Jam paskirta galutinė 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 3 200 eurų bauda.

Kaip pranešė teismas, įrodyta, jog 2023 m. lapkričio 15 d. asmuo apgaule pateko į savo artimųjų giminaičių gyvenamąjį namą ir neteisėtai atėmė vieno, name buvusio, artimo giminaičio laisvę – neleido išeiti iš namų, paėmė namų raktus, telefoną, kompiuterį, išmanųjį laikrodį ir nurodė, jog lauks kito artimo giminaičio, gyvenančio tame pačiame name.

Šiam grįžus, kaltinamasis taip pat atėmė jo laisvę bei asmeninius daiktus, grasino granata susprogdinti namus, panaudoti fizinį smurtą, reikalavo parduoti namus ir atiduoti pinigus.

Byloje taip pat konstatuota, jog asmuo prieš vieną iš nukentėjusiųjų panaudojo fizinį smurtą, kėde daužė namo lubas, grasino dideliu virtuviniu peiliu ir imituodamas, kaip žudys nukentėjusįjį, reikalavo atidaryti seifą.

Kai kaltinamasis seife nerado pinigų, nukentėjusiojo reikalavo telefone parodyti banko sąskaitos likutį, o prisijungus prie banko, pareikalavo pervesti 2000 eurų. Kai dėl pinigų pervedimų limitų to daryti nepavyko, nukentėjusiesiems buvo nurodyta kartu su kaltinamuoju vykti iki bankomato ir pinigus išgryninti.

Nustatyta, kad tęsiant nusikalstamus veiksmus ir grįžus atgal į nukentėjusiųjų namus, kaltinamasis nukentėjusiesiems tarpusavyje surišo rankas, tačiau po poros valandų, išeidamas iš namo, nukentėjusiuosius išlaisvino.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi, tačiau sunkinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, kad asmuo nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas.

Laimė, dėl operatyvių teismo pareigūnų veiksmų, teisėja rimtesnių traumų išvengė.

Prieš tai kaltinamasis Deobra Delone Redden, iš Las Vegaso, jau sėdėjo Nevados kalėjime už panašų sumušimą.

„Kadangi prisipažįstate kaltu, suprantu, kad esate kaltas dėl sumušimo su dideliu kūno sužalojimu“, – kalbėjo Klarko apygardos apylinkės teismo teisėja Mary Kay Holthus.

Per teismą D. D. Reddenas bandė atgailauti ir pripažino kaltę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Esu žmogus, kuris niekada nenustoja stengtis elgtis teisingai, nesvarbu, kaip sunku. Būtent taip. Aš stengiuosi. Niekada nenustojau stengtis elgtis teisingai“, – teisinosi kaltinamasis D. D. Redden.

Bet teisėja atkreipė dėmesį į tai, kad D. D. Reddenas nuolat smurtauja.

„Vertinu tai, bet manau, kad atėjo laikas jums paragauti ko nors kito, nes aš tiesiog negaliu žiūrėti į bylos istoriją, atsižvelgiant Nevados valstijos įstatymus“, – sakė M. K. Holthus.

Niekada nenustojau stengtis elgtis teisingai.

D. D. Reddenas sugebėjo peršokti ir savo advokatų stalą, ir gerokai aukščiau esantį teisėjos stalą, ir užgriuvo tiesai ant jos.

Teismo maršalas puolė gelbėti teisėjos. Po trumpų grumtynių užpuolikas buvo neutralizuotas.

Laimė, teisėja beveik nenukentėjo, nors gana smarkiai trenkėsi į sieną už savo krėslo.

Labiausiai nukentėjo seimo maršalas – jam smarkiai prakirsta kakta ir išnarintas petys.

Po šio užpuolimo, teisiamojo D. D. Redeno kaltinimų užpuolimu ir sumušimu sąrašas dar pailgėjo, taip ir jam gresianti kalėjimo bausmė.

„Pakeista kardomoji priemonė: iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą“, – BNS sakė teismo atstovas Giedrius Janonis.

