Be to, kariai savanoriai negalės būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariais.

Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamas Karo prievolės bei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymų pataisas.

Dabar įstatymas numato, kad šaukimo atlikti privalomąją tarnybą gali sulaukti jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų.

Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis anksčiau yra minėjęs, kad paankstinant šauktinių amžių norima kuo mažiau sutrikdyti civilinį gyvenimą – kad į karo tarnybą pakviestiesiems nereikėtų palikti šeimų, darbo vietų, verslų ir pan.

Pagal priimtą pataisą, 26 metų riba palikta galioti tiems asmenims, kuriems karo tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.

Taip pat palikta nuostata, kad savanoriškai šauktiniais kariais gali tapti 18 – 38 metų vyrai ir moterys.

Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai skaičiuoja, kad dėl minėtų pakeitimų potencialių šauktinių sąrašas trumpėtų nuo maždaug 90 tūkst. iki 60 tūkst. asmenų, todėl į galutinį maždaug 25 – 30 tūkst. sąrašą patektų kas antras šaukiamojo amžiaus aukštojoje mokykloje nestudijuojantis jaunuolis.

Kasmet į privalomąją karo tarnybą pašaukiama 3,8 tūkst. – 4 tūkst. jaunuolių.

Ketvirtadienį Seimas taip pat uždraudė kariams savanoriams būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariais.

Numatyta, kad karį savanorį ar kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Seimo arba savivaldybės tarybos nariu, kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo politikų įgaliojimų pradžios.

Sutartis bus atnaujinta kitą dieną, nutrūkus politikų įgaliojimams.

„Reikia tikėtis kad prieš kitus rinkimus jau nekils tokių nesusipratimų, kokių buvo kilę prieš šiuos savivaldos rinkimus“, – sakė pataisos autorius konservatorius Andrius Kupčinskas.

Per šių metų kovą vykusius savivaldos rinkimus į savivaldybių tarybas išrinkti keturi kariai savanoriai. Vyriausioji rinkimų komisija tuomet nusprendė, kad rinkimų įstatymas jiems nedraudžia duoti tarybos nario priesaikos.

Tuo metu Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė laikosi pozicijos, kad kario savanorio buvimas politikoje yra nesuderinamas pagal Konstituciją.

Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.

Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti savivaldybių tarybų nariais. Kariai savanoriai pagal kitus teisės aktus laikomi kariuomenės dalimi.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Krašto apsaugos savanorių pajėgose  tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkst. žmonių.

Kariais savanoriais gali tarnauti 18–60 metų Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.

Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta tvarka, kai keliems pretendentams konkurse į valstybės tarnautojo pareigas surinkus vienodus rezultatus, pirmenybė teikiama pretendentams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiems bazinius karinius mokymus ar alternatyvią tarnybą.

Teismas šią tvarką įvertino kaip sudarančią „mažiau palankias sąlygas stoti į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas valstybės tarnyboje piliečiams, kurie įstatymo nustatytais pagrindais dėl objektyvių aplinkybių (...) buvo atleisti nuo karo prievolės arba tarnyba jiems atidėta, arba jie iš jos paleisti anksčiau laiko“.

Anot teismo, stojantieji į valstybės tarnybą turi būti vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus.

KT nurodė, kad įstatymai numato objektyvias aplinkybes, dėl kurių piliečiai karo prievolės atlikti negali, žmonės nuo jos taip pat gali būti atleidžiami.

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad įstatymais taip pat gali būti nustatyti privalomosios karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo ar paleidimo iš jos anksčiau laiko pagrindai, susiję su asmens sveikatos būkle ar kitomis svarbiomis asmeninėmis, šeimos ar visuomeninėmis aplinkybėmis.

„Atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją šiems piliečiams įstatymu negali būti sudarytos mažiau palankios sąlygos stoti į valstybės tarnybą nei tiems, kurie įstatyme nustatytą karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą yra atlikę. Pažymėtina, kad blogesnėje padėtyje neturėtų atsidurti ypač tie piliečiai, kuriuos valstybė atleido nuo karo prievolės, kaip antai neįgalieji, moterys ir kt.“, – rašoma teismo pranešime spaudai.

Konstitucijai prieštaraujančiais pripažintos kai kurios Valstybės tarnybos ir Karo prievolės įstatymų nuostatos. Jas KT vertino  Vyriausybės prašymu.

Vyriausybė į teismą kreipėsi, kai trys pretendentai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo atrankoje pernai pavasarį surinko vienodą balų skaičių. Vienas jų pateikė dokumentus dėl atliktos karo tarnybos.

Tarnyba iki šiol neturi nuolatinio vadovo.

Siūloma atsisakyti privilegijų

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad pirmumas karo prievolininkams darbintis valstybės tarnyboje prieštarauja Konstitucijai, Seimui bus siūloma koreguoti teisės aktus, sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

„Valstybės tarnybos įstatymas šiuo metu kaip tik svarstomas Seime, pagrindiniame, jei neklystu, Teisės ir teisėtvarkos komitete, matyt, siųsime savo atstovus, kad komitetas pakeistų tą nuostatą, kad nebebūtų suteikiama privilegija“, – BNS sakė E. Jankevičius.

Jis taip pat teigė, kad KT sprendimas leis paskelbti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo konkurso rezultatus. Jame trims kandidatams surinkus vienodą balų skaičių, vienas jų buvo pateikęs dokumentus dėl atliktos karo tarnybos ir taip buvo įgijęs pranašumą prieš kitus. Būtent dėl šios situacijos Vyriausybė ir kreipėsi į KT.

„Labai džiaugiuosi, kad toks sprendimas yra, nes Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ilgą laiką yra be vadovo ir aš galėsiu rinktis ne iš vieno, o iš trijų kandidatų“, – sakė jis.

Anot ministro, pasitarus su teisininkais nuspręsta nelaukti, kol bus pakeistas Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai bei konkurso rezultatus skelbti „artimiausiu metu“, nes, jo nuomone, KT išaiškinimo pakanka, jog prioritetas nebūtų teikiamas vienam tarnybą atlikusiam asmeniui.

Peržiūrės motyvacinę sistemą

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad Konstituciniam Teismui nusprendus, jog privilegijos atlikusiems karo prievolę prieštarauja pagrindiniam teisės aktui, bus peržiūrima motyvacinė sistema.

„Be abejonės, ieškosime ir rasime kitų papildomų motyvacinių priemonių, kuriomis parodytume, jog valstybė vertina karių įsipareigojimą. Dalis pasiūlymų šiuo metu jau yra pateikta Seimui įstatymų pakete“, – BNS perduotame komentare sakė R. Karoblis.

Kartu jis pažymi, jog diskusijose dėl privilegijų kariams pamirštamas esminis dalykas, kad kariai „yra vienintelė visuomenės grupė, kuri savo priesaika yra įsipareigojusi prireikus dėl Tėvynės paaukoti gyvybę“.

„Šis žingsnis dar labiau skatina kariuomenės ir visuomenės artimesnį bendravimą, suteikia dar didesnes galimybes greičiau ir patogiau gauti informaciją apie tarnybą bei susitvarkyti dokumentus karo prievolininkams“, – teigė poskyrį atidaręs Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas.

Šiemetiniai karo prievolininkų surašai bus sudaromi ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje. Iš 28 tūkstančiai 19–26 metų jaunuolių pašaukti tarnauti bus beveik 3,9 tūkstančiai karo prievolininkų.

Į šauktinių sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki jų sudarymo bus pateikę prašymus tarnybą atlikti savo noru. Šauktiniai savanoriai turi galimybę pasirinkti tarnybos vietą ir gauti didesnį atlyginimą.

Seimas šauktinių tarnybą atnaujino 2015 metais, reaguodamas į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad visi šauktiniai į kariuomenę iki šiol ateidavo savanoriškai, tačiau prognozuojama, jog šiemet tarp jų bus ir realių karo prievolininkų.

Į dalinės mobilizacijos pratybas šiemet atvyko daugiau kaip pusė šauktų rezervo karių, rodo Lietuvos kariuomenės BNS pateikti pratybų „Žaibo kirtis“ metu vykdytos dalinės rezervo karių mobilizacijos duomenys.

Utenoje į pratybas iš 400 šauktų karių atvyko 263 karo prievolininkai, dar 30 jų buvo pranešę iš anksto, kad atvykti nurodytu laiku negalės. Alytuje į pratybas iš 400 šaukimus gavusių asmenų atvyko 212 karių, o apie savo nedalyvavimą pranešė 111 rezervo karys. Šiuose regionuose organizuotas šaukimas baigtas.

Tuo metu Vilniuje per pirmąją pratybų dieną į mobilų šaukimo punktą atvyko apie 320 karių iš maždaug 550 pašauktųjų atvykti antradienį, o 80 karių apie negalėjimą dalyvauti pranešė iš anksto. Tuo metu Kaune iš 550 šaukiamųjų per dieną atsiliepė ir pratybose sudalyvavo 250 karių, o 60 pranešė, kad dalyvauti negalės.

Trečiadienį Vilniuje ir Kaune taip pat laukiama po 550 rezervistų.

„Jeigu situacija Vilniuje ir Kaune išliks tokia pat gera kaip šiandien bendras rezultatas bus tikrai džiuginantis“, - BNS atsiųstame atsiųstame komentare sakė Mobilizacijos skyriaus viršininkas majoras Dainius Kazlauskas.

Šaukimo pranešimai iš viso buvo išsiųsti 3 tūkst. 2000-2008 metais Lietuvos kariuomenėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje tarnavusiems karo prievolininkams.

Planuojama į šias pratybas atvykusius ir sveikatos problemų neturinčius rezervo karius kviesti į šių metų rudenį vyksiančius rezervo karių mokymus Lietuvos kariuomenės Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų ir generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionuose.

Pernai per pratybas „Žaibo kirtis“ vykdant dalinę mobilizaciją į šaukimo punktus atvyko apie pusę rezervo karių.