Pasak jo, Kyjivas prašo sąjungininkių skubiai atsiųsti septynias raketų sistemas „Patriot“ rusų atakoms atremti.

„Būtų nesuvokiama, kad negalime jų suteikti, turint galvoje, kad Vakarų kariuomenės turi maždaug 100 „Patriot“ baterijų. Ir vis tiek negalime suteikti septynių, kurių jie desperatiškai prašo“, – sakė J. Borrellis.

NATO šalys praėjusią savaitę pažadėjo Kyjivui, kad peržiūrės savo inventorių ir pasistengs surasti daugiau oro gynybos sistemų, ukrainiečių užsienio reikalų ministrui Dmytro Kulebai paprašius „Patriot“.

J. Borrellis sakė vėliau šį mėnesį per susitikimą Liuksemburge spausiantis ES užsienio reikalų ir gynybos ministrus skirti Kyjivui daugiau oro gynybos priemonių.

Ukrainos pajėgoms, kurioms trūksta ginklų ir personalo, sunkiai sekasi atremti rusų pajėgas prie fronto linijos. Be to, Maskva pradėjo naują atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą bangą.

Rusijos karui prieš Ukrainą tęsiantis jau daugiau kaip dvejus metus, Kyjivo sąjungininkių Vakaruose parama ėmė strigti.

Europai sunku surinkti pakankamai ginklų, o JAV pagalbą blokuoja politiniai nesutarimai Kongrese.

Būtų nesuvokiama, kad negalime jų suteikti, turint galvoje, kad Vakarų kariuomenės turi maždaug 100 „Patriot“ baterijų.

„Turime vykdyti savo moralinę ir politinę pareigą Ukrainai, – sakė J. Borrellis. – Padėtis labai sunki. Rusijos karinė mašina sukasi visu greičiu.“

Išlaidos gynybai

J. Borrellio įspėjimas dėl Ukrainos yra dalis jo raginimų 27 valstybių blokui didinti pastangas dėl gynybos išaugusios grėsmės akivaizdoje.

„Didelio intensyvumo įprastinio karo Europoje tikimybė nebėra fantazija“, – sakė jis vienoje konferencijoje Briuselyje.

„Akivaizdu, jog turime padaryti visa, kad to išvengtume. Tačiau tam, kad atgrasytume priešininką, mums reikia turėti priemonių“, – sakė jis.

ES ėmėsi virtinės iniciatyvų savo gynybos pramonei paskatinti. Po Šaltojo karo investicijos į ją buvo sumažėjusios.

J. Borrellis prognozavo, kad gynyba ES taps dar svarbesnė.

Po Antrojo pasaulinio karo Europos šalys savo saugumo klausimu daugiausia kliovėsi aljansu su Jungtinėmis Valstijomis NATO bloke.

Tačiau galimybė, kad po lapkričio rinkimų į Baltuosius rūmus sugrįš izoliacionistas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kursto nuogąstavimus, kad Vašingtonas gali ne visada ateiti Europai į pagalbą.

„JAV skėtis, saugojęs mus per Šaltąjį karą ir saugantis po jo, galbūt ne visada gali būti išskleistas“, – sakė J. Borrellis.

„Galbūt [situacijoje, kai] priklausoma nuo to, kas valdo Vašingtone, negalime kliautis Amerikos parama ir amerikiečių pajėgumais mus saugoti, – kalbėjo jis. – Turime kurti savo bendrus pajėgumus.“

Irano remiami husiai, kontroliuojantys didelę karo draskomo Jemeno dalį, nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio taikosi į gyvybiškai svarbų laivybos kelią. Sukilėlių teigimu, tokiais išpuoliais jie remia palestiniečius Gazos Ruože, kur Izraelis kovoja su islamistų grupuote „Hamas“.

Dėl husių išpuolių sutriko laivyba Raudonojoje jūroje ir kai kurios bendrovės yra priverstos rinktis kitus maršrutus, tarp jų – beveik dviejų savaičių kelionę aplink pietinį Afrikos pakraštį.

„Per mažiau nei du mėnesius nuo operacijos pradžios buvo palydėti 68 laivai ir atremta 11 atakų“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.

