„Putinas dedasi esąs galingas, bet tikrai galingi lyderiai nežudo savo oponentų“, – per spaudos konferenciją Kyjive, kurioje dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei kiti Vakarų sąjungininkai, pareiškė J. Trudeau, matyt, turėdamas omenyje A. Navalno mirtį kalėjime praėjusią savaitę.

Skirs 2,2 mlrd. JAV dolerių paramą

Kanada šeštadienį pareiškė šiais metais Ukrainai suteiksianti 3,02 mlrd. Kanados dolerių (2,2 mlrd. JAV dolerių, 2 mlrd. eurų) finansinę ir karinę paramą.

Dviem šalims pasirašius saugumo susitarimą, J. Trudeau pareiškime pabrėžė: „Palaikysime Ukrainą viskuo, ko reikės, ir tiek, kiek reikės.“

Šeštadienį Kyjivas taip pat pasirašė dvišalį saugumo susitarimą su Italija, pareiškė V. Zelenskis. Pastarosiomis savaitėmis panašūs susitarimai buvo sudaryti su Didžiąja Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Danija.

Otavos ir Kyjivo 10 metų trukmės susitarime „išdėstyti pagrindiniai ilgalaikiai Kanados saugumo įsipareigojimai toliau remti Ukrainą, jai ginant savo suverenumą ir teritorinį vientisumą, saugant savo žmones ir atstatant savo ekonomiką ateičiai“, nurodė J. Trudeau biuras.

Dokumente numatyti finansavimo įsipareigojimai ir glaudesnis bendradarbiavimas politinėje, karinėje, saugumo, ekonominėje ir humanitarinėje srityse, tačiau tai nėra gynybos paktas ar karinės apsaugos garantija.

Kyjivas šiuos susitarimus vertina kaip svarbų Vakarų ilgalaikio įsipareigojimo įrodymą, nes Ukrainos ištekliai yra išsekę, o Rusija yra pirmą kartą per beveik metus pasiekusi laimėjimų mūšio lauke.

Ukrainai reikalinga dešimčių milijardų JAV dolerių karinė parama, kad šalis galėtų aprūpinti savo kariuomenę šaudmenimis, artilerija, tankais, raketomis ir kita įranga.

Kyjive taip pat viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šeštadienį taip pat pareiškė, kad pirmoji maždaug 4,5 mlrd. eurų vertės išmoka pagal naują 50 mlrd. eurų vertės ES pagalbos Ukrainai programą bus išmokėta kovo mėnesį.

Tačiau karui tęsiantis jau trečius metus, vis dar nematyti pažangos dėl svarbiausio Ukrainos finansavimo srauto – 60 mlrd. JAV dolerių (55 mlrd. eurų) paramos paketo iš Jungtinių Valstijų.

Praėjusią savaitę per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą įvykęs incidentas sukrėtė Kanadą, privertė atsistatydinti parlamento pirmininką ir sukėlė diplomatinę sumaištį.

„Norėčiau be išlygų atsiprašyti už tai, kas įvyko penktadienį, prezidento V. Zelenskio ir Ukrainos delegacijos už padėtį, į kurią jie pateko, visų mūsų, kurie ten dalyvavome“, – įstatymų leidėjams sakė premjeras.

„Nesąmoningai pripažinti šį asmenį buvo baisi klaida ir nuo nacių režimo rankos skaudžiai nukentėjusių žmonių atminimo paniekinimas“, – pridūrė J. Trudeau.

Kalbėdamas parlamente premjeras turėjo omenyje praėjusios savaitės nutikimą, kuris sukėlė sumaištį per V. Zelenskio vizitą Kanadoje.

V. Zelenskis lankėsi Kanadoje, siekdamas sutelkti Vakarų šalių paramą Ukrainos kovai su Rusijos invazija.

Penktadienį Kanados parlamento pirmininkas Anthony Rota (Entonis Rota) pagerbė 98 metų ukrainiečių imigrantą Jaroslavą Hunką, kuris esą kovojo už Ukrainos nepriklausomybę.

Po to paaiškėjo, kad J. Hunka tarnavo su naciais susijusiame kariniame dalinyje.

