JT Generalinės Asamblėjos pirmininko atstovas spaudai nurodė, kad Egipto ir Mauritanijos atstovai antradienį šaukia neeilinį posėdį.

Anot diplomatinių šaltinių, šiame susitikime JT Generalinė Asamblėja galėtų balsuoti dėl rezoliucijos, kuria raginama nutraukti ugnį, teksto. Šios JT institucijos priimtos rezoliucijos nėra privalomos.

Teksto projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, iš esmės laikomasi JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, kurią penktadienį vetavo JAV, formuluotės. Jame išreiškiamas didelis susirūpinimas dėl humanitarinės padėties palestiniečių anklave.

Rezoliucijoje taip pat raginama nedelsiant paskelbti humanitarines paliaubas ir paleisti įkaitus.

Penktadienį Vašingtonas užblokavo rezoliuciją dėl paliaubų. Ją priimti buvo nuspręsta po to, kai JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sušaukė skubų Saugumo Tarybos posėdį, pasinaudodamas retai naudojamu Chartijos 99 straipsniu.

Pagal šį straipsnį generalinis sekretorius gali atkreipti Tarybos dėmesį į „bet kokį klausimą, kuris, jo nuomone, gali kelti grėsmę tarptautinės taikos ir saugumo palaikymui“.

Anot A. Guterreso, pavėluotas atsakas į Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karą smarkiai pakenkė JT autoritetui ir patikimumui.

Spalio pabaigoje kitoje savo rezoliucijoje Generalinė Asamblėja paragino Izraelį ir kovotojų grupuotę sudaryti „neatidėliotinas, ilgalaikes ir tvirtas humanitarines paliaubas ir nutraukti karo veiksmus“.

Po dviejų savaičių Saugumo Taryba nutraukė tylą dėl karo ir paragino taikyti „ilgesnes pertraukas ir humanitarinius koridorius“. Tačiau tai buvo išreikšta aptakiau negu formuluotė, raginanti nutraukti ugnį ar skelbti paliaubas.

„Logiška, kad mokesčių mokėtojai, o partijos atspindi mokesčių mokėtojų lūkesčius, yra suinteresuoti, ar tie pinigai, kurie skiriami karinei, finansinei, kitokiai paramai, yra panaudojami optimaliai. Deja, visokių būna dalykų ir kartais tie pinigai galbūt nėra panaudojami taip, kaip tikisi valstybės, kurios jas skiria, tačiau Ukraina šiandien kariauja ir karo metu neparastai svarbu, kad nuoseklumas ir tęstinumas išliktų“, – LRT Niujorke sakė G. Nausėda.

„Tokia teisė kontroliuoti, kaip panaudojami pinigai, egzistuoja ir yra gerbtina, vis dėlto ji neturi užtemdyti pagrindinio principo. Ukrainai pagalbos reikia šiandien, ne rytoj, ne poryt, ne užporyt, jai reikia sprendimų šiandien ir dar svarbiau, kad šie sprendimai būtų įgyvendinti kaip galima greičiau ir tai, kas būtina, pasiektų šalį, frontą kuo greičiau“, – pridūrė jis.

G. Nausėda teigė antradienį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptaręs ir kitas problemas, susijusias su grūdų eksportu: „Išreiškiau mūsų tvirtą pasiryžimą remti jį visuose klausimuose“.

Su darbo vizitu JAV viešintis G. Nausėda antradienį taip pat dalyvaus bendruose Baltijos valstybių ir Lenkijos vadovų pietuose, JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) rengtame priėmime valstybių vadovams.

Vilkėdamas savo firminius karinio stiliaus drabužius, V. Zelenskis pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios dalyvavo kasmetinėje JT Generalinėje Asamblėjoje ir įdėmiai klausėsi, kai J. Bidenas ragino lyderius solidarizuotis kovojant su Rusijos invazija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris į Niujorką neatvyko, tikisi, kad pasaulis „pavargs ir leis jam žiauriai naikinti Ukrainą be jokių pasekmių“, sakė J. Bidenas.