ES karinių jūrų pajėgų misijos Raudonojoje jūroje operacijos vadas Vasilis Gryparis (Vasileios Gryparis) sakė, kad buvo numušti devyni bepiločiai orlaiviai, vienas jūrinis dronas ir keturios priešlaivinės balistinės raketos.

ES misija, kurią šiuo metu sudaro keturios fregatos, turi tik gynybinius įgaliojimus ir negali pulti husių Jemeno teritorijoje.

JAV šiame regione vadovauja savo jūrų koalicijai ir kartu su Jungtine Karalyste rengia atakas prieš husius.

„Prieš karą Gaza buvo didžiausias kalėjimas po atviru dangumi. Šiandien tai didžiausios kapinės po atviru dangumi“, – Briuselyje vykusiame ES ministrų susitikime sakė J. Borrellis.

„Tai dešimčių tūkstančių žmonių kapinės ir daugelio svarbiausių humanitarinės teisės principų kapinės“, – pridūrė jis.

Pirmadienį J. Borrellis taip pat pakartojo savo kaltinimą, kad Izraelis, neįleisdamas sunkvežimių su humanitarine pagalba į Gazos Ruožą, naudoja badą kaip karo ginklą.

„Izraelis provokuoja badą“, – humanitarinėje konferencijoje sakė jis.

Per beprecedentį „Hamas“ spalio 7-osios išpuolį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių.

Prieš karą Gaza buvo didžiausias kalėjimas po atviru dangumi. Šiandien tai didžiausios kapinės po atviru dangumi.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 31 tūkst. 726 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

27 Europos šalių grupei sunku susitarti dėl vieningo atsako į karą Gazos Ruože, kai kurioms narėms tvirtai remiant Izraelį, o kitoms labiau palaikant palestiniečius.

ES ministrai turėjo aptarti Airijos ir Ispanijos pasiūlymą sustabdyti bloko susitarimą su Izraeliu, tačiau mažai tikėtina, kad tam pritars visos 27 šalys.

Tačiau tikėtasi, kad blokas susitars dėl sankcijų „Hamas“ už per spalio 7-osios išpuolį naudotą seksualinį smurtą prieš moteris ir Izraelio naujakuriams už smurtą prieš palestiniečių civilius okupuotame Vakarų Krante.

Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos jau įvedė sankcijas kai kuriems ekstremistiškai nusiteikusiems naujakuriams. 

„Šie rinkimai buvo paremti represijomis ir bauginimais“, – Briuselyje žurnalistams sakė Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Vėliau paskelbtame bendrame visų 27 ES šalių pareiškime teigiama, kad valdžiai atmetus visus karui Ukrainoje nepritariančius kandidatus, iš rusų buvo atimta reali galimybė rinktis.

ES pasmerkė balsavimą Maskvos šiuo metu okupuotuose Ukrainos regionuose ir pareiškė, kad „nepripažįsta ir niekada nepripažins nei šių vadinamųjų rinkimų Ukrainos teritorijose, nei jų rezultatų“.

Tačiau blokas neatsižvelgė į pagrindinio Kremliaus priešininko Aleksejaus Navalno našlės raginimą nepripažinti V. Putino teisėtu Rusijos prezidentu.

J. Borrellis teigė, kad Briuselyje susirinkę ES ministrai turėtų skirti sankcijas kalėjimų pareigūnams, susijusiems su A. Navalno mirtimi Arkties kolonijoje praėjusį mėnesį.

Diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad sankcijos bus taikomos 33 asmenims ir 2 subjektams.

A. Navalno sąjungininkai skundėsi, kad tokia ribota Vakarų reakcija į opozicionieriaus mirtį neturės jokios įtakos Kremliui.

J. Borrellis sakė, kad pagarbą pareiškė ir ES ambasadorius Rusijoje bei kiti ES diplomatai.

„Navalno įsitikinimai liks gyvi – minčių nenukankinsi, nenunuodysi ir nenužudysi“, – kalbėjo jis.

A. Navalnas „toliau yra įkvėpimo šaltinis daugeliui žmonių Rusijoje ir už jos ribų“, – pridūrė J. Borrellis.

Tai tinkle „X“ parašė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.

