Tai suteikė vilčių, kad bus pasiektas susitarimas ir jie pagaliau galės išvykti iš šalies.

Verslininkas Siamakas Namazi (Siamakas Namazis), rizikos kapitalo investuotojas Emadas Sharqi (Emadas Šarkis), aplinkosaugos specialistas Moradas Tahbazas ir nenustatytos tapatybės ketvirtasis amerikietis buvo perkelti iš liūdnai pagarsėjusio Evino kalėjimo Teherane į neskelbiamą vietą, teigė teisininkas.

Šaltiniai teigė, kad diskusijose kalbėta ir apie penktąjį amerikietį, kuris pastarosiomis savaitėmis jau buvo perkeltas į namų areštą.

„Esame dėkingi, kad Siamakas ir kiti Irane esantys amerikiečiai išėjo iš Evino kalėjimo ir bus laikomi namų arešte“, – sakė S. Namazi brolis Babakas Namazi (Babakas Namazis).

S. Namazi teisininkas Jaredas Genseris (Džaredas Genseris) pasveikino šį žingsnį, tačiau įspėjo, kad tai dar nėra pabaiga.

„Nors tikiuosi, kad tai bus pirmas žingsnis į galutinį jų išlaisvinimą, geriausiu atveju tai yra pabaigos pradžia ir nieko daugiau“, – sakė jis.

Tuo tarpu Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad džiaugiasi šia žinia, tačiau dar kartą pareikalavo, kad jie būtų visiškai paleisti.

„Nors tai džiuginantis žingsnis, šie JAV piliečiai (...) apskritai neturėjo būti sulaikyti“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson (Eidrien Votson).

„Žinoma, nesustosime, kol jie visi negrįš namo į Jungtines Valstijas“, – pridūrė ji.

Teheranas nepripažįsta dvigubos pilietybės ir palaiko įtemptus santykius su JAV.

Vašingtono ir Teherano santykiai pašlijo po to, kai 1979 metų Irano revoliucija nuvertė JAV remtą šachą Mohammadą Rezą Pahlavi (Mohamadą Rezą Pahlavį) ir įvedė ajatolos Ruhollah Khomeini (Ruholos Chomeinio) vadovaujamą islamo valdžią.

Kaltinimai šnipinėjimu

Šiame liūdnai pagarsėjusiame kalėjime iraniečių kilmės amerikiečių verslininkas S. Namazi buvo laikomas nuo 2015-ųjų.

51-erių S. Namazi buvo uždrausta išvykti iš šalies vieno iš jo vizito metu, o paskui jis buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme dėl kaltinimų bendradarbiaujant su užsienio vyriausybe.

Jis neigia šiuos kaltinimus, o JAV pareigūnai juos pavadino nepagrįstais.

Jo tėvas Baqueras Namazi (Bakeras Namazis), buvęs UNICEF pareigūnas, buvo sulaikytas, kai atskrido siekti jo išlaisvinimo.

2016-ųjų spalį jie abu buvo nuteisti 10 metų laisvės atėmimo bausme dėl kaltinimų šnipinėjimu. B. Namazi, kuriam nuo 2018-ųjų taikomas namų areštas, 2020-aisiais bausmė buvo sušvelninta, o spalį jam buvo leista išvykti iš Irano dėl medicininių priežasčių.

66 metų M. Tahbazas, kuris taip pat turi Jungtinės Karalystės pilietybę, buvo areštuotas 2018-aisiais ir nuteistas 10 metų kalėjimo dėl kaltinimu rengus sąmokslą su JAV.

2021 metais Irano žiniasklaida pranešė, kad Irano amerikietis E. Sharqi buvo nuteistas 10 metų kalėjimo dėl kaltinimų šnipinėjimu ir teigė, kad jis buvo sučiuptas bandantis pabėgti iš šalies.

Irane šiuo metu yra sulaikyta mažiausiai 16 Vakarų šalių pasus turinčių asmenų, iš kurių dauguma turi dvigubą pilietybę.

„Prašau išteisinti, nėra šnipinėjimą patvirtinančių įrodymų, nepadaryta jam inkriminuota nusikalstama veika“, – per posėdį antradienį Šiaulių apygardos teisme sakė advokatas.