„Bet aš jūsų klausiu štai ko: ar kuri nors šios organizacijos valstybė narė gali jaustis tikra, kad ji yra apsaugota, jei mes atsisakome pagrindinių JT Chartijos principų, kad nuramintume agresorių? Jei leisime, kad Ukraina būtų supjaustyta, ar kuri nors tauta bus saugi dėl savo nepriklausomybės?“ – klausė J. Bidenas.

„Turime pasipriešinti šiai atvirai agresijai šiandien, kad rytoj atgrasytume kitus būsimus agresorius“, – pabrėžė jis.

J. Bidenas sulaukė susirinkusiųjų ovacijų, kai paragino ginti Ukrainos teritorinį vientisumą, tačiau keli žymūs pasaulio lyderiai, įskaitant Kinijos prezidentą ir sąjungininkių Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos vadovus, nusprendė praleisti šių metų JT Generalinės Asamblėjos sesiją.

V. Zelenskis ketina susitikti su mažiau Ukrainos klausimui draugiškais lyderiais, įskaitant Brazilijos prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą (Luisą Inasijų Lulą da Silvą), kuris anksčiau yra sakęs, kad ir Ukraina yra kalta dėl karo, ir pliekė milijardus dolerių siekiančią Vakarų karinę pagalbą Kyjivui.

L. I. Lula da Silva, kuris save laiko neutraliu tarpininku, JT Generalinei Asamblėjai sakė, jog „reikia dirbti, kad atsirastų erdvės deryboms“.

Jis pridūrė: „Daug investuojama į ginklus ir labai mažai į plėtrą.“

V. Zelenskis, kuris iki šiol keliavo tik itin slaptai, trečiadienį dalyvaus specialioje sesijoje dėl Ukrainos JT Saugumo Taryboje, kurioje Rusija yra nuolatinė narė, turinti veto teisę bet kokiems privalomiems veiksmams. Jis taip pat turėtų užsukti į Vašingtoną.

Pirmadienį lankydamasis Niujorko ligoninėje, kurioje gydomi sužeisti Ukrainos kariai, V. Zelenskis sakė, kad Jungtinės Tautos vis dar „suteikia vietą Rusijos teroristams“.

Perspėjimai dėl klimato krizės

Generalinėje Asamblėjoje Rusija sulaukė didžiulės kritikos dėl 2022 metų vasarį pradėtos invazijos, tačiau dėmesį karui taip pat kritikavo besivystančios šalys, kurios mano, kad tai atitraukė Vakarų dėmesį nuo kitų neatidėliotinų prioritetų.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) Generalinę Asamblėją atidarė niūria kalba, kurioje atkreipė dėmesį į neseniai Libijos Dernos mieste kilusius potvynius, nusinešusius tūkstančius gyvybių.

„Netgi dabar, kai kalbame, kūnai plaunami į krantą toje pačioje Viduržemio jūroje, kurioje milijardieriai deginasi savo superjachtose“, – sakė A. Guterresas.

„Derna – tai liūdna mūsų pasaulio būklės nuotrauka, liudijanti nelygybės, neteisybės ir nesugebėjimo įveikti mums kylančius iššūkius potvynį“, – kalbėjo jis.

Panašiomis niūriomis pastabomis J. Bidenas savo kalboje atkreipė dėmesį į potvynius, taip pat į miškų gaisrus Šiaurės Amerikoje ir Europoje bei sausrą Afrikos Kyšulyje.

„Visi šie momentiniai vaizdai pasakoja apie tai, kas mūsų laukia, jei nesumažinsime savo priklausomybės nuo iškastinio kuro ir nepradėsime saugoti savo pasaulio nuo klimato kaitos“, – sakė J. Bidenas.

