Demokratiniam Taivanui nuolat gresia Kinijos, salą laikančios savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną norėtų susigrąžinti, jei prireiktų, jėga, invazija.

Į atsargą išėjęs JAV jūrų pėstininkų generolas leitenantas Stevenas Rudderis (Stivenas Raderis) trečiadienį Taibėjuje dalyvavo Amerikos gynybos rangovų delegacijoje, kuri su Taivano bendrovėmis aptarė karinės įrangos, įskaitant bepiločių orlaivių sistemas (UAS), kūrimą.

Kalbėdamas gynybos pramonės forumo kuluaruose S. Rudderis žurnalistams sakė, kad Taivanas kartu su visu pasauliu, jo teigimu, mokosi iš Rusijos karo Ukrainoje.

„Matėme, kad mažesnės UAS užima labai svarbią vietą, ir matėme, kad antžeminės pajėgos paskirstytomis priemonėmis gali sukurti gynybinės ugnies galios faktorių miesto aplinkoje tokiais būdais, kurių anksčiau nebuvome tyrinėję“, – teigė jis.

Ši technologija „leidžia aprėpti vietoves, kuriose nėra įprastinių pajėgų“.

Nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į šalį, mūšiai miestuose tapo platesnio masto Ukrainos kontrpuolimo dalimi, o tai dar labiau sustiprino baimę, kad Pekinas gali įgyvendinti grasinimus aneksuoti Taivaną.

Praėjusiais metais taivaniečių kariuomenė į savo kasmetines karines pratybas įtraukė mūšius mieste, o rezervistai saugojo apkasus per pratybas, kurių tikslas – užkirsti kelią priešams patekti į sostinę.

Vis daugiau Taivano civilių gyventojų taip pat dalyvauja mūšių mieste seminaruose, kuriuose mokosi kovos įgūdžių.

„Dabartinė geopolitinė padėtis regione paskatino JAV ir Taivano bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje“, – forume sakė Taivano nacionalinės dronų pramonės asociacijos vadovas Maxas Lo (Maksas Lo).

Ragindamas JAV parduoti Taivanui daugiau pažangių UAS, M. Lo teigė, kad ši technologija yra „vertinga priemonė, leidžianti rinkti žvalgybinę informaciją, rengti tikslius smūgius ir vykdyti įvairias karines operacijas“ lanksčiai.

Forumas įvyko tą pačią dieną, kai Taibėjus paskelbė, kad Kinijos kariuomenė antrą kartą per savaitę pasiuntė droną apskristi salą – tai nauja stebėjimo taktika, papildanti Pekino beveik kasdien vykdomus karinių lėktuvų skrydžius į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ).

„Kariniu požiūriu vis dar laikausi nuomonės, kad šiais metais bus labai, labai sunku kariniu būdu išstumti Rusijos pajėgas iš visos, iš kiekvieno colio ... Rusijos okupuotos Ukrainos [teritorijos]“, – pareiškė jis žurnalistams Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį surengtame Ukrainos rėmėjų susitikime.

Atsakydamas į Suomijos laikraščio „Helsingin Sanomat“ prašymą pakomentuoti, J. Prigožinas sakė, kad „Wagner PMC“ nėra labai daug Suomijos piliečių, apie 20 žmonių. Tačiau dėl suprantamų priežasčių negaliu pateikti tikslios informacijos apie juos“.

„Apie suomius mūšio lauke esu labai geros nuomonės. Jie kaunasi britų batalione (kaip „Wagner PMC“ dalis), kuriam vadovauja JAV pilietis, buvęs Jūrų pėstininkų korpuso generolas“, – sakė J. Prigožinas, kurį citavo jo kompanijos „Concord“ spaudos tarnyba.

J. Prigožinui, vadinamam „Putino virėju“ dėl jo sudarytų pelningų vyriausybinių maitinimo sektoriaus sutarčių, taikomos Europos Sąjungos ir JAV sankcijos.

