„Tai didžiausi per pastaruosius 30 metų krašto apsaugai perduoti įgyvendinti infrastruktūros projektai. Jie reikšmingai pagerins tarnybos sąlygas Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono ir brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariams“, – pranešime sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ministras taip pat pažymi, kad greta Vilniaus pirmą kartą įsikuria pilnas kovinis batalionas, ir tai reikšmingai sustiprins sostinės saugumą.

Karinius miestelius Rokantiškėse ir Pajūryje statė ir jų ilgalaike priežiūra užsiims „MG grupei“ priklausančios „Darnu Group“ įmonės. Karinį miestelį Šiauliuose vysto „Eika“ grupės įmonė, jį planuojama baigti balandį.

Naujai pastatytuose kariniuose miesteliuose, šalia kareivinių ir štabo statinių, taip pat pastatytos valgyklos, remonto dirbtuvės, degalinės, plovyklos, technikos saugojimo parkai, sporto kompleksai ir visa kita kariams būtina infrastruktūra.

Partnerystės sutartis dėl karinių miestelių statybos su privačiais projektų vystytojais Krašto apsaugos ministerija pasirašė 2021 metų sausį. Kaip ministerija nurodo pranešime, tai pirmas kartas, kai karinės infrastruktūros projektai įgyvendinami bendradarbiaujant su verslu.  

Rokantiškių kariniame miestelyje, esančiame greta Vilniaus, įsikurs Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariai, kurie šiuo metu yra laikinai dislokuoti Marijampolėje.

Pajūrio karinis miestelis Šilalės rajone iškilo šalia modulinių kareivinių, kur jau ne vienerius metus tarnauja brigados „Žemaitija” generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai.

Kariniai miesteliai Rokantiškėse ir Pajūryje buvo suprojektuoti ir pastatyti su visa bataliono dydžio vienetui reikalinga infrastruktūra. Šiais metais taip pat bus atidarytas ir trečiasis karinis miestelis Šiauliuose.

Pranešime nurodoma, kad iš viso trijuose naujuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,4 tūkst. karių ir krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.

„Visų trijų karinių miestelių vystymui išleista vidutiniškai, buvo šioks toks pabrangimas, 230 mln. eurų su PVM, su visais mokesčiais. (...) Man atrodo, (pabrangimas – BNS) neviršijo 8 proc., o kainos (rinkoje – BNS) statybose svyravo iki 25 proc. ir daugiau, šiuo atveju pas mus buvo toks padidėjimas“, – antradienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Į Rokantiškių karinį miestelį įsikels Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Jie šiuo metu laikinai dislokuoti Marijampolėje. Karinis miestelis turėtų būti visiškai baigtas statyti šių metų pabaigoje, o kariai į jį įsikeltų sausį.

17,7 hektaro plotą užimančioje teritorijoje įrengta beveik 11 tūkst. kv. metrų ploto administracinių ir specialiosios paskirties pastatų: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos, kontrolės punktai, 4 tūkst. kv. metrų ploto sporto patalpos ir aikštės, stadionas.

Taip pat pastatyta daugiau kaip 7 tūkst. kv. metrų techninių pastatų: sandėliai, garažai, degalinė, plovykla, pastogė technikai, parkavimo aikštelė, tvora, taip pat apie 200 automobilių vietų, rikiuotės, technikos aikštės.

Dar du kariniai miesteliai yra statomi Šilalės rajone ir prie Šiaulių, juos ketinama baigti statyti atitinkamai dar šiais metais ir iki kitų metų balandžio.

Naujų karinių miestelių statybas planuojama baigti šių metų pabaigoje – 2024 metų pradžioje. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,4 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.

Vokiečių brigadai – kitos vietos

Klausiamas, ar naujai įrengtame miestelyje Rokantiškėse būtų galima priimti vokiečių brigados karius, ministras teigė, kad jiems reikalinga kitokia infrastruktūra, taip pat patvirtino, kad juos apgyvendinti planuojama trijose vietose – Vilniuje, Rūdninkuose ir Rukloje.

„Vokiečių brigados infrastruktūra yra šiek tiek kita, papildomi reikalavimai, skiriasi jų reikalavimai nuo mūsų, kadangi tai yra profesinės karo tarnybos kariai. Ir, jei jie vyks trejiems metams į Lietuvą, jų poreikiai kitokie, gyvenimo sąlygos kitos, kareivinių tipai kiti, apgyvendinimo sąlygos kitos, šiek tiek daugiau tektų pastatyti patalpų ir ne tokio dydžio apgyvendinamos kareivinės“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Šeimos, jų gyvenimas, (...) ko gero, daugiausia bus orientuotas į Vilnių, gal dar Kauną.

Jis taip pat teigė, kad „iš principo priimtas sprendimas“ dėl Vokietijos karių apgyvendinimo Vilniuje, Rūdninkuose ir Rukloje, su vokiečiais toliau bus derinamos galutinės vietos.

„Vokiečių pusė su mumis derins galutines vietas ir statybų apimtis, jų poreikiai skiriasi, todėl kai kuriuos turimus projektus reikėtų adaptuoti prie vokiečių sąlygų“, – teigė A. Anušauskas.

Ministras nurodė kol kas negalintis įvardinti, kur Vilniuje planuojama statyti infrastruktūrą vokiečių kariams, bet, anot jo, tai turėtų paaiškėti gruodį.

„Mieste (bus statomas – BNS), žinau vietas, apie kurias kalbama, bet negaliu besti pirštu ir pasakyti, kur bus, bet kai suderėsime, galbūt gruodžio mėnesį žinosime, kas kur įsikurs, kur šeimos bus, kur bus bendrabutinio tipo patalpos kariams profesionalams“, – sakė A. Anušauskas.

Karinė technika – arčiau poligono

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys savo ruožtu sakė, kad Vilniaus mieste ar šalia jo turėtų įsikurti vokiečių brigados štabas.

„Šeimos, jų gyvenimas, (...) ko gero, daugiausia bus orientuotas į Vilnių, gal dar Kauną“, – sakė generolas.

Pasak jo, Vilniuje dar galėtų įsikurti su štabu susieti vienetai: štabo kuopa, ryšių kuopa, kiti štabą aprūpinantys vienetai.

Tuo metu kariai su technika turėtų būti įkurdinti arčiau Šalčininkų rajone esančio Rūdninkų poligono.

„Naujai vystomas poligonas Rūdninkuose bus daugiausia tenkinantis jų poreikius, todėl galimai kažkur ir kareivinės gali būti pastatytos taip, kad patogiai būtų susisiekti su šituo poligonu“, – sakė V. Rupšys.

„Tas sprendimas ir susitarimas labai artėja“, – pridūrė jis.

Lietuva planuoja, kad didžioji dalis Vokietijos brigados Lietuvoje bus dislokuota 2026-aisiais. Jungtinė abiejų šalių darbo grupė sutarė, kad Vokietijos brigados dislokavimo šalyje planas bus pasirašytas iki šių metų gruodžio 22 dienos.

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, siekiant sustiprinti regiono saugumą. Šalyje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.

„Trys kariniai miesteliai, 2,5 tūkst. karių ir civilių auga tikrai greičiau, nei planavome. Vilniuje ir pajūryje vyksta labai panašiu tempu, šių metu pabaigoje bus perduota, Šiauliuose – kitų metų pradžioje“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.

Kol kas planuojama, kad šiose vietose bus apgyvendinti Lietuvos kariai.

Pasak A. Anušausko, bendrai šalyje įrengiamos naujos infrastruktūros skaičius nuolat auga, o tai atspindi „realijas, kurios susiklostė ir geopolitiškai, kad mums reikia stiprinti savo pajėgumus, ir, be abejo, sudaryti sąlygas sąjungininkų priėmimui“.

„2021 metais buvo pirmas didesnis pabandymas – įrengta „Herkaus“ stovykla Pabradėje 600 karių. Bet kadangi JAV padidino karių skaičių, šiais metais vasarį buvo baigtas šios stovyklos išplėtimas“, – sakė ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad per metus bus įrengtos dvi lauko stovyklos Marijampolėje ir Kazlų Rūdoje, talpinančios po 800 karių.

„Šį mėnesį po visų priėmimo ir galutinių darbų jos yra atidaromos“, – kalbėjo ministras.

Be kita ko, tariamasi su Vokietija dėl „papildomos infrastruktūros“ įrengimo amunicijai saugoti visoje Lietuvoje.

„Numatome, kad būsimuose NATO planuose bus nustatytos sąlygos didesniam papildomos amunicijos saugojimui rytiniame flange, kad jos nereikėtų vežioti po visą Europą“, – sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras taip pat pabrėžė, kad per pastaruosius dvejus metus amunicijai skirtos lėšos „išaugo iki 17 proc. visų gynybos išlaidų“.

„Bet amunicijai reikalingos tinkamos saugojimo sąlygos. Jei nusipirksi ir sandėliuosi lauke, jos galiojimas sutrumpės ženkliai. Todėl sandėlių skaičius bus didinamas ženkliai“, – teigė ministras.

Anot jo, šiuo metu statoma „dešimtys dar sandėlių“.

„Kitais metais, matyt, bus trys dešimtys jau pastatyta, – sakė A. Anušauskas. – Paraleliai bus statomi sandėliai ir mūsų sąjungininkų poreikiams: ir Vokietijos, ir kitų šalių poreikiams patenkinti.“

Šią infrastruktūrą planuojama įrengti iki 2025 metų.

Jau gautas statybų leidimas kariniam miesteliui Šilalės rajone, o artimiausiu metu statybos prasidės ir Vilniaus rajone bei Šiauliuose.

Naujų karinių miestelių statybos bus vykdomos siekiant gerinti bei plėsti Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą, skelbia ministerija.

„Dabartinė geopolitinė situacija regione yra ypatingai įtempta, todėl karinių padalinių statybos tampa svarbios ne tik dėl Lietuvos kariuomenės bei sąjungininkų poreikių atliepimo, bet ir dėl nacionalinio saugumo, atgrasymo politikos stiprinimo“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Anot KAM, bendra sutarta trijų sutarčių vertė yra apie 168 mln. eurų. Projektai bus vystomi viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.

Liepos pabaigoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Darnu Group“ priklausanti įmonė „Salvinta“ gavo leidimą karinio miestelio Šilalės rajone, Pajūryje, statyboms.

Pernai Krašto apsaugos ministerija su „Salvinta“ pasirašė sutartis dėl šio ir dar vieno karinio miestelio Vilniaus rajone, Rokantiškėse.

Anot ministerijos, sutartys pasirašytos 15 metų laikotarpiui – iš jų projektavimui ir statybai skirtas dviejų su puse metų laikotarpis, o 12,5 metų laikotarpis numatytas infrastruktūrai prižiūrėti ir aptarnauti.

„Tiek šis karinis miestelis Pajūryje, tiek ir antrasis mums statyti patikėtas miestelis Rokantiškėse, šalia Vilniaus, yra itin Lietuvai svarbūs strateginiai objektai, ypač dabartinės geopolitinės situacijos kontekste, – pranešime cituojama „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.  – Vertiname tokį šalies vadovų pasitikėjimą ir esame pasirengę dėti visas pastangas, kad abu kariniai miesteliai būtų įgyvendinti per suplanuotą ambicingai trumpą laikotarpį.“

Netrukus prasidės ir trečiojo naujo karinio miestelio Šiauliuose statybos, kurias vykdys „Eika‘‘ grupės įmonė „Partnerystės projektai keturi“.

Visų trijų miestelių statybas planuojama užbaigti 2023 metų pabaigoje – 2024 metų pradžioje.

Numatomas Pajūrio karinio miestelio plotas – 9,47 ha, Rokantiškių – 17,7 ha, Šiaulių – 7,8 ha. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,5 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.

Kiekvieno naujo karinio miestelio projekte numatyta pastatyti administracinės ir specialiosios paskirties pastatų: kareivines, valgyklą, štabą, medicinos punktus ir kt.

Taip pat suplanuota sporto patalpų ir aikščių. Be to, miesteliuose bus statoma ir techninės paskirties pastatų: tai sandėliai, garažai, degalinė, plovykla. Numatyta ir pastogė technikai.

Miesteliuose turėtų būti įrengtos rikiuotės ir technikos aikštės, automobilių parkavimo vietos, tarp kurių ir specialiai pritaikytos elektromobiliams bei žmonėms su negalia.

Karinius miestelius trims Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetams pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis statys bendrovės „Salvinta“ ir „Partnerystės projektai keturi“.

„Salvinta“ statys karinius miestelius Šilalės ir Vilniaus rajonuose, karinį miestelį Šiauliuose patikėta vystyti bendrovei „Partnerystės projektai keturi“.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime pažymima, kad tai yra pirmas kartas, kai objektų vystymas krašto apsaugos sistemoje vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.

„Nenoriu prisiimti sau visų nuopelnų už pasirašymą, nes sutartys parengtos dar buvusio krašto apsaugos ministro. Bet pasirinkdami viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdą naujai karinei infrastruktūrai vystyti mes galėsime jau 2023 metais turėti tris naujus karinius miestelius, už kurių pastatymą ir išlaikymą skirtos lėšos bus išdėliotos per ilgą laiką, taip palengvinant finansinę naštą krašto apsaugos biudžetu“, – pranešime sakė krašto apsaugos ministras.

Mes galėsime jau 2023 metais turėti tris naujus karinius miestelius, už kurių pastatymą ir išlaikymą skirtos lėšos bus išdėliotos per ilgą laiką, taip palengvinant finansinę naštą krašto apsaugos biudžetu.

Anot jo, nauja infrastruktūra prisidės prie Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimo ir sudarys geresnes sąlygas sąjungininkų buvimui Lietuvoje, nes bus atlaisvinta infrastruktūra batalionuose.

„Darnu Group“ priklausanti bendrovė „Salvinta“ naująją infrastruktūrą kurs Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajam pėstininkų batalionui, jis iš dabartinės vietos Rukloje persidislokuos į Rokantiškių kaimą Vilniaus rajone, bei Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui, šis iš laikinosios konteinerinės stovyklos Pajūryje, Šilalės rajone, galės persikelti į šalia sukurtą naująją nuolatinę infrastruktūrą.

Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionui naująją infrastruktūrą plėtos bendrovė „Partnerystės projektai keturi“, ji priklauso „Eika“ įmonių grupei.

Bendra visų trijų sutarčių vertė siekia apie 168 mln. eurų.

Dėl pasirinkto partnerystės modelio Krašto apsaugos ministerija šiuos kaštus galės paskirstyti lygiomis dalimis per 12,5 metų, kai bus sukurta naujoji Lietuvos kariuomenės dalinių infrastruktūra ir ji bus pradėta eksploatuoti.

Kiekviename naujame kariniame miestelyje bus pastatytos kareivinės, štabas, įrengtos valgyklos, sporto ir laisvalaikio patalpos, medicinos punktai, remonto dirbtuvės ir visi kiti reikalingi karinės infrastruktūros objektai. Iš viso juose įskurs maždaug 3 tūkst. karių.

Tai bus pirmas kartas, kai pirkimas krašto apsaugos sistemoje vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.

Įgyvendinant šį svarbų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą iki 2023 metų bus sukurta visiškai nauja karinė infrastruktūra trims Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetams. Šiaulių mieste bus įkurtas Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Šilalės r. Pajūrio miestelyje bus sukurta infrastruktūra tos pačios brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui, o Vilniaus r. Rokantiškių kaime bus dislokuotas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas. Visuose trijuose naujuosiuose kariniuose miesteliuose bus pastatytos kareivinės, štabas, veiks valgyklos, sporto ir laisvalaikio patalpos, medicinos punktai, remonto dirbtuvės ir visi kiti karinei infrastruktūrai reikalingi objektai.

Krašto apsaugos ministerija spalio 26 d. privataus partnerio atrankoje trims kariniams miesteliams Šiauliuose, Šilalės ir Vilniaus rajonuose pastatyti atliko galutinių pasiūlymų vertinimą ir informavo dalyvius apie konkurso rezultatus.

Praėjusią savaitę baigėsi pretenzijų pateikimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad pretenzijų negauta, lapkričio 9 dieną kvietimai pasirašyti sutartį išsiųsti UAB SALVINTA, kuri ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus pateikė dviejose dalyse – vystyti karinius dalinius Šilalės ir Vilniaus rajonuose ir UAB PARTNERYSTĖS PROJEKTAI KETURI, kuri vystys karinį dalinį Šiauliuose.

„Pradėjusi šį sudėtingą ir ilgalaikį projektą Krašto apsaugos ministerija pradėjo ir visiškai naują Lietuvos kariuomenės infrastruktūros vystymo etapą – juo siekiama įgyvendinti Lietuvos kariuomenės plėtrą – didinti Lietuvos kovinius pajėgumus, užtikrinti fizinę infrastruktūrą plečiamų Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų nuolatiniam dislokavimui“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Atrenkant projekto vystytojus Krašto apsaugos ministerija glaudžiai bendradarbiavo su VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

Sutarties pasirašymas planuojamas šių metų gruodžio pabaigoje, atlikus papildomus procedūrinius veiksmus.

Vykdant galimų rangovų konkursą buvo siekiama pritraukti ne tik stipriausias Lietuvos bendroves, bet ir nekilnojamojo turto vystytojus ir investuotojus iš užsienio.

Krašto apsaugos ministerija privataus partnerio atranką trims kariniams miesteliams Šiauliuose, Šilalės ir Vilniaus rajonuose pastatyti ir viešosioms paslaugoms teikti paskelbė 2019 m. kovą. Joje dalyvavo septynios Lietuvos ir užsienio bendrovės. Atlikus kandidatų kvalifikacinį vertinimą, keturios bendrovės buvo pakviestos teikti savo pirminius pasiūlymus.

Valstybės turtiniai įsipareigojimai siekia apie 164 mln. eurų. Partnerystės sutartis planuojama pasirašyti 15 meų, iki 2035 metų – iš jų infrastruktūrai sukurti planuojama skirti apie dviejų su puse metų bei maždaug dvylikos su puse metų laikotarpis būtų numatytas infrastruktūrai prižiūrėti. Projektų įgyvendinimo metu privatus subjektas valstybei sukurs karinėms funkcijoms vykdyti reikalingą infrastruktūrą, jis prisiims ir statybos darbų vykdymo ir sukurtos infrastruktūros valdymo rizikas.

Sprendimas vystyti naują karinę infrastruktūrą viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu buvo priimtas atsižvelgus ne tik į privataus sektoriaus gebėjimą vienu metu vystyti kelis didelės apimties projektus, bet ir dėl didelių investicijų į ginkluotės modernizavimą bei naujų gynybinių sistemų įsigijimą krašto apsaugos sistemoje.

Naujos karinės infrastruktūros vystymas yra įgyvendinamas vykdant Vyriausybės programos krašto apsaugos sistemos prioritetinius darbus.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra paskelbusi atranką viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu pastatyti tris karinius miestelius Šiauliuose bei Šilalės ir Vilniaus rajonuose.

Kvalifikacinę atranką praėjusios keturios bendrovės pakviestos teikti savo pirminius pasiūlymus, pranešė ministerija.

Atrankoje dalyvaujančios bendrovės neskelbiamos.

Šie pasiūlymai bus vertinami iki 2020 metų sausio pabaigos, o po jų bus pereita į kitą pirkimo etapą – derybas. Penkiolikos metų partnerystės sutartį su investuotoju arba investuotojais Krašto apsaugos ministerija planuoja pasirašyti 2020 metų pabaigoje.

„Vykdydami privataus partnerio atranką siekiame pritraukti ne tik stipriausias Lietuvos bendroves, bet ir nekilnojamojo turto vystytojus ir investuotojus iš užsienio“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.   

Numatoma, kad miestelių statybos truks maždaug pustrečių metų, o konkurso laimėtojas juos prižiūrės dar 12,5 metų. Verslas į juos investuos nuosavas lėšas, jis prisiims ir statybos darbų bei infrastruktūros valdymo rizikas. Valstybės turtiniai įsipareigojimai siekia apie 164 mln. eurų.

Visuose trijuose naujuosiuose kariniuose miesteliuose bus pastatytos kareivinės, veiks valgyklos, sporto ir laisvalaikio patalpos, medicinos punktai, remonto dirbtuvės ir kiti karinei infrastruktūrai reikalingi objektai.

Įgyvendinant projektą iki 2023 metų planuojama sukurti visiškai naują karinę infrastruktūrą trims Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetams, maždaug 3 tūkst. karių.

Šiaulių mieste bus įkurtas Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Šilalės rajono Pajūrio miestelyje bus sukurta infrastruktūra tos pačios brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui, o Vilniaus rajono Rokantiškių kaime bus dislokuotas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas.

Bendros investicijos į visus projektus gali siekti apie 126 mln. eurų.

Projektus žadama įgyvendinti, pasitelkiant viešojo ir privataus sektorių partnerystę.

„Tai strateginis Krašto apsaugos ministerijos projektas, kurį įgyvendinant per ateinančius kelerius metus bus sukurta visiškai nauja karinė infrastruktūra trims Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetams“, – teigiama pranešime.

Derybos su potencialiais investuotojais ar investuotoju vyks 2019–2020 metais, o 15-kos metų trukmės partnerystės sutartį planuojama pasirašyti 2020 metų pabaigoje.

Atsirenkant galimus rangovus, bus siekiama pritraukti ne tik stipriausias Lietuvos bendroves, bet ir nekilnojamojo turto vystytojus ir investuotojus iš užsienio.

Numatoma, kad miestelių statybos truks apie 2,5 metų, o konkurso laimėtojas juos prižiūrės dar 12,5 metų. Verslas į juos investuos nuosavas lėšas, jis prisiims ir statybos darbų bei infrastruktūros valdymo rizikas.

Vystytojai 10 hektarų sklype Šilalės rajone, 17 ha sklype Vilniaus rajone ir 8 ha sklype Šiauliuose turės pastatyti kareivines, valgyklas, štabus, automobilių stovėjimo aikšteles, sandėlius, garažus, degalines, sporto aikštes ir patalpas bei kitus statinius.

Kariniame miestelyje Šiauliuose įsikurs kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Šilalės rajono Pajūrio miestelyje – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, o Vilniaus rajone, Rokantiškių kaime – brigados „Geležinis Vilkas“ kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas. Šalia šios vietovės KAM valdo ir kitą sklypą, kur ilgainiui planuojama perkelti Vilniuje dislokuotus kariuomenės štabus.

Dabar šie kariuomenės padaliniai yra įsikūrę buvusiose karinėse teritorijose ir pastatuose, kurių didžioji dalis buvo perimta iš pasitraukusios sovietų kariuomenės.

Tai bus pirmas kartas, kai pirkimas krašto apsaugos sistemoje bus vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu, praneša KAM.

„Pradėdama šį sudėtingą ir ilgalaikį projektą KAM pradės ir visiškai naują Lietuvos kariuomenės infrastruktūros plėtojimo etapą. Tai strateginis ministerijos projektas, kurį įgyvendinant per ateinančius kelerius metus bus sukurta visiškai nauja karinė infrastruktūra trims Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetams“, - aiškina krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Šiaulių mieste įsikurs Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje, bus sukurta infrastruktūra tos pačios brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui, o Vilniaus rajone, Rokantiškių kaime, įsikurs Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas.

Visuose trijuose naujuosiuose kariniuose miesteliuose bus pastatytos kareivinės, veiks valgyklos, sporto ir laisvalaikio patalpos, medicinos punktai, remonto dirbtuvės ir visi kiti karinei infrastruktūrai reikalingi objektai. Kariniuose miesteliuose įsikurs maždaug 3 tūkst. karių.

Šiuo metu visi kariuomenės padaliniai yra įsikūrę buvusiose karinėse teritorijose ir pastatuose, kurių didžioji dalis buvo perimta iš pasitraukusios sovietų kariuomenės.

Vykdant galimų rangovų konkursą bus siekiama pritraukti ne tik stipriausias Lietuvos bendroves, bet ir nekilnojamojo turto plėtotojus ir investuotojus iš užsienio.

Vieną pirkimą visiems trims objektams planuojama paskelbti 2019 m. pradžioje, o sutartis su investuotoju arba investuotojais ketinama pasirašyti 2020 m. pabaigoje.

Bendra visų trijų projektų tiesioginių investicijų vertė gali siekti apie 126 mln. eurų.

Partnerystės sutartis planuojama pasirašyti 15 m. laikotarpiui iki 2035 metų - iš jų infrastruktūrai sukurti planuojama skirti apie dvejų su puse metų laikotarpį bei maždaug dvylikos su puse metų laikotarpis būtų numatytas infrastruktūros priežiūrai.

VPSP projektų įgyvendinimo metu privatus subjektas turės investuoti nuosavas lėšas į valstybei sukuriamą ir karinėms funkcijoms vykdyti reikalingą infrastruktūrą, prisiimdamas statybos darbų vykdymo ir sukurtos infrastruktūros valdymo rizikas.

„Trys naujieji kariniai miesteliai bus plėtojami plyno lauko principu - naujai projektuojant visą bataliono dydžio vienetui reikalingą infrastruktūrą ir tikslingai ją pritaikant prie šiuolaikinių kariuomenės poreikių“, - teigia krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.

Naujos karinės infrastruktūros plėtojimas yra įgyvendinamas vykdant Vyriausybės programos krašto apsaugos sistemos prioritetinius darbus, kuriais siekiama įgyvendinti Lietuvos kariuomenės plėtrą - didinti Lietuvos kovinius pajėgumus, užtikrinti fizinę infrastruktūrą plečiamų Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų nuolatiniam dislokavimui.

Viceministras Giedrimas Jeglinskas sako, kad didesnė konkurencija leis sumažinti būsimų projektų kainą.

„Pritraukimas iš užsienio tiek statybininkų, tiek projektuotojų, tiek finansuotojų leistų tą konkurenciją padaryti dar didesnę, o tas turėtų įtakos ir kainai“, – BNS sakė G. Jeglinskas, antradienį verslo atstovams pristatęs planuojamus projektus.

Trys kariniai miesteliai Lietuvos kariuomenės batalionams bus statomi viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu.

Ministerija gruodį paskelbs pirkimo dokumentus tiekėjų susipažinimui ir pastaboms, o patį pirkimą planuojamą paskelbti sausio viduryje.

Derybos su potencialiais tiekėjais vyks 2019–2020 metų sandūroje, o sutartys bus pasirašomos 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį.

KAM reikalaus, kad projektų vystymas užtruktų ne ilgiau nei pustrečių metų, o už darbus ministerija atsiskaitytų per 12 su puse metų.

Pasak G. Jeglinsko, tai suteiks lankstumo ministerijai, nes 2023 metais bus baigti mokėjimai už pagrindinius įsigijimus – pėstininkų kovos mašinas, priešlėktuvinės gynybos sistemas ir haubicas.

„Mes gausime ir pajėgumą, ir nesusprogdinsime biudžeto, o naudos iš to gaus ir privatus verslas, ir žmonės, kurie gaus darbo vietas“, – teigė viceministras.

„Šiais neigiamų palūkanų laikais (...) tai yra unikali investavimo galimybė tiek užsieniečiams, tiek lietuviams“, – pridūrė jis.

Iš viso trims kariniams miesteliams planuojama skirti ne daugiau kaip 165 mln. eurų, skaičiuojant grynąja dabartine verte.

Vystytojai 10 hektarų sklype Šilalės rajone, 17 hektarų sklype Vilniaus rajone ir aštuonių hektarų sklype Šiauliuose turės pastatyti kareivines, valgyklas, štabus, automobilių stovėjimo aikšteles, sandėlius, garažus, degalines, sporto aikštes ir patalpas bei kitus statinius.

Potencialiems tiekėjams bus keliami reikalavimai dėl patirties panašiuose projektuose, gebėjimų įgyvendinti finansinius įsipareigojimus ir dėl darbo su įslaptinta informacija.

Žada netriukšmauti

Ministerija teigia, kad vietos gyventojai nesusidurs su nepatogumais dėl įsikuriančių karinių dalinių.

Ji taip pat žada investuoti į vadinamuosius dvigubos paskirties – civilinius ir karinius – objektus, pavyzdžiui, kelius.

„Kariai ten nešaudys, jie ten nevykdys „dalinys prieš dalinį“ pratybų. Pratybos vyks poligonuose, karinių mokymų teritorijose“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

„Atvažiuos apie 800 žmonių, kurie įneša gyvybės, įneša finansinę paskatą parduotuvėlėms ir kitiems dalykams. Tai atgaivins tas teritorijas“, – tvirtino krašto apsaugos viceministras.

Kariniame miestelyje Šiauliuose įsikurs kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Šilalės rajono Pajūrio miestelyje bus sukurta infrastruktūra brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui.

Vilniaus rajone, Rokantiškių kaime turėtų įsikurti brigados „Geležinis Vilkas“ kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas. Šalia šios vietovės Krašto apsaugos ministerija valdo ir kitą sklypą, kur ilgainiui planuojama perkelti Vilniuje dislokuotus kariuomenės štabus.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenės padaliniai yra įsikūrę daugiausia buvusiose sovietų kariuomenės karinėse teritorijose ir pastatuose.

G. Jeglinskas teigė, kad karinių miestelių projektavimu ir statyba galėtų užsiimti maždaug 5 – 6 kompanijos, tačiau būsimieji konkursų dalyviai kviečiami sudaryti ir konsorciumus.

Karinių miestelių projektus po 2035 metų perims Lietuvos kariuomenė.