A. Kriskis į teisiamąjį bylos posėdį neatvyko birželio 21 dieną, jis taip pat nebuvo atvykęs į gegužės 17 ir gegužės 24 dienos teisiamuosius posėdžius.

Šio vyro paieška jau yra paskelbta kitoje baudžiamojoje byloje, joje kaltinimai A. Kriskiui susiję su vagystėmis. Ši byla teisme buvo gauta pernai lapkritį, o šiemet gegužę minimoje byloje A. Kriskiui kardomoji priemonė pakeista į suėmimą.

Birželio 15 dieną buvo priimtas sprendimas dėl Europos arešto orderio išdavimo.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims, į posėdžius, kaip įprasta, visi jie nesusirenka. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Pakeista kardomoji priemonė: iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą.

Kaltinamieji 2021 metų rugpjūtį riaušių prie Seimo byloje kaltinami mėtę akmenis į pareigūnus ir prieš juos smurtavę, išprovokavę žmonių sambūrį ir šiurkščiai pažeidę viešąją tvarką.

Pagal paskelbtus kaltinimus, vyrai ir moterys į pareigūnus mėtė ne tik akmenis, bet ir vandens butelius, betono gabalus, smūgiavo vėliava.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

Byloje paskelbta pertrauka iki artimiausio teisiamojo posėdžio – liepos 21 dienos, pranešė teismas.

1999-aisiais metais gimęs kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio išvakarėse buvo išvežtas į gydymo įstaigą.

Posėdis vyko mišriu būdu, naudojant Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių programą.

Nuotoliniu būdu procese dalyvavęs kaltinamasis E. B. teismo prašė posėdį atidėti dėl jo prastos sveikatos būklės. Tokiam prašymui pritarė kiti kaltinamieji ir jų gynėjai, valstybinė kaltintoja teismo prašė bylos nagrinėjimą tęsti.

Per paskelbtą trumpą pertrauką teismui nepavyko gauti medikų išvadų dėl galimybės E. B. dalyvauti posėdyje, todėl buvo nuspręsta bylos nagrinėjimą tęsti po pertraukos.  

Šioje byloje 2007-aisiais metais gimusi I. Z., minėti E. B. ir 2004-aisiais metais gimęs O. Ž. kaltinami itin žiauriu paauglės nužudymu, o 2001-aisiais metais gimęs O. Ž. brolis E. Ž. – nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimu.

Kaltinamieji E. B. ir O. Ž. šioje byloje yra suimti, kaltinamiesiems  I. Z. ir E. Ž. taikomos švelnesnės kardomosios priemonės.

Visuomenėje didelio atgarsio sulaukęs nusikaltimas padarytas pernai liepos 4 dieną Šiauliuose, Gegužių gatvėje esančio daugiabučio namo bute.

Kaip skelbia teismas, mergina ir du jaunuoliai kaltinami, kad jie tą dieną, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, susitarę ir veikdami vieninga tyčia kartu įvykdė nusikaltimą. Jie pakvietė 2006-aisiais gimusią merginą į butą, neleido jai išeiti, atėmė telefoną ir bendrais veiksmais naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją.

Per kelias valandas aukai suduoti daugybiniai smūgiai kumščiais, kojomis, pailgos formos kietu buku ar briauną turinčiu daiktu, pagaliais į galvą ir kitas kūno vietas. Spaudžiant pagalvę ant merginos veido, įkišus skudurą į burną bei apvyniojus lipnia juosta jos rankas ir galvą, taip intensyviu mušimu ir daugybiniais sužalojimais nukentėjusiajai sukeltas didelis fizinis skausmas bei kančios.

Anot teismo, nuo patirtų sužalojimų mergina mirė įvykio vietoje.

Šiaulietės nužudymo byloje apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad auka mirė nuo smūgių visumos ir pridūrė, jog į įvairias aukos kūno vietas suduota mažiausiai 16 smūgių, septyni iš jų – į galvą.

Nužudytosios kūną suvynioję į kilimą ir kitus audinius, kurie buvo įvykio vietoje, kaltinamieji kartu su dar vienu jaunuoliu, kuris kaltinamas nusikaltimo slėpimu, nužudytosios kūną išnešė prie daugiabučio namo kieme stovėjusių konteinerių. Tą pačią dieną merginos kūnas rastas atvykusių policijos pareigūnų.

Anksčiau įvykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose išklausyti liudytojų parodymai, apklausti kaltinamieji.

Pasak teismo atstovo Vytauto Jončo, kaltinamasis taip pat pripažino, kad prieš nusikaltimą buvo vartojami į elektronines cigaretes pilami ir garinami narkotikai – vadinamasis „tručas“.

„Apklausa truko apie 2-3 valandas, jis pasakojo apie tragedijos aplinkybes, kaip ir kokios veiksmus atliko prieš auką“, – BNS sakė V. Jončas.

O. Žvirgždas, 24 metų Edvinas Braziulis ir 15-metė mergina kaltinami paauglės nužudymu.

Šiaulietis, antradienį atsakydamas į teismo proceso dalyvių klausimus, dažniausiai minėjo teisiamos nepilnametės I. Z. vardą – ji buvusi daugelio veiksmų iniciatorė.

O. Žvirgždas negalėjo pasakyti, dėl kokių priežasčių lemtingąjį vakarą I. Z. užsipuolė savo draugę ir pradėjo ją mušti. Kaltinamojo teigimu, iš pradžių jis pagalvojęs, kad merginos „draugiškai susidaužė“.

Vaikinas tvirtino, kad nukentėjusiąją mušė jo brolio ir jų abiejų mamos kambariuose. Nurodė, kad auką iš eilės mušė visi trys – I. Z., E. Braziulis ir jis pats.

Pasak teismo pranešimo, O. Žvirgždas negalėjo atsakyti į valstybinės kaltintojos klausimą, kodėl abu vaikinai pakluso jaunesnei už juos I. Z. Vienu metu šio kraupaus įvykio dalyviai tarėsi, ką  toliau daryti su sumušta mergina – nebemušti ir ją paleisti.

Tačiau buvo pasirinktas I. Z. pasiūlymas – nužudyti. Kaltinamasis sakė, kad tą vakarą jis buvo užsimovęs statybines pirštines. Metalinį strypą ir baslį iš balkono atnešęs jis, taip padaręs po to, kai buvo nutarta aukos „atsikratyti“.

Auka buvo priversta parašyti raštelį

O. Žvirdždas taip pat sakė, kad per egzekuciją I. Z. draugę privertė parašyti raštelį, kad ji neturinti pretenzijų dėl sumušimo ir dėl vėliau sudaužyto jos mobiliojo ryšio telefono. Kaltinamojo teigimu, viskas truko nuo dviejų iki trijų valandų.

Jo žodžiais, atsipeikėjusi I. Z. pasakė, kad „atsikratė geros draugės“, ir pravirko. O. Žvirgždo teigimu, kai auka buvo jau nebegyva, kaltinamoji I. Z. liepė atnešti žaislinį meškiuką prie aukos ir pasimelsti. Jie taip ir padarę.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kai kurie O. Žvirgždo parodymai, duoti per ikiteisminį tyrimą ir teisiamajame posėdyje, skiriasi. Pavyzdžiui, per ikiteisminį tyrimą O. Žvirgždas sakė, kad nukentėjusiajai sudavė vieną smūgį, o teisme jis tvirtino sudavęs keturis smūgius. Kaltinamasis teigė, jog teisingi parodymai yra tie, kuriuos jis teikia dabar, teisme, nes tikisi švelnesnės bausmės.

Anksčiau įvykusiame teisiamajame posėdyje parodymus davė O. Žvirgždo brolis Edvinas Žvirgždas, dar anksčiau apklausti liudytojai.