Rugsėjį jis pirmą kartą atskleidė, kad 2014 metais įkūrė „Wagner“ grupę kovoms Ukrainoje, ir pripažino, kad ji veikia Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Lotynų Amerikoje.

Jau daugelį metų ši grupuotė įtariama prisidedanti prie Kremliaus užjūrio ambicijų įgyvendinimo, įskaitant Ukrainą, kur „Wagner“ kovotojai stovi Maskvos pajėgų, vasarį pradėjusių invaziją, priešakyje.

Anksčiau slaptai veikusi privati karinė grupė „Wagner“ šį mėnesį Sankt Peterburge atidarė savo pirmąją oficialią būstinę Rusijoje.

Jo vizito tikslas – pademonstruoti tvirtą JAV įsipareigojimą ginti Lietuvą nuo bet kokios agresijos, pranešė kariuomenė.

Būtent šio generolo pavaldume esantys padaliniai rotaciniu principu yra dislokuoti Pabradėje, Švenčionių rajone. Iškilus krizinei situacijai mūsų regione, Ch. Cavolis vadovautų JAV pajėgų atvykimui į paramą Lietuvos kariuomenei.

Numatyti generolo susitikimai su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, Gynybos štabo viršininku brigado generolu Mindaugu Steponavičiumi, karinių pajėgų ir vienetų vadais.

Jis susipažins su saugumo situacija regione, aplankys Lietuvoje dislokuotų JAV ir NATO priešakinių pajėgų batalionų karius.

Lietuvos kariuomenės vadas su generolu aptars dvišalį Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą gynybos srityje, dalyvavimą tarptautinėse misijose, bendrų investicinių, infrastruktūros plėtros, pažangios vakarietiškos karinės technikos ir ekipuotės įdiegimo Lietuvos kariuomenėje projektus.

Trečiadienį į Lietuvą taip pat atvyksta Vokietijos Jungtinių pajėgų operacinės vadavietės vadas generolas leitenantas Erichas Pfefferis. Per dvišalius susitikimus bus kalbama apie Vokietijos investicijas į Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą, atsaką iš Rytų kylančioms hibridinėms grėsmėms atremti, Lietuvos karių dalyvavimą Jungtinių Tautų taikos palaikymo ir stabilizavimo operacijoje MINUSMA, Vokietijos karinio kontingento sudėtyje, Malyje.

Vizito metu svečias taip pat aplankys Lietuvos kariuomenės Gynybos štabą, Rukloje dislokuotus NATO priešakinių pajėgų bataliono karius bei NATO pajėgų integravimo vienetą.

Amerikiečių pajėgoms pradėjus trauktis iš Afganistano, Talibanas žaibiškai užėmė šalį ir tik šiaurinė Pandžšyro provincija atsilaikė prieš griežtosios linijos islamistus.

„Mano kariniu vertinimu, ... tikėtina, kad susidarys sąlygos pilietiniam karui“, – televizijai „Fox News“ sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley (Markas Milis). 

Generolas suabejojo, kad Talibanas, kuris dar nepaskelbė vyriausybės, sugebės įtvirtinti valdžią ir sukurti veiksmingą valdymo struktūrą.

„Manau, kad yra bent jau labai didelė platesnio masto pilietinio karo tikimybė, o tai savo ruožtu sudarys sąlygas, dėl kurių gali atsikurti „al Qaeda“ ar sustiprėti ISIS („Islamo valstybė“, IS) ar kitos... teroristinės grupuotės“, – sakė jis.

Pabrėždamas, kad negali numatyti, kas bus toliau Afganistane, M. Milley vis dėlto pateikė niūrų vertinimą.

„Tokiomis sąlygomis labai tikėtina, kad per 12, 24, 36 mėnesius iš šio regiono gali vėl kilti terorizmas", – „Fox News“ sakė jis.

Jungtinės Valstijos 2001-aisiais įsiveržė į Afganistaną ir nuvertė Talibano režimą, kuris buvo suteikęs prieglobstį tarptautiniam teroristų tinklui „al Qaeda“, tų metų rugsėjo 11 dieną Amerikoje surengusiam 3 tūkst. gyvybių nusinešusius išpuolius.

