmonė „Huawei“ susitarimuose nėra minima.

JAV ambasadorius, neminėdamas įmonių pavadinimo, sakė, kad Lietuvos vyriausybei ir visuomenei turi rūpėti, jog privačios informacijos negalėtų gauti komunistinė Kinijos valdžia.

„Iš piliečio perspektyvos manyčiau, kad keliamas klausimas yra gerokai platesnis nei apie tai, kokie būtų santykiai su Jungtinėmis Valstijomis. Tas klausimas greičiau būtų: „Ar aš noriu, kad Kinijos Komunistų partija turėtų prieigą prie privačios informacijos apie mane?“, – kalbėjo R. Gilchristas.

„5G akivaizdžiai yra naujas horizontas su daugybe klausimų, ką galiausiai tai reikš. Tačiau aš manau, kad, atsižvelgus į kritinę infrastruktūrą ir tokią informaciją, bet kuriai vyriausybei ir bet kuriam piliečiui tokių klausimų uždavinėjimas yra tinkama politika“, – teigė JAV ambasadorius.

Lietuvos karinės žvalgybos vadovas pulkininkas Remigijus Baltrėnas šį mėnesį pareiškė, kad „Huawei“ dalyvavimas kuriant 5G infrastruktūrą kelia rizikų, nes Kinijos įstatymai, jo teigimu, įpareigoja „Huawei“ „dalytis surenkama informacija su Kinijos žvalgybos tarnybomis“.

Jo teigimu, Lietuvos žvalgyba laikosi anksčiau pateiktos rekomendacijos, kad „Huawei“ neturėtų dalyvauti kuriant tinklą strateginėje infrastruktūroje, o kitose srityse reikia įvertinti gebėjimus valdyti rizikas.

„Huawei“ teigia, kad „rūpinasi kibernetiniu saugumu bei laikosi tarptautinio šios srities reguliavimo“, o jokios „vyriausybės įstaigos ar išorinės organizacijos neturi „Huawei“ akcijų ir niekaip bendrovės nekontroliuoja“.

Kinijos ambasada savo ruožtu pareiškė, kad kaltinimai dėl Kinijos 5G ryšių technologijos keliamos grėsmės yra „visiškai nepagrįsti“.

E. Kerzos teigimu, įrangos gamintojų patikimumas šiuo metu nėra vienintelis iššūkis Lietuvoje siekiant diegti 5G technologiją – dabar vyksta sunkios derybos su Rusija ir Baltarusija dėl radijo dažnių naudojimo sąlygų pasienyje.

Anot viceministro, kitas derybų raundas su Rusija numatomas vasaros pradžioje.

Apie tai tviteryje penktadienį patvirtinęs diplomatas informavo, jog darbą naujose pareigose tikisi pradėti jau netrukus.

„Tikrai didelė garbė. Po priesaikos tikiuosi pradėti pareigas sausio pabaigoje“, – rašė R. Gilchristas.

Jis pakeis kadenciją baigusią ambasadorę Anne Hall (Eną Hol), ėjusia šias pareigas nuo 2016 metų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį pasveikino diplomatą sakydamas, kad laukia susitikimo jau netrukus bei tikisi „bendro darbo stiprinant strateginius santykius“.

R. Gilkristas yra buvęs ambasadorių Švedijoje ir Estijoje pavaduotoju, JAV Valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biure vadovavo padaliniui, atsakingam už Baltijos ir Šiaurės šalių klausimus.

Diplomatas taip pat yra dirbęs ambasadose Irake, Rumunijoje.

Pastaruoju metu jis vadovavo JAV Valstybės departamento Operacijų centrui.

Ambasadorius kalba ispanų, prancūzų, estų ir rumunų kalbomis.

Diplomatas yra viešai paskelbęs apie savo homoseksualumą, 2011 metais Estijoje jis atidarė LGBT festivalį „Baltic Pride“.

„Manau, kad lietuviai ir toliau siekia didesnio (JAV) įsitraukimo. Kuo didesnis mūsų pėdsakas Baltijos regione, tuo, manau, laimingesnės yra pačios Baltijos šalys“, – JAV Senato Užsienio reikalų komiteto klausymuose šią savaitę sakė diplomatas Robertas Gilchristas (Robertas Gilkristas).