Advokatas mano, kad jo klientas persekiojimas dėl įsitikinimų, savo politinių pažiūrų.

„Kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu organizuotoje grupėje, nepatvirtinti pamąstymai, niekaip neatskleidžia ginamojo tyčios šnipinėti Rusijos naudai, neįmanoma susigaudyti nuo ko gintis, klampūs kaltinimai. (...) Kodėl reikėjo A. Paleckį įmurkdyti į šnipinėjimo, kurio nebuvo, dumblyną?“ – teisme sakė advokatas.

Byloje A. Paleckis su verslininku Deimantu Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kodėl reikėjo A. Paleckį įmurkdyti į šnipinėjimo, kurio nebuvo, dumblyną?

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Teismas posėdį tęs po pietų.

Šioje byloje liudytoju šiemet vasarį apklaustas buvęs Lietuvos liaudies partijos (LLP) laikinasis pirmininkas, politikės Kazimiros Prunskienės sūnus Vaidotas Prunskus teismui pasakojo 2017 metų gegužę vienos Maskvos įmonės patalpose kartu su A. Paleckiu ir Deimantu Bertausku susitikęs su buvusiu KGB grupės „Alfa“ vadovu M. Golovatovu. Pastarasis vėliau Sausio 13-osios byloje už akių buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme.

Buvęs LLP pirmininkas teigė, kad šiame susitikime buvo kalbama apie verslo reikalus bei tvirtino domėjęsis kaimo turizmo verslo galimybėmis. Jis taip pat tvirtino manęs, kad Lietuvos liaudies partija buvo „dvasiškai pasmerkta“, todėl neturėjęs jokių politinių interesų.

Jis pažymėjo pagal jų bendravimą susidaręs įspūdį, kad M. Golovatovas su A. Paleckiu ir D. Bertausku buvo pažįstami jau anksčiau.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, prokurorė teigė, kad A. Paleckio ir D. Bertausko kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu surinktais duomenimis, Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga, kratų metu rastais ranka rašytais, išplėšytais ir užtušuotais užrašais, dokumentais ir kitais duomenimis.

Anot V. Vidugirienės, D. Bertauskas savo kaltę pripažino viso proceso metu, jo parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs, tuo tarpu, A. Paleckis savo parodymų versijas keitė priklausomai nuo naujausių bylų atsiradusių duomenų.

V. Jončo teigimu, prokurorė pabrėžė, kad abu kaltinamieji turėjo konkrečius sąrašus su Sausio 13-osios byloje dalyvaujančių teisėjų, prokurorų ir advokatų pavardėmis, apie kuriuos turėjo rinkti informaciją, todėl neabejotinai suvokė, kokį nusikaltimą daro ir, kad yra užverbuoti užsienio valstybės.

Kalbėdama apie D. Bertauską prokurorė teigė, kad jo išsamūs parodymai padėjo atskleisti šį sunkų nusikaltimą, todėl teismo prašoma jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. Paleckio atžvilgiu lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – veikimas organizuotoje grupėje. Prokurorė taip pat pažymėjo, kad nors ir teistumas jau yra išnykęs, buvęs politikas ir anksčiau buvo nuteistas už panašaus pobūdžio veiklą – SSRS agresijos Sausio įvykiuose neigimą.

Prokurorės baigiamąją kalbą sudarė 37 lapai teksto, kitame posėdyje birželio 22 dieną baigiamąsias kalbas sakys A. Paleckio advokatai Adomas Liutvinskas ir Kęstutis Ragaišis. Jie teigė turintys 31 ir 36 lapų apimties kalbas.

V. Jončo teigimu, pats A. Paleckis sakė, kad jo paskutiniajam žodžiui prireiks maždaug 25 minučių.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo jos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Kaip pranešė teismas, antradienį vykusiame posėdyje buvo perskaitytas Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktas dokumentas, kuriame nurodoma, kad iki šiol neišslaptinta 2018 metų žvalgybinio veiksmo medžiaga bei dalis garso įrašo ir toliau liks tokiais, nes nėra pasibaigęs jų įslaptinimo terminas ir išlikęs tikslingumas.

