V. Benkunskas naujienų portalui „Delfi“ pirmadienį teigė, kad šią savaitę pratęs pokalbius su „laisviečiais“, taip pat jau susisiekė su socialdemokratais, po pertraukos turėsiančiais frakciją taryboje.

„Bent jau gavome žinią, kad tikrai pokalbiai domina. Aišku, pirmiausia reikia pabaigti antrąjį turą, pabaigti rinkimus, bet aš matyčiau, kad tai galėtų būti būsimos koalicijos branduolys“, – sakė politikas.

Kandidatas į merus LRT televizijai pirmadienį teigė, kad, jeigu laimėtų, užimti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas siūlytų konservatoriui Adomui Bužinskui.

Jis šiuo metu dirba administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) sekmadienį vykusiuose rinkimuose iškovojo 19 mandatų Vilniaus taryboje, Laisvės partija gavo devynis mandatus, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – keturis.

Tokia koalicija turėtų 32 iš 51 balso taryboje.

V. Benkunskas sekmadienį pateko į antrąjį Vilniaus mero rinkimų turą, kur susirungs su „Laisvės ir teisingumo“ kandidatu Artūru Zuoku.

Antrasis tiesioginių merų rinkimų turas vyks kovo 19 dieną.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Penktadienį teismas panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą pašalinti politiką iš savivaldos rinkimų, nes jis nesumokėjo dvigubo rinkimų užstato ir nepateikė biografijos.

Rinkimų kodekse numatyta, kad jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąraše įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, už kiekvieną tokį kandidatą mokami dvigubi užstatai.

LVAT įpareigojo VRK nustatyti terminą Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) lyderiui pareiškinių dokumentų trūkumams pašalinti.

Teismo teigimu, VRK neatliko Rinkimų kodekse jai numatytos pareigos, kad nustačiusi, jog pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar juose esama trūkumų, ji turi apie tai pranešti tos partijos atstovui rinkimams ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

Anot LVAT, nepaisant to, kad dokumentai buvo pateikti paskutinę dieną ir valandą, tai nepanaikina Rinkimų komisijos pareigos informuoti kandidatus apie aptikus trūkumus ir suteikti kandidatams laiko jiems ištaisyti.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymu VRK suteikta galimybė ilgiau nei 30 dienų tikrinti kandidatų pateiktą informaciją.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad rinkimų organizatoriai nepagrįstai apribojo P. Gražulio  pasyviąją rinkimų teisę, todėl įpareigojo ją nustatyti terminą, per kurį politikas galėtų pateikti biografiją ir sumokėti trūkstamą užstato dalį.

Penktadienį VRK renkasi į posėdį ir persvarstys savo ankstesnį sprendimą, kuriuo iš rinkimų kovos pašalino per 500 politikų, neteisingai pateikusių pareiškinius dokumentus.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kovo 5 dieną.

„Nusprendė mano partijos kolegos. Aš kaip kareivis – kur nusiuntė, ten dalyvauju“, – BNS sakė politikas. 

„Man atrodo, aš stipriausias, gal kaip ir kiekvienas kandidatas taip mano apie save“, – teigė politikas. 

Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų į Seimą išrinktas politikas teigė, jog šiame krašte partija turi stiprų kandidatą – Sigitą Karbauską. 

„Nemažai kandidatų sostinėje ir žinomų, ir nežinomų, manau, esu vienas žinomiausių“, – kalbėjo P. Gražulis. 

Man atrodo, aš stipriausias, gal kaip ir kiekvienas kandidatas taip mano apie save.

Jo teigimu, sostinės gyventojų balsavimas parodys ne tik jų pasirinkimą, bet ir tai, kiek čia likę „nesugenderėjusios visuomenės“. 

„Žiūrėsim, nes reikia pripažinti, kad Vilnius sugenderėjęs, suliberalėjęs. Normalios orientacijos balsuos už mane, likusieji – už kitus. Matysime, kiek nesugenderėjusios visuomenės“, – teigė politikas. 

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad Apeliacinis teismas yra pripažinęs jį kaltu korupcijos byloje. Procedūra dėl to nepradėta, nes laukiama galutinės instancijos – Aukščiausiojo Teismo – sprendimo.

Laisvės partija į merus kelia parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių, konservatoriai – dabartinį vicemerą Valdą Benkunską, socialdemokratai – parlamentarę Rasą Budbergytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – parlamentarą Luką Savicką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – europarlamentarą Stasį Jakeliūną, partija „Laisvė ir teisingumas“ – buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką, Lietuvos regionų partija – buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų.

Rinkimuose dėl sostinės mero posto dalyvaus ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Waldemaras Tomaszewskis, partijos „Jaunoji Lietuva“ atstovas Ramojus Girinskas, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Remigijus Lapinskas, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica, Liberalų sąjūdžio kandidatė Eglė Radvilė, Darbo partijos – Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Savarankiškai Vilniaus mero posto ketina siekti Mykolas Majauskas ir Aidas Gedvilas. 

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 metų pavasarį.

Apie P. Gražulio kandidatavimą į sostinės merus pirmasis paskelbė portalas 15min.lt

Žinią apie netektį portalui „Žmonės“ patvirtino pats V. Tutkus. 

„Galiu pasakyti tik tiek, kad mes kartu pragyvenome 28 metus. Kartu praėjome ir dykumas, ir vandenis... Tai man yra labai didelė netektis“, – skaudžią netekties valandą kalbėjo V. Tutkus.

Skaudžią žmonos netektį išgyvenantis V. Tutkus ruošiasi Vilniaus mero rinkimams.

Spalio mėnesį buvo paskelbta, kad Lietuvos regionų partija į Vilniaus miesto merus kelia buvusio kariuomenės vado V. Tutkaus kandidatūrą.

V. Tutkus Lietuvos kariuomenei vadovavo 2004–2009 metais.

Vėliau jis yra vadovavęs Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijai.

Anot R. Lapinsko, jo sprendimą dalyvauti sostinės mero rinkimuose lėmė šių dienų iššūkiai, ypač energetikos sektoriuje.

„Gyvename sudėtingais laikais, kai vyksta energetinis karas prieš Europą, kiekvienas savo kailiu jaučiame energijos išteklių kainų šuolį, infliaciją ir prekių kainų augimą. Kai kuriuos iššūkius galime spręsti savivaldos lygiu, pavyzdžiui, skatindami pastatų renovaciją. Tačiau per 32 nepriklausomybės metus Lietuvoje renovuota tik 10 proc. daugiabučių“, – partijos pranešime spaudai trečiadienį cituojamas R. Lapinskas.

Pranešime nurodoma, kad R. Lapinskas ketverius metus vadovavo Pasaulio biomasės energetikos asociacijai, dabar yra jos valdybos narys. R. Lapinskas taip pat yra įsteigęs ir koordinuoja Nacionalinio neliečiamojo miško paramos fondo veiklą.

Savo kandidatus į Vilniaus merus yra paskelbusios dauguma partijų: Laisvės partija kelia parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus kandidatūrą, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – dabartinį vicemerą Valdą Benkunską, socialdemokratai – parlamentarę Rasą Budbergytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Seimo narį Luką Savicką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – europarlamentarą Stasį Jakeliūną.

Liberalų sąjūdis partijos kandidate į sostinės mero pareigas kelia nepartinę inovacijų ir technologijų ekspertę Eglę Radvilę, partija „Laisvė ir teisingumas“ – buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką, Lietuvos regionų partija – buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų, Nacionalinis susivienijimas – Vytautą Sinicą.

„Daug kandidatų į merus jus kvies diskutuoti, pakalbėti, aš kviečiu padaryti. Šiandien noriu įsipareigoti jums, vilniečiai, spręsti problemas, energetikos, sveikatos paslaugų, transporto, neformalaus ugdymo sektoriuose“, – antradienį vykusiame partijos renginyje žurnalistams sakė ji.

Kandidatė teigė, jog vienas iš jos prioritetų savivaldai yra atvirumas. E. Radvilė nurodė, kad Vilnius turi būti miestas, kuriame sprendimus priima žmonės.

„Sprendimai turi būti paremti apskaičiavimais, kūrybingumu. Kiekvienas vilnietis, šalia kurio siaurėja gatvė, kertamas medis ar auga žaidimų aikštelė turi galimybę pasakyti savo nuomonę ir aš noriu, kad ji būtų išgirsta prieš priimant sprendimus“,– kalbėjo ji.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog sostinės gyventojams kyla vis daugiau klausimų, kodėl yra priimami tam tikri sprendimai, planuojantys miesto veiklą.

„Pristatymui MO muziejuje pasirinkome neatsitiktinai – tai gerus sprendimus simbolizuojanti vieta. Kai kino teatrą „Lietuva“ buvo nuspręsta atnaujinti, projektas, deja, pakliuvo į interesų pinkles, bandant kultūrinę erdvę paversti daugiabučių kvartalu. Nenuostabu, jog tai iššaukė vilniečių reakciją – atsirado judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“, – sakė ji.

„Viskas įklimpo ilgiems metams, kol neatsirado aiški vizija ir tinkami žmonės, nusprendę, jog čia turėtų veikti modernaus meno centras – taip atsirado MO muziejus. Panašiai, pasitelkus tinkamus žmones ir modernias idėjas, galima sukurti ir Vilnių be kabučių“, – pridūrė liberalų lyderė.

E. Radvilė yra informacinių technologijų srities ekspertė, politikos mokslų studijas Jungtinėse Valstijose, Harvardo universitete baigusi mokslų daktarė, visuomeninės organizacijos „Gedimino legionas“ vadovė, asociacijos „Lietuvos IT vadovai CIO.lt“ vadovė.

Šiuo metu eina savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Intelektualių sprendimų ir duomenų valdymo skyriaus vadovės pareigas, taip pat yra Vilniaus savivaldybės administracijos direktorės patarėja.

Ji yra vadovavusi „Lietuvos geležinkelių“ Informacinių technologijų centrui, anksčiau dirbusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Informacinių technologijų ir sistemų vadove, taip pat ji dirbo įmonėje „BLT group“.

Renginio metu paskelbti partijos sąraše į Vilniaus tarybą kandidatuojantys asmenys.

Tarp jų yra informacinių technologijų įmonės „BridgeScanner“ vykdantysis direktorius Danielis Lupshitzas, socialinių mokslų daktarė Erika Godlevska, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, Vilniaus miesto skyriaus štabo vadovė Evelina Paulavičienė.

Šiuo metu liberalai savo atstovų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje neturi. Likus penkiems mėnesiams iki savivaldos rinkimų 2019 metais iš šios partijos pasitraukė dabartinis sostinės meras Remigijus Šimašius, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, įkūrę Laisvės partija.

Liberalų sąjūdis tuomet per savivaldos rinkimus surinko 1,25 proc. rinkėjų balsų.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

Į sostinės merus Laisvės partija kelia parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus kandidatūrą, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – dabartinį vicemerą Valdą Benkunską, socialdemokratai – parlamentarę Rasą Budbergytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Seimo narį Luką Savicką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – europarlamentarą Stasį Jakeliūną, partija „Laisvė ir teisingumas“ – buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką, Lietuvos regionų partija – buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų, Nacionalinis susivienijimas – Vytautą Sinicą, Lietuvos žaliųjų partija –  Žaliosios politikos instituto vadovą Remigijų Lapinską.

Anot jo, Vilniaus skyriaus iškeltą kandidatūrą penktadienį turėtų patvirtinti LVŽS taryba.

„Taip, jis tikrai bus teikiamas rytoj tarybai – jokia ne paslaptis, ir aš neabejoju, kad taryba ir patvirtins“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Veryga.

Pasak jo, S. Jakeliūnas yra „labai rimtas kandidatas, kurį žino žmonės“ kaip ekonomistą, Europos Parlamento narį, nagrinėjusį bankų sektorių, 2008–2009 metų finansinę krizę.

„Vilniui reikia rimto kandidato, matome, kaip kitiems sunkiai sekasi jų ieškoti. Džiaugiuosi, kad žmogus, europarlamentaras, yra įgijęs plačios patirties, nes Europos Parlamentas yra susijęs su visokiomis naujovėmis, miestams kas yra aktualu. Džiaugiuosi, kad Stasys sutiko, nes nebūtinai kiti žmonės galbūt nori pasitraukti iš šiltos europarlamentaro vietos ir ateiti į šį savivaldos rinkimų katilą, kuris tuoj prasidės“, – kalbėjo A. Veryga.

S. Jakeliūnas 2016-ųjų kadenciją su LVŽS buvo išrinktas į Seimą, 2019-aisiais pateko į Europos Parlamentą, kai po rinkimų mandato atsisakė aukščiau sąraše išrinktas buvęs krepšininkas, verslininkas Šarūnas Marčiulionis.

Jeigu būtų išrinktas sostinės meru, europarlamentarui reikėtų pasirinkti, kurį mandatą pasilikti, nes mero pareigos nesuderinamos su Europos Parlamento nario.

Kandidatais rinkimuose į Vilniaus merus jau patvirtinti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų deleguojamas dabartinis sostinės vicemeras Valdas Benkunskas, „Laisvės ir teisingumo“ atstovas, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ rinkimuose kelia Seimo narį Luką Savicką, Nacionalinis susivienijimas – Vytautą Sinicą.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 metų pavasarį.

Tai paaiškėjo per konservatorių pirmadienį organizuojamą renginį „Koks bus kitas Vilniaus meras“.

Taip pat merais sieks tapti ir penki-šeši Seimo nariais išrinkti partijos atstovai.

V. Benkunskas lieka vieninteliu partijos kandidatu, savo kandidatūrų atsisakius socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei, konservatorių frakcijos seniūnei Seime, Europos reikalų komiteto pirmininkei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei bei Seimo vicepirmininkui Pauliui Saudargui, pranešė partija.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) štabui savivaldos rinkimuose vadovausiantis Seimo narys Andrius Vyšniauskas sako, kad sostinė pavargo nuo merų „su didelėmis vizijomis“. 

„Matome ir jaučiame, kad Vilnius pavargo nuo merų, kurie būtų pompastiški, su kažkokiais didelėmis vizijomis, kurios galiausiai pavirsta niekuo –  paskolomis arba dar daugiau – korupciniais dalykais. Žmonės nori normalios, subalansuotos, ramios politikos, nori mero, kuri būtų labiau administratorius ir vykdytų sistemines pertvarkas“, – kalbėjo parlamentaras.

„Prioritetinis darbas bus didžiulis akcentas transportui ir visai judumo politikai, pradedant nuo gatvių tvarkymo, baigiant viešuoju transportu, jo pertvarka“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Benkunskas.

Prioritetinis darbas bus didžiulis akcentas transportui ir visai judumo politikai.

Jo teigimu, jeigu bus išrinktas meru, sieks, kad per kadenciją Vilniuje būtų renovuota tūkstantis namų, nes dabar atnaujinimo laukia 4 tūkst. daugiabučių. 

Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad yra svarbu, kad žmogus, partijos deleguojamas į didžiausio šalies miesto, kurio biudžetas jau viršijo 1 mlrd. eurų, vadovus, būtų iš politinės bendruomenės.

„Mūsų kandidatas turi būti iš politinės bendruomenės. Žmogus, kuris yra susietas su ja, kuris turės jos paramą ir palaikymą bei išaugęs toje politinėje bendruomenėje ir siejantis su ja savo ateitį, kurį į rinkimus ši politinė bendruomenė palydės (...), palaikys jam laimėjus ir prisiims atsakomybę drauge už visus darbus, sėkmes ir nesėkmes“, – konservatorių diskusijoje apie būsimus savivaldos rinkimus kalbėjo G. Landsbergis.

Konservatoriai šį šeštadienį rinksis į tarybos posėdį ir jame patvirtins didžiąją dalį kandidatų į rajonų ir miestų merus.

Merų postų sieks ir keli Seimo nariai: Audrius Petrošius, Jurgita Sejonienė, Bronius Matelis, Jonas Gudauskas, Justinas Urbonavičius  

Kaune konservatorių kandidatas į miesto merus paaiškės šią savaitę. Šio posto siekti išreiškė norą dvi ministrės – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bei finansų ministrė Gintarė Skaistė, parlamentaras Vytautas Juozapaitis, o taip pat Kauno miesto savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius.

A. Vyšniausko tvirtinimu, partijos siekis yra, kad didžiausiuose miestuose į merus deleguojami  kandidatai patektų į antrą turą.  

„Siekis yra turėti antrus turus“, – sakė jis.

V. Benkunskas savivaldoje dirba 12 metų, iš kurių pastaruosius septynerius yra vicemeras.

Savivaldos rinkimai vyks kitų metų kovą.

2019 metais mero posto iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų siekė dabartinis energetikos ministras Dainius Kreivys, o 2015-aisias – parlamentaras Mykolas Majauskas.

2019 metais merais buvo išrinkta 11 konservatorių, iki šiol dirba devyni, nes 2019 metais liepą partija sustabdė teisėsaugos piktnaudžiavimu įtariamo Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko narystę partijoje, o Radviliškio meru išrinktas Antanas Čepononis tapo Seimo nariu.

A. Vyšniauskas sako, kad per kitų metų savivaldos rinkimus „lūkesčiai“ ypatingai nesikeis. Pasak jo, dėl tikėtinų „geresnių rezultatų didžiuosiuose miestuose“, tikimasi, kad socialdemokratų ir konservatorių atstovų merais bus išrinkta maždaug po lygiai: „Matome jų ir mūsų suartėjimą“. 

„Visada kovoju ir ginu visuomeninį interesą. Ir į Vilniaus merus apsisprendžiau kandidatuoti būtent dėl to, nes reikia eiti ir ginti visuomeninį interesą nuo oligarchinių interesų. Vilniuje šiuo metu susidarė labai pavojinga situacija - beveik visi kiti kandidatai yra susiję su oligarchais ir atstovauja ne eiliniams vilniečiams, o milijoniniams verslams. Būtent oligarchų naudai naudojamos miesto viešosios lėšos. Jie dovanai arba pusvelčiui gauna labai didelės vertės žemės sklypus, užuot pardavus juos aukcionuose, o gautas lėšas nukreipus viešajam interesui“, - Eltai atsiųstame komentare rašė N. Puteikis.

Jis teigė, kad sprendimą dalyvauti sostinės mero rinkimuose lėmė tai, kad visi kiti kandidatai į Vilniaus merus yra susiję su oligarchais.

„Matydamas, kad vilniečiai bus priversti rinktis tik iš oligarchinių kandidatų, nusprendžiau kovoti už tai, kad miesto žmonių pinigai būtų apsaugoti nuo tų grobuonių, ir sieksiu, kad miesto biudžeto pinigai būtų naudojami pagal paskirtį - visų miesto žmonių ir bendruomenės gerovei“, - savo sprendimą siekti Vilniaus mero posto komentavo N. Puteikis.

Politikas tvirtino, kad jam vadovaujant miestui nebus nei metro, nei Šeškinėje statomo stadiono. Jo teigimu, geriau pastatyti 30 naujų darželių.

„Mano pagrindinė žinia vilniečiams, - jeigu būsiu išrinktas, jokių milijardų jokiems požeminiams metro projektams neleisiu švaistyti, nes kaip tik tokiuose daugiausia ir pavagiama, o galiausiai jie įstringa ir atneša tik nuostolius, kuriuos padengti turi eiliniai miestiečiai iš savo kišenės. Vietoje dabartinės miesto valdžios suplanuoto milžiniško futbolo stadiono ant Šeškinės kalno, kuris kainuos beveik 100 milijonų, turėtų būti pastatyta bent 30 darželių. Stadionas gali palaukti, šiuo metu jo realiai niekam nereikia, o tėvai ir vaikai laukti negali, darželių labai visiems reikia. Juk akivaizdu, kad nuo stadiono sąmatos konkursą laimėjusiems buvusiems „rubikonininkams“ būtų lengviau „įsisavinti“ daug pelno, o skirtingoms įmonėms statant 30 darželių pralobti nebeišeis. Ir tokių pavyzdžių, kaip oligarchiniai Vilniaus miesto merai atidirbinėja lobistams, - daugybė.

Man tapus Vilniaus meru, visokiems kurlianskiams su savo korupciniais interesais būtų draudžiama net užeiti į savivaldybės pastatą, o, kaip žinoma, prie Remigijaus Šimašiaus tokie ponai turėdavo nuolatinius leidimus ir duris atidarinėdavo koja“, - apibendrindamas pagrindinius savo rinkimų programos akcentus, sakė N. Puteikis.

„Svarstomi kandidatai yra Tomas Tomilinas ir Virginijus Sinkevičius. Aš manau, mano asmenine nuomone, skyrius, taip jaučiu, pasirinks V. Sinkevičių“, – žurnalistams penktadienį sakė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Vilniaus „valstiečiai“ savo kandidato į merus dar nepatvirtino. Taip pat nepatvirtintas kandidatas į Klaipėdos merus. Pasak R. Karbauskio, jis turėtų paaiškėti per savaitę.

LVŽS taip pat nusprendė, kad pirmajame Europos parlamento kandidatų penketuke nebus dabartinių Seimo narių – šį sprendimą dar tvirtins partijos suvažiavimas.

„Dėl Bronio Ropės lyderystės tam penketukui aš nekelčiau abejonės. Nėra šiandien patvirtintas sąrašas, eiliškumas, bet aš tikrai siūlysiu sąraše patvirtinti pirmu numeriu B. Ropę“, – sakė partijos lyderis.

LVŽS suvažiavimas vyks sausio 19 dieną, jo vieta kol kas nėra nuspręsta. Jame bus patvirtintas LVŽS kandidatas į prezidentus.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos  taryba Kaune penktadienį patvirtino dalį kandidatų į merus ir savivaldybių tarybų narius.

Liko nepatvirtinti kandidatai devyniose savivaldybėje, Kaune „valstiečiai“ savo kandidato nekelia ir palaikys dabartinį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį.

Spalį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba jau yra patvirtinusi 25 kandidatus į merus. Lietuvoje yra 60 savivaldybių.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovą, prezidento – gegužę.