„Kol kas manome, kad tos išmokos, kurios buvo suplanuotos, jos turėtų ir likti – Vaiko pinigai, kiti dalykai“, – BNS sakė M. Navickienė.

Pasak jos, įvertinus biudžetą ir kitas priemones galėtų būti peržiūrimi tam tikrų išmokų dydžiai, tačiau tikino, kad jų mažinti neplanuotų.

„Kol kas tikrai nieko neketiname mažinti ar karpyti. Jeigu būtų galima, tikrai keltume, tačiau viską reikia pasverti, įsivertinti“, – kalbėjo ji.

M. Navickienės teigimu, šalyje tęsiantis karantinui reikėtų peržiūrėti gyventojams teikiamą paramą, užtikrinant pagalbą pajamų netekusiems ar į darbo rinką sunkiau grįžti galintiems žmonėms.

„Yra labai svarbu, kad žmonės, kurie patyrė kažkokius asmeninius iššūkius pandemijos fone, kad priemonės, kurias siūlo valstybė, būtų taip sukalibruotos, kad žmogus galėtų kuo greičiau grįžti atgal į darbo rinką“, – kalbėjo ji.

Kandidatė į ministres žada didelį dėmesį skirti atskirties mažinimui, taip pat siekti, kad šeimoms būtų lengviau derinti karjerą ir vaikų auginimą, didėtų mažiausios pensijos, išmokos vienišiems pensininkams.

„Manau, kad pandemijos fonde yra labai svarbu išlaikyti socialinės apsaugos stabilumą. (...) Taip pat man atrodo labai svarbi ir opi problema socialinių paslaugų prieinamumas, ypatingai regionuose. Tai labai susiję su labiausiai atskirtų visuomenės grupių geresne įtrauktimi – tiek neįgaliųjų, tiek vienišų tėvų ar pagyvenusių žmonių, kurie šiandien tikrai patiria atskirtį“, – sakė ji.

M. Navickienės teigimu, prioritetu laikytų ir darbo bei šeimos derinimo galimybių užtikrinimą, sudarant vaikų turinčioms šeimoms galimybę dirbti, grįžti į darbo rinką.

„Žmonės, priėmę sprendimą turėti vaikų arba daugiau vaikų negu vieną ar du, nejaustų rizikos, ypatingai ekonominės rizikos, kad jie neteks dalies pajamų ar negalės sugrįžti į darbo rinką“, – sakė ji.

Kalbėdama apie vaikų teisių užtikrinimą, M. Navickienė pabrėžė, kad vaikai visur turi jaustis saugūs, tačiau mano, jog įstatymai neturėtų būti šeimų gąsdinimo priemonė, o paslaugos šeimoms turėtų būti suprantamos kaip pagalba, padedanti išvengti kritinių situacijų, kai vaikas iš šeimos paimamas.

Gerinant paslaugas šeimoms, kandidatės į ministres teigimu, svarbu daugiau dėmesio skirti socialiniams darbuotojams, teikiantiems paslaugas šioms šeimoms.

Ji sako, jog jeigu būtų patvirtinta, drauge su naujuoju sveikatos apsaugos ministru skubiai ieškotų priemonių užkirsti koronaviruso plitimą globos įstaigose.

„Tai bus artimiausių darbų sąraše drauge su sveikatos apsaugos ministru, kai tik jis ir, galimai aš, būsime patvirtinti, jeigu būsime patvirtinti“, – sakė politikė.

M. Navickienė sakė kol kas nepradėjusi dėliotis komandos, tai darytų sulaukusi prezidento Gitano Nausėdos palaikymo savo kandidatūrai.

„Man yra didelė garbė savo šaliai tarnauti ir būti paskirtai kandidate į ekonomikos ir inovacijų ministres“, – Eltai sakė A. Armonaitė.

Pasak politikės, būtina kuo greičiau padėti sunkumus dėl pandemijos patiriančiam verslui.

„Taip pat (svarbi – ELTA) yra verslo priežiūra. Mes tikimės, kad mums pavyks padaryti taip, jog priežiūros institucijos konsultuotų tuos žmones, kurie kuria darbo vietą sau ir kitam, o ne baustų“, – pažymėjo kandidatė į ekonomikos ir inovacijų ministrės poziciją.

A. Armonaitė taip pat akcentavo, kad reikalingas proveržis skaitmenizacijoje ir inovacijose.

„Kad suskurtume daugiau aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos Lietuvoje. Iš karto to nepavyksta padaryti, tam reikia prielaidų, tai tas prielaidas reikia sukurti“, – paaiškino parlamentarė.

Ji taip pat kaip vieną iš savo prioritetų įvardijo investicijų pritraukimą ir eksporto plėtrą.

„Lietuvos ekonomikos garvežys yra eksportas ir mes turime padaryti viską, kad Lietuvos verslas turėtų daugiau galimybių realizuoti savo produkciją visame pasaulyje“, – pabrėžė A. Armonaitė.

Paklausta, ar nebus sudėtinga derinti vadovavimą ministerijai ir partijai, A. Armonaitė teigė mėgstanti iššūkius.

„Aš su džiaugsmu priimu šiuos iššūkius, džiaugiuosi, kad galiu vadovauti tokiai progresyviai partijai, kaip Laisvės partija, ir apie progresyvią Lietuvos ateitį galvojančiai ministerijai“, – pažymėjo politikė.

A. Armonaitė neslėpė, kad Laisvės partija norėjo deleguoti kandidatą į švietimo, mokslo ir sporto ministrus. Vis dėlto kandidate tapus konservatorei Jurgitai Šiugždinienei, A. Armonaitė teigė tikinti, kad jos partijos atstovai gerai šioje srityje darbuosis ir Seime.

„Jokia čia paslaptis, Laisvės partijai švietimas buvo ir yra pats svarbiausias klausimas, nuo kurio prasideda daugelis valstybės gyvenimo sričių. Mes pažadame likti aktyvūs siūlant sprendimus – tiek rengiant Vyriausybės programą, tiek ir Seime. Tikiuosi, kad mūsų politikai, kurie galėjo imtis lyderystės Švietimo ministerijoje, savo energiją atskleis dirbant Seime“, – pridūrė A. Armonaitė.

Kaip svarbiausius pirmuosius darbus ji įvardija krizių valdymo sistemos stiprinimą ir efektyvinimą, ypač siekiant suvaldyti koronaviruso situaciją, tačiau sako, kad kokie jie bus, priklausys nuo informacijos, kurią gaus atėjusi į ministeriją.

„Čia, manau, kad turėtų būti dedamas pats didžiausias prioritetas dėl šitos (COVID-19 – BNS) situacijos sprendimų, kurie reikalingi operatyviai ir skubiai, nėra daug laiko, tad čia – svarbus akcentas. Bet kalbant apie apskritai apie sistemą, manyčiau, kad tikslinga būtų įsivertinti apskritai situaciją, matyti visą bendrą paveikslą. O jį geriausiai įmanoma pamatyti atlikus apskritai visos sistemos auditą. Ten gali paaiškėti daug dalykų – ir resursai, ir sistemos efektyvus veikimas“, – BNS sakė A. Bilotaitė.

„Svarstyčiau apie tokį dalyką, nes manau, kad yra geras dalykas įsivertinti esamą situaciją, resursus ir pamatyti galimybes“, – pridūrė ji.

Pasak jos, auditas „leistų padaryti tam tikras išvadas“, ar reikėtų imtis didesnių permainų sistemoje. 

Jei taptų ministre, A. Bilotaitė taip pat žada daugiau svarbos teikti valstybės tarnybai, kuri, anot jos, per pastaruosius metus yra „nustekenta ir turėtų gauti deramą dėmesį“, taip pat teikti prioritetą socialinės, ekonominės ir kultūrinės atskirties mažinimui tarp regionų.

„Tai yra skaudi Lietuvos problema, mus kamuojanti jau daug metų, šiai temai turėtų būti dedamas didžiulis prioritetas šitai temai“, – sakė ji.

Teisės magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete įgijusi A. Bilotaitė be pertraukos į Seimą buvo renkama nuo 2008-ųjų, daugiausiai čia dirbo Seimo Audito komitete ir Antikorupcijos komisijoje, yra dirbusi Valstybės valdymo ir savivaldybių, Aplinkos apsaugos komitetuose.

Politikė sako, kad vidaus reikalų sistema nėra svetima, nes yra buvusi konservatorių šešėlinės Vyriausybės regioninės plėtros ministre, vadovavo darbo grupei, kuri ruošė Valstybės tarnautojų elgesio kodeksą.

Šiuo metu ministerijai vadovaujanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Rita Tamašunienė yra vienintelė moteris Ministrų kabinete. A. Bilotaitė sako nenorinti kritikuoti jos darbo išsamiai nesusipažinusi su situacija.

„Manau, kad reikėtų pradėti nuo darbų, o ne nuo kritikos ieškojimo. Svarbus momentas – žiūrėti į priekį. Aš ateinu ne vadovauti, o girdėti, tarnauti, tai – mano pagrindiniai prioritetai“, – sakė A. Bilotaitė.

Šalies vadovė sako, jog dar vertins specialiųjų tarnybų duomenis apie kandidatę.

„Vertinsiu truputį vėliau, norėsiu pažiūrėti dar kai kuriuos duomenis. Kol kas įspūdis įvairus – matau veržlų jauną žmogų, bet nematau vadybos patirties, nematau profesinės patirties ir pakankamai žinių apie sektorių, į kurį einama. Todėl sprendimas tikrai bus nelengvas“, – žurnalistams Rukloje pirmadienį sakė D. Grybauskaitė.

Premjeras Saulius Skvernelis šiuo metu aplinkos viceministro pareigas einančios I. Gudžiūnaitės kandidatūrą į aplinkos ministres pasiūlė praėjusią savaitę. Ji būtų vienintelė moteris Vyriausybėje.