Be kita ko, V. Zelenskis savo kelionę į JT išnaudos susitikimams su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi), kurie palaiko santykius su Rusija, taip pat su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), svarbiu Kyjivo sąjungininku.

Kalbėdamas priėmime, skirtame Vokietijos 50-mečiui Jungtinėse Tautose paminėti, O. Scholzas išreiškė susirūpinimą dėl „pasaulyje atsiveriančių naujų nesutarimų“.

„Imperializmas vėl rodo savo bjaurų veidą“, – sakė jis.

JAV ir Kinijos įtampų valdymas

Savo kalboje J. Bidenas nuramino dėl intensyvios Jungtinių Valstijų ir Kinijos konkurencijos, kuri paskatino perspėjimus, kad pasaulyje gali kilti naujas Šaltasis karas.

„Kalbant apie Kiniją, noriu būti aiškus ir nuoseklus. Siekiame atsakingai valdyti mūsų šalių konkurenciją, kad ji neperaugtų į konfliktą“, – sakė J. Bidenas.

Kinijos viceprezidentas Han Zhengas (Han Džengas) pirmadienį Generalinės Asamblėjos kuluaruose susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) – tai buvo antras per kelias dienas aukšto lygio susitikimas tarp šių galybių, kuriais siekiama suvaldyti įtampą.

Vienas susitikimas, kurio tikrai nesitikima Jungtinėse Tautose, yra J. Bideno ir Irano prezidento Ebrahimo Raisi (Ebrahimo Raisio) derybos.

Griežtosios linijos besilaikąs Irano lyderis į Jungtines Tautas atvyko kaip tik tuo metu, kai Iranas ir Jungtinės Valstijos baigė apsikeitimą kaliniais, atblokavus JAV sąjungininkės Pietų Korėjos seniai įšaldytus 6 mlrd. dolerių (5,63 mlrd. eurų) už iranietišką naftą.

J. Bidenas, sulaukęs vidaus kritikos dėl susitarimo su nesutaikomu priešininku, Jungtinėse Tautose pažadėjo padaryti viską, kad Teheranas nesukurtų branduolinio ginklo.

Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat dalyvaus Niujorke vyksiančioje  neformalioje ES užsienio reikalų taryboje, JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) organizuojamame Transatlantiniame ministrų susitikime ir dvišaliuose susitikimuose su kolegomis iš įvairių pasaulio regionų.

Vizito programoje yra numatyti ministro G. Landsbergio susitikimai su Jungtinių Tautų, Pasaulio ekonomikos forumo bei kitų organizacijų vadovais bei su akademinės bendruomenės atstovais, sekmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

G. Landsbergis taip pat dalyvaus Lietuvoje politinę veiklą vykdančios Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos rengiamoje diskusijoje apie grėsmes Baltarusijos suverenitetui ir kituose renginiuose.

Visą kitą savaitę, rugsėjo 18-22 dienomis, Niujorke vyks Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginiai.

Jau 78 kartą rengiamoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjoje bendrųjų debatų dalyviai ieškos bendro sutarimo, kaip spręsti globalias problemas, su kuriomis susiduria šiuolaikinis pasaulis (karai ir konfliktai, tvarus vystymasis, humanitariniai iššūkiai, klimato kaita, iššūkiai globaliai ekonomikai) bei tarsis dėl Generalinio sekretoriaus siūlomo Ateities pakto elementų.

Pagrindinė šių metų bendrųjų debatų tema – „Pasitikėjimo atkūrimas ir pasaulinio solidarumo atgaivinimas: Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo spartinimas siekiant taikos, klestėjimo, pažangos ir tvarumo visiems“.

Per vizitą Niujorke ministras G. Landsbergis kartu su kitų šalių ministrais taip pat ketina pasirašyti sutartį dėl Biologinės įvairovės už nacionalinės jurisdikcijos ribų sutartį. Ja siekiama išsaugoti ir tvariai valdyti jūrų biologinę įvairovę už teritorinės jūros išskirtinės ekonominės zonos ribų esančiose akvatorijose.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 78-ojoje sesijoje taip pat dalyvaus ir prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos vadovo pranešimas Generalinėje Asamblėjoje numatytas trečiadienį. Prezidentas į pasaulio šalių lyderius kreipsis jau penktą kartą.

Pasaulio lyderių susitikimas JT būstinėje Niujorke prasideda pirmadienį aukščiausiojo lygio susitikimu tvarumo klausimais. Antradienį prasideda savaitę truksiantys bendrieji debatai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) jau kelerius metus asmeniškai nedalyvavo JT Generalinės Asamblėjos sesijose. Pirmuosius dvejus koronaviruso pandemijos metus jis dalyvavo renginyje vaizdo ryšiu.

Pernai sesijoje dalyvavo Wang Yi, kuris apskritai atstovavo Kinijai JT. Wang Yi yra Kinijos komunistų partijos užsienio reikalų komiteto vadovas. Ministerijos pranešime jis nebuvo paminėtas.

Han Zhengas yra buvęs Politinio biuro nuolatinio komiteto – elitinės partijos vadovų grupės – narys. Jis pasitraukė iš šių pareigų, bet kovą tapo viceprezidentu.

Kinijos prezidento nedalyvavimas Generalinėje Asamblėjoje gali būti ne toks ryškus, kaip tai, kad Xi Jinpingas nedalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, kuris anksčiau šį mėnesį vyko Indijoje.

Jungtinės Karalystės vyriausybė rugpjūtį paskelbė, kad ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) nedalyvaus artėjančioje JT sesijoje. Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat neplanuoja ten dalyvauti.

„Be pergalės negali būti teisingos taikos, be pergalės negali būti teisingumo, nes negalime tikėti, kad Rusija laikysis taikos, jei nebus Ukrainos pergalės“, – Niujorke penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Taip G. Landsbergis kalbėjo po ketvirtadienį vykusio Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) posėdžio, kuriame didele balsų persvara nubalsuota už tai, kad Rusija „nedelsiant ir besąlygiškai“ nutrauktų karą.

Rezoliucija taip pat paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką.

Be pergalės negali būti teisingos taikos, be pergalės negali būti teisingumo.

Kinija balsavime susilaikė, o vėliau paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje „politinio sureguliavimo“ ir paragino Ukrainą bei Rusiją derėtis.

Savo ruožtu G. Landsbergis teigė, kad į šiuos pasiūlymus reikia žvelgti atsargiai.

„Viena vertus, plane kalbama apie pagarbą suverenitetui, kita vertus, jame maskuojamai teigiama, kad šalis negali užsitikrinti savo saugumo, negali pasirinkti, į kokias sąjungas įstoti, ir negali pasirinkti, ar išlikti nepriklausoma“, – kalbėjo Lietuvos ministras.

Savo ruožtu Latvijos diplomatijos vadovas teigė, kad Rusijos pajėgos pirmiausia turėtų palikti Ukrainą.

„Teisingą taiką ir tarptautinę tvarką galima atkurti tik remiantis JT Chartijos principais. Rusijos kariai turi pasitraukti iš Ukrainos ir tik tada galėsime pradėti kalbėti apie teisingą taiką“, – kalbėjo Edgaras Rinkevičius.

Pasak jo, vienintelis būdas pasiekti ilgalaikę taiką – padėti Ukrainai visais įmanomais būdais.

„Manau, kad kitas žingsnis po vakarykščio balsavimo GA yra būtinybė iš anksto pasirengti balsavimui dėl atskaitomybės, kad būtų galima balsuoti dėl specialiojo tribunolo“, – teigė Latvijos ministras.

Tuo metu Urmas Reinsalu teigė, kad Estija remia Volodymyro Zelenskio 10 punktų taikos planą.

„Visos Baltijos šalys pripažino šį agresyvų karą genocido aktu, ir aš raginu visas kitas šalis sekti šiuo pavyzdžiu“, – sakė Estijos ministras.

Ukraina yra paskelbusi 10 punktų taikos planą. Jame reikalaujama visiškai išvesti Rusijos karius iš šalies teritorijos ir įsteigti tarptautinį tribunolą, kuris patrauktų Rusijos politinę ir karinę vadovybę baudžiamojon atsakomybėn už agresiją.

JT Generalinėje Asamblėjoje 141 narė pritarė rezoliucijai, kuria dar kartą išsakoma parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Septynios šalys balsavo prieš, o 32 – susilaikė. Tarp pastarųjų buvo Kinija ir Indija.

Nors šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis parodė, kaip smarkiai visame pasaulyje palaikomas Kyjivas, karui tęsiantis jau beveik metus, Rusijai okupavus didelius Ukrainos teritorijų plotus ir abiem pusėms ruošiantis pavasarį suintensyvinti kovas.

JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) trečiadienį pradėjo JT Generalinės Asamblėjos specialiąją sesiją, skirtą rezoliucijai svarstyti, pasmerkdamas Maskvos 2022 metų vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą.

„Ši invazija yra mūsų kolektyvinės sąžinės įžeidimas“, – sakė A. Guterresas.

Debatus pradėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, sakydamas delegatams, kad jų laukia lemiamas momentas.

„Dar niekada naujausioje istorijoje riba tarp gėrio ir blogio nebuvo tokia aiški. Viena šalis tiesiog nori gyventi. Kita nori žudyti ir naikinti“, – sakė jis.

„Rusija gali ir turi sustoti rytoj“, – antrąją debatų dieną sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona), pritardama rezoliucijai.

„Šis Rusijos vykdomas karas yra visų reikalas, nes jis kelia grėsmę valstybės egzistavimui, nes jis yra dominuojantis ir imperialistinis planas ir neigia sienų egzistavimą“, – sakė ji.

„Kitais metais neturėtume susitikti čia minint antrąsias šio beprasmiško agresijos karo metines“, – sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi (Jošimaša Hajašis), taip pat pritaręs rezoliucijai.

Rezoliucijoje, kurią palaikė artimi Kyjivo sąjungininkai, išreiškiama parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, raginama nedelsiant nutraukti kovos veiksmus ir reikalaujama, kad Rusija „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų“ savo pajėgas iš šalies.

Tačiau Maskvos atstovas JT Vasilijus Nebenzia pavadino Ukrainą „neonacių“ šalimi ir apkaltino Vakarus, kad šie, siekdami nugalėti Rusiją, aukoja šalį ir besivystantį pasaulį.

„Jie pasirengę visą pasaulį įstumti į karo prarają“, kad išlaikytų savo „hegemoniją“, sakė V. Nebenzia.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) tokius priekaištus atmetė.

„Noriu pabrėžti: šis karas nėra „Europos klausimas“. Tai taip pat nėra „Vakarų ir Rusijos“ klausimas“, – Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo J. Borrellis.

„Ne, šis neteisėtas karas liečia visus: Šiaurę, Pietus, Rytus ir Vakarus“, – sakė jis.

Per susitikimą 193 JT šalys narės svarstys šiuo metu rengiamą rezoliuciją dėl aneksijos, Rusijai praėjusią savaitę vetavus šio Maskvos žingsnio pasmerkimą Saugumo Taryboje, antradienį sakė diplomatiniai šaltiniai.

Penktadienį Rusija JT Saugumo Taryboje vetavo Vakarų siūlymą pasmerkti Maskvos įvykdytą Ukrainos teritorijų aneksiją, tačiau nesulaukė ir palaikymo savo veiksmams, nes Kinija ir Indija per šį balsavimą susilaikė.

JT Generalinėje Asamblėjoje kiekviena valstybė turi balsą ir niekas neturi teisės atmesti kokios nors rezoliucijos.

Taip jis kalbėjo po JT generalinio sekretoriaus Antonio'aus Guterreso (Antonijaus Guterišo) kalbos, pasakytos antradienį Niujorke.

„Pirmasis mano įspūdis – prieštaringas, aš pasigedau Ukrainos tematikos. Kalbėta daug apie pasaulines problemas: skurdą, nelygybę, klimato kaitą – dalykus, kurie tikrai yra labai svarbūs tvariam žmonijos vystymuisi. Bet nepastebėti dramblio parduotuvėje turbūt irgi sudėtinga“, – Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše teigė G. Nausėda.

Bet nepastebėti dramblio parduotuvėje turbūt irgi sudėtinga.

Jis teigė, kad karo Ukrainoje tema kalbėti būtina, nes Rusija, vasarį užpuolusi Ukrainą, pažeidė pasaulio tvarką, kuri iki šiol buvo grįsta susitarimų laikymusi.

„Jeigu tai taps business as usual (liet. įprastais santykiais), jeigu tai taps mūsų kasdienybe, tai pasaulio tvarka sugrius, visi kiti klausimai, kurie yra nepaprastai svarbūs, taps antrinės reikšmės“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Jis vėliau antradienį skaitys savo pranešimą, kuriame daug dėmesio žada skirti Ukrainai. Pasak G. Nausėdos, kai kuriuose pasaulio žemynuose vyrauja Rusijos propaguojamas karo naratyvas, kurį būtina pakeisti.

„Ne visuose informacinio karo frontuose demokratiniam, vakarietiškam požiūriui pasiseka išstumti klaidingą naratyvą. Štai apie tai kalbėti reikia“, – kalbėjo prezidentas.

JT vadovas A. Guterresas antradienį perspėjo šalių lyderius dėl artėjančios „visuotinio nepasitenkinimo žiemos“. Savo kalboje jis paragino turtingas valstybes apmokestinti iškastinio kuro bendroves ir gautas lėšas panaudoti klimato kaitos padarytai žalai atlyginti.

Po dvejus metus trukusių pandeminių apribojimų ir kreipimųsi vaizdo ryšiu JT Generalinė Asamblėja šiemet vėl vyksta gyvai. Vienintelė išimtis padaryta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jam leista kalbą pasakyti nuotoliniu būdu.

Generalinės Asamblėjos paraštėse G. Nausėda susitiko su Andoros premjeru Xavieru Espotu Zamora (Ksavjeru Espotu Zamora).

Anot Prezidentūros, jiedu aptarė dvišalius ekonominius santykius, Europos Sąjungos (ES) ir Andoros bendradarbiavimą.

G. Nausėda per susitikimą pabrėžė, kad Lietuva remia glaudesnius Andoros ir ES ryšius bei išreiškė lūkestį, kad artimiausiu metu bus pasirašyta Asociacijos sutartis.

Šalių vadovai taip pat aptarė saugumo situaciją Europoje ir Rusijos karą Ukrainoje. Lietuvos prezidentas pasveikino Andoros sprendimą prisijungti prie ES sankcijų Rusijai.

Iš 193 šalių narių 101 balsavo už išimtį V. Zelenskiui. Septynios narės, įskaitant vasario mėnesį Ukrainą užpuolusią Rusiją, balsavo „prieš“, o 19 šalių susilaikė.

Nuo antradienio maždaug 150 valstybių ir vyriausybių vadovų turi kalbėti nuo Generalinės Asamblėjos Niujorke pakylos.

Pasaulio lyderiams vaizdo ryšiu buvo leista kalbėti 2020 ir 2021 metais, dėl COVID-19 pandemijos, bet šiemet renginys vėl vyksta nevirtualiai, o kalbėti galės tik dalyvaujantieji.

Ukrainos kreipimasis planuojamas rugsėjo 21-osios popietę, bet tikėtini darbotvarkės pakeitimai, nes daug lyderių vyksta į Londoną dalyvauti pirmadienį įvyksiančiose karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) laidotuvėse.