Amžiaus laidotuvės

Kai metų pradžioje minėtas Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmetis, vis garsiau buvo kalbama, kad būtų prasminga į Klaipėdą iš JAV sugrąžinti šių įvykių svarbiausio asmens J. Budrio palaikus ir juos perlaidoti mieste, prie kurio sugrąžinimo Lietuvai jis svariai prisidėjo.

Kitais metais bus lygiai 60 metų po J. Budrio mirties. Per jo laidotuves Amerikoje buvo nedviprasmiškai pasakyta, jog jis norėjo atgulti Klaipėdoje, tačiau tuomet ir dar ilgokai po to tai buvo neįmanoma dėl geopolitinių priežasčių.

Vis dėlto mažai kas tikėjo, kad ši idėja bus įgyvendinta.

Tačiau tai įvyko. Urnos su J. Budrio ir jo žmonos Reginos palaikais iš Jungtinių Valstijų (per Vokietiją) į Tarptautinį Vilniaus oro uostą atgabentos ketvirtadienį.

Palaikus pasitiko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, kurie urnas lydėjo iki pat kapo duobės.

Į perlaidojimo ceremoniją specialiai tam iš JAV atskrido ir velionių artimieji – J. ir R. Budrių anūkai bei proanūkiai, taip pat R. Budrienės dukterėčios.

Po iškilmingų kalbų iš Vilniaus urnos įkeltos į katafalką ir su policijos palyda gabentos į Kauną, kur sodelyje prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus surengta pagarbos ir atminimo ceremonija, po kurios urnos atvežtos į Klaipėdą.

Ketvirtadienio vakarą jos atgabentos į Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kur palaikus pasitiko Klaipėdos vadovai, visuomenės atstovai, kunigai. Ta proga buvo aukotos mišios.

Šiandien nuo 9 iki 13 val. klaipėdiečiai bažnyčioje galėjo pareikšti pagarbą šiems iškiliems velioniams.

Nuo 13 val. gedulingas mišias aukojo vyskupas Algirdas Jurevičius.

Po mišių laidotuvių procesija pajudėjo į Senąsias kapines Skulptūrų parke, kur urnos palaidotos šalia savanorių, žuvusių per Klaipėdos krašto prijungimo operaciją.

Į Lietuvą buvo atgabenta tik pusė pelenų. Nusprendus J. ir R. Budrius perlaidoti Klaipėdoje, Amerikoje palaikai buvo iškasti ir kremuoti.

Dalis jų atgabenta į Lietuvą, likusieji rytoj, rugsėjo 23 d., bus palaidoti ankstesnėje kapavietėje Čikagoje, Tautinėse lietuvių kapinėse. Tokia buvo J. ir R. Budrių artimųjų valia.

Rūpėjo ir saugumas

Derinant palaikų perlaidojimo reikalus, Amerikoje su velionių artimaisiais bendravo ir visus pargabenimo reikalus derino Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje atstovas Ernestas Lukoševičius.

„Viską suderinome, jie, be abejonės, sutiko, tik vis klausinėdavo, ar saugu jų senelių palaikus sugrąžinti į Lietuvą, jei šiuo metu vyksta karas Ukrainoje? Tai man labai įstrigo, bet suprantu, kad jie užaugę kitoje kultūroje ir jau mato viską kitaip. Nuraminau juos, kad Lietuva yra laisva šalis ir jokio karo ten nebus. O padalyti pelenus, manyčiau, buvo saliamoniškas sprendimas“, – kalbėjo E. Lukoševičius.

E. Lukoševičius teigė, kad išeivijoje apie J. ir R. Budrių perlaidojimą kalbėti imta dar 2014 m., kai buvo minimos J. Budrio mirties 50-osios metinės.

„Kiek mes žinome, 1936 metais J. Budrys su šeima sėdo į garlaivį Klaipėdoje ir išvyko į JAV, kur buvo paskirtas į naujas diplomatines pareigas. Ir štai sugrįžo tik dabar“, – džiaugėsi E. Lukoševičius.

Išeivijos lietuvis pripažino nujautęs, jog perlaidojimo procedūros bus nelengvos, tačiau esą nesitikėjo, kad bus taip sunku.

„Manau, kad J. Budrio sugrįžimas, kaip ir Klaipėdos sukilimas, yra didelis stebuklas. Čia buvo tiek povandeninių srovių, tiek netikėtų dalykų, tiek netikėtų žaidėjų iš įvairių pusių, kad jo sugrįžimas, kaip ir jo gyvenimas, vertas istorinio detektyvo“, – akcentavo E. Lukoševičius, kuriam, beje, pavyko atrasti, kur Čikagoje palaidotas buvęs pirmasis ir paskutinis generalinis konsulas nacių užimtoje Klaipėdoje – Antanas Kalvaitis.

J. Budrio sugrįžimas, kaip ir Klaipėdos sukilimas, yra didelis stebuklas.

Bet tai jau kita istorija.

Į Klaipėdą atvykę šauliai išeiviai atgabeno tris Šaulių žvaigždės medalius, kuriuos už indėlį, prisidedant prie J. Ir R. Budrių palaikų perlaidojimo Klaipėdoje, įteikė miesto merui Arvydui Vaitkui bei klaipėdiečiams visuomenininkams – istorikui Dainiui Elertui ir dizaineriui Kęstučiui Mickevičiui, kuris padėjo išsiaiškinti R. Budrienės, kuri tuo metu dirbo Lietuvos žvalgybos skyriuje, vaidmenį šiuose istoriniuose įvykiuose.

Susigriebta per vėlai?

J. ir R. Budrių palaikų perlaidojimo istoriją sekęs žurnalistas ir kolekcininkas, ne vienos solidžios monografijos apie Lietuvos valstybei pasiaukojusius karžygius autorius Vilius Kavaliauskas mano, kad tai padaryti reikėjo anksčiau.

„Tai yra pavėluota. Kaip galima buvo to nepadaryti, minint Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetį? Kas kaltas? Valstybės biurokratai, kurie stumdė tą klausimą vienas nuo kito, galiausiai perdavė organizuoti žmonėms, kurie ne itin žino apie ką ten kalba. O juk reikalas labai subtilus. Ir labai daug kas priklauso nuo žmonių išsilavinimo, jų žinių. Sukako 100 metų lietuviškai Klaipėdai, tai ar būtinai reikėjo dar kažko laukti? Juk Klaipėdos prijungimo 100-metis žymiai svarbesnis nei kažkokio Vilniaus 700 metų“ – pabrėžė V. Kavaliauskas.

Jo teigimu, tai labai svarbus visai Lietuvai įvykis, liudijantis tautos pastangas, kad valstybė turėtų jūrų uostą.

„Tai buvo ypač svarbus istorinis įvykis valstybei, nes mes visi už ją atsakingi. Tai parodė ir anų laikų istorija, kalbant apie Klaipėdos prijungimą, kai valdžia nieko nenorėjo daryti ar bijojo, tada šauliai, savanoriai privertė juos susiimti. Tuos liudijimus skaičiau Karo žvalgybos fonde, ten aiškiai parašyta, kas ką darė. Paradoksalu, kad ir dabar tas pats atsispindi, kai valstybines pareigas einantys žmones į svarbius dalykus žvelgia abejingai“, – negailėjo kritikos V. Kavaliauskas.

Ko pasimokome iš istorijos

V. Kavaliausko teigimu, niekas mums netrukdė kai kuriuos dalykus išspręsti dar tada, kai prasidėjo Atgimimas.

„Jau 33-ejus metus gyvename nepriklausomoje valstybėje. Tai kas turi tai padaryti? Mes. Tie mes, kuriems suteikti įgaliojimai, kurie išrinkti, paskirti ir turi rūpintis valstybės reikalais. Labai gerai, kad jie tai galiausiai padarė, kalbu apie Budrių perlaidojimą, bet irgi ne be visokių iniciatyvų iš šalies. O Klaipėda iš viso turi rodyti pavyzdį visai valstybei, kaip Hamburgas Vokietijoje ar Bostonas Amerikoje. Kalbant ir apie istorijos gerbimą. Klaipėda mums visiems turi rodyti kelią“, – tvirtino V. Kavaliauskas.

Jis pridūrė, kad Budrių palaikų sugrąžinimas labai džiugus dalykas, tačiau žinodamas užkulisius, jis dar sykį klausia valdžios: „O kur jūs buvote iki šiol?“.

„Tai reikėjo su šimtmečiu sutapatinti. Ir čia jau kalba ne tik apie Klaipėdos, bet apie visos Lietuvos istoriją, ar ji mums dar reikalinga ir ko iš jos galime pasimokyti“, – pabrėžė V. Kavaliauskas.

Urnos su J. Budrio ir jo žmonos Reginos palaikais iš JAV (per Vokietiją) į Tarptautinį Vilniaus oro uostą bus atgabentos ketvirtadienį, rugsėjo 21 d., apie 13 val.

Urnas turėtų lydėti Lietuvos generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė.

J. ir R. Budrių palaikus pasitiks Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, kurie prie lėktuvo urnas uždengs vėliavos juostomis.

Į oro uostą turėtų atvykti Vyriausybės ir prezidentūros, Lietuvos katalikų bažnyčios, taip pat Klaipėdos miesto atstovai ir velionių artimieji (J. Ir R. Budrių anūkai ir proanūkiai, taip pat R. Budrienės dukterėčios), specialiai šiai ceremonijai atskridę iš JAV.

Po iškilmingų kalbų urnos bus įkeltos į katafalką ir su policijos palyda gabenamos į Kauną, kur sodelyje prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus bus surengta pagarbos ir atminimo ceremonija, po kurios palaikai bus išvežami į Klaipėdą.

Tokių laidotuvių, kokios dabar planuojamos, Klaipėdoje dar nėra buvę.

Apie 20 val. vakaro urnos turi būti atgabentos į Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kur palaikus pasitiks Klaipėdos vadovai, visuomenės atstovai, kunigai.

Penktadienį nuo 9 iki 13 val. klaipėdiečiai bažnyčioje galės pareikšti pagarbą šiems iškiliems velioniams.

Nuo 13 val. vyks gedulingos mišios, kurias aukos vyskupas Algirdas Jurevičius.

Po mišių laidotuvių procesija vyks į senąsias kapines Skulptūrų parke.

Urnas planuojama palaidoti šalia savanorių, žuvusių per Klaipėdos krašto prijungimo operaciją.

Beje, į Lietuvą bus atgabenta tik pusė pelenų. Nusprendus J. ir R. Budrius perlaidoti Klaipėdoje, palaikai buvo iškasti ir kremuoti.

Dalis jų atgabenta į Lietuvą, likusieji šeštadienį, rugsėjo 23 d., bus palaidoti ankstesnėje vietoje Čikagoje.

„Tokių laidotuvių, kokios dabar planuojamos, Klaipėdoje dar nėra buvę. Vien tai, kad vyks laidotuvių ceremonijos tiesioginė transliacija per LRT, tai – didelis įvykis, nes per Krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio renginius tokios transliacijos nebuvo“, – pastebėjo ceremonija besirūpinantis Klaipėdos politikas Arvydas Cesiulis.

Tokiam siūlymui vienbalsiai pritarė šį klausimą Klaipėdos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje nagrinėję politikai. Sprendimas bus teikiamas tvirtinti tarybai.

„Kad galėtume atlikti perlaidojimo procedūrą, būtina pakeisti senųjų kapinių statusą iš neveikiančių į riboto laidojimo. Šitas keitimas atliekamas dėl perlaidojimo, jis planuojamas rugsėjo mėnesį. Po perlaidojimo vėl būtų grąžintas senosioms kapinėms neveikiančių kapinių statusas“, – politikams sakė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Masiliauskienė.

Anot jos, istorikai sprendė dėl kelių perlaidojimo vietos variantų ir parinko labiausiai tinkamą vietą – Klaipėdos Skulptūrų parke. Tarp vietų, kur galėtų būti perlaidoti palaikai, be Skulptūrų parke esančio paminklo „Už laisvę žuvusiems“, minėtos Kopgalio kapinaitės Smiltynėje.

J. Polovinskas-Budrys – svarbų vaidmenį 1923 metų sausio įvykiuose suvaidinęs kontržvalgybininkas, diplomatas, Klaipėdos operacijos vadas.

Jis su sutuoktine Regina Kašubaite-Budriene yra palaidoti lietuvių kapinėse Čikagoje, JAV, tačiau lietuvis buvo išreiškęs valią būti palaidotas gimtinėje.

Nuo 1921 metų spalio 21 dienos iki 1923 kovo jis buvo Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus kontržvalgų dalies viršininkas. Nuo 1922 rugpjūčio jis buvo pasiųstas į Klaipėdą ir tapo faktišku 1923 metų sausio veiksmų organizatoriumi, Ypatingo paskyrimo rinktinės vadu.

Po sėkmingo krašto užėmimo J. Budrys Klaipėdoje ėjo Aukštojo Lietuvos valstybės įgaliotinio pavaduotojo, vėliau ir įgaliotinio, o nuo 1924 spalio 27 dienos – Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas.

Tolesnė jo karjera tęsėsi Vidaus reikalų ministerijoje, nuo 1928 metų jis dirbo diplomato darbą – iš pradžių Karaliaučiuje, o nuo 1936 metų iki mirties 1964-aisiais buvo Lietuvos generalinis konsulas Niujorke.

J. Budrys savo atsiminimuose, pasisakymuose lietuvių išeivijos spaudoje didžiavosi „Klaipėdos atvadavimu“, vadovavimą sukilimui laikė „didžiule garbe“ ir bene svarbiausiu savo gyvenimo darbu.

Kaip anksčiau skelbė savivaldybė, 2023-ieji, Klaipėdos krašto metai, suaktyvino ne tik istorinius tyrimus, diskusijas apie Klaipėdos krašto reikšmę atsikuriančios Lietuvos istorijai, bet ir paskatino atversti naujus kultūrinės atminties įamžinimo puslapius. Tarp tokių Klaipėdos miesto bendruomenė mato ir J. Budrio bei jo žmonos urnų pergabenimą į Lietuvą bei perlaidojimą Klaipėdoje.