PLC „Panorama“ organizuojamo diskusijų ciklo „Ramių minčių paskaitos“ renginyje dalyvavęs psichologas Paulius Rakštikas teigia, kad stresas yra natūrali organizmo reakcija, kurią reikia priimti. Anot jo, tam tikras streso lygis net suteikia žmogui energijos, bet ilgalaikis, varginantis stresas gali kenkti gyvenimo kokybei, o ilgainiui – ir sveikatai.
Normali būsena
P.Rakštiko teigimu, stresas yra visiškai normali organizmo reakcija į tam tikrus aplinkos dirgiklius. Vis dėlto, jaučiant stresą, reikėtų įvertinti, kokią įtaką ši būsena daro bendrai gyvenimo kokybei.
„Jausti stresą – nieko blogo, bet sunerimti reikėtų jaučiant jo labai daug. Jei pastebite, kad dėl patiriamo streso pradedate koreguoti savo gyvenimo planus, tai yra signalas, jog stresas pasiekia ribą, kuriai jau reikia skirti papildomo dėmesio. Jeigu streso lygis yra žemas, jis suteikia energijos. Mes apie stresą dažniausiai kalbame nemalonių įvykių kontekste, bet stresas lygiai taip pat kyla dėl visų malonių įvykių: vestuvių, pirmo pasimatymo ir t.t. Norėti nieko nejausti atsidūrus blogose situacijose, vadinasi, nieko nejausti ir geromis akimirkomis“, – pastebėjo P.Rakštikas.
Niekas emociškai nesiruošia karui, ligoms, artimųjų mirtims ar skyryboms – tai mus tarsi užklumpa, nors yra gyvenimo dalis.
Specialistas pridūrė, kad atpažinti perteklinį stresą padeda tam tikri elgesio signalai. Pavyzdžiui, padidėjęs verksmingumas ir pykčio protrūkiai, kitų emocijų nevaldymas, dažnas savęs išsigandimas ar gailėjimasis dėl savo poelgių. Pasak psichologo, stresą sukelia daugybė priežasčių, pavyzdžiui, nepagrįsti norai ir lūkesčiai. Pastaruoju metu visuomenės streso lygį itin pakėlė karas Ukrainoje: „Niekas emociškai nesiruošia karui, ligoms, artimųjų mirtims ar skyryboms – tai mus tarsi užklumpa, nors yra gyvenimo dalis. Bet kartais reikia sau priminti, kad gyvenimas yra visoks. Mes visi norime išvengti neigiamos patirties, bet to padaryti, deja, neįmanoma, o ir nereikėtų. Patirties vengimas yra tarsi signalas, kad tai, su kuo susiduriu, viršija mano streso lygį.“
Naudingi patarimai
Norint suprasti streso priežastis, P.Rakštikas patarė identifikuoti varginančius skaudulius – paklausti savęs, kas labiausiai trukdo gyventi, ir pagal tai ieškoti konkrečių būdų problemai spręsti. „Galbūt tai darbo krūvis ar jo pobūdis, galbūt kritika ar kitų reakcija į mano elgesį. Visi stresą patiriame dėl labai skirtingų priežasčių. Pirmiausia reikia užduoti sau klausimą, ar esu patenkintas tuo, kas vyksta mano gyvenime. Jeigu atsakymas yra „taip“, bet „su žvaigždute“, reikia pasigilinti, kas tose žvaigždutėse – dažniausiai ten ir slypės atsakymai“, – tikina specialistas.
Itin pravartu sau užduoti ir kur kas gilesnių, egzistencinių klausimų, kurie tapo itin aktualūs karo akivaizdoje. Nors kasdienė veikla gali atrodyti absurdiška ir beprasmė, P.Rakštikas ragino kasdienybėje vis tiek ieškoti prasmės: „Žmogus, atsakęs į esminius klausimus sau, žymiai lengviau sprendžia reikalus, buities problemas, nes atsiremiama į savo vertybes. Žmogus, kuris geba stabiliau emociškai jaustis, dažniau turės atsakymų į daugybę gyvenimo pamatinių klausimų. Tai gali būti strategija sumažinti sau stresą kasdien.“
Padeda smalsumas
Psichologas atkreipė dėmesį į liūdną tiesą, kad dažniausiai žmogus pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai jam labai skauda, o ilgalaikis stresas tampa trukdžiu dirbti, bendrauti, atsiranda fizinių streso požymių: dreba rankos, spaudžia krūtinę. Kūno išduodamų streso signalų psichologas pataria nemaskuoti: „Leiskite sau būti taip, kaip yra, ir nebandykite savijautos tuoj pat pakeisti. Jūsų noras, kad fizinių simptomų nebūtų, gali dar labiau juos sustiprinti. Geriau smalsiai tyrinėkite savo būseną – kaip dreba kūnas, kaip sukasi galva. Tai gali būti nenatūralu, bet ši technika padeda emocijas perkelti į šaltą protą. Ramus protas gyvena visai ne ten, kur mūsų emocinė reakcija. Tad visiškai normali praktika leisti panirti į stresą su smalsumu.“
Vis dėlto, net ir patiriant tokių sunkumų, P.Rakštikas įžvelgė juose naudos. Pasak psichologo, tai tampa puikia taktika ruošiantis ateities sunkumams. Taip galiausiai žmogus supranta, kad sunkumai ne nužudo, o sustiprina.
„Patiriamas stresas parodo, kad jums kažkas rūpi. Jei papuolęs į situaciją, kurioje tarsi turėtumėte kažką jausti, nieko nejaučiate, jau yra signalas, kad jūsų kūnas ir protas kažko neįvertina, yra tarsi atbukęs“, – sakė psichologas.
