Tai BNS patvirtino jo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Pagal Seimo praėjusią savaitę priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų. 

Žvėrelių augintojų atstovai praėjusią savaitę teigė prašysiantys prezidento vetuoti jų verslą draudžiantį įstatymą, tačiau G. Nausėda pirmadienį pranešė, kad jį pasirašys, „nes jis atitinka mano principines nuostatas“.

Gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė pažymi, kad joks kitas įstatymas Lietuvoje nėra turėjęs tiek teigiamos įtakos gyvūnams.

„Tai, jog šiandien kailių fermos Lietuvoje uždraustos, yra žmonių, kuriems rūpi gyvūnai, nuopelnas. Kiekvienas, kuris ėmėsi veiksmų, kad kailių fermos būtų sustabdytos, gali džiaugtis, nes savo veiksmais pakeitė pasaulį“, – pranešime sakė G. Vaitkevičiūtė.

Anot jos, kailinių žvėrelių verslo draudimas kartu yra ir politinis laimėjimas Lietuvai, mat jis priimtas be Europos institucijų nurodymo.

Pagal įstatyną naikinamų ūkininkai savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau verslininkai skundžiasi, kad išmokos bus per mažos ir nepadengs patiriamų nuostolių.

Pataisos dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos.

Lietuva tampa 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.

„Kreipsimės į prezidentą“, ­­– BNS penktadienį teigė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša po asociacijos narių pasitarimo dėl Seimo sprendimo.

„Turi būti dokumentas su argumentais, kad jeigu prezidentą jie įtikins, jis juos ir galėtų naudoti kaip argumentus savo sprendimui“, – pridūrė jis.

Č. Tallat-Kelpša sakė, kad kreipimosi tekstas bus parengtas iki pirmadienio.

„Be abejo ginsime savo interesą. Neprašysime, kad pasirašytų. O kaip bus argumentai sudėlioti, net pats nežinau dar. Turi juristai per savaitgalį paruošti, kad pirmadienį kažkas būtų. Be abejo, pasakysime, kad kompensacijos nėra mūsų tikslas. Mūsų tikslas – darbas. Bet jeigu mums uždrausta dirbti, kompensacijos turi būti. Nenorime pasipinigauti“, – BNS kalbėjo Č. Tallat-Kelpša

Žvėrelių fermas valdančių įmonių asociacijos vadovas pripažįsta, kad sektoriaus įmonės dabar dirba nuostolingai dėl ekonomikos sunkmečio.

„Dirbame tam, kad sulauktume gerų laikų, o jeigu tie laikai nebeateis, kaip sako, kad niekas neperka, nebeįdomu kailiai, tada mes bankrutuosime ir nieko neprašysime, nei pagalbos, nei kompensacijų. Susitaikysime su tuo“, – sakė jis.

Jeigu prezidentas pataisas pasirašytų, kailinių žvėrelių fermų draudimas įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024-2026 metais bus pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka sieks 3 eurus už gyvūną, antrais – 2 eurus, o paskutiniais metais – 1 eurą.

Valstybė taip pat kompensuos išeitines išmokas darbuotojams bei padengs statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą, atliekų sutvarkymą. Jau uždarytos fermos į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.

Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.  

Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, numatančias fermų uždarymą, ketvirtadienį balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 25, o susilaikė 15 politikų.

Naikinamų fermų savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau dėl jų dydžio verslas reiškia priekaištus.

„Mes esame pasiekę tokią brandą, kad netęstume veiklos, kuri sukelia skausmą“, – prieš balsavimą sakė Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė, pabrėžusi, kad didžiausia kailių paklausa yra Rusijoje ir Kinijoje.

Tos pačios frakcijos narė Monika Ošmianskienė piktinosi, kad kanadinės audinėms būti ankštuose narvuose yra kančia, nes laisvėje jos gyvena po vieną ir prie vandens.

Pasak jos, kailių atsisako garsūs mados namai „Gucci“, „Armani“, „Versace“.

Mes esame pasiekę tokią brandą, kad netęstume veiklos, kuri sukelia skausmą.

 

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė narvuose esančių gyvūnų užmigdymą pavadino „sadistišku elgesiu“ su gyvūnais, o priimtomis pataisomis, anot jos, Lietuva parodo, kad netoleruoja žiauraus elgesio su gyvūnais.

„Laisvietė“ Morgana Danielė tvirtino, kad tokiu sprendimu Lietuva „užbaigia tuštybės erą“.

„Nešildo tie kailiniai, 21 amžiuje yra audinių, kurie juos pakeičia. Todėl palikime tą pseudoverslą atsilikusioms valstybėms“, – kalbėjo ji.   

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pabrėžė, kad išeičių dėl žvėrelių fermų, kurių būtinumo nėra, likimo buvo ieškoma dvi kadencijas ir rasti kompromisai.

„Tai yra pramoga ir prabanga, ko galime atsisakyti vardan aukštesnių vertybių“, – parlamentaras.

Gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė Seimo sprendimą pavadino istoriniu.

Nešildo tie kailiniai, 21 amžiuje yra audinių, kurie juos pakeičia. Todėl palikime tą pseudoverslą atsilikusioms valstybėms.

 

„Nuo šiol galime drąsiai sakyti, kad Lietuva yra šalis, kurioje gyvūnas vertas daugiau nei keli eurai, gauti iš jo kailio. Visa tai – žmonių, kuriems rūpi kenčiantys gyvūnai, nuopelnas“, – pranešime cituojama ji.

Tikisi prezidento veto

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas žvėrelių fermų savininkams patarė dėl tokio Seimo balsavimo nepergyventi, nes, pasak jo, po kitais metais vyksiančių rinkimų bus nauja dauguma ir pakeis sprendimą.

Kitas šios frakcijos narys Aurelijus Veryga piktinosi, kad numatytos menkos kompensacijos yra pasityčiojimas iš ilgus metus verslą puoselėjusių žmonių.

„Tas verslas niekur nedings, jis tik dings iš Lietuvos, persikels į kitas valstybes“, – tvirtino parlamentaras.

„Koks kitas sektorius bus, kurio bus imtasi?“ – teigė jis.  

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis išreiškė viltį, kad dėl per menkų numatytų kompensacijų prezidentas Gitanas Nausėda pataisas vetuos.

Jis taip pat piktinosi, kad „už verslo uždarymą“ balsavo žemės ūkio bei ekonomikos ir inovacijų ministrai Kęstutis Navickas ir Aušrinė Armonaitė.  

„Balsavimas buvo emocijos prieš argumentus“, – tvirtino Seimo narys.

Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika Seimo balsavimą pavadino „žvakės uždegimu dar vienai ūkio šakai“. 

Tas verslas niekur nedings, jis tik dings iš Lietuvos, persikels į kitas valstybes.

 

Verslas skundžiasi kompensacijomis

Į plenarinio posėdžio darbotvarkę kailinių žvėrelių fermų naikinimo klausimas buvo įtrauktas, nes Europos Komisijai notifikavo pataisas, kurioms Seimas po svarstymo jau yra pritaręs birželį. 

Kailinių žvėrelių fermų draudimas įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024-2026 metais bus pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka sieks 3 eurus už gyvūną, antrais – 2 eurus, o paskutiniais metais – 1 eurą.

Valstybė taip pat kompensuos išeitines išmokas darbuotojams bei padengs statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą, atliekų sutvarkymą. Jau uždarytos fermos į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.

Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas. 

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininką Česlovą Tallat-Kelpšą valstybės žadamos kompensacijos piktina.

„Jų negalima vadinti kompensacijomis, tai skaičius, kad nepasakyti, kad kompensacijų nėra. Kitose valstybės moka nuo maždaug 200 iki 500 eurų (už gyvūną – BNS)“, – BNS balsavimo Seime išvakarėse teigė jis. 

Pasak asociacijos vadovo pernai, Lietuvoje kailinių žvėrelių buvo išauginta apie 1 mln., o šiemet – apie 700-800 tūkstančių. 

Lietuvoje veikia beveik 40 kailinių žvėrelių fermų.

Lietuva tampa 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą. Priimtą įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Pataisos dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos

Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ pasidalino slapta filmuota medžiaga, kaip Lietuvos fermose elgiamasi su kailiams auginamais gyvūnais. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip darbuotojas prieš įmesdamas audinę į dujų kamerą, padaužo ją į sieną.

„Gyvūnai mėtomi, talžomi, gyvūnai nenori lysti į dujų kamerą, įsikabina nagais ir nenori būti įmetami. Tai, ką žvėrelių augintojai vadina „migdymu“, matome, kad gyvūnai neužmiega, jie draskosi ir kankinasi ir visa tai daroma dėl puošmenos“, – pasakojo VŠĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabriele Vaitkevičiūte.

Visą šią informaciją organizacija ruošiasi perduoti teisėsaugai ir nori, kad ši veikla būtų uždrausta. Kailių augintojai atkerta – jeigu norima uždrausti žvėrelių auginimą, reikia mokėti dosnias kompensacijas.

„Reikia daryti inventorizaciją, įvertinti kiekvieną ūkį individualiai, nes vienas ūkis naujesnis, o kitas senesnis“, – sakė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat- Kelpša.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iš pradžių valstybė buvo paskaičiavusi, kad už žvėrelį verslininkams mokės po eurą. Tačiau dabar žadamos dosnesnės išmokos.

„Pirmieji besitraukiantys gaus didžiausias sumas – 3 eurai už kiekvieną praeitų metų kailiuką. Antraisiais metais – 2 eurai. Trečiaisiais – 1 euras. Įsipareigojam finansuoti darbuotojų išeitines ir teritorijos sutvarkymą – infrastruktūros, kuri yra nereikalinga, ją demontuoti“, – akcentavo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Verslininkai atkerta, kad tiek neužtenka ir klausia, kur teisėti ūkininkų lūkesčiai – negautos pajamos.

„Nežinau tikslios sumos. Ūkiai yra investavę milijonus, o jie gaus dešimtis tūkstančių“, – sakė Č. Kelpša.

Seime po pateikimo pritarta uždrausti gyvūnų auginimą tik dėl kailių. Po savaitės laukia antras balsavimas. Tačiau yra nuomonių, kad uždraudę tokį verslą kenktume valstybei.

Ūkiai yra investavę milijonus, o jie gaus dešimtis tūkstančių.

„Priimant sprendimus be ekonominių pagrindimų, be skaičiavimų, be alternatyvų paieškos. Kas bus su tais gyvūnais, kurie dabar yra Lietuvoje? Greičiausiai jie išvažiuos į Latviją ar dar blogiau – į Baltarusiją, kur tokia veikla nėra draudžiama“, – akcentavo Seimo narys Kęstutis Mažeika.

„Tai yra ciklas. Šiandien ateis švelniakailiam, rytoj ateis vištoms, poryt – kiaulėms. Tai įdomu, iš ko Lietuva gyvens, ką Lietuva sukurs“, – teigė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Daugumoje Seimo frakcijų kailinių žvėrelių auginimo draudimas turi ir šalininkų, ir priešininkų.

„Jeigu po šio draudimo Lietuvoje nebus galima įsigyti jokių produktų iš kalio, tai yra tam tikra logika, bet taip nebus. Panaikiname konkurentus savo rankomis, panaikiname konkurentus užsienio augintojams“, – K. Mažeika.

„Tai yra per visą Lietuvą mažiau nei 300 darbo vietų, kai mes turim 22 tūkstančius laisvų darbo vietų šalyje. Tai nėra gerai apmokamos darbo vietos. Vidutinė alga, pas žvėrelių augintojus yra visada mažesnė nei Lietuvos vidutinė alga“, – sakė G. Vaitkevičiūtė.

Šalyse, kur yra uždrausta auginti kailinius žvėrelius, verslininkai sėkmingai persiorientavo ir dabar augina salotas, braškes arba žvėrelių auginimo fermos pavirto saulės energijos gaminimo fermomis.

„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė sako, kad skelbiami pirmą kartą taip aiškiai užfiksuoti vaizdai iš dujų kamerų. Visą medžiagą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ketinama perduoti teisėsaugai.

„Pirmą kartą taip aiškiai ir gerai nufilmuoti vaizdai iš dujų kamerų vidaus – kaip atrodo tai, ką žvėrelių augintojai vadina jų migdymu. Matome, kad gyvūnai neužmiega, draskosi, šokinėja, bando ištrūkti. Gyvūnai yra mėtomi, talžomi, tampomi, jie nenori lįsti į dujų kameras, įsikabina nagais į narvus, tada jie padaužomi, kad atsikabintų, tada metami į dujų kamerą“,– antradienį spaudos konferencijoje prie Seimo teigė „Tuščių narvų“ vadovė.

„Taip jie kankinasi 10 minučių, kartais ir ilgiau. Ir visa tai daroma dėl puošmenų – dėl bumbuliukų ar pakabukų ant raktų“,– pridūrė G. Vaitkevičiūtė.

Pasak jos, vaizdai buvo filmuojami 2019-2023 metais aštuoniose Lietuvos kailinių žvėrelių fermose Šiaulių, Kauno, Ukmergės, Mažeikių, Panevėžio ir kituose rajonuose.

G. Skaraitienės  / BNS nuotr.

G. Vaitkevičiūtės teigimu, šie nufilmuoti vaizdai netrukus bus perduoti teisėsaugai.

Ji taip pat akcentavo, kad žvėrelių fermose yra didelė darbuotojų kaita – per metus pasikeičia apie trečdalis žmonių, o jų atlyginimai yra mažesni nei vidutinis šalies uždarbis.

Taip jie kankinasi 10 minučių, kartais ir ilgiau. Ir visa tai daroma dėl puošmenų – dėl bumbuliukų ar pakabukų ant raktų.

„Daugiausia žmonių prieš tą žudymo sezoną ir išeina, nes negali matyti tų vaizdų“, – tvirtino „Tuščių narvų“ vadovė. 

Pasak jos, Lietuvoje veikia apie 40 kanadinių audinių fermų, 30-40 – šinšilų, jose dirba apie 300 žmonių.

„Tušti narvai“ ragina šalies gyventojus rašyti laiškus jų apygardose išrinktiems Seimo nariams, kad jie balsuotų už žvėrelių verslo draudimą.

Priešpaskutinis balsavimas Seime numatytas kitą savaitę, tada pataisos bus išsiųstos Europos Komisijos notifikavimui, o  pasibaigus šiai procedūrai, rudenį dėl pakeitimų vyktų galutinis balsavimas.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlo kailinių gyvūnų auginimą dėl jų kailio uždrausti nuo 2027 metų. Žvėrelių fermų savininkams, kurie nutrauks veiklą, 2024-2026 metais būtų mokamos kompensacijos: pirmais metais kompensacija būtų 3 eurai už gyvūną, antrais – 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras.

Komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienė teigimu, kompensacijos būtų skaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kiek žvėrelių fermoje buvo auginama prieš metus. Ji abejoja, ar jų augintojai, siekdami gauti didesnes kompensacijas, jų daugiau priveis.    

„Jeigu neturi kur realizuoti, neveisi. Jau dabar susimažinę tų gyvūnų yra. Veikia jau tik 38 fermos iš 100“, – teigė  A. Gedvilienė.   

Komitetas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui kompensacijas mokėti atsižvelgiant į turimų motininių žvėrelių skaičių, mokant už vieną po 500 eurų.

Kaip sakė vienas pataisų iniciatorių Andrius Palionis, tokio principo laikomasi kitose šalyse, kur atsisakoma žvėrelių fermų. 

Valstybė taip pat kompensuotų išeitines išmokas fermų darbuotojams bei padengtų statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą.

A. Gedvilienės teigimu, uždarytos fermos, nebevykdančios veiklos, į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, o jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.

Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.

A. Palionio teigimu, iš kompensacijų verslas galėtų grąžinti paskolas, jeigu turėtų likučių: „Verslas, imdamas paskolas, prognozavo veiklą ir pajamų struktūrą ir srautus“.

„Tuščių narvų“ žiniomis, šiuo metu kailių fermas uždraudė jau 19 Europos valstybių: Latvija, Estija, Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Šio sprendimo, be Lietuvos, vis dar nepriėmė tik Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.

Žemės ūkio rūmų teigimu, kailinių žvėrelių augintojų metinė apyvarta siekia apie 40 mln. eurų, arba apie 7 proc. visos Europos kailių rinkos.

„Lietuva užima labai stiprias pozicijas tarptautinėse rinkose kaip labai aukštos kokybės audinių odų ir kailių gamintoja, todėl turi konkurencinį pranašumą, lyginant su kitais pasaulinės rinkos dalyviais“, – nurodoma rūmų rašte Seimui. 

Žvėrelių šėrimui kasmet sunaudojamos daugiau kaip 48 tūkst. tonų skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių atliekų, kurias kitu atveju tektų utilizuoti. Žvėrelių auginimo metu sukauptas mėšlas naudojamas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio nėra kitų gyvūnų mėšle, tokiu būdu išvengiama taršos gaminant ir naudojant chemines trąšas, o kailinių gyvūnų liekanos panaudojamos biodujų gamyboje.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisomis grupė Seimo narių siūlo uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu Vyriausybė iš esmės pritarė pakeitimams, bet siūlo juos tobulinti numatant, kad veikla turėtų būti uždrausta nuo 2027 metų. Teigiama, jog tai verslui suteiktų daugiau laiko persiorientuoti, prisitaikyti prie situacijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pereinamasis laikotarpis suteikiamas, kad ir verslas galėtų persiorientuoti, o žmonės persikvalifikuoti. Be to, anot jos, Vyriausybės išvada parengta remiantis ne emocijomis, bet ir duomenimis apie šio verslo finansinius rezultatus.

„Kaip galima iš tų rezultatų, kurie dabar deklaruojami, įvertinti verslo nutraukimą tokiomis sumomis, kurios čia minėtos, man fantazijos trūksta. Faktas tas, kad yra objektyvūs duomenys, yra žmonės, kurie dirba tuose versluose, yra jų darbo užmokestis, kuris yra gana kuklus, bet darbo rinkos situacija yra tokia, kad turint tiek laisvų darbo vietų, tai 900 ar kelis tūkstančius žmonių ta rinka pajėgi įtraukti į kitas veiklas“, – posėdyje sakė premjerė.

Kaip galima iš tų rezultatų, kurie dabar deklaruojami, įvertinti verslo nutraukimą tokiomis sumomis, kurios čia minėtos, man fantazijos trūksta.

„Duodamas pereinamasis laikotarpis būtent tam, kad ir verslai galėtų persiorientuoti ir žmonės persikvalifikuoti, o finansiniai rezultatai nerodo, kad būtų to negausimo pelno tokios sumos, kokias čia paminėjo“, – pridūrė ji.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša posėdyje tikino, kad verslui, kuris gauna dešimtis ar net šimtą milijonų eurų metinių pajamų, numatyta tik 1 mln. eurų kompensacija nėra teisinga. 

„Nei nulis, nei vienas milijonas negali būti teisinga kompensacija verslui, kuris generuoja 50, 60, o kartais ir 100 mln. eurų per metus. Tai prasilenkia su Konstitucija ir nėra kalbos kol kas apie tikras ir teisingas kompensacijas“, – kalbėjo Č. Tallat-Kelpša. 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad žvėrelių auginimo verslo draudimas buvo numatytas šios Vyriausybės programoje, o už tai bus siūlomos 1 mln. eurų kompensacijos ir priemonės, kurios padės kurti kitus verslus.

„Pagrindiniai argumentai yra gyvūnų gerovė, tas buvo parašyta ir Vyriausybės programoje. (...) Yra siūloma skirti vieną milijoną eurų, bet tam ir yra numatytas ilgas pereinamasis laikotarpis, kad verslas pasirengtų alternatyvoms ir alternatyvoms sukurti kitus verslus, taip pat yra ir bus numatytos papildomos priemonės“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė K. Navickas.

Žemės ūkio ministerija teigia, kad rengdama pasiūlymus ji rėmėsi 2022 metais įmonės „Smart Continent LT“ atliktu kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimu.

Jis parodė, kad kailinių žvėrelių laikytojai Lietuvoje labai skirtingi, jų laikomų žvėrelių skaičius taip pat įvairus, skiriasi ir infrastruktūra, todėl verslo uždarymo išmoka siejama su žvėrelių skaičiumi. Pavyzdžiui, Danijoje laikytojui skirta vienkartinė 10 tūkst. eurų išmoka – čia vidutinis ūkis 2018 metais laikė 12,9 tūkst. žvėrelių, todėl vienam žvėreliui teko vidutiniškai 0,8 euro išmoka.

Šių metų sausio 1-ąją 75 audinių bandose Lietuvoje buvo laikoma beveik 1,2 mln. audinių, todėl, remiantis Danijos pavyzdžiu, bendra vienkartinė kompensacija už verslo uždraudimą siektų apie 1 mln. eurų.

Kompensacijos dydį siūloma nustatyti pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių paskutiniaisiais metais prieš įstatymo priėmimą, už vieną žvėrelį išmokant 1 eurą, o mokėjimus pradedant nuo 2024 metų. Įmonėms, gavusioms lengvatines valstybės paskolas, kompensacijos būtų išmokamos tik visiškai jas grąžinus.

„Projektas pradėtas po didžiulio spaudimo Lietuvoje skleidžiant netiesą apie padėtį Lietuvos ūkiuose, ta netiesa ėjo ir toliau per visą svarstymą“, – pridūrė Č. Tallat-Kelpša. 

Žemės ūkio rūmų vadovas Sigitas Dimaitis siūlė klausimą atidėti iki 2026 metų, kai jis bus svarstomas Europos Sąjungos lygiu.

Pasak ŽŪM, nuo 2024 metų sausio žvėrelių augintojai nebegalėtų pasinaudoti parama iš nacionalinių ir Europos Sąjungos lėšų, todėl Vyriausybės išvadoje Seimui teigiama, kad būtina nustatyti terminą, nuo kurio valstybės parama verslui neteikiama.

Ministerijos pateikiamais Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, audinių kailių eksportas 2012–2021 metais svyravo, tačiau matoma bendra jo mažėjimo tendencija. Audinių odų kaip žaliavos eksportas nuo 2013 iki 2021 metų sumažėjo 56 procentais.

Nuo 2018 metų buvusių 138 bandų ir jose laikytų 2,2 mln. kailinių žvėrelių skaičius šių metų pradžioje sumažėjo atitinkamai iki 75 ir 1,2 mln. Pernai, palyginti su 2018 metais, verslo pelnas sumažėjo 32,4 procento.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas sako, kad kailinių žvėrelių verslui metami kaltinimai yra melagingi ir nepagrįsti.

„Kaltinimai, kurie metami kailinių vėrelių šakai, yra nepagrįsti, melagingi, išpūsti, iš musės padaromas dramblys, bandoma paveikti informacija politikus, daugybę žmonių neteisingai informuoti“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė A. Baravykas.

„Esame įsitikinę, kad gyvulių augintojai turi būti gerbiami už tai, ką jie daro, o ne turi būti juodinami, demonizuojami, bandomi išstumti į moralinį uždarbį. Šitas reiškinys tęsiasi keletą metų. Jie visą laiką Lietuvos valstybėje augino kailius, tai buvo ir yra legali veikla, kurią šiandien bando įstatymu uždrausti Lietuvos Vyriausybė. Mes nesuprantame, kaip žemės ūkio ministras gali siūlyti tokį dalyką“, – pridūrė jis.

A. Baravykas teigė, jog Vyriausybės planai yra netoleruotini, o ūkininkai – negirdimi.

Algis Baravykas. L. Balandžio / BNS nuotr.

„Bandome pasakyti, kad reikėtų nuvažiuoti į fermas, įsitikinti, ar tas srautas negatyvios informacijos, kuris skleidžiamos apie gyvūnų augintojus, yra pagrįstas“, – sakė jis.

Kaltinimai, kurie metami kailinių vėrelių šakai, yra nepagrįsti, melagingi, išpūsti, iš musės padaromas dramblys, bandoma paveikti informacija politikus, daugybę žmonių neteisingai informuoti.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas pabrėžė, kad jeigu nusprendžiama uždrausti šį verslą, jo atstovams turi būti teisingai atlyginta.

„Bent jau turėtų Vyriausybė, gerbdama savo augintojus, suskaičiuoti kompensaciją, kuri atitiktų to verslo vertę. Šiandien tuo irgi manipuliuojama, nes visuomenė tarsi įtikinta, kad ši verslo šaka išstumta į moralines paraštes ir jose tarsi nereiktų kompensuoti. Ta kompensacija, kurią numatė ministerija, – vienas euras už vieną sunaikintą gyvūną, yra visiškas pasijuokimas, patyčios iš kailinių žvėrelių augintojų ir to neturėtų būti“, – sakė jis.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša teigė, kad šią verslo šaką į užribį stumia organizacija, pasinaudodama žmonių emocijomis.

„Tas prasidėjo gal prieš septynerius metus, kai atsirado organizacija, „pagimdyta“ užsienio organizacijų, kurios jau daug metų veikia, kurios labai profesionaliai, per žmogaus emociją veikia ir taip nuolat, stabiliai tik jei kalba apie žvėrininkystę, būtinai parodomi baisūs vaizdai ir tai tapo įprasta. Nenurodoma, iš kur jie paimti, tie vaizdai dažniausiai būna įstatymo pažeidimai, kriminalinis, žiauraus elgesio su gyvūnais pavyzdys. Tas, kas nufilmavo, turėtų imtis priemonių, bet paprastai to nėra“, – spaudos konferencijoje sakė Č. Tallat-Kelpša.

Česlovas Tallat-Kelpša. L. Balandžio / BNS nuotr.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad kuriamas precedentas, kai verslas gali būti uždraustas daliai visuomenės reikalaujant ir kitai daliai visuomenės pritariant.

„Ar tai būtų kailinių verslas, ar bet koks kitas verslas, natūralu, jei visuomenė nusprendžia kažką iš kažko atimti, kompensacija turi būti. Tai, ką šiandien girdime, yra labai pavojingas žaidimas dėl paprastos priežasties, – vienas dalykas, yra tai, kad atskiros šakos uždaromos ir kitą dieną galime imtis kito verslo, nes mums pasirodys, kad tai galbūt nėra mums priimtina“, – spaudos konferencijoje sakė M. Dubnikovas.

Marius Dubnikovas. L. Balandžio / BNS nuotr.

„Antras dalykas, pavojingas žaidimas, kai numatomas pereinamas laikotarpis ir sakoma, kad reikia mažiau kompensuoti, nes aš tau pasakau, kad iš anksto žinote, kad verslas uždaromas“, – pridūrė jis.

M. Dubnikovas taip pat sakė, kad jeigu norima atsisakyti verslo, dėl to turi susitarti didelė dalis visuomenės, o ne interesų grupė. Jis taip pat kalbėjo, kad nutarus uždrausti verslą būtina tinkamai atlyginti.

Tai, ką šiandien girdime, yra labai pavojingas žaidimas dėl paprastos priežasties.

„Yra verslas, žmonės, dažnai šeimos verslas, kuris vystytas daug metų, ir jeigu uždaromas, turime kompensuoti. Ne tik verslininkai užsiima kailiniais žvėreliais, bet ir žmonės, kurie šeria žvėrelius, prižiūri, valo gardus, tai ta dalis visuomenės taip pat bus pažeidžiama, jiems taip pat turėsime kompensuoti – išeitinės pašalpos, kai žmogus netenka darbo, bedarbio pašalpa, trečias dalykas, žmogus turi užsiimta kažkokia veikla, jam reikės persikvalifikuoti“, – sakė M. Dubnikovas.

„Ir ketvirta, kalbame apie žemės ūkį, jis vyksta ne miesto centre, o regionuose, kur iš esmės trūksta darbo vietų, trūksta pajamų šaltinių ir pajamų centrų“, – pridūrė jis.

Žemės ūkio ministerija nurodo, kad bendra vienkartinės kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma siektų apie 1 mln. eurų, o už vieną kailinį žvėrelį – 1 euras.

„Tai yra absurdas, visi supranta, kad verslo pramonės šaka nekainuoja 1 mln., kalbame apie ūkius, kur investuota milijonais eurų į vieną vienetą, o ne į šaką. Tai reiškia, kainos bus pakankamai aukštos“, – sakė M. Dubnikovas.

Č. Tallat-Kelpša teigė, kad kai kuriose valstybėse, uždraudus šį verslą, kompensacijos siekė 300-500 eurų už patelę.

„Kokia sistema bebūtų, valstybės, kurios kompensavo, suvedant į veislinę patelę nuo 300-500 eurų už patelę, Danija skaičiavo 10 metų vidurkį. (...)  Vertina kiekvieną ūkį individualiai, negautų pajamų dydį, kompensuoja turto likutinę vertę ir įsipareigoja savo sąskaita fermas nugriauti, utilizuoti ir grąžinti ūkininkui švarią žemę, kurią galėtų arti ir sėti. Jau nekalbu apie socialinius dalykus, žmonių išmokos, darbuotojams, kurie prarado darbą, perkvalifikavimo išlaidos.“, – sakė augintojų atstovas.

Kailinių žvėrelių verslo ateitį Vyriausybė svarstys trečiadienį posėdyje.

Grupė Seimo narių įregistravo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į ūkininkų įsipareigojimus ir numatant kompensacijas už veiklos nutraukimą.

Siūloma, kad gyvūnų laikytojai, užsiimdami komercine veikla dėl tikslo gauti ar parduoti kailius, turėtų šią veiklą baigti iki 2025 metų pabaigos.

Tuo metu ŽŪM siūloma iš esmės pritarti pakeitimams, bet juos tobulinti, numatant, kad veikla turėtų būti uždrausta nuo 2027 metų sausio 1 dienos. Anot ministerijos, tai verslui suteiktų daugiau laiko persiorientuoti į kitas veiklas, prisitaikyti prie situacijos.

Lėšos kompensacijoms už verslo uždraudimą būtų skiriamos iš ŽŪM asignavimų, jų mokėjimus pradedant nuo 2024 metų.

ŽŪM pateikiamais Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, audinių kailių eksportas 2012–2021 metais svyravo, tačiau matoma bendra jo mažėjimo tendencija. Audinių odų kaip žaliavos eksportas nuo 2013 iki 2021 metų sumažėjo 56 procentais.

Nuo 2018 metų buvusių 138 bandų ir jose laikytų 2,2 mln. kailinių žvėrelių skaičius šių metų pradžioje sumažėjo atitinkamai iki 75 ir 1,2 mln. Pernai, palyginti su 2018 metais, verslo pelnas sumažėjo 32,4 procento.

– Ar sulaukėte kokio nors atsakymo iš ministerijos?

– Pastaruoju metu atsakymo nesulaukėme. Kai kalbamės telefonu su kai kuriais darbuotojais, atsakymų konkrečių nebūna. Esminė situacija – ruošiama išvada, kurią ŽŪM turėjo pateikti jau prieš trylika mėnesių, kad Seimas galėtų toliau svartyti klausimą. Kada išvada bus – atsakymo nėra.

– Kodėl tai svarbu? Kaip vertinate situaciją, kai Lietuvoje kol kas kailinių žvėrelių fermos nestabdomos?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gyvūnų auginimas dėl kailio iš esmės yra labai žiaurus, procesas irgi labai žiaurus. Gyvūnai laikomi tokiuose narvuose, kad, jeigu juose būtų uždaryta katė ar šuo, žmogus būtų nubaustas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Gyvūnai tuose narvuose būna visą gyvenimą. Nužudomi irgi žiauriai – uždusinami dujų kamerose. Visa tai daroma dėl papuošaliuko, bumbuliuko. Tai seniai nereikalinga. Dabar Lietuva viena iš paskutiniųjų šalių, vis dar neuždrausi šio verslo.

– Apie kokius gyvūnus šnekame? Kodėl nekalbama apie mažesnius gyvūnus ir jų priežiūrą?

– Turime keistą santykį, kad labiau gaila šuns ir katės nei audinės ar šinšilos. Žmonės ne visada žino, kaip tie gyvūnai laikomi, kai sužino ir pamato, tada viskas pasikeičia. Ministerija, mano žiniomis, sulaukia daug laiškų iš piliečių, kuriems rūpi, kad šios fermos būtų uždarytos.

– Kaip manote, šiuo atveju pokytis įvyktų tik tada, jei daugiau piliečių kreiptųsi?

– Geras klausimas. Įdomu, kad institucija vykdytų jai paskirtą užduotį, reikia vykdyti kampaniją. „Tušti narvai“ oficialiai kreipėsi į ministrą, daro kampaniją. Kaip gali būti, kad kelių puslapių dokumentas rašomas jau keturiolika mėnesių...

Turime keistą santykį, kad labiau gaila šuns ir katės nei audinės ar šinšilos.

– Tai draudimas, kuris turėtų įsigalioti?

– Ne. Išvada dėl draudimo. Paskui, kai išvada bus pateikta, Seimas galės svarstyti. Ne ministerija turi svarstyti, o Seimas.

– Ministerija tik turi pateikti išvadą, kurios neparašė jau visus metus?

– Taip. Šiuo metu paskutinis jų variantas – trys puslapiai su trupučiu ir tai trunka padaryti jau 436 dienas, ir tai dar negalutinis variantas.

– Kodėl taip vyksta? Juk tai nėra pirmas sprendimas. Kodėl vilkinama?

– Reikia suprasti, kad kailių fermeriai yra jų lobistai, daro spaudimą. Pamatėme per keturiolika mėnesių iš ministerijos vidaus bandymų trukdyti pasirašyti išvadą, kaip ją mato Vyriausybė, ministerijos vadovybė. Iš pradžių tai buvo kailininkų raštų žodžiais parašyta išvada – žodis žodin. Tai buvo bandoma prakišti kaip oficialių mūsų valstybės dokumentą. Ar taip turėtų būti? Lobistai turi sau patys rašyti išvadas? Ne. Tai daroma iš ministerijos vidaus jau ne kartą.

– Kokios perspektyvos galėtų laukti, jūsų nuomone, ateityje kalbant apie šį sprendimą?

