Opozicijos lyderis ekspremjeras Saulius Skvernelis teigė manantis, kad Vyriausybė neturi jokios strategijos, todėl imasi pavienių veiksmų.

„Galiu tik paantrinti, kad iš tikrųjų nėra jokios strategijos, daroma pripuolamai, tikintis, kad tai duos kokį nors rezultatą“, – BNS penktadienį sakė S. Skvernelis.

„Deja, tai jau matyti kelis mėnesius, kad taip viskas vyksta. Jokios alternatyvos, naujų strategijų, naujų būdų, atsižvelgiant į situaciją, kokia yra šiandien su sergamumu, skiepais, testavimu“, – pridūrė jis.

Galiu tik paantrinti, kad iš tikrųjų nėra jokios strategijos, daroma pripuolamai, tikintis, kad tai duos kokį nors rezultatą.

Laikinasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybės sprendimas pratęsti visuotinį karantiną šalyje iki balandžio pabaigos liudija, jog valdantieji neturi jokio aiškaus tolesnių veiksmų plano, tik taikyti draudimus, o tai erzina žmones.

„Stebint Vyriausybės veiksmus akivaizdu, kad veikiama be jokio plano. Tiesiog reaguojama į skaičius ir tiek, nenumatoma ir neplanuojama, ką daryti po savaitės, mėnesio, pusės metų. Vien draudimai ir nuolatinis smulkmeniškas jų kaitaliojimas tik erzina karantino išvargintus žmones“, – teigia M. Sinkevičius.

„Visa tai, ką daro Vyriausybė, primena pasaką be galo, kuri tęsiasi ir tęsiasi, nors visiems žmonėms jau atsibodo. Kalėdas ir Naujuosius metus visi sutikome uždaryti. Buvo siūloma visiems iki Velykų pakentėti ir buvo žadami atlaisvinimai. Dabar vėl visi uždaromi dar mėnesiui. Iš viso to norisi pabusti kaip iš blogo sapno“, – pridūrė jis.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Politiko teigimu, Vyriausybė turėtų galvoti ne vien apie artimiausių kelių savaičių veiksmus – valdančiuosius jis ragina parengti aiškų planą, kas bus daroma, kai karantinas baigsis.

Bėdų kalnai – socialinių, skurdo, nedarbo, psichologinių – auga. Tik laiko klausimas, kada visas tas problemų burbulas sprogs.

„Mes turime pradėti diskutuoti ir ruošti atsakymus apie tai, kas bus po karantino. Bėdų kalnai – socialinių, skurdo, nedarbo, psichologinių – auga. Tik laiko klausimas, kada visas tas problemų burbulas sprogs. Sveikatos apsaugos ministras yra kalbėjęs apie 130 priemonių paketą pandemijai įveikti, taigi dabar metas pradėti galvoti apie tokio pat dydžio paketą, tik jau ne mistinį, laikotarpiui po karantino“, – sako M. Sinkevičius.

Socialdemokratai ragina suteikti teisę kiekvienai savivaldybei savarankiškai spręsti dėl konkrečių karantino priemonių taikymo, skubiai parengti nacionalinę testavimo strategiją naudojant greituosius antigenų testus, taip pat pagreitinti ir masiškai taikyti antikūnų testavimo programą.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Junka taip pat tvirtina, kad valdžia neturi nuoseklaus ir tvaraus pandemijos valdymo plano, o žmonės pasiekę tokį pandeminį pervargimą, kad gali ignoruoti ribojimų politiką – tokiu atveju, pasak jo, karantinas taptų parodija.

„Darbiečiai“ siūlo atsisakyti judėjimo ribojimų tarp savivaldybių ir riboti turistinį judėjimą, siekiant užkirsti kelią naujų atmainų įvežimui, spartinti valstybės paramos verslui teikimą. Jie teigia, kad kitos pandemijos valdymo problemos – nenuosekli, neaiški komunikacija dėl testavimo bei vakcinavimo, brangūs testai ir vėluojanti valstybės parama verslui.

Lietuvoje augant sergamumo rodikliams, Vyriausybė penktadienį nusprendė vienuolikai dienų grąžinti draudimą judėti tarp savivaldybių, taip pat numatė privalomo testavimo tvarką kai kuriems darbuotojams.

Karantinas visoje šalyje pratęstas iki balandžio pabaigos.

„Kol kas karantino nutarimas galioja iki kovo 31 d., tačiau nė kiek neabejoju, kad karantiną reikės pratęsti. Kokiomis sąlygomis, didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip atrodys situacija šiomis savaitėmis. Pagal tai, ką dabar matome dalyje Lietuvos, tikrai pagrindo dideliam optimizmui nėra“, – LRT radijui antradienį sakė premjerė.

Anot ministrės pirmininkės, epidemiologinei situacijai nesikeičiant, ketinama svarstyti apie skirtingus karantino ribojimus priklausomai nuo savivaldybių epidemiologinių rodiklių.

Ingrida Šimonytė/ D.Labučio (ELTOS) nuotr.

„Yra tokių savivaldybių, kuriose padėtis yra žymiai geresnė. Jeigu ji nepablogės, manau, kad tose savivaldybėse Velykos apribojimų požiūriu bus ir laisvesnės, bet kažko žadėti šiandien man būtų tiesiog neatsakinga“, – akcentavo ji.

I. Šimonytė taip pat teigė, kad epidemiologinę situaciją bei karantino ribojimus šalyje gali paveikti planuojamas pradinukų kontaktinio ugdymo atnaujinimas.

„Turint mintyje, kad yra ketinimų kitą savaitę į kontaktinį ugdymą leisti bent jau mažiausius mokinukus – taip jau yra, kad didžioji dalis atliktų tyrimų apie koronavirusą rodo labai aiškią sąsają tarp ugdymo įstaigų atvėrimo ir uždarymo bei viruso dinamikos. Tad turime būti labai budrūs. Viskas labai priklausys nuo to, kaip intensyviai savivaldybės savo ribose sieks atvejų mažinimo ar bent jau nedidėjimo“, – kalbėjo premjerė.

Pagal tai, ką dabar matome dalyje Lietuvos, tikrai pagrindo dideliam optimizmui nėra.

Visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti nuo gruodžio 16 dienos.

Nuo vasario 15 dienos veiklą leista atnaujinti nedidelėms parduotuvėms, teikti grožio paslaugas, vykdyti lauko prekybą.

Šiuo metu karantino režimas galioja iki kovo 31 dienos įskaitytinai.

Įvertinę aktualią žmogaus konstitucinių teisių ribojimo karantino metu problemą, tai siūlančias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai – ekspremjeras  Saulius Skvernelis, Algirdas Stončaitis ir Lukas Savickas.

„Esant itin aukštam pavojui visuomenės sveikatai ir saugumui, griežtų karantino sąlygų taikymas, ypač visoje šalies teritorijoje, – kraštutinė priemonė, tad natūralu, kad šį sprendimą būtina priimti greitai, dažnu atveju tam neturint laiko šio sprendimo išdiskutuoti su kitomis valdžios šakomis. Tačiau situaciją stabilizavus ir pasireiškus laukiamiems įvesto karantino rezultatams, o darytina pagrįsta prielaida, kad keturių mėnesių laikotarpis yra daugiau nei pakankamas kraštutinių priemonių taikymui, tikslinga grįžti prie parlamentinės Respublikos valdymo ir suteikti teisę Seimui, tautos atstovybei, spręsti dėl karantino režimo ir jį lydinčių apribojimų“, – sako projekto autoriai.

Pasak jų, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu.

Tikslinga grįžti prie parlamentinės Respublikos valdymo ir suteikti teisę Seimui, tautos atstovybei, spręsti dėl karantino režimo ir jį lydinčių apribojimų.

Įstatymo pataisų autoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės nutarimais „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įtvirtinti ribojimai praktiškai atitinka tuos, kurie yra įtvirtinti Nepaprastosios padėties įstatyme (transporto priemonių judėjimo apribojimas, draudimas be specialaus leidimo atvykti į teritoriją, laikinas įmonių darbo režimo pakeitimas ir pan.).

