– Kodėl prireikė tokio siūlymo?

– Mes matome brutalų Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Taip, mes turėjome savo įstatyminę bazę, koreguojamą jau kurį laiką. Dar iki Gruzijos karo, nekalbu apie 2014-uosius, mes jau susirūpinome apskritai dėl Rusijos propagandos. Ir jau tuomet buvo pakeista įstatyminė bazė dėl nacistinės ir kartu komunistinės, sovietinės simbolikos propagavimo. Už tai taip pat yra didelės baudos. Dabar, prasidėjus karui Ukrainoje, matome kitus precedentus, tarkim, ir tas „Z“ ar „V“ raides, kurios tampa naujais brutalumą, karą propaguojančiais simboliais. Taigi tų įstatymų jau nepakanka. Buvo įvestos gana didelės baudos už apskritai karo propagavimą. Šiuo atveju mes taip pat giliname atnaujintą įstatyminę bazę, nes turėjome labai daug precedentų. Paskutinis susijęs ir su raudonos vėliavos iškabinimu ant tilto. Tai irgi yra provokacija. Turėjome ir Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai būtų ir priemonė pažaboti neteisėtai veiklai ir tų pačių Lietuvos piliečių, kurie atvirai veikia prieš mūsų nacionalinio saugumo interesus. Tokių, kaip Algirdas Paleckis, Erika Švenčionienė ir kt., nes atitinkamos institucijos negali niekaip su jais susitvarkyti?

– Iš tikrųjų su minėtais veikėjais ilgokai tvarkomasi, bet A. Paleckis buvo nuteistas, atliko bausmę. Šiuo atveju mes ir kalbame apie įstatyminės bazės gilinimą, kuri padėtų teisėsaugai vykdyti savo darbą. Todėl kad šių veikėjų, visų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gina Rusiją, metodai yra subtilūs. Reikėtų priminti ir kitus precedentus, pavyzdžiui, tanką, ant kurio buvo dedami gvazdikai. Tai – vėlgi provokacija. Ten buvo asmenys, agituojantys už Vladimirą Putiną, už Rusijos karą. Ir čia situacijos darosi subtilios. Kyla klausimas, kaip tai traktuoti. Tokie precedentai verčia susirūpinti. Kitas dalykas – dar yra internetas, propagandiniai komentarai. Tad mūsų pataisos įveda papildomą apibrėžimą – įtraukiamas ir dabartinio Rusijos vykdomo karo ir agresijos neigimas. Jeigu tu neigi, džiaugiesi, tai jau yra atsakomybė.

Prasidėjus karui Ukrainoje, matome kitus precedentus, tarkim, ir tas „Z“ ar „V“ raides, kurios tampa naujais brutalumą, karą propaguojančiais simboliais. Taigi tų įstatymų jau nepakanka

 

– Ar jūs tai derinote su žmogaus teisių specialistais. Ar neatsitiks priešingas efektas, kad Rusija pasinaudos tuo ir ims skelbti, kad Lietuva skriaudžia kitaip manančius, nėra žodžio laisvės?

– Turiu pasakyti, kad Lietuvoje yra nuteisti administracine tvarka, gavo baudas, ir tie asmenys, kurie siūlė naikinti rusus. Noriu pasakyti, kad pas mus tikrai egzistuoja žodžio laisvė ir įstatymai galioja visomis kryptimis. Karo ar smurto propagavimas neleidžiamas kitais įstatymais. Ir tuo, kaip minėjau, yra pasinaudota. Čia – tvarkoje. Įstatymas yra ką tik registruotas. Nuo to ir prasideda diskusija. Jis turi praeiti tris stadijas. Iki jo priėmimo diskusijų tikrai bus daug.

– Jūs siūlote labai greitą datą, kad tvarka įsigaliotų nuo liepos 1-osios. Kodėl tokia skuba? Gal tai susiję ir su NATO viršūnių susitikimu Vilniuje?

– Mes matome kontekstą, karas nelaukia, ten sprendžiasi žmonių likimai čia ir dabar. Ir su savo informacine aplinka mums taip pat reikia tvarkytis, kad Lietuvos pozicija būtų labai aiški. Mes remiame Ukrainą. Tai, ką daro V. Putinas, – nusikaltimas prieš žmoniją. Tai yra karo nusikaltimai ir  netoleruojame to pateisinimo.

Vyriausybė iš esmės pritarė konservatoriaus parengtai Baudžiamojo kodekso pataisai, bet ir pasiūlė ją tobulinti.

Anot Vyriausybės, siūlomame projekte objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai – skatinimas, rėmimas, pritarimas – skiriasi turiniu, pavojingumo laipsniu, todėl reikėtų sankcijas už karo propagandą graduoti pagal padarytos veikos pavojingumą.

Pernai kovą pirmasis Seimo vicepirmininkas J. Razma registravo siūlymą Baudžiamąjį kodeksą papildyti nauju straipsniu „Karo propaganda“.

Jame numatoma, kad tas, kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už atsakomybę siūloma taikyti ir juridiniams asmenims.

Pasak J. Razmos, Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai draudžia karo propagandą, o informacijos laisvės samprata jos neapima. Jo teigimu, dabar Baudžiamajame kodekse nustatyta tik atsakomybė už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Vyriausybės išvadoje taip pat nurodoma, kad reikėtų šią baudžiamąją atsakomybę aiškiau atskirti nuo jau galiojančios administracinės atsakomybės už totalitarinių ar autoritarinių valstybių (režimų) simbolių naudojimą.

Be to, atkreiptas dėmesys, kad teisinio aiškumo stokoja sąvokos „agresyvus karas“, „kitoks ginkluoto jėgos panaudojimas“.

Kieme – keistas pašnekesys

Feisbuke klaipėdiečiai įnirtingai diskutuoja, ar nugirstą kaimynų pokalbį etiška viešinti internete?

Tačiau situaciją aprašiusi viena klaipėdietė įsitikinusi – pokalbio turinys peržengė ribas.

"Gyvename tokiame rajone, kur įsikūrę daug rusakalbių, tad visko tenka išgirsti. Esame pripratę. Vis dėlto savo kaimynų ir rusakalbių bendruomenės Klaipėdoje nenoriu nuvertinti. Aš tikiu, kad jų dauguma yra šviesūs žmonės. Tačiau tai, ką išgirdau sekmadienį, mane sukrėtė", – pasakojo gyventoja.

Moteris, sodindama balkone gėles, po langais išvydo situaciją – prie dviejų gyventojų, sėdinčių ant suoliuko, priėjo vyriškis ir užvedė pokalbį apie karą Ukrainoje.

"Jis pabrėžė, kad tai jokiu būdu nėra karas, o specialioji operacija. Vyras piktinosi ukrainiečiais, esą jiems ten visiems yra praplautos smegenys. Jį labiausiai erzino tai, kad ukrainiečiai esą va, kokie niekšai, nes sveikinantis reikalauja atsakyti jiems "Slava Ukrayini" ir "Heroyam slava". Vyras aiškino – "kas jie tokie, kad jiems reikėtų taip atsakyti?" – šiurpo moteris.

Ji pripažino, kad vienu metu pokalbio turinio jau nebebuvo įmanoma toleruoti ir ji paprašė kaimynų nebepolitikuoti viešoje vietoje.

Vyriškio pasisakymai, pasak moters, buvo aiškiai girdimi visam kiemui. Moters nuomone, gyventojo rėžta kalba ukrainiečių atžvilgiu buvo labai panaši į formuluotes, girdimas Rusijos televizijos kanaluose.

"Į mano pastabą, kad viešai nedera taip kalbėti, buvo atrėžta – "va, dar viena, praplautomis smegenimis", – tikino klaipėdietė.

Moters dėmesį atkreipė tai, kad vyras kažką padavė dviem ant suoliuko sėdėjusioms moterims. Jos supratimu, tai galėjo būti kažkokia spausdinta medžiaga, gal lankstinukai.

O toks gyventojos pastebėjimas sudomino teisėsaugą.

Įvyko nesusipratimas?

"Klaipėdai" susisiekus su trijule, kurių garsus pokalbis daugiabučio kieme apie karą Ukrainoje patraukė aplinkinių dėmesį, šie ėmė aiškinti, kad veikiausiai buvo ne taip suprasti.

Ant suolelio su giminaite sėdėjusi viena moterų aiškino, kad jokios karo propagandos nebuvo, o kaimynas tik pašmaikštavo, pasakodamas anekdotą apie Ukrainą.

Paklausta, kaip ji pati vertina karą Ukrainoje, ši klaipėdietė atsakė nesikišanti į politiką.

"Aš esu už taiką visame pasaulyje ir nepalaikau nė vienos pusės", – atsakė rusakalbė.

Gyventojas, kurio pasisakymai papiktino kaimynę, žurnalistams aiškino, kad jis pats yra ukrainietis, tad jokiu būdu nepalaiko Rusijos veiksmų.

"Čia kažkoks nesusipratimas. Aš Lietuvoje gyvenu nuo 1986 metų, mano mama ir giminaičiai šiuo metu yra netoli Kijevo. Kaip aš galėčiau palaikyti Rusiją?" – įtikinėjo vyras.

Klaipėdietis nupasakojo, apie ką kalbėjo su kaimynėmis.

"Pasakojau anekdotą – kaip rusai ir kaip ukrainiečiai apibūdina Ukrainos vėliavą. Ukrainiečiai sako, kad ji yra geltonos ir mėlynos spalvų, o rusai – kad ją sudaro geltona ir žydra spalvos. Dar kalbėjau apie tai, kad patys ukrainiečiai nežino žodžio, reiškiančio karinę kepurę. Pats nežinau, nes tai retai vartojamas žodis", – tikino vyras.

Apie kaimynėms duotus kažkokius lankstinukus vyriškis aiškino nieko nežinantis ir nieko joms nedalijęs.

Propaganda – draudžiama

Diskusijų audra dėl šios situacijos užvirė ir feisbuke – vieni piktinosi, kad klaipėdietė nufotografavo įtarimų sukėlusį vyrą, nors jo iš tolo darytoje nuotraukoje neįmanoma atpažinti.

Kiti gi klausė, kodėl reikia toleruoti antivalstybines kalbas viešoje vietoje?

Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovybė "Klaipėdai" išaiškino, kokie pasisakymai apie karą Ukrainoje turėtų būti vertinami teisėsaugos.

Šio laikmečio kontekste tai yra labai jautri informacija.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė paaiškino, kad kiekvienas panašaus pobūdžio incidentas, jei piliečiams kyla klausimų dėl karo propagandos, turi būti žinomas policijai.

"Apie įtarimus būtina pranešti kuo greičiau. Teisėsaugos institucijos išsiaiškins, ar yra pagrindas įtarti, kad buvo vykdoma neteisėta veikla. Yra teisės aktai, kurie apibrėžia neteisėtą elgesį. Visi informacijos tikslinimo veiksmai vyksta policijoje. Šio laikmečio kontekste tai yra labai jautri informacija", – kalbėjo D.Pocienė.

Prokurorė išaiškino, kad, įvykus bet kokiam tokio pobūdžio incidentui, teisiniu situacijos vertinimu turi užsiimti ikiteisminio tyrimo įstaiga.

Prokurorė vardijo ir teisės aktus, pagal kuriuos pareigūnai ir analizuotų situaciją.

Karo propagandą draudžia šalies 135-asis Konstitucijos straipsnis. Nesvarbu kas tuo užsiimtų – lietuvis, ukrainietis ar rusas – šio pagrindinio šalies įstatymo nuostatos galioja visiems vienodai.

Dalia Pocienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Už pritarimą – atsakomybė

170-2 Baudžiamojo kodekso straipsnis byloja, kad viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Šis straipsnis pažymi, kad tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar ES teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinamu, užgauliu ar įžeidžiamu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

"Seimas šių metų vasario 24 d. priėmė rezoliuciją "Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą", kurioje konstatavo, kad Lietuva smerkia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią. Tuo viskas pasakyta", – pabrėžė D.Pocienė.

Fotografavimas viešoje vietoje

Prokurorė D.Pocienė pripažino, kad situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje dėl karo Ukrainoje yra įtempta.

"Visuomenės nariai turėtų žinoti, kad kokios nors prieštaringos literatūros ar atsišaukimų dalijimas ar skelbimas viešai gali vykti. Todėl gyventojai apie tokio pobūdžio įvykius turėtų pranešti teisėsaugai", – gyventojų budrumą skatino prokurorė.

Paklausta, ar miestietis turi teisę fotografuoti jam įtarimus sukėlusį asmenį, prokurorė paaiškino, kad viešoje vietoje fotografuoti asmenis galima.

"Tik nederėtų pažeisti visų kitų asmenų teisių. Tam tikrų raudonųjų linijų nederėtų peržengti. Nereikėtų patiems priiminėti sprendimų ir darytis savo išvadų. Situacijų būna įvairių. Gali žmogus ir nenugirsti ar ne taip suprasti. Tačiau tam tikri reiškiniai mieste fiksuojami. Gyventojams siūlyčiau kuo maksimaliau užfiksuoti situaciją, tačiau patiems į jos aiškinimosi detales nesivelti. Teisinį vertinimą atliks ikiteisminio tyrimo įstaiga", – paaiškino D.Pocienė.

Kurstymas prieš tautą

D.Pocienė tikino, kad tokia pat atsakomybė gali laukti tų, kurie imasi kurstymo prieš tam tikros tautybės žmones.

Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už viešą tyčiojimąsi, niekinimą ar kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Teisėsaugininkai daugiausia išpuolių ukrainiečių atžvilgiu stebi socialiniuose tinkluose.

"Šiuo metu viešus pasisakymus piliečiai turėtų labai pasverti. Vertėtų nepamiršti, kad dabar bendruomenės reakcijos gali būti labai audringos. Bet reikia nepamiršti ir įvairių galimų provokacijų. Piliečiai turi žinoti savo teises ir šalyje veikiančius įstatymus. Mūsų atstovaujamosios institucijos – Seimo priimta rezoliucija išreiškė šalies poziciją Ukrainos karo klausimu", – paaiškino D.Pocienė.

Mieste – proklamacijos

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis patikino, kad uostamiestyje jau fiksuotas pranešimas apie provokacinio pobūdžio proklamacijas.

Prie turgavietės klaipėdietis balandžio pradžioje fiksavo ant skelbimų stulpo pakabintą skelbimą.

A4 formato lapas buvo išmargintas kompiuteriu.

"Trumpai apie tai, kodėl Ukraina nusipelnė to, ko nusipelnė" – taip "tiesos nešėjai" pavadino savo proklamaciją.

Rašte išdėstyta 13 punktų, o po jais parašyta, kad Ukrainos "valstybinė ideologija, įvykdžiusi tokius žiaurumus, neturi teisės egzistuoti".

Priešpaskutinis sakinys, kaip ir ne vienas ankstesnis, verčia abejoti teksto autoriaus raštingumu: "Skyriama toms bukoms būtybėms kurios valgo Europos propagandą vietoj pusryčių ir šventai tiki tuo, kad Ukraina yra auka, o Putinas – agresorius!!!"

Kriterijai: prokuroras A.Stanislovaitis pastebėjo, kad jei kas nors viešai ima aiškinti, kad Ukrainoje nėra karo, o Ukrainą kai kas ne puola, o gelbsti, iš principo tai yra kurstymas prieš ukrainiečių tautą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kriterijus – viešumas

A.Stanislovaitis, išgirdęs apie pasakojimus, kad daugiabučio kieme tarp kaimynų kilo ginčas dėl pasisakymų Ukrainos karo tema, tikino, jog tokie dalykai kelia nerimą.

"Apie tokius pastebėjimus reikia informaciją perduoti tarnyboms, jei vis dėlto įtariama, kad buvo dalijamos kokios nors proklamacijos. Jei, žinoma, taip iš tikrųjų įvyko. Proklamacijų dalijimas ar kabinimas ant stulpų turi viešinimo požymių, tai yra viešas ir sistemingas informacijos skelbimas. Tokiam veiksmui reikėjo pasiruošimo, veika turėjo būti apgalvota. Kažkas juk turėtų būti parašyta proklamacijoje, vadinasi, turėta kažkokių tikslų. O tokia veikla gali turėti nusikalstamos veikos požymių", – paaiškino prokuroras.

A.Stanislovaitis pridūrė, kad piliečiai tarpusavyje laisvai gali keistis savo mintimis.

"Tai nėra nusikaltimas. Žiūrint, kokia bendravimo forma pasirinkta. Jei bobutės ant suoliuko šnekasi tarpusavyje, tai nėra vieša veikla. Yra tam tikra riba. Tačiau jei kažkas lapelius dalija, čia jau gali kilti klausimų. Ką daryti tokiu atveju? Skambinti numeriu 112", – teigė prokuroras.

A.Stanislovaitis priminė, kad piliečiai patys neturėtų imtis jokių veiksmų, tik teisėsauga gali įvertinti situaciją.

Žodžio laisvė nėra absoliuti, ji yra įstatymu ribota.

Žudynes vadino "feiku"

Neseniai dienraštis "Klaipėda" publikavo straipsnį apie tai, kad buvusi uostamiesčio politikė, dabartinė visuomeninės organizacijos "Rusakalbė Klaipėda" pirmininkė Jelizaveta Daugininkienė viešoje interneto erdvėje auklėjo Rusijos konsulato uždarymu pasidžiaugusį komentatorių, o žudynes Bučoje pavadino netikra naujiena ("Laivas" sukėlė audrą", 2022 04 11).

Žinomos uostamiesčio veikėjos komentaras apie tai, kad žudynės Bučoje yra "feikas", dingo, kai tik ji sulaukė dienraščio "Klaipėda" skambučio su klausimais apie viešą įrašą feisbuke.

"Laikas suvokti, kokiame kontekste gyvename. Jei sakoma, kad Ukrainoje nėra karo, o Ukrainą kažkas gelbėja, iš principo tai yra kurstymas prieš ukrainiečių tautą. Visos tos jėgos nukreiptos prieš ukrainiečius. Tai neapykantos kurstymo nusikaltimo požymių turinti veika. Viešas pritarimas vykdomiems nusikaltimams prieš Ukrainos tautą yra baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą", – patikino prokuroras, primindamas BK 170 straipsnį, kuris kalba apie kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę ar kitokią žmonių grupę.

Šis straipsnis byloja, kad viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ar kurstymas diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

"Tačiau čia labai svarbus viešumo pobūdis. Viešas raginimas gali būti vieši pasisakymai viešose, visiems prieinamose socialinių tinklų grupėse ar paskyrose. Tai nėra tas pats, kaip pokalbis už kampo", – pabrėžė A.Stanislovaitis.

Žodžio laisvė – ne absoliuti

Kuo skirtųsi nuomonės reiškimo faktas nuo neapykantos kurstymo? Prokuroras patikslino, kad nuomonės raiška tam tikrose situacijose turi ribojimų.

"Konstitucija apibrėžia, kokios yra mūsų teisės ir laisvės. Yra minties laisvė, žmogaus minčių niekas negali varžyti. Bet žodžio laisvė vis dėlto atsiremia į žodžio teisę. Kad ir kokia būtų demokratija, ne kiekvienas žodis yra toleruojamas. Jei žodis yra skiriamas kažkam, tai kažkas turi teisę jo negirdėti. Tai yra jautri Konstitucinės teisės nuostata. Niekas nedraudžia mąstyti kaip tik nori. Bet prieš nusprendžiant šnekėti garsiai, jau teks atsižvelgti į įstatymus. Žodžio laisvė nėra absoliuti, ji yra įstatymu ribota", – reziumavo A.Stanislovaitis.

Kultūros ministerijos rengtoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis inspektoriui suteikta galimybė duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti draudžiamą informaciją, kreiptis į teismą dėl Viešosios informacijos rengėjų veiklos stabdymo.

Įstatymas priimtas 127 Seimo nariams balsavus „už“, susilaikė trys parlamentarai, balsavusiųjų „prieš“ nebuvo.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė pabrėžė, kad pataisos yra „visiškai būtinos mūsų nacionaliniam saugumui, jei norime išvengti tokio likimo kaip Ukraina ir prevenciškai veikti“.

„Rusijos propaganda tikrai nesnaudžia ir ieško visokių kelių kiršinti žmones, keisti mąstymą, realybę. Kaip mes matome, ji jau yra pakeista Rusijos piliečių galvose“, – sakė ji.

Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, teikiamomis pataisomis siekiama užpildyti spragas, kurios yra išryškėjusios Rusijos karo Ukrainoje metu.

„Karas vyksta ne tik Ukrainoje, informacinis karas vyksta ir mus supančioje informacinėje erdvėje, kurioje agresorė taip pat taikosi į visus ir naudoja klastingiausius ginklus bei priemones“, – dar anksčiau svarstant pataisas Seime sakė ministras.

Kovo 10-ąją Seimas priimdamas nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo nustatė, kad gavę informaciją, jog kuri nors žiniasklaidos priemonė skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, kursto karą, ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą ir tai yra susiję su Rusijos karine invazija į Ukrainą, žurnalistų etikos inspektorius arba Lietuvos policija gali duoti privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti konkrečią visuomenės informavimo priemonę.

S. Kairio teigimu, pasibaigus nepaprastosios padėties terminui, šis mechanizmas nustotų galioti. Pataisomis nėra nustatoma naujų kriterijų, kas gali būti laikoma draudžiama informacija, tačiau, pasak S. Kairio, tiesiog didinamas informacijos priežiūros efektyvumas, ypač internete.

Kultūros ministerijos parengtose pataisose numatytos „dviejų greičių“ procedūros apskritai stabdant ar nutraukiant viešosios informacijos rengėjo veiklą. t. y. įprastinė ir skubi procedūra, kai įstatymai pažeidžiami „akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai“.

Pataisomis numatoma, kad minėtų veiksmų inspektorius galės imtis, jei viešosios informacijos rengėjas inspektoriaus nurodymu per 8 val. nepašalins karo propagandos, smurtą ar neapykantą kurstančios informacijos, arba jei nėra galimybės nustatyti šios informacijos skleidėjų.

Tokiu atveju, inspektorius galės duoti nurodymus interneto prieglobos ar prieigos paslaugų teikėjams apriboti prieigą prie tokios informacijos ne ilgiau nei trims paroms.

Inspektorius tai galės daryti savo iniciatyva arba gavęs nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją.

Norint riboti informaciją ilgesniam laikui, būtų reikalingas Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimas. Šiuo atveju, teismas turėtų priimti sprendimą ne vėliau nei per tris paras, o inspektorius sprendimą galėtų apskųsti per penkias darbo dienas.

Stabdyti subjekto veiklą inspektoriaus prašymu teismas galės ne ilgiau nei trims mėnesiams, kai informacijos skleidėjas įstatymo reikalavimus pažeidžia „akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai“, taip pat jei per pastaruosius metus jis jau buvo įspėtas už tokį pažeidimą ar buvo taikytos kitos priemonės. Inspektorius taip pat turės būti raštu informavęs informacijos skleidėją apie pažeidimą ir pasekmes, sudaręs galimybes pateikti paaiškinimus ir pan.

Teismas galės nurodyti prieglobos paslaugų ir elektroninių ryšių teikėjams panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams ir platintojams – stabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis praplėstas ir sąrašas subjektų, kurie apie veiklą privalo pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK). To nepadarius, komisija galėtų imtis skubių nurodymų pašalinti netinkamą audiovizualinį turinį ar panaikinti galimybę jį pasiekti.

Pataisos leis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybai jos pačios sprendimu remti viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, kai valstybėje įvesta karo, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar yra paskelbta mobilizacija.

Dėmesys karo kurstymui, propagandai sustiprėjo Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą.

Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Kultūros ministerijos rengtoms Visuomenės informavimo pataisoms, kurios suteiktų galimybę žurnalistų etikos inspektoriui duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti draudžiamą informaciją.

Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, teikiamomis pataisomis siekiama užpildyti spragas, kurios yra išryškėjusios Rusijos karo Ukrainoje metu.

„Karas vyksta ne tik Ukrainoje, informacinis karas vyksta ir mus supančioje informacinėje erdvėje, kurioje agresorė taip pat taikosi į visus ir naudoja klastingiausius ginklus bei priemones“, – sakė ministras.

Anot jo, svarstymo skuba grindžiama siekiu užtikrinti nepertraukiamą informacijos priežiūros mechanizmą.

Kovo 10-ąją Seimas priimdamas nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo nustatė, kad gavę informaciją, jog kuri nors žiniasklaidos priemonė skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, kursto karą, ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą ir tai yra susiję su Rusijos karine invazija į Ukrainą, žurnalistų etikos inspektorius arba Lietuvos policija gali duoti privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti konkrečią visuomenės informavimo priemonę.

Policija apsiribos tik aiškiai nustatyta siaura kompetencija reaguoti dėl teroristinius nusikaltimus kurstančios informacijos skleidimo internete.

Pasak ministro, pasibaigus nepaprastosios padėties terminui, šis mechanizmas nustotų galioti.

S. Kairys pabrėžė, kad naujų pagrindų, kas gali būti laikoma draudžiama informacija, pataisomis nenustatoma.

„Šiais pakeitimais nėra nustatomi nauji draudžiamos skleisti informacijos kriterijai, bet tiesiog didinamas šios informacijos priežiūros efektyvumas, ypač kai draudžiamas turinys skleidžiamas internete“, – tvirtino jis.

„Antra, pagrindai sustabdyti ar nutraukti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo veiklą susiejami tik su didžiausią pavojų visuomenei ir jos saugumui keliančios informacijos sklaida“, – pabrėžė kultūros ministras.

Anot jo, siūloma, kad teisę duoti privalomą nurodymą elektroninės informacijos prieglobos arba interneto prieigos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti informaciją turėtų tik žurnalistų etikos inspektorius. Policija to daryti negalėtų.

„Policija apsiribos tik aiškiai nustatyta siaura kompetencija reaguoti dėl teroristinius nusikaltimus kurstančios informacijos skleidimo internete“, – sakė S. Kairys.

Kultūros ministerijos parengtose pataisose numatoma, kad minėtų veiksmų inspektorius galėtų imtis, jei viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas inspektoriaus nurodymu per 8 val. nepašalina karo propagandos, smurtą ar neapykantą kurstančios informacijos, arba jei nėra galimybės nustatyti šios informacijos skleidėjų.

Tokiu atveju, inspektorius galėtų duoti nurodymus interneto prieglobos ar prieigos paslaugų teikėjams apriboti prieigą prie tokios informacijos ne ilgiau nei trims paroms, norint riboti ją ilgesniam laikui, būtų reikalingas teismo leidimas.

Taip pat būtų numatytos „dviejų greičių“ procedūros apskritai stabdant ar nutraukiant viešosios informacijos rengėjo veiklą. t. y. įprastinė ir skubi procedūra, kai įstatymai pažeidžiami „akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai“.

Numatoma, kad sprendimą dėl viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos sustabdymo turėtų priimti Vilniaus apygardos administracinis teismas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos prašymu ir pateikiant atitinkamą medžiagą.

Taip pat siūloma praplėsti sąrašą subjektų, kurie apie veiklą privalo pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK). To nepadarius, komisija galėtų imtis skubių nurodymų pašalinti netinkamą audiovizualinį turinį ar panaikinti galimybę jį pasiekti.

Projektu siūloma suteikti galimybę Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybai jos pačios sprendimu remti viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, kai valstybėje įvesta karo, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar yra paskelbta mobilizacija.

Dėmesys karo kurstymui, propagandai sustiprėjo Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė teikti Seimui Visuomenės informavimo pataisas, kurios suteiktų galimybę Žurnalistų etikos inspektoriui naujus įgaliojimus – duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti minėtą draudžiamą informaciją. Šiuo metu tai gali daryti tik policija.

Kultūros ministerijos parengtose pataisose numatoma, kad tokių veiksmų inspektorius galėtų imtis, jei viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas inspektoriaus nurodymu per 8 val. nepašalina karo propagandos, smurtą ar neapykantą kurstančios informacijos, arba jei nėra galimybės nustatyti šios informacijos skleidėjus.

Tokiu atveju, inspektorius galėtų duoti nurodymus interneto prieglobos ar prieigos paslaugų teikėjams apriboti prieigą prie tokios informacijos ne ilgiau nei trims paroms, norint riboti ją ilgesniam laikui, būtų reikalingas teismo leidimas.

Taip pat būtų numatytos „dviejų greičių“ procedūros apskritai stabdant ar nutraukiant viešosios informacijos rengėjo veiklą. t.y. įprastinė ir skubi procedūra, kai įstatymai pažeidžiami „akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai“.

Numatoma, kad sprendimą dėl viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos sustabdymo turėtų priimti Vilniaus apygardos administracinis teismas,  Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos prašymu, pateikiant atitinkamą medžiagą.

Pataisų iniciatoriai pabrėžia, kad stabdyti ar nutraukti viešosios informacijos rengėjų veiklą, skirtingai nei šiuo metu, būtų galima tik kai skleidžiama tokia informacija, kuri „žalinga visuomenei bendrai, bet ne pavieniams asmenims“.

Kartu siūloma praplėsti sąrašą subjektų, kurie apie veiklą privalo pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK). To nepadarius, komisija gali imtis skubių nurodymų pašalinti netinkamą audiovizualinį turinį ar panaikinti galimybę jį pasiekti.

Projektu siūloma suteikti galimybę Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybai jos pačios sprendimu remti viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, kai valstybėje įvesta karo, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar yra paskelbta mobilizacija.

Pataisos siūlomos Seimui svarstyti skubos tvarka.

Dėmesys karo kurstymui, propagandai sustiprėjo Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą. Lietuvoje iki balandžio 20-osios pratęsta nepaprastoji padėtis, jos metu yra draudžiamas Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų programų retransliavimas, platinimas internete Lietuvos teritorijoje.

Taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, jei jos skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, kursto karą, ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą ir tai yra susiję su Rusijos karine invazija į Ukrainą.

J. Razma pirmadienį registravo Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias atsakomybę tiems, „kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus“.

Už tokį pažeidimą grėstų nuo baudos iki laisvės atėmimo iki dvejų metų.

„Priėmus įstatymą svarbu, kad lūkesčiai būtų patenkinti. Baudžiamasis kodeksas galioja tik šalies teritorijoje. Nubausti fizinius ar juridinius asmenis būtų sudėtinga. Praktikoje greičiausiai sunkiai įsivaizduojama, kad Rusija, Kinija ar Šiaurės Korėja, kurios šiais laikais kelia karus, išduotų savo propagandistus“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Emociškai ir politiškai suprantu, kad imamasi papildomų priemonių, tačiau paskaičius aiškinamąjį raštą trūksta ir teisinio pagrindimo, ir sunkiai įsivaizduojamas praktinis taikymas“, – pridūrė jis.

Pirmininkas teigė pataisą vertinantis „kaip normą, kuri gimsta karo grėsmės akivaizdoje, bijant ir stengiantis apsaugoti nuo grėsmių išorėje, bet teisine prasme sudėtinga tikėtis sėkmingo taikymo ir išvengti klaidų jį taikant“.

„Nesame tokia valstybė, kad viską vienu ypu įvedinėtume, taip greitai priiminėtume tokį griežtą reguliavimą“, – BNS teigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Deimantas Jastramskis.

Anot jo, įvedinėti baudžiamąją atsakomybę už karo propagandą reikėtų tik „gerai apsvarsčius tokius dalykus“.

Toks straipsnis galimas, tačiau, mano nuomone, jis labiau tiktų Administracinių nusižengimų kodekse.

Ekspertas sako, kad už karo propagandą galėtų būti baudžiama administracine tvarka.

„Toks straipsnis galimas, tačiau, mano nuomone, jis labiau tiktų Administracinių nusižengimų kodekse. Tokiu atveju nusižengimas būtų baudžiamas bauda, be kitų griežtesnių priemonių“, – tvirtino D. Jastramskis.

Žurnalistų sąjungos pirmininko teigimu, sunku įsivaizduoti, jog Baudžiamojo kodekso pataisos būtų realizuojamos ir praktikoje patenkintų lūkesčius.

„Ši norma sunkiai galėtų ką nors geriau padaryti nei dabartiniai įstatymai, stabdantys nesantaikos kurstymą, dezinformaciją“, – sakė D. Radzevičius.

Pasak jo, taikant naujas nuostatas taip pat galima susidurti su įstatymo traktavimo problema šalies viduje dėl įvairių gyventojų pasisakymų karo tematika.

„Išorės priešų turime, o viduje jų nereikėtų ieškoti. Man atrodo, kad galėtų kilti keblumų ir dėl to, kad yra nemažai žmonių, kurie aštriai pasisako dėl galimybės, jei ne kariaut, bet eit į konfliktą su Rusija“, – sakė pirmininkas.

J. Razma siūlo, kad už karo propagandą atsakomybę neštų tiek privatūs, tiek juridiniai asmenys.

Iki šiol siūlomame papildyti Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje atsakomybė buvo nustatyta už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Pasak J. Razmos, Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai draudžia karo propagandą, o informacijos laisvės samprata jos neapima.

Jo teigimu, remiantis tuo, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų užkirsti kelią dezinformacijos ir karo propagandos skleidimui.

Atsakomybė už karo propagandą juridiniams asmenims siūloma, nes ji neretai vykdoma per tarpininkus, pasitelkiant žiniasklaidą, kitas informacines priemones, teigiama pataisų aiškinamajame rašte.

Nuo baudos iki laisvės atėmimo iki dvejų metų grėstų tiems, „kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus“, numatyta Baudžiamojo kodekso pataisų projekte.

Už karo propagandą atsakomybę neštų tiek privatūs, tiek juridiniai asmenys.

Iki šiol siūlomame papildyti Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje atsakomybė buvo nustatyta už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

J. Razma sako, kad Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai draudžia karo propagandą, o informacijos laisvės samprata jos neapima.

„Iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų užkirsti kelią dezinformacijos skleidimui, taip pat ir karom propagandos skleidimui“, – teigė parlamentaras pataisų aiškinamajame rašte.

Anot jo, atsakomybė už karo propagandą juridiniams asmenims siūloma, nes ji neretai vykdoma per tarpininkus, pasitelkiant žiniasklaidą, kitas informacines priemones.

Turi kreiptis į policiją

Prieš pat Rusijos kariuomenės įsiveržimą į Ukrainos Respubliką bendrasis dienraščio "Klaipėda" elektroninis paštas buvo sistemingai užverčiamas internetinėmis šiukšlėmis apie skiepų žalą ir apie tai, kad apskritai jokio COVID-19 nėra.

Siuntėjo adresas – fiktyvus, galimas dalykas, registruotas per serverius Jungtinėje Karalystėje.

Nuo vasario 24-osios šio interneto šiukšlintojo laiškų turinys kardinaliai pasikeitė.

Dabar siuntėjas savo gausiai iliustruojamais laiškais bando įtikinti, jog vaizdo įrašai ir pasakojimai iš kovų Ukrainoje yra netikri.

Policijos atstovai teigia, kad panašiais atvejais tokių laiškų gavėjai turėtų kreiptis į e.policiją ir rašyti pareiškimą, kad būtų pagrindas pradėti tyrimą.

Nuo vasario 24-osios šio interneto šiukšlintojo laiškų turinys kardinaliai pasikeitė.

Nutrauks interneto prieigą

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis tikino, kad nuo praėjusios savaitės, kai Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis, dabartinė situacija Rytų Europoje sudaro itin palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu vykdyti hibridines atakas ir provokacijas prieš Lietuvą, taip keliant grėsmę mūsų visuomenės rimčiai bei viešajai tvarkai.

Lietuvos policija teigia jau nustačiusi galimus Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus dėl neskelbtinos informacijos platinimo ir imasi visų įmanomų priemonių, kad užkirstų kelią neskelbtinos informacijos sklaidai.

Todėl departamentas jau kreipėsi į domeno valdytojus, kad būtų nedelsiant nutraukta prieiga prie kai kurių užsienio šalių tinklalapių.

Jų sąrašas yra suderintas su Interneto žiniasklaidos asociacija, teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis.

Sąrašas bet kuriuo metu gali būti patikslintas ir atlikti analogiški veiksmai dėl tokių užsienio šalių portalų blokavimo.

Gresia baudžiamoji atsakomybė

Policija taip pat kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su prašymu kuo skubiau įvertinti ir pateikti Lietuvos internetinių tinklalapių sąrašą, kurie platina propagandą ar dezinformaciją.

Pasak Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovės Linos Bušinskaitės, žodžio laisvė – tai įpareigojimas skelbti tik faktais patikrintą informaciją, nekurstant nesantaikos, karinių veiksmų, o žiniasklaidos pareiga – užtikrinti, kad gyventojus pasiektų objektyvios žinios.

Dabartinė situacija kelia didelį nerimą, nes žmonės yra klaidinami, pateikiant jiems iškreiptus faktus ir melą.

Policija primena, kad Visuomenės informavimo įstatymas numato, jog "draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti LR suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą".

Atsakomybė gresia ir tiems, kurie skleidžia ar kursto neapykantą, tyčiojasi, niekina, kursto diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu.