Jis pabrėžė, Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos siekį dėl narystės ES ir tikisi Prancūzijos aktyvios lyderystės šį procesą pagreitinant – suteikiant šalies kandidatės statusą kiek įmanoma greičiau.

Prancūzija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.

Kaip pranešė Prezidentūra, pokalbyje su Jeanu Yves‘u Le Drianu (Žanu Yvu Le Drianu) G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Aljansas turėtų įgyvendinti priešakinės gynybos politiką vertinant pasikeitusią saugumo situaciją regione.

„Baltijos šalims ir aplink jas reikia integruotų oro ir priešraketinės gynybos priemonių. Rusijos ir Baltarusijos karas prieš Ukrainą, Baltarusijos savarankiškumo praradimas yra papildomi veiksniai, į kuriuos turime atsižvelgti stiprindami regiono saugumo architektūrą“, – sakė Lietuvos vadovas.

Pasak Prezidentūros, per pokalbį su Prancūzijos diplomatijos vadovu G. Nausėda taip pat ragino panaudoti visas priemones Vladimiro Putino vykdomam karui sustabdyti: plėsti sankcijas Rusijai, remti Ukrainą gynybinėmis, humanitarinėmis ir finansinėmis priemonėmis.

Lietuvos prezidentas su Prancūzijos užsienio reikalų ministru pat aptarė ir šalių bendradarbiavimą Afrikoje, ypač kovojant su teroristinėmis grupuotėmis Sahelyje.

Rusijai praėjusį mėnesį įsiveržus į Ukrainą ir toliau didėjant įtampai tarp Vakarų šalių ir Maskvos, NATO smarkiai sustiprino savo rytiniame flange dislokuojamas pajėgas – papildomų karių atsiųsta į Bulgariją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją.

Baltijos šalys prašo dabar veikiančią oro policijos misiją pertvarkyti į oro gynybos misiją, kad Baltijos valstybėse budintys naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis. Taip pat prašoma sąjungininkų į regioną atsiųsti daugiau antžeminių oro gynybos sistemų.

„Būta melo, dviveidiškumo, rimto piktnaudžiavimo pasitikėjimu ir paniekos. To negali būti“, – pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) televizijai „France 2“ praėjus dienai po to, kai Paryžius konsultacijoms atšaukė savo ambasadorius Kanberoje ir Vašingtone.

Prancūzų diplomatijos vadovas taip pat pažymėjo, kad tarp sąjungininkų yra įsiplieskusi „rimta krizė“.

Kalbėdamas apie ambasadorių atšaukimą – beprecedentį žingsnį, kuris parodė, kaip Prancūzija įtūžo dėl nutrauktos sutarties – ministras pareiškė, kad tai buvo „labai simbolinis“ žingsnis, kuriuo siekiama „parodyti, kokie esame nepatenkinti ir kad tarp mūsų yra kilusi rimta krizė, ir pakartotinai įvertinti savo pozicijas siekiant apginti savo interesus“.

„Tai, kad mes pirmą kartą JAV ir Prancūzijos santykių istorijoje atšaukiame savo ambasadorių konsultacijoms, yra rimtas politinis žingsnis, kuris parodo tarp mūsų šalių dabar egzistuojančios krizės mastą“, – pareiškė J. Y. Le Drianas.

Ministras kandžiai atsakė į klausimą, kodėl Prancūzija neatšaukė savo ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje, nors Londonas taip pat dalyvauja saugumo aljanse, dėl kurio buvo nutraukta sutartis.

„Atšaukėme savo ambasadorius [Kanberoje ir Vašingtone], kad galėtume pakartotinai įvertinti padėtį. Didžiosios Britanijos atveju tam nėra reikalo. Mes žinome jų nuolatinį oportunizmą. Taigi nėra reikalo atšaukti mūsų ambasadoriaus“, – pareiškė jis.

Kalbėdamas apie Londono vaidmenį aljanse, jis pridūrė: „Didžioji Britanija šiuo atveju iš dalis yra tarsi trečiasis ratas“.

Savo strategiją kitąmet Madride įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime persvarstysiančiai NATO reikės atsižvelgti į tai, kas įvyko, pažymėjo Prancūzijos diplomatijos vadovas.

Jis taip pat pareiškė, kad, 2022 metų pradžioje perėmusi pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) tarybai, Prancūzija vienu iš savo prioritetų pavers ES saugumo strategijos kūrimą.

Iš 191 deputato, dalyvavusio balsavime, 188 pritarė dokumentui, 3 buvo prieš. Dar 16 parlamentarų nedalyvavo balsavime.

„Aš nepalaikau šiame dokumente pateikto pasiūlymo“, - pareiškė diskusijoje dėl rezoliucijos Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yves`as Le Drianas. Anot ministro, jeigu Paryžius pritars raginimui, jis bus „pašalintas iš ESBO Minsko grupės pirmininkų“. „Tai reikš, kad mes atsisakome tarpininko vaidmens sureguliuojant krizę“, - pabrėžė jis.

Ministras pasmerkė „vaidmenį, kurį šiame konflikte atliko iš Sirijos atvykę samdiniai užsieniečiai“ ir Turkijos, „suteikusios lemiamą paramą vienai iš konflikto šalių, taip pat ir samdiniais“, elgesį. „Negalima leisti, kad tai vėl pasikartotų prie Europos vartų. Kaip ir daugelis, aš smerkiu Turkijos elgesį – ji, kaip ir Viduržemio jūroje, Sirijoje ir Libijoje, lošia konkurencijos su Rusija korta, darydama žalą saugumui ir stabilumui regione“, - pridūrė jis.

Lapkričio 25 d. Prancūzijos Senatas priėmė rezoliuciją, raginančią šalies vyriausybę pripažinti Kalnų Karabachą. Už šį dokumentą balsavo 305 iš 306 posėdžio dalyvių. Kaip paaiškino ekspertai, rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio, vyriausybė neprivalo jos vykdyti.

Lapkričio 26 d. Turkijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Prancūzijos Senato rezoliuciją.

Antradienį ją sukritikavo ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Pasak jo, tie, kurie nori prisidėti prie „antros armėnų valstybės“ sukūrimo, gali tam skirti dalį savo teritorijos, o ne dalyti teisėtai Azerbaidžanui priklausančias žemes.

Didžioji Britanija ir ES bando skubiai susiderėti dėl prekybos santykių, artėjant metų pabaigai, kuomet pasibaigs pereinamasis laikotarpis ir šalis nebebus saistoma Europos taisyklių.

„Baigtis nėra aiški. Britų kompromisai opiausiais klausimais išlieka nepakankami“, –  parlamentui sakė Jeanas Yvesas Le Drianas.

„Šiuo metu Didžioji Britanija vilkina derybas užsilikdama prie antraeilių klausimų ir taip žaidžia su darbotvarke. Savo britų draugams norėčiau pasakyti – mes neleisime, kad vietoje sutarties turinio pirmenybė būtų teikiama darbotvarkei“, – teigė jis.

Pasak ministro, abiejų pusių nuomonės vis dar smarkiai skiriasi žvejybos teisių klausimu – tai svarbi tema tiek Didžiajai Britanijai, tiek Prancūzijai. Nors Londonas siūlo dėl šio klausimo vesti kasmetines derybas, ES siekia ilgalaikio sprendimo žvejybos pramonei.

Į kitus neišspręstus klausimus įskaitomos vienodos konkurencijos taisyklės, taip pat ir valstybės pagalbos aspektu, bei ateityje galinčių kilti ginčų sprendimo mechanizmas.

„Netgi kai žaidžiame futbolą toli nuo savo namų, vis vien turime žaisti pagal tas pačias taisykles ir jas gerbti. Antraip tai visai kitas žaidimas. Negalima žaisti kriketo futbolo aikštėje“, – teigė J. Y. Le Drianas.

Atkartodamas panašius tądien Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pateiktus komentarus, J. Y. Le Drianas sakė, kad ES yra pasirengusi visiems scenarijams, įskaitant ir išstojimą be prekybos sutarties.

„Britai turi palikti savo taktines pozicijas ir imtis reikiamų veiksmų. Kartais geriau visai neturėti susitarimo, nei jį turėti prastą“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Užsienio reikalų ministras Jeanas Yvesas Le Drianas savo britų kolegai Dominicui Raabui JK vykusio susitikimo, kuriame daugiausiai dėmesio buvo skiriama Iranui, kuluaruose sakė, kad „išstojimo sutarties pažeidimas būtų kažkas nepriimtino“, pranešime sakė jo ministerija.

Besivaržančios šalys chaoso apimtoje Libijoje privalo pasiekti susitarimą suformuoti naują vienybės vyriausybę, kad neįsigalėtų „Islamo valstybė“ (IS), sekmadienį sakė Prancūzijos gynybos ministras.

„Privalo būti Libijos vidaus susitarimas tarp šių dviejų besivaržančių frakcijų, nes kitaip laimės „Daesh“, – radijui „Europe 1“ sakė Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas), pavartodamas arabišką IS akronimą. 

Kelios Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, antradienį susitarė bendromis jėgomis kurti naujos kartos bepiločius lėktuvus, siekiant užpildyti spragą Bendrijos gynybos pramonėje.

Briuselyje susitinkantys ES gynybos ministrai pritarė virtinei projektų, kurių tikslas nuo 2020 metų pradėti bepiločių lėktuvų „Medium Altitude Long Endurance“ (MALE) kūrimą.

Valstybių ir vyriausybių vadovai oficialiai šiems projektams turėtų pritarti kitą mėnesį įvyksiančiame ES viršūnių susitikime dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

„Jeigu Europa tikisi išlaikyti strateginį pajėgumą, šalys privalo pragmatiškai sutelkti savo gebėjimus ir veiksmus“, – sakė Prancūzijos gynybos ministras Jeanas-Yves‘as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) po derybų.

Jis pasveikino „bepiločius lėktuvus naudojančių šalių klubą“, kurio narės bendradarbiaus organizuodamos pratybas, vykdydamos testavimą, logistiką, priežiūrą ir su šiais lėktuvais susijusius ateities projektus.

Kol kas šiam „klubui“ priklauso septynios šalys: Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Nyderlandai, Lenkija ir Ispanija.

Tuo tarpu Europos gynybos agentūra dirbs prie bendro investavimo programos bepiločių lėktuvų panaudojimui kariniams ir civiliams tikslams, tokiems kaip pasienio kontrolė, gaisrų gesinimas ir aplinkos stebėsena.

ES šalys dabar naudojasi Izraelyje ir JAV pagamintais kariniais bepiločiais lėktuvais, tačiau negali jų skraidinti Europos oro erdvėje.

Europos aeronautikos, gynybos ir kosminių technologijų korporacija EADS, Prancūzijos „Dassault Aviation“ ir Italijos „Finmeccanica“ birželio mėnesį pasisiūlė bendradarbiauti MALE kūrimo programoje, jeigu jai pritartų atskirų šalių vyriausybės.

ES ministrai taip pat paragino bendradarbiauti vykdant įvairius projektus, susijusius su degalų atsargų papildymu ore, po to, kai per NATO vadovaujamą kampaniją Libijoje 2011 metais ES šalys buvo visiškai priklausomos nuo Jungtinių Valstijų lėktuvų, galinčių ore papildyti naikintuvų degalų atsargas.