Garantuojame klaipėdiečiams:

• Valstybiniai vaikų darželiai visiškai nemokami. Kaip Suomijoje.

• Visuomeninis transportas – nemokamas. Kaip Taline.

• Šildymas dvigubai pigiau. Nes iš žemės gelmių. Kaip Švedijoje (atgaivinsime savivaldybės kontroliuojamą „Geotermą“, kuri iki jos dirbtinio numarinimo sėkmingai tiekė pigią ir ekologišką šilumą iš požeminio karšto vandens);

• Nekirsime brandžių medžių, sodinsime juos.

Iš kur pinigai:

• nestatysime nereikalingų tiltų, reikalingų vienos partijos draugeliams;

• nestatysime požeminių garažų, naudingų tik kitos partijos rėmėjams;

• neorganizuosime amžinų, nuolat brangstančių statybų, iš kurių pelnosi trečios partijos kolegos.

Todėl ateik balsuoti.

Tavo balsas svarbus.

Sąraše Nr. 14  subūrėme organizacijų atstovus, kurie gina ne privačius, o viešus  – visų klaipėdiečių interesus. Tuo mūsų sąrašas skiriasi nuo kitų kandidatų sąrašų.

Politinė reklama apmokėta iš Tautos ir teisingumo sąjungos rinkiminės sąskaitos. Užs. 1848321.

Artėjant rinkimams, uostamiestyje padaugėjo įvairių plakatų, kviečiančių gyventojus susitikti ir užduoti rūpimus klausimus kandidatams į merus.

Kadangi ne visi gali ir moka naudotis internetu, tokie plakatai veikiausiai reikalingi šiuolaikinėmis technologijomis nesinaudojantiems rinkėjams.

Galbūt netyčia padaryta klaida Seimo nario, teisininko, kandidato į Klaipėdos merus Remigijaus Žemaitaičio plakate sukėlė tam tikrų abejonių.

Plakate skelbiamame šūkyje „Už mūsų sėkmės uostą!“ žodis „sėkmė“ parašytas netaisyklingai – „sekmė“.

Klaida yra klaida.

„Kadangi man įdomu rinkimų partijų šūkiai, visada atkreipiu dėmesį į mieste pakabintus kandidatų į merus plakatus. Įdomu, ką jie žada, kokie jų tikslai ir vizijos. Mane išties sunervino, kai R. Žemaitaičio plakate pamačiau klaidą. Jeigu jo komanda nesugeba net plakato padaryti be klaidų, kaip galima tikėti, kad mokės valdyti miestą? Tad palinkėčiau sekmės“, – sakė Sandra.

Pasiteiravus paties R. Žemaitaičio, dėl kokių priežasčių įsivėlė ši klaida ir ar kas nors prieš atspausdinant plakatą tikrino tekstą, kandidatas į merus nedaugiažodžiavo.

„Klaida yra klaida. Matyt, darbuotojai ištaisys. Ačiū už pastabą“, – trumpai atsakė R. Žemaitaitis.

Feisbuke paskelbtame įraše, kvietusiame į vasario 1-ąją vykusį susitikimą su kandidatu į merus, šios klaidos nėra.

Pradėjus veikti Klaipėdos universiteto ligoninei savo, kaip atskirų juridinių  vienetų, veiklą baigė Klaipėdos universitetinė, Klaipėdos jūrininkų bei Palangos reabilitacijos ligoninės, jos tapo filialais. Tai –  laikina būsena, kol bus paskirtas nuolatinis Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas. Jis bus išrinktas konkurso būdu 5-erių metų kadencijai ir turės galimybę pertvarkyti gydymo įstaigos struktūrą pagal savo matymą. Sveikatos apsaugos ministerija jau paskelbė konkursą nuolatiniam vadovui išrinkti. Dokumentus konkursui reikia pateikti iki š. m. sausio 17-osios, tad jau dabar kviečiu visus dalintis šia informacija, kad ji pasiektų potencialius pretendentus, nes nuo įstaigos vadovo kompetencijų ir pasirengimo priklausys daug dalykų, taip pat ir įstaigos plėtros sparta bei sėkmė, galimų pritraukti investicijų dydis. Kaip žinome, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai reformuoti numatytas kone 800 mln. eurų biudžetas. Manyčiau, kad būtų teisinga, jeigu į Klaipėdos regioną pritrauktume bent 100 mln. eurų, kadangi čia vykdomi pokyčiai yra sisteminiai ir svarbūs valstybiškai – juk Lietuva augina trečiąjį universiteto lygmens sveikatos priežiūros centrą, kuris stoja į vieną gretą su jau esamais medicinos flagmanais Vilniuje ir Kaune.

Lietuviškoje sveikatos apsaugos sistemoje universiteto ligoninės – aukščiausio lygmens gydymo įstaigos, žmonių dažnai vadinamos klinikomis. Be to, kad jose teikiamos aukščiausio tretinio lygio paslaugos, universitetų ligoninės ypatingos ir tuo, jog jų valdyme dalininko teisėmis dalyvauja ir Lietuvos aukštosios mokyklos. Tokiose ligoninėse ne tik gydomi pacientai, bet ir plėtojamas medicinos srities mokslas. Šiuose centruose paprastai gimsta ir praktikoje „patikrinami“ nauji ligonių gydymo ar slaugymo metodai, progresą šioje srityje skatinančios inovacijos. Natūralu, kad vienu iš progreso variklių taps ir naujų specialistų pritraukimas iš kitų miestų ar šalių gydymo įstaigų.

Tikinčius, kad Klaipėda turės galimybę steigti tokio lygmens ligoninę, o KU taps jos steigėju, turbūt buvo galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Įtikinėjimo, diskusijų su oponentais etapas buvo išties intensyvus ir varginantis, bet mano ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) komandos Seime lyderystės dėka, partneriams palaikant, pakeitus įstatymą, tokiai reformai vis dėlto buvo atvertas kelias.

Nelengvas diskusijų kelias drauge su kolegomis ir bendraminčiais nueitas ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje. Paradoksalu, bet kai kuriuos politikus reikėjo įtikinėti, jog sprendimas Sveikatos apsaugos ministerijai perduoti milijoninę savivaldybės ligoninės išlaikymo naštą taip atveriant kelius investicijoms į sveikatos apsaugos sritį, yra racionalus ir išmintingas. Kaip aktyvus visų šių įvykių dalyvis šiandien galiu pasidžiaugti, kad nors kone kiekviename žingsnyje buvo tariamasi ir ieškoma priimtinų sprendinių, procesas netruko nė metų. Reorganizaciją pavadinčiau greita ir tikslia, nesukėlusia oponentų prognozuotos sumaišties.

Pirmąją naujai įsteigtos Klaipėdos universiteto ligoninės darbo dieną aplankiau ir pasveikinau laikinąjį šios įstaigos vadovą prof. Joną Sąlygą. Palinkėjau stiprybės ir sėkmės įveikiant reformos iššūkius. Kaip vieną iš pirmųjų darbų, nors ir simbolinių, pasiūliau demontuoti dvi ligonines skiriančią tvorą, nes iki tol Klaipėdos ligoninių miestelyje vyravusią konkurencijos dvasią turi keisti bendradarbiavimo ir sutelkto darbo pacientų labui nuotaikos. Tikiu, kad skandalingos istorijos apie pacientus, vežiojamus iš vienos įstaigos į kitą, netolimoje ateity pasimirš lyg slogus sapnas.

Ką pasakyti skeptikams, kurie ir dabar mato juodesnį vaizdą nei jau egzistuojanti realybė? Darkart ir darkart siūlau stumti į šalį emocijas, išankstines nuostatas ar net pyktį. Klaipėdos miesto gydymo įstaigų reformos  poreikį padiktavo ne politinės fantazijos ar ambicijos, bet kitokios – modernios ir žmonėms tarnaujančios medicinos įstaigos poreikis. Tokią ją turime sukurti iš kiekvienos reorganizuotos įstaigos paimdami tai, kas geriausia, pasitelkdami pasitvirtinusias lietuviškas ir užsienio šalių analogiškų gydymo įstaigų patirtis, sudarydami sąlygas mokslui bei inovacijoms, atverdami kelią jaunų specialistų karjerai.

Nuoširdi padėka visiems, kurie tikėjo ir drauge dalyvavo reformos procese – LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului, parlamentarams Linui Slušniui bei Jurgitai Sejonienei, įstatymo projektą Seime parėmusiems kolegoms, proceso vedliams ir įgyvendintojams iš LR Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos, ypač – ministrui Arūnui Dulkiui, viceministrei Danguolei Jankauskienei ir kanclerei Jurgitai Grebenkovienei. Ačiū Klaipėdos miesto tarybos nariams, kurie balsavo už Klaipėdos universitetinės ligoninės perleidimą valstybei. Didelė padėka Klaipėdos universiteto rektoriui prof. dr. Artūrui Razbadauskui už lyderystę bei skirtingus požiūrius vienijančias pastangas, kurių dar, matyt, reikės ir ateityje. Už ilgus tarnystės metus gelbstint žmonių gyvybes ir teikiant jiems pagalbą dėkoju reorganizuotų įstaigų vyr. gydytojams bei personalui.

Visi dabar esame didelio kelio pradžioje. Nedrąsiai spėju, jog apčiuopiamais rezultatais galėsime džiaugtis jau artimiausią penkmetį, jeigu ir toliau nelėtinsim darbų tempo. Aš ir komanda šiam iššūkiui pasiruošę!

Politinė reklama apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. 1843264

Sąrašo vedlys – Klaipėdos universiteto rektorius

Pristatyme drauge su lyderiu dalyvavo TS-LKD kandidatų sąrašo į Klaipėdos miesto tarybą nariai, vadinamasis jo branduolys. Tiesa, galutinai aprobuoto sąrašo  dar nėra. Jį su kandidatų pavardėmis bei tikslia pozicija sąraše ketinama viešinti ateinančią savaitę, tačiau jau ir anksčiau buvo skelbta, jog A. Petrošių rinkiminėje kovoje palaikys ir TS-LKD sąrašą į rinkimus ves Klaipėdos universiteto rektorius, Klaipėdos tarybos narys prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Sąrašo varomąja jėga kandidatas į uostamiesčio merus vadina Andrių Dobranskį (jis ir rinkimų štabo vadovas), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją, Aušrą Pacevičiūtę, verslininkę, KU dėstytoją, Andrių Petraitį, verslininką, Klaipėdos miesto tarybos narį, dabartinio mero pavaduotojo pareigas einantį Arūną Barbšį, Klaipėdos miesto tarybos narį Kazį Bagdoną, istoriką, Vokietijos garbės konsulą Klaipėdoje Arūną Baublį, architektą Laimoną Bogušą, pedagogą  Igną Kasparą, mediką Mindaugą Biskį bei sportininką Ramūną Navardauską. „Su šiais žmonėmis man drąsu svajoti apie kitokią Klaipėdą ir kitokią gyvenimo kokybę joje. Čia turime ir patirtį, ir ryžtą, ir pozityvumą, gebėjimą dirbti komandoje ir strateginį matymą. Mums negali nepasisekti!“ – pristatydamas bendražygius gerų žodžių jiems negailėjo A. Petrošius.

D. Rimeikos nuotr.

„Naujas Klaipėdos amžius“

Tokį rinkimų kampanijos šūkį suformulavo mero posto siekiančio A. Petrošiaus komanda. „Jau keletą metų uostamiesčio politiniame gyvenime matėsi ir jautėsi nuovargis. Akivaizdu, jog Klaipėdai reikia naujų vėjų, naujos energijos ir naujų idėjų! Idėjų, kurios telktų bendruomenę, generuotų jos kūrybines galias ir pastangas. Imuosi lyderystės, turiu tvirtą bendraminčių komandą ir tikiuosi rinkėjų palaikymo, nes naują amžių mūsų miestui kurs ne kas kitas, o mes, čia gyvenantys ir savo miestą branginantys žmonės“, – sakė A. Petrošius.

Seime iki šiol aktyviai dirbęs politikas teigia per šią kampaniją neketinantis švaistytis kritiniais pareiškimais, kas nepadaryta ar ką buvo galima padaryti geriau. „Visą energiją su komanda skirsime naujos Klaipėdos vizijos gryninimui. Ji remiasi keturiais esminiais punktais: Klaipėda – pajūrio regiono lyderis; Klaipėda – patogiausias miestas šeimai; Kokybiškų sveikatos apsaugos paslaugų miestas; Kokybiškų švietimo paslaugų miestas. Į šiuos punktus sudėjome svarbiausias žmogui miesto ekonominio-socialinio gyvenimo sritis. Teigiamas pokytis jose, tikiu, ženkliai kilsteltų klaipėdiečių nuotaiką ir pastaraisiais metais sumenkusias ambicijas“, – įsitikinęs kandidatas į Klaipėdos miesto merus.

Detalią veiksmų programą, kokiomis priemonėmis ar sprendimais bus siekiama užsibrėžtų tikslų, kandidatas ir jo komanda planuoja visuomenei pristatyti artimiausiu metu.

D. Rimeikos nuotr.

Dirbu, kad Klaipėda būtų girdima

Apie pasirinktą rinkimų kampanijos stilių A. Petrošius nedaugžodžiauja: „Bendrausime su žmonėmis. Eisime pas rinkėjus, rengsime susitikimus, kalbėsimės“, – sakė jis.

Politikas tokios patirties jau turi sukaupęs. 2020-aisiais TS-LKD kandidatas A. Petrošius buvo išrinktas į LR Seimą Baltijos vienmandatėje apygardoje. Tuomet būsimasis parlamentaras apėjo visą savo apygardą. Po to ją su komandos nariais apvaikščiojo dar du kartus, kasmet išnešiodamas žmonėms ataskaitas apie Seime Klaipėdos labui nuveiktus darbus. Kokie jie? Išvardinti bent tris darbus Klaipėdai, padarytus Seime, buvo paprašyta ir rinkimų kampanijos starto paskelbimo renginyje.

„Didžiausias ir svarbiausias darbas, kuris vyksta dar dabar ir kuriame tenka aktyviai dalyvauti, – Klaipėdos universiteto ligoninės steigimas, sujungiant tris krašto gydymo įstaigas. Tikiu, kad ši reforma smarkiai kilstelės sveikatos apsaugos paslaugų kokybę regione, kas yra svarbiausia pacientams. Galiu pasidžiaugti, kad man pavyko tapti Klaipėdos „balsu“ Vilniuje sprendžiant miestui svarbių projektų, tokių kaip Baltijos pr. viaduko statyba, finansavimo klausimus. Dar šių metų darbams iš valstybės biudžeto bus papildomai skirti 4 mln. Eur, kad statyba, vykstanti gana sparčiai, nesustotų ir visi darbai būtų baigti kuo greičiau. Dar naujesnė žinia, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 450 tūkst. Eur Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto sporto bazei remontuoti. Kaip ir žadėjau prieš rinkimus, dirbu, kad Klaipėda būtų matoma, kad Klaipėdos interesas būtų girdimas“, – padarytus darbus vardijo Seimo narys.

Politinė reklama apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. 1838605.

„Aš galiu iš karto pasakyti, kad kaip buvau, kaip esu, taip ir liksiu širdyje liberalu. Liberalios vertybės man yra labai artimos, aš nuo to nė kiek nebėgu ir nesislepiu“, – BNS penktadienį sakė V. Grubliauskas.

Socialdemokratų partija penktadienį paskelbė, kad V. Grubliauskas tapo LSDP nariu ir Klaipėdos skyriaus prezidiumas siūlo jo kandidatūrą kelti į merus. Šį klausimą dar svarstys partijos skyriaus taryba.

V. Grubliauskas teigė, kad sprendimas jungtis prie socialdemokratų „nėra koks nors pragmatinis, konjunktūrinis“, o tokia mintis kilo bendraujant su kitų savivaldybių merais iš šios partijos – Vitalijumi Mitrofanovu iš Naujosios Akmenės, Povilu Isoda iš Marijampolės, Nerijumi Cesiuliu iš Alytaus, Mindaugu Sinkevičiumi iš Jonavos.

„Tai turbūt vieni geriausių Lietuvoje dirbantys merai, su kuriais kalbant apie bendrus iššūkius ir kilo tokia mintis, ne tiek mintis, kiek galbūt pakvietimas, paraginimas, kad darbus reikia tęsti“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Jis taip pat teigė, kad jam įspūdį paliko ir partijos kultūra bei organizacijos solidumas ir sprendimas jungtis prie LSDP „nebuvo nušvitimas ar kažkokia netikėtai gimusi, švystelėjusi mintis“.

„Tai sąmoningas, vertybinis pasirinkimas, neatsisakant savo vertybių, savo požiūrio. (Būsiu) liberalių vertybių neatsisakančiu politiku, būdamas socialdemokratų partijos nariu, juo labiau, kad europiniame kontekste, ir, ko gero, nacionaliniame kontekste socialdemokratai tolerancijos klausimais ne ką mažiau pažengę nei liberalai“, – sakė Klaipėdos meras.

Buvęs parlamentaras V. Grubliauskas Klaipėdai vadovauja nuo 2011 metų. Iki 2018-ųjų jis priklausė Liberalų sąjūdžiui, bet tada partiją paliko, o 2019 metų rinkimuose dalyvavo įsteigęs visuomeninį rinkimų komitetą.

Anksčiau V. Grubliauskas skelbė neketinantis kandidatuoti į merus 2023-iųjų savivaldos rinkimuose.

Savo kandidatavimo į merus su socdemais politikas kol kas nekomentavo, kol partija galutinai nepatvirtino sprendimo jį iškelti.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovo 5 dieną.