„Pirmas ketvirtis Jungtinėse Valstijose pasižymėjo tuo, kad jo metu trūko tolesnės pažangos infliacijos srityje“, – per renginį Nyderlanduose sakė JAV centrinio banko vadovas. Jis pažymėjo, kad „turėsime būti kantrūs ir leisti ribojančiai politikai atlikti savo darbą“.

Siekdamas užtikrinti, kad infliacija grįžtų į ilgalaikį 2 proc. tikslą, FED padidino palūkanų normas ir pastaruoju metu palaiko jas aukščiausiame lygyje per 23 metus. Nors pernai buvo pasiekta pažangos, vartotojų kainų augimo tempas 2024 m. pradžioje paspartėjo. Dėl to nuslopo lūkesčiai dėl palūkanų normų sumažinimo.

J. Powellas teigė, kad nors vis dar tikisi, jog infliacija vėl priartės prie lygio, stebėto praėjusiais metais, „išvydus šiuos duomenis per pirmus tris metų mėnesius, mano užtikrintumas nėra toks didelis, koks buvo“.

Tačiau nepaisant pastaruoju metu padidėjusios infliacijos, J. Powellas patikino neįžvelgiantis būtinybės pakelti palūkanas.

„Remiantis mūsų turimais duomenimis, nemanau, kad tai tikėtina, jog kitas mūsų žingsnis būtų palūkanų normų padidinimas“, – tvirtino jis.

„Manau, kad labiau tikėtina tai, jog būsime tokioje pozicijoje, kurioje palaikysime palūkanų normas ten, kur jos yra“, – pridūrė jis.

Tai ketvirtadienį Vašingtone įstatymų leidėjams pareiškė JAV centrinio banko vadovas.

„Matome besitęsiantį stiprų augimą, stiprią darbo rinką ir nuolatinę pažangą mažinant infliaciją“, – JAV Senato Bankininkystės komitetui antrąją ant Kapitolijaus kalvos vykstančių klausymų dieną sakė FED vadovas Jerome‘as Powellas.

J. Powello komentarai leidžia manyti, kad FED vis dar ketina šįmet pradėti mažinti palūkanų normas, nors mėnesinė infliacija neseniai padidėjo. Palūkanos šiuo metu yra aukščiausiame lygyje per 23 metus.

Tai yra pirmasis palūkanų normų didinimas per ketverius metus, įskaitant ir nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Pinigų politiką formuojantis Federalinis atviros rinkos komitetas (FOMC) pažymėjo, kad karo Ukrainoje padariniai „greičiausiai sukurs papildomą infliaciją skatinantį spaudimą ir apsunkins ekonominę veiklą“, nors karo „pasekmės JAV ekonomikai yra labai neapibrėžtos“.

Paskelbtame pranešime minimi tolesni palūkanų normos didinimai, pažymint „padidėjusią“ infliaciją, sukeltą „pasiūlos ir paklausos disbalanso, susijusio su pandemija, aukštesnėmis energijos kainomis ir didesnių kainų spaudimu“.

2020 metų kovo mėnesį JAV centrinis bankas sumažino palūkanų normą iki nulio, kad palaikytų ekonomiką, nes prasidėjusi koronaviruso pandemija smarkiai sutrikdė verslo veiklą. Visgi praėjusiais metais ekonomikai smogė kainų kilimo banga, o infliacija pasiekė aukščiausią lygį per keturis dešimtmečius metų.

FRS vadovas Jerome‘as Powellas (Džeromas Pauelas) pažymėjo, kad politikos formuotojai padarys viską, kas reikalinga neleisti infliacija įsitvirtinti ir tuo pat metu netrukdyti ekonomikos augimui.

Rinkos šiais metais prognozuoja net septynis palūkanų normos didinimus – iki 1,75 proc., darant prielaidą, kad centrinis bankas kiekvieną susitikimą didins normą ketvirtadaliu procentinio punkto.

Vienas komiteto narys, Sent Luiso federalinio rezervo banko vadovas Jamesas Bullardas (Džeimsas Balardas) pasisakė už agresyvesnį palūkanų normos didinimą – puse procentinio punkto.

FOMC taip pat paskelbė savo ketvirčio ekonomines prognozes.

Komiteto nariai padidino vidutinės metų infliacijos prognozę nuo 2,6 iki 4,2 proc., o augimo prognozę sumažino nuo 4 iki 2,8 procento.

Pastarąjį kartą FRS palūkanų normas padidino 2018 metų gruodžio mėnesį.

Vis dėlto jis įspėjo, kad ne visi pajus naudą iš karto.

„Yra keletas veiksnių, kurie kartu gali užtikrinti geresnes JAV ekonomikos perspektyvas“, – pažymėjo J. Powellas vaizdo ryšiu surengtuose pavasariniuose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko susitikimuose. Pasak jo, šie veiksniai leidžia šaliai judėti „teisingu keliu, leisiančiu gana greitai atkurti ekonomiką.“

Vis dėlto J. Powellas teigė, kad daugeliui be darbo likusių amerikiečių bus sunku susirasti naujus darbus, nes kai kurios pramonės šakos greičiausiai liks mažesnės nei prieš pandemiją. Kitais atvejais darbdaviai, kur įmanoma, sieks pasitelkti technologijas, o ne darbuotojus, pridūrė jis.

„Svarbu prisiminti, kad negrįšime į tą pačią ekonomiką – pareiškė J. Powellas. – Tai bus kitokia ekonomika.“

TVF ir Pasaulio banko susitikimuose pasisakė ir kiti pasaulio ekonomikos lyderiai. Apskritojo stalo diskusijoje taip pat buvo kalbama apie ryškėjančią tendenciją, kad turtingesnės šalys atsigauna daug greičiau nuo pandemijos sukeltos krizės, iš dalies dėl spartesnio vakcinavimo.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovė Ngozi Okonjo-Iweala (Ngozi Okondžo-Iveala) teigė, kad nevienodas vakcinų paskirstymas gali kelti grėsmę pasaulio ekonomikos atsigavimui. Pasak jos, vos 0,1 proc. vakcinų buvo pristatyta mažų pajamų šalims.

„Jei mes nieko nedarysime, kad pakeistume skurdesnių šalių prieigos prie vakcinų tempą, prireiks daug laiko, kol pasieksime kolektyvinį imunitetą visame pasaulyje“, – teigė N. Oknojo-Iweala.

Tai savo ruožtu gali kelti grėsmę šalims, kuriose vakcinavimo kampanijos jau įsibėgėjusios, nes gali imti plisti naujos atmainos, galinčios paskatinti naujų užsikrėtimo atvejų skaičių ir pakeisti ekonominės pažangos eigą turtingesnėse šalyse.

J. Powellas taip pat pritarė didesnių vyriausybės investicijų Jungtinėse Valstijose idėjai, nors ir nurodė, kad nekalba apie jokius konkrečius teisės aktus. JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) praėjusios savaitės pradžioje pasiūlė 2,3 trln. JAV dolerių vertės investicijų į infrastruktūros atnaujinimą paketą.

FRS pirmininkas taip pat pasidalino nedažnu asmeniniu pastebėjimu, papasakodamas, jog vykdamas namo iš FRS būstinės Vašingtone dažnai važiuoja pro benamių palapinių stovyklą.

„Manau, kad kaip šalis mes iš tikrųjų turime – ir nekalbu apie jokį konkretų įstatymų projektą – investuoti į dalykus, kurie padidins ekonomikos įtrauktį ir užtikrins ilgalaikį jos potencialą, ir ypač investuoti į žmones, kad jie turėtų <...> naudos iš mūsų ekonomikos klestėjimo “, – teigė jis.

J. Powello kadencija FRS pirmininko poste baigsis 2022 metais. Paklaustas, ar J. Bidenas jį paskirs naujai kadencijai. FRS vadovas atsakė: „Neketinu gaišti laiko apie tai galvodamas“.

Savo ruožtu J. Bidenas praėjusią savaitę teigė nekalbėjęs su J. Powellu. Tai labai skiriasi nuo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) požiūrio, kuris dažnai kritikuodavo ir atakuodavo J. Powellą socialiniame tinkle „Twitter“, nors buvo pats paskyręs į FRS pirmininko pareigas.

„Noriu aiškiai pasakyti, kad nedarysiu tokių dalykų, kuriuos darė buvusi administracija“, – teigė J. Bidenas, įskaitant „nurodymus [FRS], ką jie turėtų ir ko neturėtų daryti <...> Taigi aš nesu linkęs kalbėtis su FRS, tačiau kalbuosi su Iždo sekretore.“

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Dženet Jelen) yra J. Powell pirmtakė, o J. Powellas dirbo FRS valdyboje J. Yellen pirmininkavimo metu.

Praėjusią savaitę TVF padidino pasaulio ekonomikos augimo prognozę šiais metais iki 6 proc., palyginti su 5,5 proc. prognoze sausio mėnesį. Padidėjusį augimą daugiausia lemia pagreitintas vakcinų platinimas ir 1,9 trln. JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo paketas, kurio patvirtinimą J. Bideno administracija praeitą mėnesį užsitikrino Kongrese.

TVF generalinė direktorė Kristalina Georgieva trečiadienį žurnalistams sakė, kad be didžiulių vyriausybių teikiamos paramos praėjusiais metais fiksuota recesija – giliausia nuo Antrojo pasaulinio karo – būtų buvusi tris kartus didesnė.

Akcijų rinkos ir kai kurie ekonomistai pastarosiomis savaitėmis nerimavo, kad JAV ekonomikos atsigavimas po koronaviruso pandemijos gali paskatinti kainų augimą.

Kalbėdamas per Atstovų rūmų finansinių paslaugų komiteto posėdį, J. Powellas pripažino, kad toks scenarijus iš tiesų tikėtinas, tačiau kainų augimas veikiausiai bus laikinas.

„Mes iš tiesų manome, kad infliacija šiemet padidės“, – teigė JAV centrinio banko vadovas, pažymėdamas, kad tai iš dalies lems svarbių ekonomikos sektorių atsigavimas po didžiulių 2020 m. kovą ir balandį patirtų nuosmukių, kai galiojo griežčiausi apribojimai verslui COVID-19 plitimui sustabdyti.

„Mūsų geriausia prognozė yra ta, kad šis poveikis infliacijai nebus nei didelis, nei ilgalaikis“, – teigė J. Powellas.

FED pernai kovą iki nulio sumažino bazinę palūkanų normą ir vėliau 2020 m. pristatė naują infliacijos politiką, pagal kurią nuspręsta palaikyti žemas palūkanų normas, kol infliacija pasieks 2 proc. ir liks šiame lygyje, siekiant maksimaliai padidinti užimtumą.

Žemumose esančios palūkanų normos laikomos viena pastaraisiais mėnesiais stebėto Volstryto bumo priežasčių. Rinkos vis labiau nerimavo, kad infliacijos padidėjimas gali priversti FED padidinti palūkanų normas anksčiau, nei tikėtasi.

Nerimą taip pat didina Kongreso patvirtinti skatinimo priemonių paketai, skirti paremti ekonomiką krizės laikotarpiu. Gruodį Kongresas priėmė 900 mlrd. dolerių vertės paketą, o šį mėnesį buvo pritarta dar vienam, šį kartą 1,9 trln. dolerių vertės skatinimo priemonių paketui.

JAV centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažino 1 procentiniu punktu iki 0–0,25 procento. Taip pat buvo paskelbta apie planus dėl papildomo vyriausybės obligacijų pirkimo už mažiausiai 500 mlrd. JAV dolerių ir hipoteka užtikrintų vertybinių popierių pirkimo už mažiausiai 200 mlrd. JAV dolerių. Be to, bus imtasi papildomų priemonių, pagal kurias komerciniams bankams bus skiriamas likvidumas.

FRS paragino bankus panaudoti turimas atsargas kreditavimo didinimui.

Centrinis bankas taip pat pareiškė esąs pasirengęs panaudoti „visas turimas priemones ir užtikrinti paskolų prieinamumą namų ūkiams ir verslui“.

Per telekonferenciją, kuri buvo surengta po FRS posėdžio, J. Powellas pareiškė, jog centrinis bankas pasisako prieš neigiamas palūkanų normas.

Anot jo, FRS vargu ar paseks prie neigiamų palūkanų politikos jau seniai perėjusių Japonijos ir euro zonos centrinių bankų pavyzdžiu.

„Nemanome, jog neigiamos palūkanos galėtų būti tikslinga priemonė“, – pareiškė J. Powellas.

FRS surengė jau du neeilinius posėdžius, kuriuose sumažino palūkanų normas, o to nebuvo nė karto nuo 1994 metų, kuomet centrinis bankas pradėjo skelbti apie savo veiksmus dėl palūkanų.

Per ankstesnį neeilinį posėdį, kuris įvyko kovo 3 dieną, JAV centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažino puse procentinio punkto.

Liudydamas Kongrese J. Powellas tikino, kad šalies centrinis bankas šiuo metu yra atidėjęs standartinės palūkanų normos mažinimą, kadangi šiais metais tai vykdė jau tris kartus.

J. Powellas sakė, kad įvykdžius tokį ekonomikos stimuliavimą, „kartu su kolegomis tikime, jog ekonominis aktyvumas plėsis tvariai, darbo rinka bus stipri, o infliacija sieks norimą 2 proc. lygį.“

Tačiau „vangus užsienio augimas ir pokyčiai prekyboje pakenkė ekonomikai ir toliau kelia grėsmes“, FED vadovas sakė Jungtiniam ekonomikos komitetui.

Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl netvaraus biudžeto ir augančios skolos, kuri apriboja politikos kūrėjų norą skatinti išlaidas ekonominio nuosmukio atveju.

JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas trečiajame ketvirtyje sulėtėjo iki 1,9 proc. nuo 2,5 proc., fiksuotų antrajame ketvirtyje, nors dėl to iš dalies kaltas 40 dienų trukęs „General Motors“ streikas, prekybos konfliktai taip pat susilpnino verslo investicijas ir „pakenkė eksportui ir gamybai“, iš anksto paruoštame pranešime sakė J. Powellas.

Prezidentas Donaldas Trumpas antradienį vėl apkaltino FED vadovą, kad šis palūkanų normas kėlė ir mažino per greitai. Tačiau J. Powellas pakartojo savo pranešimą, pasakytą rugsėjį, kai trečią kartą buvo sumažinta palūkanų norma: „Matome, kad dabartinė pinigų politikos būsena išliks tinkama, kol ekonominiai duomenys sutaps su mūsų prognozėmis“.

FED 2018-aisiais bazinę skolinimosi normą pakėlė keturis kartus, tačiau šįmet pakeitė savo taktiką dėl D. Trumpo vykdomų prekybos karų, kurie užsitęsė ir pradėjo kenkti realiajai ekonomikai.

J. Powellas sakė, kad normos mažinimas buvo sukurtas tam, kad būtų remiamas tolimesnis ekonomikos augimas ir būtų „apsidraudžiama prieš galimas rizikas“.

Tačiau kol FED vadovas atsisako atsakyti į D. Trumpo kritiką, prieš Kongrese pradėdamas liudyti jis sakė, kad FED buvo suteikta nepriklausomybė vykdyti pinigų politiką „pasiremiant faktais ir objektyvia analize“.

„Mums reikėtų M. Draghio vietoj mūsiškio FED žmogaus. M. Draghi, kaip žinote, praeitą savaitę prakalbo apie mažesnes palūkanų normas, ekonomikos skatinimą. O mes tuo tarpu turime FED, kuris tik didina palūkanų normas“, – „Fox Business News“ sakė D. Trumpas.

Antradienį, kalbėdamas Niujorke, J. Powellas atskleidė tyrimą, kuris parodė, kad politikų kišimasis į pinigų politiką daro žalą ekonomikai. D. Trumpui tokie JAV centrinio banko vadovo komentarai, kaip jau įprasta, nepatiko.

„Jis bando parodyti, koks jis kietas, kaip jo negalima stumdyti. Tai yra vyrukas, apie kurį niekas anksčiau negirdėjo, o dabar aš padariau jį tuo, kas jis yra, ir jis nori parodyti, koks kietas jis yra. Aš turiu teisę jį atleisti, bet niekada nesakiau, kad taip ir darysiu“, – apie J. Powellą kalbėjo JAV prezidentas.

ELTA primena, kad praeitą savaitę ECB vadovui M. Draghiui paskelbus apie galimas papildomas ekonomikos skatinimo priemones, D. Trumpas netruko sureaguoti ir apkaltinti ES nesąžininga konkurencija su JAV.

„Mario Draghis ką tik paskelbė apie galimą papildomą skatinimą, o tai privertė euro kursą dolerio atžvilgiu iškart smukti. Taip jie (ES. – ELTA) nesąžiningai pasilengvina konkurenciją su JAV. Jiems kartu su Kinija ir kitais pavyko tai daryti metų metus“, – tviteryje rašė D. Trumpas.

Nors anksčiau buvę vyriausybių uždarymai truko itin trumpai ir smarkiai nepaveikė šalies ekonomikos, J. Powellas patikino: „Ilgalaikio uždarymo sąlygomis, manau, ekonominiuose rodikliuose tai atsispindėtų.„

JAV vyriausybė nuo gruodžio pabaigos yra iš dalies uždaryta, nes prezidentas Donaldas Trumpas atsisako pasirašyti biudžeto projektą, jei Kongresas nesutiks skirti 5 mlrd. dolerių sienos tarp JAV ir Meksikos statybai.

Apie 800 tūkst. federalinės vyriausybės darbuotojų, tarp jų - oro eismo kontrolieriai ir pakrantės apsaugos pareigūnai, jau tris savaites negauna atlyginimo.

„Jei vyriausybės uždarymai neužsitęsia, dažniausiai jei nepalieka pėdsako ekonomikoje“, - sakė J. Powellas.

Jis taip pat nerimavo dėl svarbių statistinių rodiklių trūkumo vyriausybės uždarymo laikotarpiu, kuriuos FED, šalies centrinis bankas, naudoja nustatyti valstybės ekonomikos būklę.