Vakarų šalys nuogąstauja, kad Afganistanas vėl gali tapti ekstremistų priebėga.

JAV pareiškė, kad ir toliau išlaikys pajėgumus, galinčius smogti „iš už horizonto“, jei Afganistane iškiltų bet kokia grėsmė Amerikos saugumui.

Leidinys „Breaking Defense“ anksčiau šią savaitę citavo J. Harrigano žodžius, kad Karaliaučiaus krašte dislokuojamos Rusijos raketos gali kelti pavojų didžiajai daliai NATO, todėl JAV karinės oro pajėgos parengė planą, numatantį, kaip būtų galima pralaužti ten sukurtą oro erdvės gynybos tinklą.

„Kvalifikuojame tai kaip grasinimą. Antra, panašius pareiškimus kvalifikuojama kaip absoliučiai neatsakingus“, – per spaudos konferenciją sakė M. Zacharova.

Anot jos, tokie pareiškimai skelbiami dėl politinių, konjunktūros ir galbūt rinkiminių motyvų.

Kaip nurodoma antradienį „Breaking Defence“ paskelbtame straipsnyje, JAV kariuomenė nerimauja dėl Kaliningrado srityje dislokuotų didelio nuotolio raketų leidimo įrenginių keliamos grėsmės, todėl amerikiečių karinės oro pajėgos naują daugiasričio puolimo (multi-domain attack) ir išsklaidytos gynybos (dispersed defense) taktiką.

„Jeigu mums tektų ten likviduoti, pavyzdžiui, Kaliningrado IADS (integruotą oro erdvės gynybos sistemą), neturėtų būti jokių abejonių, kad esame parengę tam planą, – leidinys citavo J. Harriganą. – Treniruojamės tai padaryti. Nuolat persvarstome šiuos planus ir... jeigu toks reikalas kada nors pribręstų, būtume pasiruošę (juos) įvykdyti.“

Komentuodamas JAV generolo pasisakymą Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, kad visų Rusijos regionų gynyba tinkamai užtikrinama įvairiais aspektais.

„Ne mano reikalas komentuoti kariškių pareiškimus, bet žinau, kad galima pasakyti, jog, be abejo, visų Rusijos Federacijos regionų, įskaitant Kaliningradą, saugumas reikiamu lygiu užtikrinamas įvairiais aspektais.“

Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, pastaraisiais metais Rusija smarkiai sustiprino karinę infrastruktūrą Kaliningrado srityje.

„Aš nenoriu pasakyti, kad (sausumos pajėgų) buvimas čia išliks ilgalaikis ar nuolatinis, nes čia (Lietuvoje) nebėra kareivinėse gyvenančių karių. Tačiau tam tikrose pratybose dalyvaujančius amerikiečių karius jūs čia matote praktiškai kiekvieną mėnesį“, – trumpame interviu BNS sakė Pabradėje savo šalies karius aplankęs generolas leitenantas, vadovaujantis JAV sausumos pajėgoms Europoje.

Šiuo metu pratybose netoli šio Švenčionių rajone esančio miesto dalyvauja apie 130 JAV karių. Po mokymų jie sugrįš į Lenkiją. Čia nuo šių metų dislokuota JAV karių brigada iš maždaug keturių tūkstančių karių. Dar maždaug tūkstantis karių, daugiausiai amerikiečių, sudaro nuo 2017-ųjų Lenkijoje veikiantį tarptautinį NATO batalioną.

Baltijos šalyse JAV karių kuopos buvo rotuojamos nuo 2014 metų, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Lietuvoje dislokuoti amerikiečių kariai gyveno Rukloje. Dabar šiame miestelyje Jonavos rajone įsikūręs Vokietijos vadovaujamas tarptautinis sąjungininkų batalionas.

Lietuvoje 59-ių generolas B. Hodgesas kaip JAV sausumos pajėgų Europoje vadas vieši paskutinį kartą. Gruodį jis išeis į atsargą ir taps analitiku JAV veikiančiame Europos politikos analizės centre.

