Anot jos, gruodį dirbančiųjų labiausiai sumažėjo statybos, apdirbamosios gamybos, prekybos, transporto ir saugojimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose.

Tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė sako, kad nors gruodį registruoto nedarbo didėjimas yra įprastas reiškinys, paskutinį 2023-iųjų mėnesį jis buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus.

„Gruodį registruoto nedarbo rodiklio augimą lėmė mažėjantis klientų įsidarbinimas ir didėjantis grįžusių asmenų iš laikino užimtumo priemonių skaičius. Visgi teigiama tendencija išliko – naujų klientų įregistruota mažiau“, – pranešime sakė J. Zemblytė.

Tarnybos duomenimis, sausio 1 dieną darbo ieškojo 162 tūkst. šalies gyventojų – 7,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį, kai buvo registruota 150,3 tūkst. asmenų. 2022-ųjų pabaigoje jų buvo 156,1 tūkst.

Metų pradžioje Lietuvoje buvo 1,45 mln. dirbančiųjų gyventojų – 14 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 15 tūkst. daugiau nei 2023-iųjų sausio 1 dieną.

Įsidarbinusių gyventojų mažėjo visuose sektoriuose, išskyrus meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklą. Pagal verslo liudijimus darbą pradėjusių asmenų buvo 5,8 tūkst. – 22,1 proc. mažiau nei lapkritį.

Darbuotojų poreikis metų pabaigoje mažėjo 53 savivaldybėse, visose pagrindinėse profesijų grupėse – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų. Laisvų darbo vietų paklausa visus 2023 metus buvo mažesnė nei 2022 metais.

Paskutinį metų mėnesį darbdaviai šalyje pateikė 8,4 tūkst. darbo pasiūlymų arba 46,2 proc. mažiau nei lapkritį. Tai – mažiausias registruotų darbo pasiūlymų skaičius  tarnyboje šiais metais.

Nepaisant mažesnio laisvų darbo vietų skaičiaus, daugiau nei ankstesnių metų gruodį darbo pasiūlymų buvo gydytojams, mokytojams, gamybos vadovams, autobusų ir troleibusų vairuotojams, suvirintojams, statybininkams, tinkuotojams, metalo apdirbimo staklių derintojams ir operatoriams, krovinių platformų ir krautuvų operatoriams, pardavėjams, elektroninės įrangos mechanikams ir taisytojams, mėsininkams ir žuvies darinėtojams, virtuvės pagalbininkams.

Liepos 1 dienos duomenimis, šalyje dirbo 1,47 mln. asmenų – 5,8 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį, o darbo neturinčių žmonių skaičius susitraukė 0,8 tūkst. iki 143,7 tūkst., skelbia Užimtumo tarnyba.

Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo sektoriuose.

„Galima sakyti, tai yra tie trys banginiai, kurie šiuo metu palaiko visos darbo rinkos gyvybingumą“, – pranešime sakė tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pirmąjį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 16,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 3,2 tūkst. mažiau nei gegužę. Darbo pasiūlymų mažėjo visuose sektoriuose, išskyrus naujiems mokslo metams besirengiančio švietimo, taip pat žemės ūkio ir miškininkystės bei viešojo valdymo sritis.

Daugiau nei gegužę darbo pasiūlymų darbdaviai pateikė gydytojams specialistams, fizioterapeutams, slaugos specialistams, mechanikos inžinieriams. Ūgtelėjo medienos meistrų, medienos apdirbimo staklių operatorių, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių, elektromechanikų ir elektromonterių, metalo apdirbimo stalių derintojų, kepėjų ir konditerių paklausa.

Vidutinis atlygis siūlomas ieškant darbuotojų didėjo 31 euru ir siekė 1312 eurų prieš mokesčius.

Didžiausias vidutinis darbo užmokestis siūlytas programinės įrangos kūrėjams (3,3 tūkst. eurų), bendrosios praktikos gydytojams (3,1 tūkst.), odontologams (3 tūkst.), finansų srities vadovams (3 tūkst.), mažiausias – vaisių ir daržovių konservuotojams, nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės bei pastatų statybos darbininkams, apklausų atlikėjams (850 eurų ir mažiau).