Anksčiau trečiadienį J. Trudeau sakė, kad ši klaida yra didžiulė gėda parlamentui ir pačiai Kanadai. Jis taip pat atsiprašė Kanados visuomenės ir viso pasaulio žydų.

Nepaprastai neramu, kad Rusija ir jos rėmėjai šią šiurkščią klaidą politizuoja, siekdami skleisti melagingą propagandą apie tai, už ką kovoja Ukraina.

„Tai buvo siaubingas milijonų žmonių, žuvusių per Holokaustą, atminimo pažeidimas“, – sakė premjeras.

Atsistatydindamas A. Rota sakė, kad apgailestauja dėl padarytos klaidos, kuri sukėlė skausmo Kanados ir kitų šalių žydams.

Kanados vyriausybė patyrė itin didelį spaudimą dėl šio įvykio, kurį opozicijos lyderis konservatorius Pierre'as Poilievre'as (Pjeras Pualievras) pavadino didžiausia diplomatine gėda šalies istorijoje.

Parlamento pirmininkui pasakius, kad J. Hunka yra Antrojo pasaulinio karo veteranas, kovojęs su rusais už Ukrainos nepriklausomybę, „Ukrainos didvyris ir Kanados didvyris“, parlamento nariai J. Hunkai plojo atsistoję.

Ne pelno organizacija „Friends of Simon Wiesenthal Center“ (FSWC) nurodė, kad J. Hunka tarnavo nacių kariniame dalinyje – 14-ojoje SS grenadierių divizijoje, kurios Antrojo pasaulinio karo metais įvykdyti nusikaltimai žmonijai yra išsamiai dokumentuoti.

Žydų teisių grupė šį incidentą pavadino šokiruojančiu ir keliančiu didelį susirūpinimą.

Rusija greitai sureagavo į incidentą ir pareiškė, kad Kanada dabar privalo patraukti J. Hunką atsakomybėn.

Jau daugelį metų Maskva vaizduoja žydo Volodymyro Zelenskio vadovaujamą Ukrainos valdžią kaip neonacistinę ir šį naratyvą aktyviai naudoja valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje, kad pateisintų invaziją į Ukrainą.

Rusijos ambasadorius Kanadoje Olegas Stepanovas pasmerkė šį incidentą ir paragino Kanados premjerą atsiprašyti Maskvos už karo nusikaltimus, kuriuos įvykdė J. Hunka ir jo divizija.

Kanadoje gyvena antra pagal dydį ukrainiečių diaspora pasaulyje po Rusijos.

J. Trudeau sakė, kad Kanada labai apgailestauja dėl situacijos, kurioje atsidūrė V. Zelenskis ir Ukrainos delegacija. Jis pareiškė, kad Otava taip pat atsiprašė Kyjivo.

„Nepaprastai neramu, kad Rusija ir jos rėmėjai šią šiurkščią klaidą politizuoja, siekdami skleisti melagingą propagandą apie tai, už ką kovoja Ukraina“, – nurodė premjeras. 

Kanados parlamento pirmininkas Anthony Rota (Entonis Rota) atsiprašė už šį nesusipratimą.

Penktadienį per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Kanadoje J. Rota pagerbė 98 metų ukrainiečių imigranto Jaroslavo Hunkos, kuris esą kovojo už Ukrainos nepriklausomybę, atminimą.

Kiek vėliau paaiškėjo, kad J. Hunka tarnavo nacių kariniame dalinyje – 14-ojoje SS grenadierių divizijoje.

J. Trudeau teigė, kad J. Hunkos pagerbimas yra akivaizdžiai nepriimtinas.

„Tai labai gėdinga Kanados parlamentui, o kartu ir visiems kanadiečiams“, – žurnalistams sakė premjeras.

Nedidelė grupė, susijusi su J. Trudeau liberalais, paragino A. Rotą atsistatydinti, o pagrindiniai opoziciniai konservatoriai apkaltino ministro pirmininko administraciją tinkamai nepatikrinus informacijos.

Žydų teisių gynimo grupė šį incidentą pavadino šokiruojančiu ir neįtikėtinai trikdančiu.

Sekmadienį A. Rota atsiprašė, sakydamas, kad tik vėliau sužinojo daugiau informacijos apie J. Hunką.

„Ši iniciatyva buvo tik mano iniciatyva (...) Ypač noriu kuo nuoširdžiausiai atsiprašyti Kanados ir viso pasaulio žydų bendruomenių“, – sakė jis. 

Ketvirtadienį vakare Otavoje nusileidęs V. Zelenskis anksčiau šią savaitę kreipėsi į Jungtines Tautas, o Vašingtone susitiko su JAV kongresmenais ir prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), pažadėjusiu, kad netrukus į Ukrainą bus atgabenti amerikiečių tankai.

Kanadoje gyvena antra pagal dydį – apie 1,36 mln. žmonių – ukrainiečių diaspora pasaulyje, o V. Zelenskis, sakydamas kalbą Kanados parlamente, padėkojo šaliai už paramą Kyjivui po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusijos kariai peržengė Ukrainos sienas.

„Kai kreipiamės į pasaulį prašydami mus paremti, kalbame ne tik apie eilinį konfliktą, bet ir apie milijonų žmonių gyvybių gelbėjimą – tiesiogine to žodžio prasme apie mūsų išgelbėjimą“, – kalbėjo jis.

Pasak ukrainiečių lyderio, Kanada „visada gynė teisingumą, todėl neabejojau, kad jūs pasirinksite laisvės ir teisingumo pusę, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą“.

Savo kalbą V. Zelenskis baigė inuktituto kalbos žodžiu „ajuinata“, kuris maždaug reiškia: „Nepasiduokite, išlikite stiprūs, nepaisant jokių aplinkybių.“

Kai kreipiamės į pasaulį prašydami mus paremti, kalbame ne tik apie eilinį konfliktą, bet ir apie milijonų žmonių gyvybių gelbėjimą.

J. Trudeau savo ruožtu pažadėjo ir toliau tvirtai bei nedviprasmiškai remti provakarietišką šalį ir penktadienį pranešė, kad per trejus metus papildomai skirs jai 650 mln. Kanados dolerių (451 mln. eurų) vertės paramą.

Ji apims 50 šarvuočių ir naikintuvų F-16 pilotų mokymus, be to, papildys Otavos jau skirtų 8,9 mlrd. Kanados dolerių (6,18 mlrd. eurų) pagalbą.

„Istorija mus vertins pagal tai, kaip ginsime demokratines vertybes. O Ukraina yra šio didžiulio XXI amžiaus iššūkio smaigalyje, – sakė J. Trudeau. – Būsime su jumis ir visais šios drąsios kovos didvyriais tiek, kiek reikės.“

Vėliau V. Zelenskis kartu su J. Trudeau turėjo išskristi į Torontą susitikti su verslo lyderiais ir Kanados ukrainiečių bendruomenės nariais.

„Sąjungininkų stuburo sutvirtinimas“

Respublikonų partijai Vašingtone vis skeptiškiau vertinant paramą Ukrainai, o Europoje jaučiant nuovargio nuo karo nuotaikas, Kanados ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland (Kristija Friland) sakė esanti susirūpinusi dėl to, kokia tvirta išlieka parama.

„Ar nerimauju dėl to, ar likęs pasaulis, likę mūsų sąjungininkai ir toliau bus ryžtingi? Žinoma. Reikia sunkiai dirbti, kad išlaikytum tą paramą, kad išlaikytum tą koaliciją“, – ketvirtadienį ji sakė visuomeniniam transliuotojui CBC.

Iki šiol Kanada suteikė Ukrainai daugiau kaip 1,3 mlrd. dolerių (1,2 mlrd. eurų) karinės pagalbos, įskaitant tankus „Leopard 2“, oro gynybos ir artilerijos sistemas, prieštankinius ginklus, dronus ir kitą įrangą. Šalis taip pat apmokė per 36 tūkst. ukrainiečių karių.

„Jei galime prisidėti prie kai kurių kitų mūsų draugų ir sąjungininkų stuburo sutvirtinimo, taip pat mielai tai padarysime“, – sakė C. Freeland.

Ketvirtadienį V. Zelenskis stojo akistaton su silpnėjančia politine parama Jungtinėse Valstijose jo šalies reikalavimams gauti daugiau ginklų.

„Mes esame su jumis ir liksime su jumis“, – Baltuosiuose rūmuose jį patikino J. Bidenas, o Ukrainos lyderis gyrė pažadą, kad bus gauta daugiau JAV ginkluotės, įskaitant oro gynybos sistemas ir greitai atgabentus tankus.

Tačiau už tvirtų rankų paspaudimų slypėjo faktas, kad antroji karo metu V. Zelenskio kelionė į Vašingtoną buvo daug sunkesnė nei pirmoji.

Gruodžio vizito metu jis buvo sutiktas kaip didvyris, tačiau šį kartą susitikimuose už uždarų durų Kongrese jis desperatiškai bandė įveikti skepticizmą.

Ko galima tikėtis iš galingos Rusijos? Manau, kad atsakymus mums pateikia istorija.

Griežtosios dešinės respublikonų įstatymų leidėjai stabdo Baltųjų rūmų prašymą, kad į bet kokį Kongreso priimtą biudžeto projektą būtų įtraukta dar 24 mlrd. dolerių (22,5 mlrd. eurų) karinė ir humanitarinė pagalba Kyjivui.

Iki šiol Kongresas jau patvirtino 100 mlrd. dolerių (93,7 mlrd. eurų) pagalbą, įskaitant 43 mlrd. dolerių (40,3 mlrd. eurų) ginkluotei.

Otavoje V. Zelenskis kalbėjo apie nuovargį ir sakė žurnalistams: „Jūs remiate arba Ukrainą, arba Rusiją. Šiame kare nėra tarpinio varianto.“

„Silpnėjanti parama Ukrainai stiprina Rusiją, – pridūrė jis. – Ko galima tikėtis iš galingos Rusijos? Manau, kad atsakymus mums pateikia istorija.“

Kanados televizija parodė, kaip ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) pasisveikino su iš Vašingtono atskridusiu V. Zelenskiu, šiam išlipus iš lėktuvo Otavoje, kur jis lankosi pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios 2022-ųjų vasarį.

Vašingtone V. Zelenskis susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir Kongreso vadovais. JAV V. Zelenskis ne tik sulaukė šiltų žodžių ir palaikymo bei ginklų pažadų iš J. Bideno, bet ir bendravo su skeptiškai nusiteikusiais respublikonais, norinčiais nutraukti paramą.

Anot Gynybos ministerijos, bendra Kanados paramos Ukrainai suma nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios pernai vasarį yra daugiau kaip 8 mlrd. Kanados dolerių (5,6 mlrd. eurų), iš kurių daugiau kaip 1,8 mlrd. Kanados dolerių (1,2 mlrd. eurų) išleista karinei paramai.

Kanada taip pat apmokė per 38 tūkst. ukrainiečių karių.

„Ukrainos žmonės yra ieties smaigalys, lemiantis XXI a. ateitį. Kanada ir toliau nepaliaujamai remia Ukrainos žmones“, – prieš atvykstant V. Zelenskiui pareiškime teigė J. Trudeau.

Penktadienį V. Zelenskis surengs oficialias derybas su J. Trudeau Otavoje ir pasakys kalbą Kanados parlamente.

Po to jiedu vyks į Torontą, kur susitiks su verslo lyderiais ir Kanados ukrainiečių bendruomenės nariais.

Be to, Gynybos ministerija pranešė, kad ministras Billas Blairas (Bilas Bleras) penktadienį Kanadoje susitiks su ukrainiečių gynybos ministru Rustemu Umerovu.

Vyriausybės duomenimis, Kanadoje gyvena antra pagal dydį ukrainiečių diaspora pasaulyje po Rusijos – čia gyvena apie 1,36 mln. ukrainiečių kilmės žmonių.

Jų santuoka truko 18 metų.

Įraše socialiniame tinkle „Instagram“ ministras pirmininkas teigė, kad „po daugybės prasmingų ir sunkių pokalbių priėmėme sprendimą skirtis“.

Jo biuro pareiškime priduriama, kad pora pasirašė „teisinį susitarimą dėl gyvenimo skyrium“.

Pranešime teigiama, kad visuomenė gali tikėtis ir toliau matyti juos ir jų tris vaikus kartu, nes „jie išlieka artimi šeimos nariai“, o abu tėvai „nuolat dalyvaus vaikų gyvenime“.

Prieš kitą savaitę numatytas šeimos atostogas jie paprašė gerbti privatumą.

J. Trudeau ir jo žmona, buvusi pramogų žurnalistė, buvo vaikystės draugai ir vėl susitiko 2003 metais kartu rengdami labdaros pokylį. Netrukus jie pradėjo susitikinėti ir 2005 metais Monrealyje susituokė.

Jie kartu augina tris vaikus: 15-metį Xavier (Ksavjė), 14-metę Ellą Grace (Elą Greis) ir devynerių metų Hadrieną (Adrianą).

Kanadoje tai pirmosios ministro pirmininko skyrybos nuo tada, kai su Margaret Trudeau (Margaret Triudo) išsiskyrė J. Trudeau tėvas Pierre'as Trudeau (Pjeras Triudo).

P. Trudeau yra buvęs kanadiečių ministras pirmininkas. Apie skyrybas su žmona jis paskelbė 1984-aisiais – paskutiniaisiais savo kadencijos mėnesiais.

Kaip trečiadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda padėkojo Kanados premjerui už indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą, vadovaujant NATO priešakinėms pajėgoms Latvijoje ir siunčiant karius į NATO pajėgų integravimo padalinį Vilniuje, planais plėsti savo karinį buvimą Latvijoje.

Prezidentas taip pat pasveikino Kanados sprendimą atidaryti ambasadą Vilniuje, kuri „suteiks naujų galimybių toliau stiprinti tarpvalstybinius ryšius ir plėsti dvišalę darbotvarkę“.

„Pasak šalies vadovo, Lietuvą ir Kanadą sieja bendras vertybinis požiūris, sprendžiant euroatlantinio saugumo klausimus, ypač visapusiškai remiant Ukrainą ir koordinuojant tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimus“, – nurodoma Prezidentūros pranešime.

Lietuvos vadovas taip pat akcentavo, jog Lietuva remia iniciatyvas panaudoti Rusijos valdžios ir oligarchų turtą Ukrainos atstatymo reikmėms, ir pasveikino Kanados nacionalinių teisės aktų pakeitimus, suteikiančius įgaliojimus imtis tokių veiksmų.

G. Nausėda pažymėjo, kad Kanada taip pat yra „labai svarbus transatlantinių saitų ramstis, be kurio neįsivaizduojamas Europos saugumas“.

Prezidentas ir J. Trudeau aptarė dvišalių santykių raidą, įvertino perspektyvas toliau juos stiprinti, ypač aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, maisto produktų eksporto, gyvybės mokslų, žemės ūkio srityse.

J. Trudeau pirmadienį pareiškė, kad jo šalis daugiau nei dvigubai išplės savo karines pajėgas Latvijoje. Šiuo metu Kanada Latvijoje vadovauja NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei, kuri dabar bus plečiama iki brigados dydžio vieneto.

Prezidentas su Australijos premjeru aptarė bendradarbiavimo perspektyvas, paramą Ukrainai

Prezidentas G. Nausėda su Australijos premjeru Anthony Albanese (Entoniu Albanizisu) NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kuluaruose aptarė dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas, globalius saugumo ir Aljanso bendradarbiavimo klausimus.

„Nepaisant geografinio atstumo, esame artimi bendraminčiai, ginantys demokratijos vertybes ir tarptautinėmis taisyklėmis grįstą tvarką. Labai vertiname NATO ir Australijos partnerystę bei Australijos teikiamą paramą Ukrainai“, – susitikime sakė Lietuvos vadovas, cituojamas Prezidentūros pranešime.

Pasak pranešimo, prezidentas padėkojo Australijai už karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai ir kvietė toliau vienyti tarptautinę bendruomenę padėti šiai šaliai laimėti karą prieš Rusiją.

Šalies vadovas akcentavo puikius dvišalius santykius, pasidžiaugė ekonominių ryšių augimu.

Kaip nurodoma pranešime, Australija yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Šalies vadovas taip pat pakvietė plėtoti bendradarbiavimą didelės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų sektoriuose – gyvybės mokslų, finansinių bei gynybos technologijų.

Prezidentas su Jungtinės Karalystės premjeru aptarė saugumo situaciją regione

Prezidentas G. Nausėda Vilniaus NATO viršūnių susitikimo metu su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku (Rišiu Sunaku) aptarė situaciją regione, Baltarusijos įtaką situacijos nestabilumui.

Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovas taip pat padėkojo Jungtinei Karalystei už lyderystę Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (JEF).

„Jungtinė Karalystė yra viena pagrindinių Lietuvos strateginių partnerių saugumo ir gynybos srityse tiek NATO šiauriniame flange, tiek Baltijos jūros regione“, – susitikime sakė prezidentas.

Susitikime taip pat aptarta parama Ukrainai. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė turi stiprinti bendradarbiavimą strateginėse paramos Ukrainai ir saugumo, užsienio politikos bei gynybos srityse.

Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra brigados dydžio kovinis vienetas, skirtas reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje, taip pat ir Baltijos jūros regione.

Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovauja Jungtinė Karalystė, o pajėgas sudaro dešimties Šiaurės ir Baltijos šalių partnerių skiriami jūrų, oro, sausumos pajėgumai: JK, Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos.

„Stiprūs ryšiai tarp sąjungininkų ir bendraminčių demokratijų yra svarbūs kaip niekada“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte sakė Kanados Vyriausybės vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį priėmė skiriamuosius raštus iš pirmosios Kanados ambasadorės Lietuvoje Jeanette Sautner (Žanet Sotner).

J. Trudeau sakė, kad atidarydamas ambasadas nori sustiprinti ryšius su Baltijos šalimis.

„Esu tikra, kad ambasados buvimas Vilniuje atvers naujas galimybes toliau stiprinti ryšius tarp mūsų valstybių ir plėsti dvišalią darbotvarkę tarp mūsų šalių“, – tvirtino I. Šimonytė.

Taikos sąlygas turi apibrėžti ne agresorius, o visos Europos laisvę ginanti Ukraina.

Iki šiol, nuo 1992 metų Lietuvoje veikė Kanados ambasados biuras Vilniuje, o ambasadorius Lietuvai rezidavo Rygoje.

Kanados ambasados biuro transformacija į ambasadą „prisidės prie ekonominių, kultūrinių ir žmogiškųjų ryšių plėtros ir intensyvinimo“, teigiama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Ambasados atidarymas ir ambasadorės reziduojančios Lietuvoje paskyrimas, yra svarbus naujas etapas Lietuvos ir Kanados dvišaliuose santykiuose. Mūsų valstybes siejantis bendras įsipareigojimas demokratinėms vertybėms ir transatlantinio ryšio stiprinimui, yra tvirtas pagrindas toliau stiprinti bendradarbiavimą“, – pranešime sakė ministras Gabrielius Landsbergis.

„Pasipriešinsime bet kuriam agresoriui“

Viešėdamas Rygoje pirmadienį J. Trudeau paskelbė, kad Kanada papildomai dislokuos Latvijoje 1,2 tūkst. karių, taip artinant Otavos čia vadovaujamą NATO tarptautinį sąjungininkų batalioną prie brigados dydžio.

Kanados premjeras sakė, kad šalis taip prisideda prie NATO parengties didinimo regione ir įgyvendina sprendimus, skirtus atgrasyti Rusiją nuo agresijos Baltijos šalyse.

„Mes pasipriešinsime bet kuriam agresoriui, kuris bando primesti savo nuomonę, kad turint galią galima daryti viską. Esame vieningi savo misijoje ginti laisvę, demokratiją ir teisinės viršenybę“, – kalbėjo J. Trudeau.

I. Šimonytė sakė, kad Lietuva ypač vertina glaudų bendradarbiavimą su Kanada koordinuojant tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei paramos Ukrainai klausimus.

„Sutarėme, kad ir toliau reikia laikytis vienybės ir ryžto stabdant Rusijos agresiją ir remiant Ukrainą iki pergalės“, – teigė Lietuvos premjerė.

„Taikos sąlygas turi apibrėžti ne agresorius, o visos Europos laisvę ginanti Ukraina. Tik tokiu atveju galime tikėtis tvarios ir ilgalaikės taikos Europoje“, – pridūrė ji.

Ministrė pirmininkė paragino greičiau integruoti Ukrainą į euroatlantinę saugumo bendruomenę.

„Tik neapibrėžtumo ir pilkųjų zonų panaikinimas gali pabaigti Rusijos pradedamų karų Europoje užburtą ratą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

J. Trudeau atvyko į antradienį prasidedantį NATO viršūnių susitikimą.

„Nusprendėme, kad mums reikia atsakingai judėti pirmyn ir pasiųsti labai aiškią žinią, kad mes nesutiksime su užsienio kišimusi ir, kokie bebūtų jų paskesni sprendimai, mūsų tai neįbaugins“, – pareiškė jis žurnalistams Otavoje po to, kai Pekinas jo vyriausybę apkaltino siekiu sabotuoti dvišalius santykius.

Kinija anksčiau antradienį pareiškė išsiunčianti Kanados konsulę Šanchajuje, reaguodama į tai, kad Otava pranešė grąžinanti namo Kinijos diplomatą, kaltinamą bandymu įbauginti Pekiną kritikuojantį Kanados įstatymų leidėją.

Dėl šių žingsnių abi šalys, kurių santykiai pašliję jau kelerius metus, įsivėlė į naują diplomatinį konfliktą.

Jis prasidėjo po to, kai Kanadoje kilo pasipiktinimas dėl įtarimų, kad Kinijos žvalgyba planavo taikyti sankcijas parlamentarui Michaelui Chongui (Maiklui Čongui) ir jo giminaičiams Honkonge už tai, kad jis parėmė pasiūlymą, kuriame Pekino veiksmai Sindziango regione smerkiami kaip genocidas.

Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli) pareiškė, kad Toronte gyvenantis Kinijos diplomatas Zhao Wei (Džao Vei), kuris, kaip įtariama, dalyvavo šioje schemoje, turės išvykti iš šalies.

Pasak jos, Kanada „netoleruos jokio užsienio kišimosi į mūsų vidaus reikalus“.

Kinijos užsienio reikalų ministerija antradienį pasmerkė sprendimą išsiųsti Zhao Wei ir nurodė Kanados konsulei Jennifer Lynn Lalonde (Dženifer Lin Lalond) iki gegužės 13 dienos išvykti iš šalies.

„Užsienio diplomato paskelbimas persona non grata yra svarbus ir rimtas žingsnis“, – pripažino J. Trudeau ir pridūrė, jog tai demonstruoja Kanados ryžto tvirtumą.

„Ir toliau darysime viską, kas būtina, kad kanadiečiai ir toliau būtų apsaugoti nuo užsienio kišimosi ar bauginimo“, – pridūrė jis.

Kanados premjeras patiria vis didesnį spaudimą laikytis griežtos pozicijos Kinijos atžvilgiu, pastaraisiais mėnesiais paaiškėjus, kad ji siekė paveikti 2019 ir 2021 metais vykusius Kanados rinkimus jo partijos naudai.

Pekino ir Otavos santykiai yra įtempti nuo tada, kai 2018 metais Kanada pagal JAV išduotą orderį suėmė kinų technologijos milžinės „Huawei“ finansų direktorę. Reaguojant į tai, du Kanados piliečiai buvo sulaikyti Kinijoje.

Visi trys galiausiai buvo paleisti, tačiau Pekinas ir toliau kritikavo Otavą už tai, kad ji palaiko Vašingtono Kinijos politiką, o Kanados pareigūnai nuolat kaltino Kiniją kišimusi.

„Prieiga prie svetainės sutriko nuo šio ryto“, – prieš pat vidurdienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė aukštieji parlamento rūmai, teigdami, kad komanda bando pašalinti problemą.

Atsakomybę prisiėmė grupė, platformoje „Telegram“ pasivadinusi „NoName“, teigdama, kad ji veikė dėl to, jog „Prancūzija bendradarbiauja su Ukraina dėl naujo pagalbos paketo, į kurį gali būti įtraukti ginklai“.

Ta pati grupė teigė, kad kovo mėnesį kelioms valandoms išjungė Prancūzijos žemųjų rūmų Nacionalinės Asamblėjos internetinę svetainę.

Ji taip pat teigė, kad praėjusį mėnesį, kai Kanadoje lankėsi Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, sutrikdė šios šalies vyriausybės internetinių svetainių veikimą.

Tačiau Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) nesureikšmino tos atakos, sakydamas, kad kelias valandas neveikiantis tinklalapis „jokiu būdu neatbaidys mūsų nuo tvirtos paramos Ukrainai“.