Pasak karininko, ateityje NATO reikės toliau dirbti siekiant užtikrinti karių sąveiką, nes daug Aljanso karinių vienetų yra tarptautiniai. Anot jo, tarp prioritetinių darbų taip pat yra priešraketinės gynybos skydo kūrimas.

– Jūs esate pasakęs žiniasklaidai, kad pratybose „Zapad“ dalyvavo daugiau nei 40 tūkstančių karių. Ar galite daugiau papasakoti apie jų scenarijų ir mastą?

Aš noriu dar kartą pabrėžti, kad durys Rusijai išlieka atviros. Yra daug sričių, kur mums reikia bendradarbiauti, bet Rusija gerbia tik jėgą.

– Pirmiausia, ką supratau stebėdamas „Zapad“, tai kad šiose pratybose dalyvavo kur kas daugiau karių, nei nurodė Rusijos Federacija (13 tūkstančių). Kur kas daugiau. Nėra tikslo kalbėti apie konkrečius skaičius, nes kiekvieną dieną skaičius gali būti kiek skirtingas. Esmė yra tame – rusai galėjo padaryti kur kas daugiau, kad būtų skaidrūs ir sumažintų nerimą vietoje to, jog nurodytų atitinkamą karių skaičių, kai visi žinojo, kad čia jų buvo daugiau. Jie galėjo sumažinti nerimą tiesiog būdami skaidresni.

– Kalbant apie pratybų scenarijų, koks jis buvo?

– Tai, ką matėme, buvo įvairių veiksmų virtinė. Į ją pateko ir puolamieji, ir gynybiniai veiksmai, ir specialiosios operacijos. Po „Zapad“ jie dar surengė kasmetines strategines branduolines pratybas. Taigi, tai buvo darbas ties skirtingais dalykais. Pavyzdžiui, Lugos regione dėmesys buvo sutelktas į toliašaudę artileriją, raketas, nepilotuojamas oro sistemas. Taip pat buvo treniruojamasi kirsti upes, vykdyti tolimus manevrus. Taigi, skirtingi veiksmai tuo pačiu metu vyko visoje Vakarų karinėje apygardoje ir Baltarusijoje.

– „Zapad“ metu Lietuvoje buvo dislokuoti Jungtinių Valstijų kariai, šiuo metu pratybose Pabradėje taip pat dalyvauja iš Lenkijos atvykusi JAV karių kuopa. Turint omenyje, kad Lenkijoje jau įsikūrė JAV karių brigada, o tarptautiniai NATO batalionai Baltijos šalyse taip pat veika pilnu pajėgumu, kaip ateityje atrodys JAV karių buvimas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse?

– Lietuvoje, kaip ir Latvijoje ir Estijoje, visada yra JAV specialiųjų operacijų pajėgų karių. (...) Aš nenoriu pasakyti, kad (sausumos pajėgų) buvimas čia išliks ilgalaikis ar nuolatinis, nes čia (Lietuvoje) nebėra kareivinėse gyvenančių karių. Tačiau tam tikrose pratybose dalyvaujančius Amerikos karius jūs čia matote praktiškai kiekvieną mėnesį. Esu pasiruošęs tai koreguoti, jeigu būtų toks poreikis, bet jie nuolatos treniruojasi judėti ir treniruojasi visoje Rytų Europos teritorijoje, kurią apima operacija „Atlanto ryžtas“.

Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl mums taip rūpi patobulinimai čia, Pabradėje, kad mes galėtume rengti sudėtingesnes, didesnes „gyvos ugnies“ pratybas. Tai vienas iš puikių pavyzdžių, kaip Lietuva vykdo priimančiosios šalies paramą. Tai mums patrauklu.

– Turint omenyje, kad jūs netrukus paliksite JAV sausumos pajėgų Europoje vado pareigas ir jose išdirbote maždaug trejus metus...

– Lapkritį bus treji metai, taip.

– Kaip jums atrodo, ar NATO, Jungtinėms Valstijoms, vietos šalių pareigūnams pavyko tam tikrose srityse sumažinti ar panaikinti Rusijos strateginį pranašumą prieš Baltijos šalis? Turiu omenyje tokius dalykus kaip pasirengimas ginti Suvalkų koridorių ar gebėjimą pasipriešinti Karaliaučiuje esantiems pajėgumams, kurie galėtų apsunkinti sąjungininkų atvykimą į Baltijos šalis.

– Šiame atsakyme yra kokie trys ar keturi aspektai. Pirmiausia, šiandien Vakaruose visi žino, kas yra Suvalkų koridorius. Jis yra atpažįstamas, o tai rodo, kad žmonės supranta, kodėl jis toks svarbus. Manau, kad tai – teigiamas faktas.

Antra, kiekvienas Aljanse ir Europos Sąjungoje (...) supranta poreikį karinėms pajėgoms sparčiai kirsti valstybių sienas. Jie (kariai) turi judėti greitai. Britai ką tik surengė dideles pratybas, kur su technika važiavo per Vokietiją ir Lenkiją. Visi dirba šiuo klausimu ir aš čia matau akivaizdų progresą – supratimą, kad mums reikia sugebėti judėti greitai, sugebėti judėti greičiau nei Rusijos Federacijos pajėgos tam, kad galėtume užkirsti kelią krizei.

Trečias dalykas – dar niekada nemačiau tokios tvirtos Aljanso vienybės. Priešakinių pajėgų iniciatyvoje Baltijos šalyse dalyvauja kariai iš tokių šalių kaip Ispanija, Italija, Kroatija, Prancūzija. Tai nėra tik (batalionams vadovaujantys) vokiečiai, amerikiečiai, britai. Faktas, kad Kanados kariai sugrįžo į Senąjį žemyną, taip pat yra reikšmingas.

Žinoma, dar yra daug dalykų, ties kuriais turime dirbti. Sąveika, komunikacijos sistemos, priešraketinė gynyba yra dalykų, kurie mums visiems rūpi, sąrašo viršuje. (...) Tačiau judame tinkama linkme, todėl esu labai optimistiškas.

– Daug ekspertų sako, kad NATO ir Rusijos santykiai bent jau artimoje ateityje išliks itin įtempti. Kaip įsivaizduojate juos kariniu požiūriu, kokia apskritai tampa karyba?

– Taip, šiandien Rusija naudoja ekonomines, informacines, kibernetines priemones, bet ji kaip ir anksčiau taip pat rengia didžiules pratybas. Konfliktas su Rusija nėra neišvengiamas, niekas jo nenori. Aš noriu dar kartą pabrėžti, kad durys Rusijai išlieka atviros. Yra daug sričių, kur mums reikia bendradarbiauti, bet Rusija gerbia tik jėgą. Todėl kol Aljansas išliks vieningas ir darys tai, ką matote aplinkui (šalia Pabradės esančiame poligone vyksta pratybos „Geležinis Vilkas II“, jose dalyvauja daugiau nei du tūkstančiai karių), manau, kad jie elgsis racionaliai.

Tačiau jeigu mes atrodysime nepasirengę ir nepasiryžę padaryti visko, kad vienas kitą apgintume, tada mes didinsime riziką. Jaučiame tam tikrą nuolatinį spaudimą ir Rusija jam vykdyti naudoja viską, ką turi, siekdama sutrikdyti Aljansą net ir ties tokiais dalykais kaip rinkimai. Tai yra realybė, prie kurios turime priprasti.

– Ar jūs nieko prieš, jeigu paskelbsime jūsų karjeros pabaigos JAV kariuomenėje dieną?

– Ne. Kaip minėjau, tai bus gruodžio 15 diena.

– Ačiū jums už interviu.

JAV generolas taip pat aptarė Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės  grupės veiklą bei kitais metais planuojamas tarptautines pratybas, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„Vokietijos lyderystė vadovaujant tarptautiniam batalionui yra tai, ko mums reikia“, – B. Hodgesas cituojamas pranešime. KAM taip pat pažymi, kad visi trys generolai pabrėžė sėkmingą kovinės grupės integraciją į brigadą „Geležinis Vilkas“ bei efektyvų kovinį rengimą.

Su JAV generolu susitiko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas  brigados generolas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vado pavaduotojas generolas leitenantas Carstenas Jacobsenas (Karstenas Jakobsenas), Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“  vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.

Pranešime pažymima, kad B. Hodgesas yra didelis Lietuvos ir viso regiono saugumo interesų rėmėjas. Nuo 2014 metų lapkričio jam perėmus vadovavimą  JAV sausumos pajėgų vadavietei Europoje, Lietuva sulaukė ypatingai didelio JAV palaikymo stiprinti atgrasymo priemones ir didinti atsparumą galimoms grėsmėms.

„Stipri gen. ltn. B. Hodgeso parama lėmė, kad JAV į Lietuvą atsiuntė rotacines kuopas, pradėjo glaudžiau bendradarbiauti gynybos planavime ir kartu rengtis galimoms grėsmėms“, – sakoma pranešime.

JAV kritikuoja Rusiją, kad ši dislokuoja nuo žemės paleidžiamų valdomų raketų sistemas, nes tai pažeidžia 1987 metais pasirašytą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF).

JAV ginkluotųjų pajėgų strateginės vadavietės vadas generolas Johnas Hytenas (Džonas Haitenas) įstatymų leidėjams sakė, kad paleista viena tokia raketa netaptų reikšminga grėsme, tačiau padėtis pasikeistų, jeigu vienu metu būtų paleista daug tokių raketų.

„Mes neturime būdų prieš tai apsiginti, ypač ginant mūsų Europos sąjungininkes“, – Senato ginkluotųjų tarnybų komitete sakė J.Hytenas.

„Iš šių sistemų paleistos raketos gali pasiekti ir kelia grėsmę didžiajai daliai Europos žemyno, priklausomai nuo to, kur jos dislokuotos. Tai kelia nerimą ir mes turime išsiaiškinti, kaip su tuo susitvarkyti“, - pridūrė jis.

JAV pareigūnai plačiai nedetalizuoja Rusijos dislokuojamų raketų, tačiau ekspertai sako, kad jos lengvai galėtų būti apginkluotos branduolinėmis galvutėmis.

Rusija tikina nepažeidžianti 1987 metais pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ir jos pažeidimais kaltina Vašingtoną.

Rusija pastaraisiais metais modernizuoja savo branduolines pajėgas. J.Hytenas teigė, kad INF sutarties pažeidimai yra keliantys nerimą.

„Mes turėsime tai paimti domėn spręsdami kaip mums elgtis su Rusija“, – sakė generolas.

Jis taip pat perspėjo apie augančią grėsmę Amerikos palydovams.

Kinija ir Rusija kuria pajėgumus, kuriais konflikto metu būtų galima tuos palydovus paveikti, teigė karininkas.

Sirijoje kurdų ir arabų pajėgos, pradėjusios Rakos vadavimo iš grupuotės „Islamo valstybė“ džihadistų operaciją, anksčiau pranešė, kad su Vašingtonu sutarta, jog Turkija šiame puolime nedalyvaus.

Turkijai kelia nerimą, kad kurdų ir arabų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) aljanse vyrauja kurdų Liaudies apsaugos daliniai (YPG). Pastaruosius Turkija laiko teroristine grupuote, pavaldžia Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri kariauja su Ankara jau daugiau kaip tris dešimtmečius.

Turkija vis puldinėja YPG Sirijoje ir nurodė neparemsianti jokios operacijos, kurioje dalyvautų YPG kariai.

JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris) praėjusį mėnesį Ankaroje žadėjo palaikyti bendras pastangas su Turkija, kad IS džihadistai patirtų „pralaimėjimą visam laikui“.

Ankara vykdo savo operaciją Sirijoje, kurioje remia turkams palankius sukilėlius, kad IS džihadistai būtų nuvaryti nuo Turkijos sienos, bet taip pat puola ir YPG kovotojus.