„Labai svarbi asmens teisių garantija nepaprastosios padėties atveju yra Nepaprastosios padėties įstatymo nuostata, kad ši nepaprastoji padėtis negali būti įvesta ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Jam pasibaigus klausimą pakartotinai privalo svarstyti Seimas. Šios asmens teisių garantijos karantino atveju nėra. Taigi nors Vyriausybė paskelbdama karantino režimą veikia pagal jai suteiktus įgaliojimus bei Vyriausybės nutarimais nustatytomis ribojančiomis priemonėmis siekiama konstituciškai pagrįstų ir teisėtų tikslų, vertinant išdėstytus argumentus, pagrįstai manytina, kad klausimą dėl karantino tęsimo ilgiau kaip keturis mėnesius privalo svarstyti Seimas. Parlamentinė kontrolė itin svarbi, kai sprendimai daro esminį poveikį asmenų teisėms ir laisvėms“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad įvesti karantino ribojimai turėjo itin skaudžių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai ir gyventojams, todėl valstybės valdžios veiksmų teisėtumas skelbiant/tęsiant karantiną šioje situacijoje yra labai svarbus.

„Siūlomu nauju teisiniu reguliavimu Seimui deleguota teisė užtikrintų veiksmingesnę karantino metu taikomų apribojimų kontrolę, taip pat suveiktų kaip puiki prevencinė priemonė prieš galimus ateities ieškinius valstybei, kadangi jau dabar susiduriama su fizinių ir juridinių asmenų skundais dėl valstybės institucijų taikytų priemonių, kurios galimai neproporcingai apribojo arba net paneigė tam tikras žmogaus teises“, – sako parlamentarai S. Skvernelis, A. Stončaitis ir L. Savickas.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad teritorijų karantino trukmė gali būti ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui išlieka poreikis riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, teritorijų karantinas gali būti kiekvieną kartą pratęsiamas dar ne daugiau kaip vienam mėnesiui. Teritorijų karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą tvirtina: visoje Lietuvos  teritorijoje ar keliose savivaldybėse – Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu; vienos savivaldybės teritorijoje – Vyriausybė bendru savivaldybės administracijos direktoriaus ir sveikatos apsaugos ministro teikimu.

Atsinaujinus nepalankiai epidemiologinei situacijai, Vyriausybė  2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu visoje Lietuvos teritorijoje antrą kartą paskelbė karantiną. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 00.00 val.

„Turbūt dauguma iš mūsų, o gal net visi prieš savaitę šią savaitę tikėjosi truputėlį galimybių kitus sprendimus priimti, aš taip pat. Gaila, kad negalime eiti pagal savo patvirtinamą planą pirmyn, nes tiesiog neturime tų aplinkybių, kurios būtų tai leidę“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybės sprendimu, karantinas šalyje pratęstas iki kovo 31 dienos vidurnakčio.

Judėjimo tarp savivaldybių ribojimas pratęstas iki kovo 15 dienos, tačiau nuspręsta leisti žmonėms, gyvenantiems besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, judėti tarp šių savivaldybių.

Vyriausybė taip pat nusprendė, kad nuo šiol bus galima nedėvėti kaukių atvirose vietose, kai išlaikomas bent dviejų metrų atstumas. Kaukių dėvėjimo uždarose vietose reikalavimai nesikeičia.

Gaila, kad negalime eiti pagal savo patvirtinamą planą pirmyn, nes tiesiog neturime tų aplinkybių, kurios būtų tai leidę.

Pasak ministrės pirmininkės, sprendimas dėl judėjimo tarp žiedinių savivaldybių priimtas, nes buvo planuotas jau praėjusią savaitę, o sprendimas dėl kaukių priimtas remiantis ekspertų rekomendacijomis.

Sveikatos apsaugos ministerijos teikime teigiama, jog karantiną tęsti svarbu dėl išliekančios nepalankios epidemiologinės situacijos.

Pasak ministerijos, pastebima, kad paskutiniąją savaitę susirgimų skaičius nebemažėja, o bendra teigiamų atvejų dalis bei teigiamų tyrimų dalis tarp simptomus jaučiančių asmenų pradėjo didėti.

Be to, šią savaitę taip pat padidėjo hospitalizuojamų asmenų skaičius.

Žada inicijuoti testavimo apimčių plėtimą

Vyriausybė planuoja inicijuoti kelių visuomenės grupių testavimą ir kovo viduryje svarstyti platesnius judėjimo atlaisvinimus, sako premjerė I. Šimonytė.

„Tikiuosi, kad gal jau šiandien sveikatos ministras galės pasirašyti savo teisės aktus, kad tiesiog plėstume testavimo apimtis tam tikroms grupėms, kurios yra tolygiai pasklidusios per visą Lietuvą ir jų yra visose savivaldybėse, tų žmonių yra tikrai nemažai ir kviesime juos testuotis tiesiog būriais taip, kaip testuodavome medikus“, – posėdyje kalbėjo premjerė.

Ji paminėjo, kad tai galėtų būti pareigūnai ar kultūros darbuotojai.

Tai, jos teigimu, leistų sužinoti sergamumo situaciją šiose grupėse bei turėti adekvatesnį vaizdą apie padėtį savivaldybėse.

Tai, pasak jos leistų „galbūt jau nuo kovo vidurio pereiti į tokį režimą, kai tos savivaldybės, kuriose situacija yra bloga, yra labiau atribotos nuo judėjimo negu visos savivaldybės viena nuo kitos“.

Pasak jos, esama situacija su testavimo apimtimis rodo, jog nepasiteisino sprendimas suteikti savivaldybėms daugiau laisvės pačioms spręsti dėl testavimo apimčių.

„Nepaisant to, kad suteikėme galimybę savivaldybių administracijoms plėsti testavimo apimtis, tų testavimo apimčių nematome“, – teigė ji.

Pasak premjerės, kai kuriose savivaldybėse situacija atrodo blogesnė nei yra, nes testuojami tik didelę riziką turintys žmonės.

Pasak jos, taip nuspręsta atsižvelgiant į tai, jog per dieną nustatomų naujų atvejų skaičius nebekrenta ir net rodo pakilimo požymių.

„Tai tikrai nėra toji trečioji banga, kas buvo ištransliuota, tačiau tai kelia nerimą“, – kalbėjo ekspertų tarybos narys.

V. Grigo teigimu, nors situacija ženkliai pagerėjo, tačiau tiek atvejų, tiek hospitalizacijų skaičiai nustojo kristi.

Pasak jo, konkrečios datos paliktos nuspręsti Vyriausybei.

„Mūsų siūlymas buvo neapsiriboti vienos savaitės laikotarpiu. Čia, aišku, sprendimas paliktas Vyriausybei. Mūsų rekomendacija – ilgesniam laiko tarpui“, – sakė V. Grigas.

Jis sakė, kad ši rekomendacija apima principinę nuostatą tęsti karantiną, tačiau jo sąlygos gali būti ir toliau švelninamos, svarbiausia tiesiog nerizikuoti iš karto atlaisvinti visus ar didžiąją dalį ribojimų.

„Kiekvieną savaitę yra svarstoma įvairiais sektoriais, kiek žinau, šią savaitę su kultūros sektoriumi bus bendraujama. Visą laiką Ekspertų taryba žiūri ir persvarsto, teikia pasiūlymus Vyriausybei, kaip būtų galima kurias priemones taikyti, o kurias – palengvinti“, – kalbėjo V. Grigas.

Šiuo metu karantinas Lietuvoje galioja iki vasario 28 dienos.

„Siūlyčiau tuomet šiame etape priimti tokį sprendimą, kuris iš esmės tik nukelia ar pratęsia, tiksliau sakant, dabar taikomos tvarkos datą, bet su, žinoma, mintimi, kad grįšime prie šitų klausimų svarstymo tikrai kiekvieną savaitę, o gal kartais į savaitę ir ne po kartą“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui karantiną tęsti iki vasario 28 dienos vidurnakčio. Tiek pat pratęsti asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, išskyrus atvejus, kai vykstama į gyvenamosios vietos savivaldybę, į kitą savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties, darbo reikalais, taip pat į tarptautinių kelionių vietas ir iš jų ar kitais išimtiniais atvejais.

Pasak ministrės pirmininkės, šį penktadienį vyksiančiame Vyriausybės pasitarime ir pirmadienio Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje bus aptariami naujausi duomenys ir dinamika.

„Tuomet žiūrėsime, ar trečiadienį galime grįžti prie kažkokių jau aiškesnių datų ir konkretesnių sprendimų. Kol kas, matyt, yra tas, ką privalome padaryti, kad būtų tam tikras teisinis aiškumas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Teikimą pratęsti karantiną SAM argumentavo tuo, kad įvedus griežtą karantiną sergamumas COVID-19 sumažėjo, tačiau vis viena išlieka didelis.

„Yra siūlymas pratęsti karantino režimo trukmę, siūloma pratęsti ją dar vienam mėnesiu – iki vasario 28 dienos, 24 valandos. Kaip jau žinote, jeigu mes lyginamės skaičius su gruodžio mėnesiu, (...) yra iš tikrųjų didžiuliai pokyčiai, tačiau tie didžiuliai pokyčiai yra įvykę nuo didžiulių skaičių“, – pristatydamas klausimą sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Atvejų skaičius Lietuvoje mažėja, bet mažėjimo tempas, palyginus su ankstesnėmis savaitėmis yra lėtėjantis“, – pastebėjo jis.

Atvejų skaičius Lietuvoje mažėja, bet mažėjimo tempas, palyginus su ankstesnėmis savaitėmis yra lėtėjantis.

Pasak ministro, tai vis dėlto nereiškia, kad priemonės nepasiteisina: pavyko suvaldyti situaciją ligoninėse.

„Jau prasidėjo strategija dėl stacionarinių paslaugų atnaujinimo“, – pastebėjo jis.

Mirtingumas taip pat išlieka didelis, nors pastebimas tiek jo, tiek bendro mirtingumo mažėjimas.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu imunitetą COVID-19 ligai turi apie 7 proc. Lietuvos gyventojų: paskiepyti bent viena vakcinos doze (apie 2 proc.) arba persirgę liga per paskutinį pusmetį (apie 5 proc.).

Pirmadienį po Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos skelbta, kad pirmųjų atlaisvinimų galima tikėtis nuo vasario vidurio, jeigu mažės užsikrėtimų COVID-19.

Lietuvoje karantinas paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio 16 dienos jo režimas sugriežtintas ir šiuo metu galioja iki sausio 31-osios.

Šiuo metu šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose.

Jo poziciją BNS penktadienį perdavė atstovė spaudai Aistė Šuksta.

„Prognozuočiau, kad karantino suvaržymai galėtų būti pratęsti dar mėnesiui“, – teigiama ministro komentare.

Šiuo metu karantinas galioja iki sausio pabaigos, sprendimą dėl jo pratęsimo priims Vyriausybė.

Ministras nesiėmė prognozuot, kada konkrečiau galėtų būti švelninamos karantino sąlygos.

Kai atvejų skaičius ženkliai mažės ir išliks stabilus 14 dienų, tuomet galime tikėtis laipsniško ribojimų mažinimo.

„Tai priklauso nuo atvejų skaičiaus. Šiuo metu turime daugiau nei 500 naujų atvejų per dieną 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Kai atvejų skaičius ženkliai mažės ir išliks stabilus 14 dienų, tuomet galime tikėtis laipsniško ribojimų mažinimo“, – teigia A. Dulkys.

Interviu „Verslo žinioms“ penktadienį sveikatos ministras sakė prognozuojantis, kad karantinas būtų pratęstas dar mėnesiui, o jo švelninimas galimas tik vasariui įsibėgėjus.

Siekiant suvaldyti koronavirusą, lapkričio pradžioje įvestas karantino režimas gruodžio viduryje sugriežtintas ir pratęstas iki sausio 31 dienos.

Jo metu uždarytos daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose.