Kachovkos užtvankos griūtis birželio pradžioje ir po to kilęs potvynis tapo vienu skaudžiausių kone dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje etapų.

Ukraina apkaltino Rusijos pajėgas susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką rusų kontroliuojamoje pietų Ukrainos dalyje. Ukraina apkaltino Rusiją įvykdžius ekologinį nusikaltimą, o Kremlius tvirtino, kad tai Kyjivas apšaudė objektą.

AP žurnalistai daugiausia dėmesio skyrė Oleškų miestui, kuris buvo tarp labiausiai nukentėjusių nuo šio potvynio.

Sveikatos priežiūros darbuotojai ir kiti Oleškuose buvę asmenys naujienų agentūrai AP sakė, kad Rusijos primesta valdžia stengėsi nuslėpti tikrąjį aukų skaičių, kontroliuodama mirties liudijimų išdavimą, iš karto išveždama kūnus, kurių neatpažino šeimos nariai, neleisdama vietos sveikatos priežiūros darbuotojams ir savanoriams apžiūrėti palaikų, grasindama jiems, kai šie nepaklusdavo įsakymams.

Daugelis Oleškų gyventojų ir sveikatos priežiūros darbuotojų atsisakė kalbėti su žiniasklaida, nes iki šiol baiminasi, kad jiems bus keršijama.

AP tyrimas paremtas pasakojimais tų, kurie kalbėti išdrįso, nepaisant to, kad dauguma jų kalbėjo su anonimiškumo sąlyga arba leido paviešinti tik jų vardus, baimindamiesi Rusijos represijų prieš šeimos narius, vis dar gyvenančius okupuotoje teritorijoje.

Toliau pateikiamos pagrindinės tyrimo išvados.

Šimtai žuvusiųjų

Po birželio 6-ąją įvykusios Kachovkos užtvankos griūties pareigūnai iš pradžių bandė sumenkinti katastrofos padarinius, todėl daugelis Oleškų gyventojų manė, kad jiems pavojus negresia. Tačiau toks atsainus požiūris lėmė didesnį aukų skaičių negu jis būtų buvęs, jeigu valdžios institucijos būtų pradėjusios reaguoti nedelsiant.

Rusija pranešė, kad jos kontroliuojamoje teritorijoje nuskendo 59 žmonės. AP tyrimo metu nustatyta, kad vien Oleškuose, kur tuo metu gyveno apie 16 tūkst. žmonių, šis skaičius siekia mažiausiai kelis šimtus.

Sveikatos apsaugos darbuotojai teigė manantys, kad mieste žuvo 200–300 žmonių. Daug žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios, jų kūnai greičiausiai tebėra įstrigę užlietuose namuose.

Savanorė, kuri baiminosi represijų ir kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad ji, jos vyras ir du kaimynai per potvynius išnešė mažiausiai 100 kūnų. Jie buvo nugabenti į centrines Oleškų kapines ir palaidoti 1 metro gylio kapuose. Vėliau šiai savanorei grasino Rusijos okupacinė valdžia ir uždraudė rinkti kūnus.

Oleškų rajono daugiaprofilinės ligoninės, pagrindinio miesto pirminės sveikatos priežiūros centro, slaugytoja Svitlana pasakojo, kad birželio 6-osios popietę, vedžiodama šunį, pamatė, kad link jos namų artėja potvynio vanduo. Kitą rytą dviejų aukštų namai buvo užlieti, o jų gyventojai įstrigę ant stogo.

Kilo chaosas, savanoriams, neturintiems profesionalios įrangos, pradėjus gelbėti žmones. Vietos gyventojai, savanoriai ir sveikatos priežiūros darbuotojai teigė, kad pirmąsias tris dienas okupacinės valdžios pareigūnų niekur nesimatė. Daugelis kreipėsi pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus ligoninėje, kurioje dirbo Svitlana. Ši ligoninė tuo metu buvo tapusi prieglobsčiu tiems, kurie buvo priversti palikti užtvindytas teritorijas.

Žmonių palaikai pradėjo kilti į paviršių. Nuslūgus vandeniui buvo galima atnaujinti paieškas. Gyventojai, ieškodami savo giminaičių, rado dar daugiau žmonių, įstrigusių dumble po sugriuvusiais namais.

Mirties liudijimų kontrolė

Sveikatos priežiūros darbuotojai sakė, kad okupacinės valdžios pareigūnai grįžo maždaug birželio 9 dieną, praėjus trims dienoms po potvynio. Jie atvyko su griežtais įsakymais, draudžiančiais ligoninės gydytojams išduoti mirties liudijimus nuskendusiems žmonėms. Mirties liudijimus buvo leista išduoti tik tiems, kurie mirė dėl natūralių priežasčių.