„Pateiktame rašte konstatuojama, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme įtvirtintą žvalgybos institucijų pareigą užtikrinti žvalgybos pareigūnų saugumą, nėra galimybės perduoti išslaptintos duomenų dalies garso įrašą, nes jame yra duomenų, kurie gali padėti nustatyti žvalgybos pareigūnų tapatybę“, – teigiama teismo pranešime.

Dokumente taip pat pažymima, kad VSD neturi teisės teikti informacijos apie asmenų bendradarbiavimą ar nebendradarbiavimą bei konstatuojama, kad visa su byla susijusi teiktina medžiaga jau yra perduota.

Ankstesniame teismo posėdyje A. Paleckio gynėjai prašė pareikalauti VSD, kad šis atsakytų, ar yra įsipareigojimų tarp šios žvalgybos institucijos ir byloje kartu su buvusiu politiku kaltinamo vilniečio verslininko Deimanto Bertausko.

A. Paleckio gynėjai taip pat norėjo sužinoti, kokie įsipareigojimai galėtų būti bei pageidavo žvalgybinės D. Bertausko apklausos garso įrašų. Teismas pateikti tokią užklausą įpareigojo prokurorę.

Teismo teigimu, taip pat šiame posėdyje buvo svarstoma dėl baigiamųjų kalbų sakymo – valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė teigė galinti kalbą sakyti ir nuotoliniu būdu, D. Bertauskas ir jo gynėjai teisę nuspręsti paliko teismui, o A. Paleckio gynėjai tvirtino norintys kalbas sakyti būdami teismo salėje.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo jos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Sausio pradžioje teismas pratęsė tiek A. Paleckiui, tiek D. Bertauskui taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – dar trims mėnesiams.

Kitas posėdis šioje byloje numatytas gegužės 19 dieną.

Kaip pranešė šiemet sausį bylą teismui perdavusi Generalinė prokuratūra, kaltinamieji vienas su kitu nėra pažįstami ir jų vykdyta veikla skiriasi, tačiau ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo – Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) Karaliaučiaus srities pasienio valdybos pareigūnas, prisistatęs išgalvota tapatybe ir puikiai kalbėjęs lietuviškai.

Kaltinimų šnipinėjimu šioje byloje sulaukė visuomenininkas Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius Aleksėjus Greičius ir Mindaugas Tunikaitis. 

Pasienyje su Karaliaučiumi esančiuose Pagėgiuose gyvenantis M. Tunikaitis 2015 metais su politine partija „Lietuvos sąrašas“ kandidatavo į savivaldybės tarybą.

A. Greičius 2015 metais su Lietuvos rusų sąjunga kandidatavo į Klaipėdos miesto tarybą.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus iš Valstybės saugumo departamento (VSD) Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.

Tyrimo metu, kurį vykdė Klaipėdos apygardos prokurorai, Klaipėdos policijos Kriminalinė policija ir Valstybės saugumo departamentas, nustatyta, kad vienas Klaipėdos krašto gyventojas į Rusijos žvalgybos pareigūno akiratį pateko dar 2014 metais.

Pažintis prasidėjo tarsi atsitiktiniu jųdviejų kontaktu kertant Lietuvos ir Rusijos pasienio punktą ir tarsi nereikšmingais Petru prisistačiusio vyro prašymais, tokiais kaip nupirkti Lietuvoje ant sienos kabinamą kalendorių ar butelį vyno. Ilgainiui, pasak teisėsaugos, tai virto prieš Lietuvą nukreiptų pavedimų vykdymu.

Vykdydamas užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduotis, kaltinamasis turėjo fotografuoti konkrečius objektus, rinkti informaciją apie jam nurodytus asmenis, dalyvauti tam tikruose renginiuose, įsigyti ir perduoti prašomus leidinius, viešai publikuoti tam tikrą informaciją bei atlikti kitus pavedimus.

Už perduotus duomenis kaltinamajam buvo atlyginama pinigais, pateikiant tai kaip „paramą sveikatai“ ar „kompensavimą“ už mokesčius vizoms.

Tyrimo metu kaltinamasis pripažino vykdęs nurodymus, nors po kurio laiko ir ėmęs suprasti, kad jie gali būti neteisėti ir kad su juo bendraujantis asmuo nėra tas, kuo prisistato. Anot jo, nors ir turėjo minčių kreiptis į teisėsaugą, tačiau bijodamas šantažo neišdrįso.

Kaltinamasis taip pat pripažino, kad su užduotis jam duodavusiu Petru bendravo, jam skirtas užduotis vykdė ir gautus duomenis perduodavo slapta, tam naudodavosi įvairiomis konspiracinėmis priemonėmis, o tai irgi stiprino įtarimą dėl vykdomų veiksmų neteisėtumo.

Kitas kaltinamasis su tuo pačiu Rusijos žvalgybos atstovu susipažino 2016 metais viename iš socialinių tinklų.

Pasak teisėsaugos, kaltinamasis tuo metu veikė kaip vienos visuomeninės organizacijos vadovas, tad jo nenustebino privačiai gauta žinutė, kurioje domėtasi organizacijos veikla. Susirašinėjimas žinutėmis truko keletą mėnesių, vėliau kaltinamasis su Piotru pristačiusiu asmeniu susitiko Sovetske.

Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis susitarė su Piotru, kad pastarasis pilnai ar dalinai finansuos kaltinamojo organizuojamus renginius.

Kaltinamasis taip pat įsipareigojo fotografuoti bei filmuoti šiuos renginius, juose dalyvaujančius ar tik juos stebinčius asmenis ir šią vaizdo medžiagą perduoti Piotrui, taip pat įsipareigojo rinkti su šiais renginiais susijusią informaciją, rengti ir publikuoti tekstus nurodytose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse bei Piotrą dominančią informaciją perduoti iš anksto sutartu konfidencialiu būdu.

Tyrimo duomenimis, surengta ne mažiau dešimties Piotro finansuotų renginių.

Bendravimą su Piotru šis kaltinamasis tęsė ir po VSD pareigūnų įspėjimo, kad jis yra Rusijos FST pareigūnas, vykdantis užduotį rinkti Rusijos žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje ir daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams bei politiniams procesams.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis taip pat aktyviai veikė teikdamas kontaktinę informaciją ir supažindindamas Piotrą su kitais potencialiai galinčiais bendradarbiauti asmenimis, slaptai vykdydamas kitas informacijos rinkimo bei gautų duomenų perdavimo užduotis.

Abu asmenys sulaikyti praėjusių metų kovo pradžioje. Šiuo metu jiems taikomos su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės.

Šiame ikiteisminiame tyrime pernai pavasarį sulaikyta buvo ir Klaipėdos tarybos narė Ela Andrejeva. Jos advokatė Natalja Fočenkova vėliau BNS sakė, kad politikei buvo suteiktas specialiosios liudytojos statusas.

Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, į šį posėdį liudyti pakviesti Socialistinio liaudies fronto pirmininko pavaduotojas Andrejus Gorbatenkovas, valdybos narys Pavelas Ževčikovas, diplomatas Giedrius Galkauskas ir dar vienas asmuo.

Jo teigimu, teismas liudytojus pakvietė posėdyje dalyvauti gyvai.

Liudytojai parodymus turėtų duoti pirmajame atvirame pernai birželį atverstos bylose posėdyje, iki šiol ji nagrinėta už uždarų durų, skaityta ikiteisminio tyrimo medžiaga, anksčiau kaltinamųjų duoti parodymai.

Tiesa, dėl karantino metu įvestų apribojimų, lankytojai ir žiniasklaida į posėdžių salę nebus įleidžiami, tačiau teismas žada sudaryti sąlygas nuotolinio ryšio pagalba stebėti posėdį kitoje iš salių.

Pats A. Paleckis anksčiau BNS sakė posėdyje ketinantis dalyvauti nuotoliniu būdu.

Byloje A. Paleckis su verslininku Deimantu Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Sausio pradžioje teismas pratęsė tiek A. Paleckiui, tiek D. Bertauskui taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – dar trims mėnesiams.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, nors kaltinamieji vienas su kitu nėra pažįstami ir jų vykdyta veikla skiriasi, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo – Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) Kaliningrado srities pasienio valdybos pareigūnas.

Teisėsaugos duomenimis, kaltinamiesiems jis prisistatė išgalvota tapatybe, puikiai kalbėjo lietuviškai.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo, kurio metu vykdytos Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos užduotys, pradėtas iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad tai yra tas pats ikiteisminis tyrimas, apie kurį prokuratūra pranešė pernai kovo pradžioje. Pavasarį skelbta, kad buvo sulaikyta Klaipėdos tarybos narė Ela Andrejeva. Jos advokatė Natalja Fočenkova vėliau BNS sakė, kad politikei buvo suteiktas specialiosios liudytojos statusas.

Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė BNS informavo, kad ši byla teisme yra gauta, joje kaltinimai pateikti visuomenininkui Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generaliniam direktoriui Aleksėjui Greičiui ir Mindaugui Tunikaičiui.

Pasienyje su Karaliaučiumi esančiuose Pagėgiuose gyvenantis M. Tunikaitis 2015 metais su politine partija „Lietuvos sąrašas“ kandidatavo į savivaldybės tarybą.

A. Greičius 2015 metais su Lietuvos rusų sąjunga kandidatavo į Klaipėdos miesto tarybą, šiame sąraše buvo ir E. Andrejeva.

Rusijos pareigūnas prisistatė Petru

Tyrimo metu, kurį vykdė Klaipėdos apygardos prokurorai, Klaipėdos policijos Kriminalinė policija ir Valstybės saugumo departamentas, nustatyta, kad vienas Klaipėdos krašto gyventojas į Rusijos žvalgybos pareigūno akiratį pateko dar 2014 metais.

Pažintis prasidėjo tarsi atsitiktiniu jųdviejų kontaktu kertant Lietuvos ir Rusijos pasienio punktą ir tarsi nereikšmingais Petru prisistačiusio vyro prašymais, tokiais kaip nupirkti Lietuvoje ant sienos kabinamą kalendorių ar butelį vyno. Ilgainiui, pasak teisėsaugos, tai virto prieš Lietuvą nukreiptų pavedimų vykdymu.

Vykdydamas užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduotis, kaltinamasis turėjo fotografuoti konkrečius objektus, rinkti informaciją apie jam nurodytus asmenis, dalyvauti tam tikruose renginiuose, įsigyti ir perduoti prašomus leidinius, viešai publikuoti tam tikrą informaciją bei atlikti kitus pavedimus.

Už perduotus duomenis kaltinamajam buvo atlyginama pinigais, pateikiant tai kaip „paramą sveikatai“ ar „kompensavimą“ už mokesčius vizoms.

Tyrimo metu kaltinamasis pripažino vykdęs nurodymus, nors po kurio laiko ir ėmęs suprasti, kad jie gali būti neteisėti ir kad su juo bendraujantis asmuo nėra tas, kuo prisistato.

Jausdamasis nesaugiai, tačiau bijodamas šantažo dėl jau įvykdytų užduočių, kaltinamasis teigia turėjęs minčių kreiptis į Lietuvos teisėsaugą, tačiau neišdrįsęs.

Kaltinamasis taip pat pripažino, kad su užduotis jam duodavusiu Petru bendravo, jam skirtas užduotis vykdė ir gautus duomenis perduodavo slapta, tam naudodavosi įvairiomis konspiracinėmis priemonėmis, o tai irgi stiprino įtarimą dėl vykdomų veiksmų neteisėtumo.

Finansavo renginius

Kitas kaltinamasis su tuo pačiu Rusijos žvalgybos atstovu susipažino 2016 metais viename iš socialinių tinklų.

Pasak teisėsaugos, kaltinamasis tuo metu veikė kaip vienos visuomeninės organizacijos vadovas, tad jo nenustebino privačiai gauta žinutė, kurioje domėtasi organizacijos veikla. Susirašinėjimas žinutėmis truko keletą mėnesių, vėliau kaltinamasis su Piotru pristačiusiu asmeniu susitiko Sovetske.

Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis susitarė su Piotru, kad pastarasis pilnai ar dalinai finansuos kaltinamojo organizuojamus renginius.

Kaltinamasis taip pat įsipareigojo fotografuoti bei filmuoti šiuos renginius, juose dalyvaujančius ar tik juos stebinčius asmenis ir šią vaizdo medžiagą perduoti Piotrui, taip pat įsipareigojo rinkti su šiais renginiais susijusią informaciją, rengti ir publikuoti tekstus nurodytose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, taip pat sutiko Piotrą dominančią informaciją perduoti iš anksto sutartu konfidencialiu būdu.

