Premija jam paskirta už ilgametę tautodailės puoselėjimo, sklaidos, tyrinėjimo ir jos kūrėjų ugdymo veiklą, tautodailės prestižo visuomenėje stiprinimą.

J. Rudzinskas Lietuvoje ir už jos ribų pristato lietuvių tautodailės tradicijas, organizuoja parodas ir renginius, inicijuoja dokumentinių filmų apie tautodailininkus kūrimą, knygų, enciklopedinių žinynų, amato vadovų, monografijų apie geriausius tautodailininkus sudarymą ir leidybą.

Premijos laureatas taip pat yra aktyvus dailininkas, rengiantis savo kūrybos parodas ir iliustruojantis knygas etnokultūros temomis.

J. Rudzinsko kandidatūrą gauti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos kandidatūrą pasiūlė Lietuvos meno kūrėjų asociacija.

Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą.

Jonas Rudzinskas/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Premija skiriama už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Premijos dydis – 30,4 tūkst. eurų.

Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Komisijos posėdyje nutarta, kad Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos skyrimo kriterijus geriausiai atitinka šių kandidatų darbai ir veikla:

Rašytojo Henriko Gudavičiaus ir fotomenininko Algimanto Černiausko – bendrą jų kandidatūrą pateikė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, siūlydama skirti premiją už sukauptus Dainavos krašto etninės kultūros šaltinius, jų tyrinėjimus, sklaidą ir puoselėjimą.

Marijos Liugienės – jos kandidatūrą pateikė Vilniaus etninės kultūros centras, siūlydamas skirti premiją už darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, už leidybinę veiklą ir sodų tradicijos tyrimus, jų sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje bei tradicijų perdavimą.

Jono Rudzinsko – šią kandidatūrą pateikė Lietuvių etninės kultūros draugija, siūlydama skirti premiją už ilgametę ir įvairiapusę etnokultūrinę veiklą, tautodailės puoselėjimą, jos plėtotę Lietuvoje ir svetur.

Juozo Šorio – jo kandidatūrą pateikė Lietuvos kraštotyros draugijos valdyba, siūlydama skirti premiją už darbinę bei visuomeninę etnokultūrinę, kraštotyrinę ir žurnalistinę veiklą, kartu su Irena Seliukaite parengtą knygą „Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai“, rezultatyvų darbą tautinės kultūros srityje.

Iš šių kandidatų baigiamajame komisijos posėdyje bus išrinktas Jono Basanavičiaus premijos laureatas. Premijos laureato vardas skelbiamas tautos patriarcho gimimo dieną – lapkričio 23 d., o premija ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16 d.) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Premijos dydis yra 800 bazinių socialinių išmokų.

Kultūros ministerijos iniciatyva J. Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 m., o nuo šių metų ji įgyja nacionalinės premijos statusą.