Tai buvo nukrypimas nuo protokolo, kurio gydytojai laikėsi nuo tada, kai Oleškus 2022 metų kovą užėmė Rusijos pajėgos. Gydytojams buvo leista išduoti mirties liudijimus rusų kalba. Tačiau medikai slapta išduodavo ir ukrainietiškus dokumentus, siekdami atnaujinti Kyjivo turimus duomenis.

Uždrausdama gydytojams išduoti mirties liudijimus nuskendusiems žmonėms, okupacinė valdžia iš esmės atėmė iš gydytojų įgaliojimus ir galimybę fiksuoti aukų skaičių. Svitlana, kuri prižiūrėjo žuvusiųjų registraciją, sakė, kad Rusijos policija įsakymą išleido žodžiu ir nepateikė oficialaus raštiško pareiškimo.

Policija kasdien atvykdavo į ligoninę kopijuoti ligoninės mirties liudijimų, norėdama įsitikinti, kad tarp jų nėra nuskendusiųjų.

Žuvusių giminaičių turintiems asmenims buvo liepta vykti į teismo medicinos centrus kituose rajonuose, kur už mirties liudijimų pasirašymą buvo atsakingi okupacinės valdžios parinkti gydytojai. Be šio dokumento kūnai negalėjo būti palaidoti.

Gyventojams ir sveikatos priežiūros darbuotojams, pamačiusiems lavoną, buvo liepta skambinti į policiją. Jų surinkti ir nuvežti į teismo medicinos centrus atvyko Rusijos valstybinei pagalbos tarnybai priklausantys sunkvežimiai. Tų, kurių niekas negalėjo atsiimti, daugiau niekas nematė.

Masiniai kapai

Pirmosiomis potvynio dienomis gyventojai ir sveikatos apsaugos darbuotojai teigė, kad kūnai buvo paskubomis laidojami masinėse kapavietėse. AP pavyko patvirtinti, kad bent vienas toks kapas yra stačiatikių Pokrovskos cerkvės kieme Oleškų centre, o vienas iš ten palaidotų vyrų – televizijoje dirbęs meistras Jurijus Bilis.

Svitlanai vienas savivaldybės darbuotojas pasakė, kad atpažino J. Bilį, atkasęs jo kapą. Apie J. Bilio palaidojimą papasakojo jo dukra Anastasija Bila, dabar gyvenanti Lvive, Ukrainos vakaruose. Dėdė jai pasakojo, kad kapas buvo apipiltas chloru ir kad kunigas sukalbėjo maldą.

Nežinoma, kiek kūnų buvo palaidota kartu su J. Biliu. A. Bila sakė, kad jos dėdė tikslaus skaičiaus nepasakė. Dabar jis gyvena okupuotame krašte ir į AP klausimus neatsakė.

Nors keli apklausti žmonės minėjo daugiau masinių kapaviečių nei ta, kurioje palaidotas A. Bilos tėvas, AP nepavyko nustatyti tikslaus tokių kapaviečių skaičiaus ir kiek žmonių jose palaidota.

Slaugytoja Svitlana pasakojo, kad Oleškuose vis dar slepiami įrodymai: dokumentai apie žuvusiuosius, sklypai, kuriuose jie palaidoti, nuotraukos, slapta surinkti mirties liudijimai.

Hermanas Haluščenka teigė, kad Rusijos kontroliuojamos Kachovkos užtvankos sugriovimas Chersono srityje įrodė, jog Maskvai nėra jokių „raudonų linijų“. Jis sakė, kad tai pateisina pastarosiomis savaitėmis Ukrainos vadovybės reiškiamą nerimą dėl galimo Rusijos sumanymo atakuoti atominę elektrinę ir apkaltinti tuo ukrainiečius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis žvalgybos pranešimais, praėjusią savaitę teigė, kad Rusijos kariai, siekdami imituoti išpuolį, ant kelių elektrinės blokų padėjo daiktus, panašius į sprogmenis. Dronų ir palydovų nuotraukose, kurias gavo naujienų agentūra AP, matyti kažkokie balti objektai ant elektrinės ketvirtojo bloko stogo, tačiau Ukrainos vadovai iki šiol negalėjo pateikti daugiau įrodymų.

Rusija kaltina Ukrainą Kachovkos užtvankos apšaudymu, o Kyjivas kaltina Maskvą susprogdinus užtvanką. Jos griūtis gegužės pabaigoje sukėlė humanitarinę krizę ir padarė didelę ekologinę žalą. Agentūros AP tyrimas parodė, kad Maskva turėjo priemonių ir motyvų įvykdyti išpuolį.