„Minime antrąsias Rusijos visapusiškos brutalios agresijos prieš Ukrainą metines. ES Ukrainos žmonių pusėje stovi nuo to tragiško ryto, kuris pakeitė Europos istoriją, bet dar kartą jėga nepakeis jos geografijos. Ankstų 2022 m. vasario 24 d. rytą buvau pažadintas ir informuotas, kad Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą. Tada man buvo aiškūs trys dalykai, taip yra ir dabar: Ukraina nugalės. ES rems Ukrainą tiek, kiek reikės. Rusija bus patraukta atsakomybėn“, – parašė J. Borrellis.

Jis prisiminė savo įrašą, kurį tinkle „X“ paskelbė 2022 m. vasario 24 d. 6 val. 02 min.

ES rems Ukrainą tiek, kiek reikės.

„Griežtai smerkiame nepagrįstą Rusijos ataką prieš Ukrainą. Šiomis tamsiomis valandomis mūsų mintys yra su Ukraina ir nekaltomis moterimis, vyrais ir vaikais, jiems išgyvenant šią neišprovokuotą ataką ir baiminantis dėl savo gyvybių. Patrauksime Kremlių atsakomybėn“, – tuo metu rašė J. Borrellis.

Kaip jau skelbta, 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Nuo agresijos pradžios ES teikia Ukrainai beprecedentę politinę, ekonominę, finansinę, karinę ir humanitarinę pagalbą, kurios vertė jau siekia 90 mlrd. eurų.

„Ukrainos kariai pasiryžę kovoti, tačiau jiems reikia amunicijos. Skubiai ir didžiuliais kiekiais“, – rašė J. Borrellis trečiadieniu datuotame laiške ES užsienio reikalų ir gynybos ministrams.

„Vėlavimas pristatyti šaudmenis kainuoja žmonių gyvybes ir silpnina Ukrainos gynybinius pajėgumus“, – pabrėžė jis.

ES buvo pažadėjusi per vienus metus parūpinti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.

Tačiau blokas iki savo paties nustatyto termino, kuris sueis kitą mėnesį, pasieks tik šiek tiek daugiau nei pusę šio skaičiaus.

Reikia skubaus finansinio likvidumo. Nieko nedaryti nėra išeitis.

J. Borrellis sakė, kad iki metų pabaigos ES turėtų padidinti šį kiekį iki maždaug 1 155 000 šaudmenų, tačiau jis tvirtino, kad „Ukrainai reikia daugiau amunicijos“.

„Todėl jaučiu pareigą ir atsakomybę dar kartą kreiptis į jus, kad pažiūrėtume, ką dar galime padaryti, kad paremtume Ukrainą“, – rašė jis.

ES vyriausiasis diplomatas teigė, kad valstybės narės gali rinktis iš šių variantų: „dar labiau įsigilinti į savo atsargas“, pateikti daugiau užsakymų Europos pramonei, pirkti šaudmenis, kur tik įmanoma, arba finansuoti Ukrainos pramonę.

„Reikia skubaus finansinio likvidumo. Nieko nedaryti nėra išeitis“, – sakė jis.

J. Borrellis teigė esąs pasirengęs surengti specialų posėdį šiuo klausimu.

Ukrainos pajėgos, jau beveik dvejus metus kovojančios su Rusijos plataus masto invazija, priverstos taupyti šaudmenis.

Dėl kitų pagrindinių Kyjivo rėmėjų, Jungtinių Valstijų, paramos ateities abejojama, nes 60 mlrd. dolerių (55 mln. eurų) paketas įstrigo Kongrese.

J. Borrellio raginimas nuskambėjo tuo metu, kai ES, atrodo, artėja prie susitarimo 5 mlrd. eurų papildyti fondą, iš kurio valstybėms narėms kompensuojama už Ukrainai siunčiamus ginklus.

Finansavimo padidinimą stabdė Vokietija, kuri norėjo, kad jos dvišalė parama Kyjivui būtų kompensuota naujais įnašais į ES fondą.

A. Navalno mirtis Arkties kalėjime praėjusią savaitę sukrėtė į užsienį pasitraukusią Rusijos opoziciją, kuri kartu su Vakarais pirštu bedė į Kremlių.

„Išreiškėme gilią ES užuojautą Julijai Navalnajai. Vladimiras Putinas ir jo režimas bus patraukti atsakomybėn už Aleksejaus Navalno mirtį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė J. Borrellis.

„Kaip sakė Julija, Putinas nėra Rusija. Rusija nėra Putinas. Mes ir toliau remsime Rusijos pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą“, – pabrėžė jis.

J. Navalnaja kreipėsi į 27 ES valstybių užsienio reikalų ministrus Briuselyje po to, kai pažadėjo tęsti savo vyro kovą su Rusiją geležiniu kumščiu sugriebusiu V. Putinu.

Europos diplomatai sakė, kad ji pakartojo savo pasiryžimą tęsti velionio sutuoktinio darbus ir paragino bloką imtis daugiau veiksmų, nukreiptų prieš V. Putino aplinką. Tokie jos žodžiai sulaukė audringų ovacijų.

Pasak jų, ji taip pat perspėjo nesudaryti jokių sandorių su Rusijos vadovu ir nesitikėti, kad jis pasikeis.

Susitikime dalyvavę ES ministrai svarstė savo ribotas galimybes, kaip Kremlių patraukti atsakomybėn už opozicionieriaus mirtį.

ES jau įvedė precedento neturinčias sankcijas Maskvai, taip pat ir pačiam V. Putinui, dėl invazijos į Ukrainą, o pareigūnai pripažįsta, kad po A. Navalno mirties bus sunku imtis daugiau didelių baudžiamųjų priemonių.

Jei Rusijai pavyks išsiplėsti, tai bus diktatūra, kuri plėsis ir šiek tiek priartės prie Europos Sąjungos.

Tačiau J. Borrellis sakė, kad tikisi, jog ES valstybės narės pasiūlys naujų sankcijų tiems, kurie tiesiogiai atsakingi už elgesį su A. Navalnu, įskaitant Rusijos kalėjimų sistemos veikėjus.

Jis sakė, kad Briuselis simboliškai pervadins savo pasaulinį žmogaus teisių sankcijų juodąjį sąrašą A. Navalno vardu.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad ministrai „inicijuos tolesnes sankcijų priemones“ dėl A. Navalno mirties.

„Brutalus Rusijos agresijos karas [...] yra ne tik karas prieš Ukrainą, bet ir prieš pačią laisvę“, – sakė ji.

Kiti ministrai teigė, kad didžiausio V. Putino vidaus priešo mirtis turėtų sustiprinti paramą Kyjivui, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos stengiasi sulaikyti Rusiją.

„Putinas yra žudikas. Putinas nužudė vieną žmogų, kuris kovojo už laisvę, už demokratiją, ir būtent todėl mes turime nesustoti“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna).

„Aiškiausias atsakas būtų, jei pagaliau atliktume savo darbą. Turime paremti Ukrainą“, – pabrėžė estų diplomatijos vadovas.

Tam pritarė ir Belgijos ministrė Hadja Lahbib (Hadža Lahbib), kuri perspėjo, kad A. Navalno mirtis parodė, kokią grėsmę kelia Kremlius, tęsiantis puolimą Ukrainoje.

„Turime suvokti, kas šiandien pastatyta ant kortos“, – sakė ji.

„Jei Rusijai pavyks išsiplėsti, tai bus diktatūra, kuri plėsis ir šiek tiek priartės prie Europos Sąjungos“, – nurodė belgų ministrė.

„Turime pasiųsti paramos žinutę Rusijos opozicijai“, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

A. Navalno našlė pirmadienį Briuselyje susitiks su europiečių užsienio reikalų ministrais, pranešė Bendrijos pareigūnai, Rusijos teismams įkalinus dešimtis žmonių, sulaikytų per Kremliaus kritiko atminimo mitingus.

Briuselyje susirinkę 27 ES šalių ministrai derina ribotas galimybes, kaip Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pritaikyti naujas sankcijas.

47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

A. Navalnas buvo pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis, kurį palaikė daugybė žmonių dėl jo vykdomos kampanijos prieš prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos korupciją.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo paskelbta apie vyro mirtį, J. Navalnaja, kuri jo nematė jau dvejus metus, pareiškė, kad už tai asmeniškai atsako V. Putinas.

Ji paragino tarptautinę bendruomenę „susivienyti ir nugalėti šį blogį ir siaubą keliantį režimą“.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) sakė, kad J. Navalnajos žodžiai „privers mus pajusti grėsmę, kuri slegia Rusijos piliečius ir kiekvieną mūsų Europos regioną“, kur „gėdingai ir neatsakingai sugrįžo smurtas, brutalumas ir karas“.

Penktadienį A. Navalno mirtis Arkties kolonijoje sukrėtė šalies opoziciją, kuri kartu su Vakarais dėl to kaltina Kremlių.

Brutalus Rusijos agresyvus karas yra ne tik karas prieš Ukrainą, bet ir prieš pačią laisvę.

ES jau yra įvedusi precedento neturinčias sankcijas Maskvai ir V. Putinui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau pareigūnai pripažįsta, kad po A. Navalno mirties bus sunkiau įvesti naujas sankcijas Kremliui.

J. Borrellis nurodė, kad tikisi, jog ES valstybės narės pasiūlys naujų sankcijų tiems, kurie tiesiogiai atsakingi už elgesį su A. Navalnu, įskaitant Rusijos kalėjimų sistemą.

„Didžioji atsakomybė tenka pačiam Putinui“, – sakė jis.

J. Borrellis pridūrė,  kad Briuselis sieks pervadinti savo pasaulinį juodąjį žmogaus teisių sankcijų sąrašą A. Navalno vardu, o tai, pasak jo, būtų simbolinis žingsnis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad dėl A. Navalno mirties ministrai inicijuos tolesnes sankcijų priemones.

„Brutalus Rusijos agresyvus karas yra ne tik karas prieš Ukrainą, bet ir prieš pačią laisvę“, – teigė ji.

Kiti ministrai pažymėjo, kad A. Navalno mirtis turėtų sustiprinti paramą Kyjivui, kurio ginkluotosios pajėgos stengiasi atremti Rusijos puolimą.

„Putinas yra žudikas. Putinas nužudė vieną žmogų, kuris kovojo už laisvę, už demokratiją, ir būtent todėl mes turime nesustoti“, – teigė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna).

„Aiškiausias atsakas būtų, jei pagaliau atliktume savo darbą. Turime paremti Ukrainą“, – pridūrė ministras.

Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib (Hadža Lahbib) taip pat pritarė, sakydama, kad A. Navalno mirtis rodo, kokią grėsmę kelia nuolatinis Kremliaus puolimas prieš Ukrainą.

„Turime žinoti, kas šiandien pastatyta ant kortos“, – nurodė ji.

„Jei Rusijai pavyks plėstis, tai bus diktatūra, kuri plėsis ir šiek tiek priartės prie Europos Sąjungos“, – pridūrė H. Lahbib. 

Ši Kaukazo šalis yra tradicinė Rusijos sąjungininkė, tačiau jos ryšiai pašlijo po to, kai istorinis priešas Azerbaidžanas rugsėjį užėmė ginčijamą Kalnų Karabacho teritoriją.

Jerevanas teigia, kad Maskva nepadarė pakankamai, kad sustabdytų žaibišką Azerbaidžano puolimą, kurio metu Baku pirmą kartą per kelis dešimtmečius susigrąžino separatistinio Kalnų Karabacho kontrolę.

Buvusi sovietinė Armėnija praėjusį mėnesį supykdė Kremlių prisijungdama prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), kuris išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimu – neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu.

Briuselyje vykusiame susitikime su Armėnijos užsienio reikalų ministru J. Borrellis teigė, kad abi šalys „nusprendė pradėti rengti plataus užmojo naują Europos Sąjungos ir Armėnijos partnerystės darbotvarkę“.

„Šiuo sprendimu duodamas aiškus ženklas, kad esame abipusiai suinteresuoti nauju strateginiu mūsų santykių etapu“, – sakė ES vyriausiasis diplomatas.

J. Borrellis teigė, kad su Armėnija tariamasi pradėti derybas dėl vizų režimo liberalizavimo ir dedamos pastangos stiprinti šalies atsparumą.

Prancūzija, turinti didelę armėnų diasporą, siekia glaudesnių ES ryšių su Jerevanu.

Tikėtina, kad Maskva, kuri 2014 metais pradėjo konfliktą Ukrainoje, kad užkirstų kelią jos suartėjimui su ES, bet kokius veiksmus, kuriais siekiama stiprinti santykius, sutiks šaltai.

Armėnijoje esančiose karinėse bazėse vis dar dislokuota tūkstančiai Rusijos karių.