Tyrimo duomenimis, surengta ne mažiau dešimties Piotro finansuotų renginių.

Bendravimą su Piotru kaltinamasis tęsė ir po VSD pareigūnų įspėjimo, kad šis asmuo yra Rusijos FST pareigūnas, vykdantis užduotį rinkti Rusijos žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje ir daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams bei politiniams procesams.

„Kaltinamasis pasirašytinai buvo įspėtas, kad bet koks bendravimas su šiuo asmeniu, jo užduočių vykdymas gali būti vertinamas kaip šnipinėjimas ar padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, tačiau pasirinko tęsti šį neteisėtą bendradarbiavimą“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis taip pat aktyviai veikė teikdamas kontaktinę informaciją ir supažindindamas Piotrą su kitais potencialiai galinčiais bendradarbiauti asmenimis, slaptai vykdydamas kitas informacijos rinkimo bei gautų duomenų perdavimo užduotis.

Teisėsauga ragina apie įtartinus kontaktus pranešti

Abu asmenys sulaikyti praėjusių metų kovo pradžioje. Šiuo metu jiems taikomos su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės.

Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad labai dažnai klaidingai manoma, jog užsienio žvalgybos organizacijos domisi tik tais, kas disponuoja kokia nors įslaptinta informacija, ir kad nusikaltimas daromas tik tuomet, kai renkami ir perduodami viešai neprieinami duomenys.

„Verbavimas dažniausiai prasideda nuo labai paprastų ir nekaltai atrodančių prašymų – atvežti kokią smulkmeną, ką nors nebrangaus nupirkti, perduoti. Ir tai gali trukti gana ilgai. Tačiau vėliau atsiranda pinigai, kiek kitokie prašymai, paduodami pasirašyti dokumentai. Žmogus pajunta įsivėlęs, išsigąsta. Iš esmės, to ir siekiama, nes tuomet žmogus yra pažeidžiamas ir lengviau valdomas“, – sako šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Ruslanas Ušinskas.

Jis akcentavo, kad net ir viešai prieinamos informacijos rinkimas bei perdavimas užsienio žvalgybai yra nusikalstamas.

„Visai nesvarbu, kad perduotoje nuotraukoje yra tiesiog miesto centrinės gatvės atkarpa ar vazonas su gėle. Todėl jei tik kyla įtarimų, kad kas nors bando tokiu būdu įtraukti į neteisėtą veiką, geriausia yra nedelsiant kreiptis į mūsų šalies teisėsaugą – bet kokiu atveju pasekmės tikrai bus kitokios, nei sulaukus pareigūnų“, – teigė prokuroras.

VSD direktorius Darius Jauniškis taip pat pabrėžė, kad didžiausią žalą žmogus padaro pats sau, kai delsia, bijo kreiptis konsultacijos ar pagalbos.

„Raginame Lietuvos piliečius, patekusius į panašią situaciją, nebijoti kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, skambinti pasitikėjimo linija ir pasitarti, kaip būtų galima išspręsti problemą iki minimumo sumažinant blogas pasekmes. Klysti gali visi, tačiau svarbu laiku kreiptis pagalbos“, – sakė D. Jauniškis.

Šiuo metu Šiaulių apygardos teismas nagrinėja šnipinėjimo Rusijai bylą, joje kaltinamas buvęs politikas Algirdas Paleckis ir verslininkas Deimantas Bertauskas.

Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS informavo, kad intensyvi priežiūra pratęsta tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo iki tol – A. Paleckis įpareigotas būti namuose nuo 21 iki 6 valandos ir neišvykti iš Vilniaus miesto ribų, išskyrus, kai tai reikia padaryti dėl dalyvavimo teisme.

Jis taip pat privalo nešioti elektroninį sekimo prietaisą – apykoję.

V. Jončo teigimu, A. Paleckio gynėjai prašė kardomąją priemonę panaikinti, o prokurorė siekė, kad ji būtų pratęsta. Pastarąjį kartą intensyvi priežiūra A. Paleckiui buvo pratęsta spalio pradžioje.

Trečiadienį teismas taip pat ketina skelbti sprendimą dėl kartu su A. Paleckiu kaltinamam verslininkui Deimantui Bertauskui taikytinos kardomosios priemonės. Iki šiol jam taip pat buvo skirta intensyvi priežiūra.

Antradienį nuotoliniu būdu vykusio uždaro posėdžio metu teisėja, be kita ko, pagarsino bylos medžiagą. Kitame posėdyje teismas ketina apklausti dalį liudytojų.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku yra kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

„Antonina Zimina nuteista kalėti 13 metų, bausmę atliekant bendrojo režimo kolonijoje. Jai taip pat skirta 100 tūkst. rublių (1 090 eurų) bauda. Konstantinas Antonecas nuteistas kalėti 12 metų ir šešis mėnesius, bausmę atliekant griežtojo režimo kolonijoje. Jam taip pat skirta 100 tūkst. rublių bauda“, – nurodė spaudos tarnyba.

Tyrimo ir teismo proceso metu nustatyta, kad 2012 metais per išvyką į užsienį A. Ziminą užverbavo Latvijos specialiosios tarnybos. Anot pareigūnų, ji vykdė užduotis rinkti ir perduoti Latvijos specialiosioms tarnyboms informaciją, sudarančią valstybės paslaptį.

„2015 metais A. Ziminos iniciatyva su Latvijos specialiosiomis tarnybomis ėmė bendradarbiauti jos sutuoktinis Konstantinas Antonecas, kuris dirbdamas Kaliningrado srities Ekonomikos ministerijoje pavogė ir kartu su A. Zimina perdavė Latvijos specialiosioms tarnyboms slaptos informacijos“, – nurodė FSB.

Byla buvo nagrinėjama uždaruose posėdžiuose, nes jos medžiaga buvo įslaptinta.

A. Ziminos tėvas Konstantinas Ziminas anksčiau naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad „tikrų paslapčių šioje byloje nėra, tačiau jei man pavyks patekti į teismą, pasilieku sau teisę papasakoti visuomenei, įskaitant užsienio visuomenę, visą tiesą apie šią bylą“.

Teismui paskelbus nuosprendį, K. Ziminas pareiškė, kad jis bus skundžiamas.

A. Zimina, iki sulaikymo dirbusi nepriklausoma eksperte A. Gorčakovo fondo draugų klube, laikoma suimta nuo 2018 metų vasaros. K. Antonecas buvo suimtas metais vėliau. 2015–2016 metais jis dirbo Kaliningrado srities vyriausybės juristu, o prieš sulaikymą – teisines paslaugas teikiančioje įmonėje Maskvoje. Nė vienoje iš savo darboviečių jis neturėjo prieigos prie informacijos, sudarančios valstybės paslaptį.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, sutuoktiniai atskleidė vieno FSB regioninės valdybos darbuotojo tapatybę.

Anot žiniasklaidos, tarp 2015 metų balandį jų vestuvėse dalyvavusių svečių buvo FSB kontržvalgybos padalinio pareigūnas Maksimas Denisenka – A. Ziminos draugas ir buvęs bendrakursis, kai jiedu studijavo universitete.

Kai kurios vestuvių nuotraukos ir vaizdo įrašai buvo vėliau paskelbti socialiniuose tinkluose ir galiausiai parodyti per vieną neįvardytą televizijos laidą Baltijos šalyse, todėl FSB pradėjo baudžiamąjį tyrimą.

Maždaug 200 lapų sudarančius parodymus spalio pabaigoje vykusiame posėdyje pasikeisdamos skaityti pradėjo bylą nagrinėjanti teisėja ir valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė. Iš viso parodymų skaitymas užtruko penkis posėdžius.

Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS informavo, kad kitas posėdis byloje numatytas sausio 5 dieną, jame ketinama apklausti liudytojus, tačiau artimiausiu bus sprendžiama, ar pavyks tai padaryti, taip pat, dėl apklausų formato – ar liudytojai turės dalyvauti posėdyje, ar galės būti apklausti nuotoliniu būdu.

Uždaruose posėdžiuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Paleckis su verslininku Deimantu Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Spalio pradžioje teismas pratęsė tiek A. Paleckiui, tiek D. Bertauskui taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – dar trims mėnesiams.