„Žinoma, jeigu būsiu patvirtintas, sieksiu sustiprinti šį ryšį visais būdais, kokiais tik galėsiu“, – pridūrė jis.

JAV įgyvendina įvairias paramos saugumui programas Lietuvoje, yra investavusios į karinius poligonus ir kitą infrastruktūrą, Lietuvos karių rengimą.

Spalį į Lietuvą pusmečiui atvyko 500 karių batalionas su tankais ir kita technika.

Reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, nuo 2014 iki 2017 metų Lietuvoje buvo dislokuota kuopa – apie 200 – JAV karių. Amerikiečiai tokį nuolat rotuojamą dalinį atitraukė, kai šalyje buvo dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO batalionas.

Lietuvos politikai ir diplomatai per susitikimus su amerikiečiais nuolat kelia klausimus dėl nuolatinio JAV karių dislokavimo šalyje.

R. Gilchristas apie tai sulaukė klausimo iš demokrato senatoriaus Tim Kaine'o (Timo Keino), tačiau konkretaus atsakymo nepateikė.

„Manau, kad lietuviai ir visos Baltijos šalys toliau prašys tiek, kiek mes būsime pasirengę duoti. Žinoma, mes turėsime būti supratingi ir jautrūs jų saugumo rūpesčiams. Kalbant apie nuolatinį buvimą, dabar nesu pasirengęs to komentuoti, bet aiškiai manau, kad tvirti santykiai saugumo klausimais visais lygiais yra fundamentaliai svarbūs ar net egzistenciniai Baltijos šalių saugumui“, – kalbėjo diplomatas.

„Visada galime daryti daugiau ir žinau, kad jos (Baltijos šalys) visada siekia daugiau, bet pasakysiu, kad buvimas dabar – 500 karių su „Abrams“ tankais Lietuvos ir jos Baltijos kaimynių buvo sutikti entuziastingai“, – teigė jis.

R. Gilchristas vienu didžiausių Rusijos keliamų iššūkių Lietuvoje įvardijo dezinformaciją ir teigė, kad JAV bendradarbiavo su Lietuvos valdžia ir saugumo institucijomis kuriant programas, kurios padėtų labai anksti ją identifikuoti.

Būsimasis ambasadorius gyrė Lietuvos pastangas pažaboti dezinformaciją ir teigė, kad iš jų gali pasimokyti ir amerikiečiai.

„Baltijos regione jie turi labai aktyvią viešąją ir privačią partnerystę. Paprasti piliečiai aktyviai stebi, kas pasirodo žiniasklaidoje, ir šiuo klausimu bendradarbiauja su Vyriausybe. Manau, kad tai yra ne tik įdomu, bet ir buvo labai produktyvu Lietuvoje“, – sakė R. Gilchristas.

Jis taip pat gyrė 2 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantį Lietuvos gynybos finansavimą ir pabrėžė šalies tikslą iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP.

„Artimai su jais dirbame, kad užtikrintume, jog papildomai pinigai būtų leidžiami protingai, didinant mūsų sąveiką ir didinant jų parengtį“, – tvirtino diplomatas.

Senatas dar turės patvirtinti R. Gilchristo kandidatūrą būti ambasadoriumi Lietuvoje.

Diplomatas yra buvęs ambasadorių Švedijoje ir Estijoje pavaduotoju, JAV Valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biure vadovavo padaliniui, atsakingam už Baltijos ir Šiaurės šalių klausimus.

R. Gilchristas taip pat yra dirbęs ambasadose Irake, Rumunijoje. Pastaruoju metus jis vadovavo JAV Valstybės departamento Operacijų centrui.

Siūlomas ambasadorius kalba ispanų, prancūzų, estų ir rumunų kalbomis.

R. Gilchristas šiose pareigose pakeis darbą baigusią ambasadorę Anne Hall (En Hol). Ji ambasadorės pareigas ėjo nuo 2016 metų.

Apie savo homoseksualumą viešai paskelbęs diplomatas 2011 metais Estijoje atidarė LGBT festivalį „Baltic Pride“.