Artimiausiame teisiamajame posėdyje, birželio 26 dieną, numatyta apklausti nepilnametę kaltinamąją I. Z.  

Nusikaltimas įvykdytas pernai liepos 4 dieną Šiauliuose, Gegužių gatvėje esančio daugiabučio namo bute.

Mergina ir du jaunuoliai yra kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, susitarę ir veikdami vieninga tyčia kartu įvykdė nusikaltimą.

Jie pakvietė 2006-aisiais metais gimusią merginą į butą, neleido jai išeiti, atėmė telefoną ir bendrais veiksmais naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją.

Per kelias valandas auka buvo mušama kumščiais, kojomis, pailgos formos kietu buku ar briauną turinčiu daiktu, pagaliais į galvą ir kitas kūno vietas. Bylos duomenimis, spaudžiant pagalvę ant merginos veido, įkišus skudurą į burną bei apvyniojus lipnia juosta jos rankas ir galvą, taip pat intensyviu mušimu ir daugybiniais sužalojimais nukentėjusiajai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas bei kančios.

Anot teismo, nuo patirtų sužalojimų 15-metė mirė įvykio vietoje.

Nužudytosios kūną suvynioję į kilimą ir kitus audinius, kurie buvo įvykio vietoje, kaltinamieji kartu su dar vienu jaunuoliu, kaltinamu byloje nusikaltimo slėpimu, nužudytosios kūną išnešė prie daugiabučio namo kieme stovėjusių konteinerių. Tą pačią dieną merginos kūnas buvo rastas atvykusių policijos pareigūnų.

42 metų Norvegijos pilietis Zaniaras Matapouras (Zaniaras Matapuras), kuris yra kilęs iš Irano, buvo areštuotas netrukus po priešaušriu Oslo naktinių barų rajone įvykdytų šaudynių. Jis sulaikytas dėl įtarimų nužudymu, bandymais nužudyti ir terorizmu. Per išpuolį, kurį Norvegijos saugumo tarnyba pavadino „islamistinio terorizmo aktu“, žuvo du ir buvo sužeista dar daugiau kaip 20 žmonių.

Atakos motyvas nežinomas; Z. Matapouras atsisakė paaiškinti savo veiksmus tyrėjams. Kaip sakė jo advokatas Johnas Christianas Eldenas (Johnas Kristianas Eldenas), klientas nesutinka, kad jo pareiškimas butų įrašytas, nebent policija paskelbtų visuomenei visą įrašą „be užlaikymo, kad jo nebūtų galima cenzūruoti ar juo manipuliuoti“. Kvotos įrašymas yra standartinė policijos praktika.

Norvegijoje posėdžiai dėl kardomojo kalinimo paprastai rengiami kas keturias savaites.

Z. Matapouras į Norvegiją iš kurdų gyvenamos Irano dalies su šeima atvyko 10-ajame dešimtmetyje, pranešė norvegų žiniasklaida.

Užpuolikas šaudė trijose vietose, tarp jų šalia populiaraus gėjų baro „London Pub“ Oslo centre. Policijos tyrėjai nurodo, kad kol kas anksti pasakyti, ar užpuolikas taikėsi būtent į LGBTQ bendruomenę.

Policija pirmadienį paskelbė, kad per ataką žuvo 1962 metais gimęs Kare Arvidas Hesvikas (Korė Arvidas Hesvikas) ir 1968 metais gimęs Jonas Erikas Isachsenas (Jonas Erikas Isaksenas).

Šeštadienį Osle planuotas „Pride“ paradas dėl šaudynių buvo atšauktas.

Ketvirtadienį ryte konvojaus pareigūnai į Plungės rajono apylinkės teismo posėdžių salę atvedė suimtą 47-erių kaltinamąjį.

Plungės teismo darbuotojams jis gerai žinomas, nes kaskart koneveikia niekuo dėtus darbuotojus ir juos išgąsdina. Ne kartą jį yra tekę iš salės išvesti ir teisti šį asmenį už akių.

