-
Startuoja kasmetinė aplinkosaugos akcija „Kaminukas“ 3
Pagrindinė akcijos metu vykdoma priemonė – patikrinimai pramoniniuose bei gyvenamuosiuose rajonuose, kurių metu bus tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Padidintą taršą skleidžiantys šaltiniai bus nustatomi vizualiai, o tuomet – imamasi visų priemonių išaiškinti galimus pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus. Taip pat pasirinktinai bus tikrinamos transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, ar jose nedeginamos atliekos, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.
Su intensyviu šildymu susijęs oro taršos padidėjimas ypač juntamas individualių namų rajonuose, kuriuose patalpos kartais šildomos naudojant net ir įvairias atliekas (pvz., dažytus, impregnuotus langų rėmus, duris, staktas, laminuotus baldus, panaudotus rūbus, avalynę, plastikines talpas ar net labai kenksmingomis cheminėmis medžiagomis apdorotus pabėgius), o šioms degant į aplinką išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos, kietosios dalelės, kurios kuo smulkesnės ir mažiau matomos – tuo pavojingesnės sveikatai. Oro tarša, kaip paskaičiavo Pasaulio sveikatos organizacija, kasmet yra atsakinga už 7 milijonus priešlaikinių žmonių mirčių visame pasaulyje. Dėl daugiau nei pusės mirčių kaltos iš židinių, atvirų krosnelių išmetamos smalkės ir suodžiai.
Oro tarša, kaip paskaičiavo Pasaulio sveikatos organizacija, kasmet yra atsakinga už 7 milijonus priešlaikinių žmonių mirčių visame pasaulyje. Dėl daugiau nei pusės mirčių kaltos iš židinių, atvirų krosnelių išmetamos smalkės ir suodžiai.
Įvairių kenksmingų atliekų deginimas buityje ir pramonėje yra vienas šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, atsakingų už klimato kaitą. Manoma, kad dėl to iki 2100 m. vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakils 1,5–5,1 °C, žiemos taps šiltesnės ir lietingos, vasaromis bus daugiau ypač karštų dienų, dažnės potvyniai.
Aplinkos apsaugos agentūra parengė aplinkos oro užterštumo žemėlapius penkiems didžiausiems Lietuvos miestams. Juose pateikiamas kietųjų dalelių KD10 lygis, šaltuoju metų laiku viršijantis šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę dėl individualių būstų šildymo.
Akcija šalies regionų aplinkos apsaugos departamentuose (RAAD) vyks:
Alytaus RAAD sausio 10 d. – vasario 15 d.
Klaipėdos RAAD sausio 5 d. – vasario 18 d.
Marijampolės RAAD sausio 15 d. – vasario 15 d.
Panevėžio RAAD sausio 15 d. – vasario 15 d.
Utenos RAAD sausio 15 d. – vasario 28 d.
Šiaulių RAAD sausio 12 d. – kovo 1 d.
Kauno RAAD sausio 15 d. – vasario 15 d.
Gyventojai raginami likti neabejingi ir apie pastebėtus galimus pažeidimus pranešti pareigūnams tiesiogiai arba bendruoju pagalbos telefonu 112.
-
Aplinkosaugininkai pradeda akciją „Kaminukas“ 9
Akcijos metu bus tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Pasirinktinai bus tikrinamos ir transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, individualių namų rajonai, ar juose nedeginamos atliekos. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) šiemet akciją vykdys nuo sausio 6 d. iki vasario 15 d.
Su intensyviu šildymu susijęs oro taršos padidėjimas ypač juntamas miesto individualių namų rajonuose, kurie neprijungti prie miesto centrinio šildymo sistemos, šildymui naudojamas kietasis kuras, o neretai ir visa, kas dega ir skleidžia šilumą, t. y. įvairios atliekos, baldų plokščių gamybos liekanos. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą, skelbia Aplinkos ministerija.
Nors šiuo metu oro kokybės tyrimai rodo, kad oro užterštumo lygis šalyje yra žemas arba labai žemas, aplinkosaugininkai pastarosiomis dienomis sulaukia vis daugiau pranešimų apie nemalonius kvapus ir deginamas atliekas, tačiau kol kas tik keletas iš jų pasitvirtino.
Primenama, kad esant žemam oro slėgiui, dūmai iš kaminų paprastai slenka žemai, todėl normalu, kad gali būti jaučiamas ne kiekvienam malonus kvapas. Tenka pripažinti, kad kūrenant drėgnomis malkomis ar durpių briketais dūmai įkūrimo metu būna aitroki ir tamsesni, bet dėl to gyventojams nereikėtų kaltinti kaimynų dėl teršiamo oro.
Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas ne jų deginimui skirtuose įrenginiuose. Deginant krosnyse įvairias buities atliekas, plastikines pakuotes, gumą, užterštą (impregnuotą, padengtą dažais, laku ar klijais) medieną, senus baldus, langų rėmus, dėvėtus drabužius, atidirbtą alyvą draudžiama, toks kuras išskiria daug pavojingesnių medžiagų, nei degant įprastam kietajam kurui, todėl už draudimų nepaisymą gresia baudos.
Aplinkos ministerija parengė rekomendacijas gyventojams, kaip paprasčiausiais būdais mažiau kenkti sau ir aplinkos orui, kurias rasite čia.