H. Haluščenka sakė, kad jis ir V. Zelenskis dar 2022 metų spalį išreiškė nerimą, kad rusai gali padėti minų ir susprogdinti Kachovkos užtvanką.

2022 metų kovą, pirmosiomis karo Ukrainoje savaitėmis, Rusija užgrobė Zaporižios atominę elektrinę, todėl susirūpinta, kad gali įvykti branduolinė avarija. Per pastaruosius metus Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą elektrinės apšaudymu.

Ukrainos karinė žvalgyba, nepateikdama įrodymų, jau keletą savaičių tvirtina, kad Rusija planuoja plataus masto provokaciją šalies pietryčiuose esančioje didžiausioje Europos atominėje elektrinėje.

Ukrainos karinės žvalgybos ataskaitose teigiama, kad Rusija padėjo minų ant atominės elektrinės stogo, o techninėse ir mašinų patalpose – nuotoliniu būdu valdomų ir įprastų prieštankinių minų.

AP kalbinti vaizdų ekspertai negalėjo nustatyti, kokie objektai matyti ant stogo.

Palydovinių vaizdų ekspertas Jeffrey'is Lewisas (Džefris Liuisas) iš Midlberio tarptautinių studijų instituto teigė, kad objektai tikriausiai buvo padėti ant bloko turbinų patalpos stogo, ir, jei paaiškėtų, kad tai bomba, mažai tikėtina, kad ji sprogusi padarytų didelę žalą reaktoriui.

Rusai, esą saugumo sumetimais, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pareigūnams suteikė tik ribotą prieigą. Agentūros vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) neseniai sakė, kad TATENA pagaliau gavo galimybę patekti į didesnę elektrinės teritorijos dalį, įskaitant aušinimo rezervuarą ir kuro saugyklas.

Ukrainiečiai teigė, kad šias teritorijos vietas užminavo rusai, tačiau TATENA nustatė, kad taip nebuvo, sakė R. Grossi. Agentūrai dar nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti elektrinės stogą.

H. Haluščenka pažymėjo, kad TATENA atstovai negalėjo patekti į visą objektą. „Taigi rusai leido... pamatyti tik tai, ką jie norėjo, kad [būtų] pamatyta, ir tai yra problema“, – sakė jis.

Londone vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijoje ukrainiečių ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad į šiuos preliminarius skaičius nėra įtraukti nuostoliai žemės ūkiui, infrastruktūrai, gyvenamiesiems pastatams ir pačios elektrinės atstatymo išlaidos.

Kyjivas kaltina Maskvą įvykdžius ekologinį nusikaltimą dėl Dniepro upėje esančios užtvankos susprogdinimo.

Rusija šiuos kaltinimus neigia.

„Kiekvieną dieną Rusija pridaro naujų nuostolių Ukrainai“, – teigė D. Šmyhalis.

Anot jo, bendros Ukrainos atstatymo išlaidos dar padidės, ypač po Kachovkos užtvankos sugriovimo.

Pasaulio banko (PB) vertinimu, neatidėliotini Ukrainos poreikiai atlyginti žiaurių mūšių padarytą žalą siekia 14 mlrd. dolerių (12,82 mlrd. eurų).

Agentūrai pateiktose nuotraukose, kaip atrodo, užfiksuotas sprogmenų prikrautas automobilis ant Kachovkos užtvankos, o du pareigūnai sakė, kad toje užtvankos vidaus patalpoje, kur, Ukrainos teigimu, buvo užtvanką sugriovusio sprogimo epicentras, būta rusų karių.

Rusijos gynybos ministerija kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Griuvus užtvankai kilo žmonių aukų pareikalavęs potvynis, padaryta didžiulė žala pasėliams ir aplinkai. Ukrainos kariuomenės vadai sako, kad užtvankos griūtis taip pat sugriovė kai kuriuos jų planus dėl rusų pozicijų užėmimo per neseniai pradėtą kontrpuolimą.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl užtvankos sugriovimo, bet įvairūs rusų pareiškimai, pavyzdžiui, kad į užtvanką pataikė raketa, nepaaiškina, kodėl sprogimas buvo toks stiprus, kad jį užfiksavo regiono seismografai.

Laikas, kai griuvus užtvankai kilo potvynis, Rusijai buvo naudingas, nors jos kontroliuojami Ukrainos rajonai taip pat buvo paveikti, o pasekmės galbūt yra didesnės, nei tikėtasi.

Kachovkos užtvankos rajone Dnipro upe eina fronto linija tarp rusų ir ukrainiečių pajėgų, o pačią užtvanką kontroliuoja rusai.

Du ukrainiečių kariuomenės vadai, tuo metu buvę tame rajone, bet skirtingose jo vietose, AP sakė, kad potvynio vanduo greit užliejo ir jų, ir rusų pozicijas, sunaikino įrangos. Dėl to ukrainiečiams teko iš naujo planuoti veiksmus.

Vienas vadų kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Jie... siekė sutrikdyti mūsų tiekimo grandines, apsunkinti mums persikėlimą per Dniprą.

„Tai įprasta praktika – užminuoti [vietas] prieš atsitraukimą, – sakė kitas iš vadų, Ilja Zelinskis. – Jie... siekė sutrikdyti mūsų tiekimo grandines, apsunkinti mums persikėlimą per Dniprą.“

Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos kariuomenė praneša apie tam tikrus neseniai pradėto kontrpuolimo laimėjimus.

Galingas sprogimas

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats netiesiogiai pripažino, kad jo pajėgos įgijo pranašumą, nors ir toliau neigė Rusijos atsakomybę: „Tai gali skambėti keistai, bet vis dėlto. Deja, tai sutrikdė jų kontrpuolimą toje teritorijoje.“

Kalbėdamas prieš karinių korespondentų susitikimą, jis bravūriškai paaiškino, kodėl pavartojo žodį „deja“: Jis sakė: „Būtų buvę geriau, jei jie būtų puolę ten. (...) Mums geriau, nes jiems būtų labai blogai baigęsi, jei būtų ten puolę.“

Kachovka yra viena iš daugelio sovietmečio užtvankų palei Dnipro upę, kurios buvo pastatytos taip, kad atlaikytų didžiulę jėgą, prilygstančią tūkstančiams kilogramų sprogmenų. Jos buvo pastatytos po liūdnai pagarsėjusių Antrojo pasaulinio karo „užtvankų griovėjų“ reidų, per kuriuos buvo sunaikintos vokiečių užtvankos. Pavyzdžiui, Imperatoriškojo karo muziejaus archyvų duomenimis, 1943 metais sugriaunant Monės užtvanką, prireikė penkių 4,5 tonos sveriančių, specialiai pagamintų „šokinėjančių bombų“.

Manoma, kad Ukraina neturi nė vienos tokios galios raketos.

Londone įsikūrusio Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto tyrėjas Sidhartas Kaushalas (Sidhartas Kaušalas) sakė, kad ukrainiečiai, manoma, neturi jokių raketų, kurių naudingoji apkrova būtų didesnė nei maždaug 500 kilogramų.

Taip pat neatrodo patikima, kad ukrainiečių komandosai galėjo slapta įvežti tūkstančius kilogramų sprogmenų ir susprogdinti užtvanką, kurią iš vidaus ir iš išorės kelis mėnesius visiškai kontroliavo rusų kariai.

Dar dieną prieš statinio griūtį birželio 6 dieną rusai įrengė šaudymo pozicijas užtvankos mašinų salėje, kur, užtvankos sistemą valdančios agentūros „Ukrhydroenerho“ teigimu, įvyko sprogimas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar 2022 metų spalio mėnesį sakė, kad užtvanka buvo užminuota.

V. Zelenskis patvirtino, kad sprogimas, atrodo, nugriaudėjo toje vietoje, kur yra mašinų salė. Jis ir vienas su žvalgybos informacija susipažinęs amerikiečių pareigūnas patvirtino, kad Rusijos pajėgos ten buvo įsitvirtinusios jau kurį laiką. Amerikietis kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti slaptą medžiagą.

Automobilis su sprogmenimis

Amerikiečių analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW), stebintis Rusijos veiksmus Ukrainoje nuo pat karo pradžios, įvertino, kad „įrodymų, argumentų ir retorikos pusiausvyra rodo, jog rusai tyčia sugadino užtvanką“.

Kelias dienas prieš vienintelį sprogimą Ukrainos karinių dronų vaizdo įrašuose buvo matyti dešimtys rusų karių, įsikūrę ant Dnipro kranto, kurie atsipalaidavę vaikščiojo pirmyn ir atgal prie užtvankos be jokios priedangos – tai rodė, kad jie yra įsitikinę, jog kontroliuoja teritoriją ir ypač strategiškai svarbią užtvanką.

Gegužės 28 dieną pasirodžiusiose nuotraukose, padarytose iš Ukrainos dronų ir kurias gavo AP, matyti ant užtvankos stovintis automobilis, kurio stogas perpjautas ir matomos didžiulės statinės, viena iš jų su, kaip atrodo, prie viršaus pritvirtinta mina ir kabeliu, vedančiu į Rusijos kontroliuojamą upės pusę. Neaišku, kiek laiko automobilis stovėjo.