Šis kartas buvo išskirtinis dar ir tuo, kad vyras pagrasino susidorojimu ir teismo darbuotojams, ir prokurorei, ir policininkams. Be to, jis išspyrė aptvaro, kuriame laikomi teisiami asmenys, duris.

Vyras ne tik liejo įtūžį, bet ir grasino, kad jo draugai suras, kur gyvena savo darbą teisme dirbę valstybės tarnautojai bei pareigūnai, žadėjo, kad su jais bus susidorota. Įvestas į teisiamiems skirtą aptvarą jis ėmė blaškytis ir galiausiai išspyrė medines duris.

Tądien šis vyras turėjo būti teisiamas už grasinimą nužudyti ar žmogaus terorizavimą, asmens veiksmų laisvės varžymą, poveikį liudininkui, savavaldžiavimą panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.

Pasak teismo kanclerio, sulaužytas teismo pastato turtas yra palyginti niekas su tuo, ką išgyveno darbuotojai.

Teismo posėdis vis tik įvyko, kitą kartą kaltininkui jau bus skelbiamas nuosprendis. Tuo metu bus atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir grasinimo nužudyti ar sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Vilniaus apskrities policijos atstovė Loreta Kairienė BNS sakė, kad policijos patruliai ieškojo juodais drabužiais apsirengusio, trumpai kirpto bėglio, tačiau pagal požymius iškart rasti jo nepavyko.

Incidentas įvyko trečiadienio vidurdienį, apie 12.38 val., Vaduvos gatvėje, pranešė policija.

Nuo pareigūnų, iššokęs pro buto langą, pabėgo 27 metų kaltinamasis.

Laikinasis Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininkas Vladimiras Deriaginas BNS sakė, kad vyras iššoko pasirašant kratos protokolus.

Įtariama, kad vyras vartoja narkotikus, teisme viena byla jau nagrinėjama, policija dar tiria bylą dėl dviračių vagysčių.

„Asmuo buvo ieškomas, mes tiriame bylą dėl dviračių vagysčių“, – BNS sakė jis. Policininkams kratos metu pavyko rasti įkalčių.

Manoma, kad ištiktas šoko jis kažkiek nuklydo, todėl policijai jo rasti nepavyko.

Apie sužalotąjį policijai praėjus kelioms valandoms po įvykio pranešė medikai, kai bėglys kreipėsi į juos dėl patirtų traumų. Medikai turi pareigą pranešti policijai apie neaiškiomis aplinkybėmis sužalotus asmenis.

Paaiškėjo, kad jam lūžo abiejų kojų kaulai. Bėglys paguldytas į ligoninę.

Klaipėdos apygardos teismas informuoja, kad bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, jog gyvenamajame name vyko išgertuvės, po kurių išsiskirsčius daliai svečių, bute liko kaltinamasis, žuvusioji bei dar du vyrai. Kaltinamasis tvirtino, kad sudavė antausį žuvusiajai, tačiau žuvusiąją pastūmė ir gulinčią pradėjo spardyti kita kartu buvusi moteris, kuri mirė iki bylos nagrinėjimo teisme. 

Teismas įvertino ir tai, kad liudytojai savo pirminius parodymus pakeitė, nes bijojo kaltinamojo, kuris prieš minėtus liudytojus smurtavo – buvo sulaužęs jiems šonkaulius.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepatikėjo kaltinamojo parodymais, jog jis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajai delnu per veidą, nes jie prieštarauja liudytojų, dalyvavusių įvykio vietoje, parodymams bei kitiems šioje byloje surinktiems objektyviems įrodymams.

Teisme liudytojai, tiesiogiai dalyvavę įvykio vietoje, patvirtino, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė smūgius kumščiu į galvą ir į šonus, teigė, jog kaltinamasis patraukė nukentėjusiąją už kojų ir ši iškrito iš lovos ant grindų, tačiau jos galvos ir kūno niekas neprilaikė.

Tokie duomenys tik patvirtino, kad smurtas prieš nukentėjusiąją buvo žymiai intensyvesnis, negu pripažįsta kaltinamasis, o moters mirties priežastis buvo ne smūgiai į šonus, o būtent galvos sumušimas. Teismas įvertino ir tai, kad liudytojai savo pirminius parodymus pakeitė, nes bijojo kaltinamojo, kuris prieš minėtus liudytojus smurtavo – buvo sulaužęs jiems šonkaulius. Dėl to kaltinamojo versiją tik dėl vieno smūgio sudavimo teismas vertino kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl inkriminuoto tyčinio nužudymo.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos inkriminuoto nusikaltimo padarymui. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį bei tyčinį pobūdį, padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, į kaltinamojo asmenybę – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau pažymėta, jog anksčiau kaltinamojo padaryti nusikaltimai, už kuriuos teistumas išnykęs, buvo susiję su smurto pavartojimu. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas paskyrė artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę. Žuvusiosios dukrai teismas priteisė 10 tūkst. eurų neturtinės ir 594 eurų turtinės žalos atlyginimą, nes konstatavo, kad dėl motinos mirties ji neabejotinai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Smogė peiliu į širdį

Vėlų rugsėjo 23-iosios vakarą Palangoje esančioje kavinėje "Pajūrio žibintas" įvyko kruvinas konfliktas.

Ši diena kitiems žmonėms įsiminė nebent tuo, kad tądien kurorte vyko Stalo šventė.

Kaunietis Raimondas Kazlauskas ir palangiškis Kostas Bičkūnas tądien žvejojo. Vėliau su žmonomis draugai linksminosi bare.

Artėjo vidurnaktis, atrodė, kad tuo vakaras ir baigsis, bet būtent tada užvirė konfliktas su dar vienu baro lankytoju. Aplinkybes netrukus ir turėjo narplioti policininkai.

Apie R. Kazlausko, K. Bičkūno ir D. Mieliausko susistumdymą liudiję žmonės pasakojo skirtingus dalykus.

Vieni aiškino, kad D. Mieliauskas negražiai elgėsi su K. Bičkūno žmona, šios sutuoktinis puolęs jos ginti, o bėgdamas artyn užkliuvęs ir drauge su D. Mieliausku nugriuvęs, smogęs jam tik kartą gindamasis.

Kiti tvirtino, esą tarp šių dviejų vyrų jau anksčiau tvyrojo nesantaika ir konfliktą sukėlė K. Bičkūnas.

Faktas tik tai, kad D. Mieliauskas buvo pargriautas, jam prakirsta galva.

Iškart po to jis pašoko, nubėgo į gretimą kavinę, ten pastvėrė peilį ir grįžęs į "Pajūrio žibintą" smogė juo R. Kazlauskui į širdies plotą.

Kavinėje pasigirdo baisus klyksmas, žmonės pamatė susmukusį vyrą, aplinkiniai skubėjo jam padėti, kaip tik sugebėjo.

Bus tikrai įdomu ir gana sunku įrodinėjimo prasme.

Sulaukė kaltinimų

R. Kazlauskas buvo ilgai gydomas, o teisininkai jo sužeidimą kvalifikavo kaip sunkų kūno sužalojimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Bylos tyrėjai nuodugniai aiškinosi įvykio aplinkybes, apklausė visus bare ir prie jo buvusius žmones.

Tyrimas baigėsi kaip įprasta – baudžiamoji byla pasiekė teismą, ir peiliu smogęs D. Mieliauskas buvo teisiamas.

Teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, sužeidęs kitą žmogų vyras sulaukė bausmės, nuosprendis įsiteisėjo.

Atrodė, kad ši istorija baigta, nukentėjusiajam beliko tausoti sveikatą ir džiaugtis, kad liko gyvas.

Tačiau gruodžio viduryje jam ir jo bičiuliui, su kuriuo tą lemtingą vakarą prieš dvejus metus kartu vakarojo, teks vėl atvykti į teismą.

Čia ketinama vėl aiškintis 2017 m. rugsėjo 23-iosios vakaro įvykius.

Šį kartą sužeidimo skausmo dar nepamiršusiam R. Kazlauskui ir jo draugui K. Bičkūnui atiteks kitas statusas. Buvęs nukentėjusysis ir liudytojas dabar bus vadinami kaltinamaisiais.

Abu vyrai po dvejų metų bus teisiami už viešosios rimties pažeidimą.

Virsmas: sulaikytas asmuo bet kada gali parašyti skundą, teigdamas, kad pats tapo išpuolio auka. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Rado "guminį" straipsnį

Panašu, kad byla gimė tada, kai nuteistasis D. Mieliauskas parašė pareiškimą dėl prieš jį naudoto smurto. Jis norėjo, jog abu vyrai būtų baudžiami už tai, kad jam sukėlė skausmą.

Advokatas Ruslan Mazurov įsitikinęs, kad nuteistasis nusprendė inicijuoti naują tyrimą dėl to paties įvykio, kaltindamas nukentėjusįjį ir jo draugą tada, kai 2017 m. spalį įsigaliojo įstatymo pataisa, leidžianti skausmo sukėlimo atveju pradėti ikiteisminį tyrimą.

Anksčiau tokiais atvejais auka turėdavo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Pareigūnams atlikus tyrimą, Palangos prokuroras Gintas Pikčiūnas surašė kaltinamąjį aktą, kuriame R. Kazlauskas ir K. Bičkūnas kaltinami veikę kaip bendrininkų grupė, apsvaigę nuo alkoholio ir sutrikdę viešąją rimtį.

"Manau, kad po mūsų skundų atiduoti bylą teismui, kaltinant nežymiu sveikatos sutrikdymu asmenį, kuris patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, prieštarautų sveikam protui. Turime tokį "guminį" straipsnį, kalbantį apie viešosios tvarkos pažeidimą. Čia kaip tarybiniais laikais chuliganizmas: viskas, kas neatitinka kitų straipsnių, bus pavadinta chuliganizmu. Ir dabar, jei tik kas neaišku, bus viešosios tvarkos pažeidimas", – svarstė dabar jau kaltinamą K. Bičkūną ginantis advokatas R. Mazurov.

Vadina atskirais epizodais

Kai po poros metų nuo minėtų įvykių pareigūnai vėl pradėjo juos narplioti iš naujo, advokatas skundė šiuos veiksmus visoms įmanomoms instancijoms, prašydamas nutraukti tyrimą, nes iškart po įvykio buvo nuodugniai ištirtos visos aplinkybės.

Tačiau policijos tyrėjai, jų darbą kontroliuojantis ir koordinuojantis prokuroras G. Pikčiūnas bei ikiteisminio tyrimo teisėjas skundus atmetė motyvuodami tuo, kad per anksti vertinti, ar abu kaltinami vyrai veikė būtinosios ginties sąlygomis.

"Situacija – neeilinė. Ją sunku net suvokti. Reikėtų pabūti nukentėjusiojo kailyje. Žmogus vos išgyveno, o jį po to dar apkaltina pažeidus viešąją tvarką. Kuo jis ją pažeidė? Tuo, kad nemirė? Buvo pernelyg menkas laiko tarpas, kad įvykius galima būtų vertinti atskirai. Argi neakivaizdu, kad žmonės turėjo pretekstą gintis nuo agresyvaus elgesio, kuris netrukus pasireiškė kūno sužalojimu? Akivaizdu, kad žmogus, kuris vėlėsi į konfliktą, buvo agresyvus. Nesuprantu, kodėl imamas kelių akimirkų epizodukas atskirai ir nevertinama visa veiksmų visuma", – stebėjosi advokatas R. Mazurov.

Prokuroras G. Pikčiūnas tikino, kad naujojoje byloje bus minimi ne tie patys veiksmai, kokius narpliojo už kūno sužalojimą kaltininką teisę teisėjai.

"Įvykis susideda iš dviejų epizodų. Antrasis jau išspręstas, reikėtų tą patį padaryti su pirmuoju. Pirmiausia atsižvelgiama į kiekvieno asmens norus. Niekas nenorėjo, kad būtų tirta, tai ir netyrė. Nes jei negautas skundas, tai ir negautas skundas. Taip galiu spėti, kiek susipažinau su medžiaga. Išnagrinėjus antrąjį epizodą, asmuo pasijuto nukentėjęs ar nusprendė siekti teisingumo ir parašė skundą, – aiškino prokuroras, palaikysiantis byloje kaltinimą. – Jeigu prokuroras siunčia bylą į teismą, turbūt labiau tiki tais, o ne kitais asmenimis. Mes vertiname visetą. Bus tikrai įdomu ir gana sunku įrodinėjimo prasme."

Pavadino trūkumu

Pats anksčiau sunkius nusikaltimus tyręs advokatas R. Mazurov prisiminė, kad jo darbo metais po įvykio pareigūnai turėdavo ištirti viską ir to paties tyrimo metu įvertinti visų veikiančiųjų asmenų veiksmus ir priimti sprendimus.

Panašiai šią situaciją, sužinojęs apie tokią bylą, komentavo Klaipėdos apylinkės Klaipėdos rūmų pirmininkas Svajūnas Bliudsukis.

"Nemanau, kad taip turėtų būti. Juk tyrėjai tyrė faktą, o ne nusikaltimą. O konkreti gyvenimo situacija prilyginama nusikalstamai veikai, kuri numatyta Baudžiamajame kodekse. Tad viena veika gali būti įvykdomi ir keli nusikaltimai. Turėjo būti tiriamas įvykis, o jį baigus turėjo būti parinkta veiksmų kvalifikacija. Jeigu kas nors neištiriama iškart, tai yra pirminio tyrimo trūkumas", – įsitikinęs teisėjas.

Klaipėdos apygardos vyriausiosios prokurorės pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis tikino, kad dabar diegiama naujovė panašius epizodus, kai vienu metu asmuo gali būti ir kaltininkas, ir nukentėjusysis, nagrinėti vienoje byloje.

Pasak prokuroro, tokia praktika sunkiai skinasi kelią. Panašių bylų kol kas – viena kita.

Tokios situacijos esančios labai sudėtingos ir teismai į jas žiūri nevienareikšmiškai, nes Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato tokių bylų nagrinėjimo taisyklių.

Jau jaučiasi baudžiamas

Kiekvienas komentarus teikęs teisininkas kartojo tą pačią frazę: "Teisingumą vykdo teismas", tad prognozuoti, kuo baigsis šis procesas, dar anksti.

Tačiau jau dabar aišku, kad susitaikymas čia negalimas, nes tai nėra privataus kaltinimo byla.

Todėl išteisinamojo nuosprendžio atveju teisiamiems vyrams advokatams išleistų pinigų niekas nekompensuos.

Jei taip atsitiktų, išteisinti asmenys galėtų bylinėtis dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo.

Tokia byla būtų ne pirma Lietuvoje. Jose paprastai nukentėję žmonės iš valstybės prisiteisia pinigų.

Nors byla dar net nepradėta nagrinėti ir kaltė dar neįrodyta, kūno sužalojimo byloje liudytoju vadintas K. Bičkūnas jau dabar jaučiasi baudžiamas.

Medžiotojo pažymėjimą turinčiam vyrui sustabdytas leidimas laikyti ginklus, paimti ir patys ginklai.

Žmogus jau daug metų yra policijos rėmėjas ir dirba apsaugininku.

Apkaltinamojo nuosprendžio atveju, jis netektų galimybės dirbti apsaugos tarnyboje, nes teistas žmogus negali būti vadinamas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.