Dėl šių kandidatūrų Seimas galutinai apsispręs lapkričio 25 d.
Konstitucija numato, kad LAT teisėjus prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba.
ELTA primena, kad D. Višinskienė priklausė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai, kuri neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, mat publikacijoje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybės duomenys.
Todėl jos kandidatūra daliai valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovų sukėlė nemažai klausimų. Pasak konservatoriaus Mindaugo Lingės, viešojoje erdvėje garsiai nuskambėję teisėjų kolegijos sprendimai gali būti tam tikras indikatorius vertinant ir profesionalumą, ir teisėjų tinkamumą būti paaukštintiems pareigose.
Pati kandidatė akcentavo, kad bylos, kuri vėl grąžinta svarstyti teismui, ji plačiai komentuoti negalinti, tačiau kartu pažymėjo gerbianti visuomenės interesą žinoti bei žiniasklaidos galimybę skleisti informaciją. Teisėja akcentavo nuolatos besivadovaujanti galiojančiais įstatymais.
„Po šio paskelbimo buvo suabejota mano kompetencija ir taip pat išreikšta nuomonė, kad šiuo sprendimu yra pakenkta demokratijai. Puikiai suprantu ir gerbiu visų žiniasklaidos atstovų, taip pat Seimo narių ir suinteresuotos visuomenės susirūpinimą tais klausimais, kuriais buvo diskutuojama dėl visuomenės teisės žinoti, taip pat žiniasklaidos teisės skleisti informaciją“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo D. Višinskienė.
Tačiau ji negalėjo plačiau pakomentuoti, kokiais argumentais remiantis diskusijoje teisėjai priėmė sprendimą „Atviros Klaipėdos“ byloje.
„Įstatymai, šiuo atveju administracinių bylų teisenos įstatymas, draudžia atskleisti teisėjų nuomones, kurios buvo išsakytos pasitarimų kambaryje, nes būtent šitos nuomonės tikriausiai ir atskleistų tą platesnį spektrą, kas gi buvo svarstoma ir dėl ko gi prieita prie tokios rezoliucijos“, – aiškino ji.
Vis dėlto ji sakė suprantanti ir teismų sprendimų kritikos svarbą bei kartu išsakė lūkestį, kad didesnė dalis teisėjų sprendimų būtų aptarinėjama ir diskutuojama viešoje erdvėje.
„Ši byla susijusi su žiniasklaida. Ji buvo išviešinta. Mes išnagrinėjame daugybę bylų, kurios ypač svarbios, bet, deja, niekas apie jas neinformuoja. Manau, kad turi būti diskusija ir netgi kritika. Tai yra normalu. Kai priimi sprendimus, ypač kurie didesnei visuomenės daliai reikšmingi, norėtųsi ir gauti atgalinį ryšį: o kaip, ar supranta iš viso visuomenė, kas ten yra nuspręsta, kokios bus pasekmės“, – tikino D. Višinskienė.
Tuo metu kita kandidatė į LAT teisėjas Jūratė Varanauskaitė taip pat buvo paprašyta pateikti savo vertinimą „Atviros Klaipėdos“ byloje. Ji akcentavo, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvos administracinio teismo pirmininkas turi teisę grąžinti abejonių sukėlusias bylas svarstyti teismui iš naujo.
„Aš sakyčiau, kad įstatymas toks, kad Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas gali inicijuoti proceso atnaujinimą šiose bylose, kuriose jis mano, kad buvo neteisingai pritaikytas įstatymas, o dėl kasacinės instancijos, matyt, yra įstatymo leidėjo valia inicijuoti pakeitimus ir visgi svarstyti klausimą, kaip galėtų būti toliau skundžiami Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai“, – parlamentarams sakė J. Varanauskaitė.
ELTA primena, kad portalas „Atvira Klaipėda“ skundė sprendimą, kuriuo, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir atskleisdamas su jais susijusių asmenų pavardes, buvo pripažintas pažeidęs Bendrąjį Duomenų Apsaugos Reglamentą. Toks sprendimas sulaukė žurnalistų bendruomenės ir teisininkų reakcijos, todėl apie teisės aktų pakeitimus, apibrėžiančius viešo asmens sąvoką, prakalbo ir Seimo nariai.
Po žurnalistų ir teisininkų reakcijos pirmadienį LVAT nusprendė atnaujinti teisminį procesą ir peržiūrėti sprendimą šioje byloje. LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius teigia, kad teikimą atnaujinti bylą inicijavo, nes kontroversiškai įvertinto teismo sprendimo argumentai jo neįtikino.