Vienas Ukrainos specialiųjų pajėgų komunikacijos pareigūnas, kuris taip pat pastebėjo, kad automobilis buvo užtaisytas, sakė, kad, jo manymu, buvo siekiama dviejų tikslų: sustabdyti bet kokį ukrainiečių judėjimą link užtvankos ir sustiprinti planuotą sprogimą, kuris įvyko mašinų salėje, bei sunaikinti užtvankos viršų. Pačios automobilyje padėtos bombos nebūtų pakakę užtvankai sugriauti. Pareigūnas kalbėjo laikydamasis anonimiškumo sąlygos.

2 val. 54 min. vietos ir Lietuvos laiku Norvegijos seisminiai monitoriai užfiksavo beveik 2 balų stiprumo sprogimą. Palyginimui, katastrofiško sprogimo Beiruto uoste, nusinešusio daugybę žmonių gyvybių ir sukėlusio didelius nuostolius, metu užfiksuotas 3,3 balo smūgis pagal seisminę skalę, o sprogimo metu buvo panaudota mažiausiai 500 tonų sprogmenų.

Iš karto po užtvankos griūties kai kurie ekspertai pastebėjo, kad statinys buvo avarinės būklės, o tai galėjo lemti griūtį. Tačiau labiausiai akivaizdžiai nesutvarkyta vieta – kelio sankasos atkarpa netoli krašto, kur Rusijos pajėgos praėjusį rudenį detonavo sprogmenis, kad užblokuotų ukrainiečių puolimą – dar buvo nepažeista praėjus kelioms dienoms po to, kai sugriuvo didžioji dalis likusios užtvankos.

Ukrainos žvalgybos tarnyba paviešino perimtą pokalbį, kuriame, kaip teigiama, kalbėjo rusų karys su kitu asmeniu ir kuriame karys sakė, kad „ten buvo mūsų sabotažo grupės. Jie norėjo sukelti išgąstį dėl užtvankos. Tai ne visai pavyko pagal planą“.

JT: Rusija tebeblokuoja pagalbą dėl Kachovkos užtvankos griūties nukentėjusiems žmonėms

Jungtinės Tautos sekmadienį apkaltino Rusiją toliau blokuojant humanitarinės pagalbos teikimą į Maskvos kontroliuojamus Rytų Ukrainos rajonus, kuriuos paveikė Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūtis.

Birželio 6 dieną griuvus užtvankai buvo užlietos didžiulės teritorijos Ukrainos Chersono srityje – ir Kijyvo, ir Maskvos kontroliuojamose jos dalyse. Dėl potvynio turėjo bėgti tūkstančiai žmonių, nuogąstaujama dėl ekologinės katastrofos.

„Rusijos... vyriausybė iki šiol atmeta mūsų prašymą leisti pasiekti jos laikinai karinėmis priemonėmis kontroliuojamus rajonus“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos koordinatorės Ukrainai Denise Brown (Denis Braun) pareiškime.

„JT ir toliau darys visa, ką gali, kad pasiektų visus žmones, taip pat ir tuos, kas kenčia dėl neseniai įvykdyto užtvankos sugriovimo, kam skubiai reikia gyvybes gelbstinčios pagalbos, nesvarbu, kur jie yra“, – sakė D. Brown.

„Raginame Rusijos valdžią vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – pridūrė koordinatorė.

Šeštadienį pareigūnai Rusijos kontroliuojamuose rajonuose paskelbė, kad dėl užtvankos griūties žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 29, o Kyjivas nurodė, kad jo kontroliuojamose teritorijose žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 16 ir kad dar 31 žmogus laikomas dingusiu.

Kyjivas kaltina Maskvą susprogdinus ant Dnipro upės pastatytą Kachovkos užtvanką. Rusija kaltina Ukrainą.

Dėl Dnipro upės užtvankos susprogdinimo Kyjivas kaltina Rusiją, o pastaroji kaltina Ukrainą.

„Žuvo šešiolika žmonių: 14 – Chersono srityje ir du – Mykolajivo srityje. Trisdešimt vienas žmogus tebėra dingęs be žinios“, – sakė Ukrainos vidaus reikalų ministerija, Rusijai paskelbus apie 29 žuvusiuosius jos kontroliuojamose teritorijose.

„Deja, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 29“, – sakė Rusijos okupuotos Chersono srities administracijos vadovas Andrejus Aleksejenka. Anksčiau Rusija teigė, kad po Dnipro užtvankos griūties žuvo 17 žmonių.

Birželio 6-ąją buvo sugriauta Rusijos kontroliuojama Kachovkos užtvanka, esanti palei fronto liniją Chersono regione. Tai sukėlė baimę dėl humanitarinės ir ekologinės katastrofos, o tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti.

Šį potvynį prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio.

Ukraina kaltina Rusiją susprogdinus užtvanką Dniepro upėje, o Maskva teigia, kad objektą apšaudė Kyjivas.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė, kad pietinėse Chersono ir Mykolajivo srityse buvo užtvindyti 77 miestai ir kaimai.

I. Klymenka sakė, kad Chersono srityje dingo 35 žmonės, tarp jų septyni vaikai.

Dėl potvynio Chersono srityje žuvo penki žmonės, o Mykolajivo srityje – vienas žmogus.

Iš viso iš namų abiejose srityse buvo evakuota 3 700 žmonių, priduriama ministro pranešime.

Teritoriją taip pat aplankė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas ir Tarptautinio baudžiamojo teismo atstovai, pranešė jo biuras.

„Tai didžiausia ekologinė katastrofa nuo Černobylio laikų, todėl mes tiriame ne tik karo nusikaltimą, bet ir ekologinį nusikaltimą“, – pareiškime sakė A. Kostinas.

„Padėtis labai sudėtinga“, – pridūrė jis.

Jis pažymėjo, kad buvo užlieta daug pavojingų objektų, įskaitant mažiausiai trejas kapines, naftos saugojimo terminalus ir sąvartynus.

Iš viso į Dniepro ir Juodosios jūros vandenis išsiliejo 450 tonų turbininės alyvos, sakė A. Kostinas.

Daugiau nei 170 prokurorų tiria užtvankos pralaužimą.

„Su mumis taip pat dirba kolegos iš Tarptautinio baudžiamojo teismo“, – sakė Ukrainos generalinis prokuroras.

Pasak „Ukrhydroenergo“, per dieną vandens lygis nukrenta daugiau nei vieną metrą, o nuo tada, kai buvo susproginta Kachovkos užtvanka, – daugiau nei 7 metrus.

„Vidutinis atoslūgis yra 4-5 centimetrai per valandą. Tai vyksta dėl sumažėjusio vandens rezervuaro slėgio. Tačiau šią situaciją sunku prognozuoti, todėl ją būtina toliau stebėti“, – pareiškė „Ukrhydroenergo“.

Pranešama, kad šiuo metu specialistai intensyviai dirba, kad atkurtų energetikos sistemos pusiausvyrą ir užtikrintų vandens tiekimą vietos gyventojams.

Pasak „Ukrhydroenergo“, po to, kai buvo susprogdinta Kachovkos užtvanka Dnipro upės dalyje, kuri maitina Severo-Krymskio kanalą, pastebimi seklėjimo požymiai.

Anksčiau šią savaitę susprogdinus Kachovkos užtvanka, buvo užtvindyta dešimtys gyvenviečių ir evakuota tūkstančiai vietos gyventojų.

Šeštadienį Chersono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas nurodė, kad vandens lygis palaipsniui slūgsta, o užlietų teritorijų mažėja.

Tačiau, pasak jo, padėtis išlieka sudėtinga.

„Dešiniajame krante tebėra užlietos 35 gyvenvietės, 3 763 namai yra po vandeniu, tačiau vanduo pamažu atslūgsta“, – teigė Chersono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Ankstyvą antradienio rytą Kachovkos užtvankos susprogdinimo sukeltas potvynis privertė bėgti tūkstančius žmonių, sutrikdė vandens tiekimą ir sukėlė baimę, kad įvyks ekologinė ir humanitarinė katastrofa.

Dešiniajame krante tebėra užlietos 35 gyvenvietės, 3 763 namai yra po vandeniu, tačiau vanduo pamažu atslūgsta.

O. Prokudinas sakė, kad per penktadienį vandens lygis jo regione nusileido nuo vidutiniškai 5,38 m iki beveik 5 m.

Jis teigė, kad iš Chersono srities buvo evakuoti 2 588 žmonės.

Anksčiau penktadienį Jungtinės Tautos į regioną išsiuntė humanitarinės pagalbos konvojų, rašoma administracijos pranešime.

O. Prokudino kolega Mykolajivo srityje Vitalijus Kimas sakė, kad vandens lygis ten taip pat pradėjo kristi.

Ukrainoje labai pablogėjo humanitarinė padėtis

Humanitarinė padėtis Ukrainoje smarkiai pablogėjo, palyginti su padėtimi prieš Kachovkos užtvankos griūtį, penktadienį perspėjo Jungtinių Tautų vyriausiasis pagalbos pareigūnas.

Generalinio sekretoriaus pavaduotojas Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) sakė, kad geriamojo vandens reikia nepaprastai dideliam skaičiui – 700 000 – žmonių, ir perspėjo, kad dėl potvynių Naujojoje Kachovkoje beveik neišvengiamai sumažės grūdų eksportas, pakils maisto kainos visame pasaulyje, o milijonai skurstančiųjų turės mažiau maisto.

„Tai didžiulė problema, – teigė jis interviu naujienų agentūrai AP. – Tačiau tiesa yra ta, kad tai tik pradžia, kai pamatysime šio įvykio pasekmes.“

Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūtis ir jos rezervuaro ištuštėjimas Dnipro upėje trečiadienį dar labiau padidino regiono, kuris daugiau nei metus kenčia nuo artilerijos ir raketų atakų, kančias.

Ukraina kontroliuoja vakarinį Dnipro krantą, o Rusijos pajėgos – žemą rytinį krantą, kuris yra labiau pažeidžiamas potvynių. Užtvanka ir rezervuaras, būtini gėlo vandens tiekimui ir drėkinimui pietų Ukrainoje, yra Chersono regione, kurį Maskva neteisėtai aneksavo rugsėjį ir okupavo per pastaruosius metus.

M. Griffithsas sakė, kad Jungtinės Tautos, daugiausia per pagalbos Ukrainai grupes, pasiekė 30 000 žmonių Ukrainos kontroliuojamose užtvindytose teritorijose. Jis teigė, kad kol kas Rusija nesuteikė galimybės JT padėti potvynio aukoms jos kontroliuojamose teritorijose.

M. Griffithsas sakė, kad trečiadienį susitiko su Rusijos ambasadoriumi JT Vasilijumi Nebenzia ir paprašė Rusijos valdžios „suteikti galimybę mūsų komandoms Ukrainoje vykti per fronto liniją, kad jos galėtų teikti pagalbą ir paramą... ukrainiečiams tose teritorijose“. Jis pridūrė: „Tikiuosi, kad tai bus padaryta.“

Anot jo, reagavimas į ekstremalias situacijas yra labai svarbus siekiant išgelbėti žmonių gyvybes, „tačiau už to slypi didžiulė problema, susijusi su tinkamo geriamojo vandens trūkumu 700 000 žmonių“ tiek Ukrainos, tiek Rusijos kontroliuojamose upės pusėse.

Jis pridūrė, kad taip pat užtvindyta svarbios žemės ūkio paskirties žemės ir kyla problemų dėl aušinimo vandens tiekimo iš užtvankos Zaporižios atominei elektrinei, didžiausiai Europoje.

Be to, M. Griffithsas pažymėjo, kad vandenys taip pat prasiveržė ant teritorijų, kuriose nuo karo laikų liko sausumos minų, „ir mes neabejotinai pamatysime, kad šios minos plūduriuoja ten, kur žmonės jų nesitiki“, keldamos grėsmę suaugusiesiems ir ypač vaikams.

„Taigi, tai yra daugybė problemų, pradedant nuo to, kad žmonės galėtų išgyventi šiandien, ir baigiant tuo, kad jiems būtų suteiktos tam tikros rytojaus perspektyvos“, – teigė jis.

Anot M. Griffithso, dėl plataus masto pasekmių beveik neišvengiama, kad JT pradės specialų kreipimąsi dėl didesnių pagalbos lėšų Ukrainai, kad ši galėtų susidoroti su visiškai naujais užtvankos griūties padariniais. Tačiau jis sakė, kad prieš paskelbdamas kreipimąsi nori palaukti keletą savaičių, kad pamatytų ekonominius, sveikatos ir aplinkosaugos padarinius.

M. Griffithsas teigė, kad jis ir JT prekybos vadovė Rebeca Grynspan (Rebeka Grinspan) taip pat siekia užtikrinti, kad būtų pratęsta Juodosios jūros regiono grūdų iniciatyva, dėl kurios Turkija ir JT tarpininkavo Ukrainai ir Rusijai praėjusių metų liepą, kad Ukrainoje būtų atidaryti trys Juodosios jūros uostai grūdų eksportui.

Šio susitarimo dalis – Rusijos ir JT pasirašytas memorandumas, kuriuo siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimui, dėl kurių Maskva ne kartą skundėsi, kad jie nevykdomi.

Pagrindinis Rusijos reikalavimas – vėl atidaryti vamzdyną tarp Rusijos Toljačio uosto prie Volgos upės ir Juodosios jūros, kuris buvo uždarytas nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Juo buvo tiekiamas amoniakas, pagrindinė trąšų sudedamoji dalis.

„Šio vamzdyno atidarymas ir amoniako tiekimas per Juodąją jūrą į pasaulio pietus yra mūsų visų prioritetas, – sakė M. Griffithsas. – Amoniakas yra esminis ingredientas pasauliniam maisto saugumui užtikrinti.“

Vėlų antradienį apšaudant vamzdyną buvo pranešta apie jo trūkimą, tačiau M. Griffithsas teigė, kad JT negalėjo to patvirtinti, nes vamzdynas yra karo zonos viduryje.

„Mes, žinoma, labai, labai tvirtai laikomės nuomonės, kad mums reikia kuo greičiau sutvarkyti šį objektą, – sakė jis. – Taigi tikėkimės, kad jis nebus labai stipriai pažeistas.“

Norvegijos žemės drebėjimų tyrimų centro NORSAR pranešimas, kuriame nepateikta jokios informacijos apie sprogimo priežastis, patvirtina prielaidas, kad hidroelektrinės užtvanka, esanti Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos zonoje, griuvo ne dėl žalos, padarytos per kelis mėnesius trukusį intensyvų bombardavimą.

Antradienį griuvus Kachovkos užtvankai, kilo didžiulis potvynis. Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą: Kyjivas teigia, kad Rusija iš vidaus susprogdino elektrinės konstrukcijas, o Maskva tvirtina, kad ukrainiečiai apšaudė užtvanką.

Vakarų šalys dėl užtvankos sugadinimo taip pat kaltina Rusiją.

„Esame įsitikinę, kad įvyko sprogimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė NORSAR aukšto rango pareigūnas Benas Dando (Benas Dandas).

Tyrimų centro duomenimis, sprogimas įvyko 2 val. 54 min. vietos laiku vietovėje, kurios koordinatės atitinka Kachovkos užtvankos koordinates.

NORSAR teigė, kad sprogimo stiprumas buvo nuo 1 iki 2 balų, tačiau dar reikia apskaičiuoti, kiek tonų trotilo galėjo tam prireikti.

„Tai nebuvo silpnas sprogimas“, – sakė B. Dando.

Sprogimas užfiksuotas Bukovinos stotyje Rumunijoje, maždaug už 620 km nuo jo vietos.

Dėl užtvankos griūties buvo užtvindyti Dnipro upės pakrantėse esantys miestai ir kaimai, įskaitant dalį Chersono miesto, tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti iš namų.

J. Borrellis:  už Kachovkos užtvankos sunaikinimą atsakinga Rusija

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) penktadienį pareiškė, kad viskas rodo, jog už Kachovkos užtvankos sunaikinimą, dėl kurio Maskva ir Kyjivas kaltina viena kitą, yra atsakinga Rusija.

Antradienį sunaikinus užtvanką, tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti iš namų, nes vanduo plūstelėjo į Dnipro upę, užtvindė dešimtis kaimų ir dalį Chersono bei sukėlė baimę dėl humanitarinės katastrofos.

„Užtvanka nebuvo bombarduota. Ji buvo sunaikinta sprogmenimis, įrengtais tose vietose, kur yra turbinos. Šią teritoriją kontroliuoja Rusija“, – Ispanijos visuomeninei televizijai sakė J. Borrellis.

Užtvanka nebuvo bombarduota. Ji buvo sunaikinta sprogmenimis, įrengtais tose vietose, kur yra turbinos. Šią teritoriją kontroliuoja Rusija

„Nebuvau ten, kad išsiaiškinčiau, kas tai padarė. Tačiau viskas rodo, kad jei tai įvyko Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, sunku patikėti, kad tai galėjo padaryti kas nors kitas“, – pridūrė jis.

„Bet kokiu atveju pasekmės Ukrainai yra siaubingos humanitariniu požiūriu dėl perkeltų žmonių ir aplinkosauginiu požiūriu, nes (užtvankos) sunaikinimas sukels ekologinę katastrofą“, – pridūrė jis.

Ukrainoje po Kachovkos užtvankos sprogimo kilus potvyniui žuvo mažiausiai penki žmonės ir 13 dingo be žinios, penktadienį socialiniame tinkle pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.

Užtvankos griūties sukeltas potvynis apima 600 kvadratinių kilometrų teritoriją, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius.

Maskvos paskirti pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje aplink sugriautą užtvanką per potvynį žuvo penki žmonės.

Rusija teigimu žuvo aštuoni žmonės

Rusijos paskirti pareigūnai pietinėje Chersono srityje penktadienį pranešė, kad dėl potvynio, kilusio sugriovus svarbią užtvanką, žuvo daugiau žmonių, ir teigė, kad vanduo gali kilti ilgiau nei savaitę.

„Deja, yra aukų... Jų skaičius išaugo iki aštuonių žmonių“, –  per „Telegram“ sakė Maskvos paskirtas Chersono gubernatorius Vladimiras Saldo ir pridūrė, kad vanduo, užtvindęs 22 273 namus 17-oje gyvenviečių, gali „kilti iki dešimties dienų“.