– Galimai jis ir yra vilkinama tų, kas palaiko kailinių žvėrelių industriją, nes parlamente yra valia uždrausti šį verslą, yra pakankamai parlamentarų. Šis projektas buvo pateiktas Seime 2021 m. lapkričio 23 d. 78 balsavo už, 9 – prieš, 28 – susilaikė. Dauguma, kuri galėtų balsuoti už įstatymų priėmimą, yra.

Parlamentas antradienį po pateikimo 78 Seimo nariams buvus už, devyniems balsavus prieš ir 28 susilaikius pritarė tokioms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Pataisas su grupe kolegų inicijavusi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė konservatorė Aistė Gedvilienė teigė, jog kailinių gyvūnų fermų uždarymas yra etikos klausimas.

„Daugybė oponentų kalba apie tai, kad jei šiandien atsisakome kailinių žvėrelių fermų, tuoj ateis laikas vištoms, kiaulėms, karvėms, arkliams ir visa kita. Bet reikia atskirti du dalykus – gyvūnų auginimas dėl mėsos, tai yra privalomojo produkto, ir gyvūnų auginimas dėl prabangos prekės, t. y. dėl kailio“, – pristatydama projektą sakė A. Gedvilienė.

„Man atrodo, šiais laikais, kai turime daug priemonių, kuo pakeisti kailį, mes tikrai galime atsisakyti žiauraus elgesio su gyvūnais. Tai turi būti mūsų valstybės pozicija, tai yra etinis klausimas“, – pažymėjo komiteto vadovė.

Jos pateiktais duomenimis, šiuo metu kailinių žvėrelių fermose šalyje dirba apie 570 žmonių, jų vidutinis atlyginimas siekia 1048 eurus iki mokesčių.

Parlamentarė teigė, jog Lietuvoje trūkstant darbo jėgos šie žmonės nesunkiai ras kitus darbus: „Šią dieną, kai turime problemą su darbo jėga, tikrai tie žmonės, būdami darbštūs ir norėdami dirbti, ras kitas darbo vietas“.

20 Seimo narių ir valdančiųjų ir opozicijos frakcijų pateiktos pataisos nustatytų, kad ūkinė veikla laikant ir veisiant kailinius žvėrelius specializuotose fermose būtų uždrausta nuo 2025 gruodžio 31 dienos.

Kaip pažymima pataisų aiškinamajame rašte, kailinių žvėrelių augintojams būtų numatytas pereinamasis laikotarpis veiklai nutraukti, skiriamos kompensacijos. Seimo narės pateikiamais duomenimis, kanadinių audinių Lietuvoje auginama apie 1,5 mln., o šinšilų – apie 44 tūkst. per metus.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2019 metų lapkričio mėnesį „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, jog 81,7 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kailinius gyvūnus auginti narvuose ir žudyti dėl jų kailių nepriimtina.

Kailinių žvėrelių auginimas uždraustas beveik 20 Europos šalių.

„Kol kas nėra gautas nė vienas pranešimas apie COVID-19 liga užsikrėtusius audinių ūkių darbuotojus arba apie padidėjusį audinių sergamumą ir gaišimus. Pasitarimų, kurie rengiami tarp kailinių žvėrelių augintojų ir VMVT, metu akcentuojama, kad šiuo metu privalomas ir besąlyginis prioritetas – biosaugos ir asmens higienos priemonių laikymasis ūkiuose. Ūkiuose dirbantys darbuotojai, kur tai yra įmanoma, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines veido kaukes arba respiratorius ir mūvėti pirštines, dezinfekuoti darbo aplinkos inventorių. Tuo atveju, jei darbuotojui pasireiškia COVID-19 ligos simptomų, jam privalomai turi būti taikomas draudimas dirbti ūkyje“, – teigiama VMVT pranešime.

VMVT pažymi, kad šiuo metu laikinai uždrausta į Lietuvą įvežti audines iš šalių, kurių kailinių žvėrelių ūkiuose nustatyti COVID-19 židiniai.

Šiuo metu, VMVT turimais duomenimis, nė viename ūkyje nėra pastebėta jokių užkrečiamosios ligos pasireiškimo požymių, taip pat neturima duomenų ir apie COVID-19 užsikrėtusius darbuotojus kailinių žvėrelių ūkiuose.

Blogiausio scenarijaus atveju – nustačius bent vieną teigiamą koronaviruso atvejį kailinių žvėrelių ūkyje laikomoms audinėms, tokiam ūkiui būtų taikomi ribojimai ir būtų priimtas sprendimas naikinti užkrėstuose narvuose laikomus gyvūnus.

Taip pat būtų atrenkami papildomi mėginiai siekiant nustatyti ligos išplitimą. Iš tiesiogiai koronaviruso ligos paveikto ūkio būtų draudžiamas bet koks gyvūnų, pašarų ar kitų medžiagų judėjimas. Taip pat, gavus informacijos apie šios ligos įtarimą, ūkiui nedelsiant būtų taikomi apribojimai, iki būtų gauti tyrimų atsakymai.