Šis netikėtas atradimas keičia įsivaizdavimą, kaip šiuolaikiniai žmonės apsigyveno Eurazijoje ir suteikia argumentų prielaidai, kad per dešimtis tūkstančių metų įvyko kelios Homo sapiens migracijos iš Afrikos, bet ne visos jos buvo sėkmingos.
Pietryčių Europa jau seniai laikoma svarbiu šiuolaikinių žmonių judėjimo iš Afrikos koridoriumi. Vis tik iki šiol Senajame žemyne nebuvo rasta senesnių kaip maždaug 50 tūkst. metų Homo sapiens buvimo pėdsakų.
Tačiau esama apsčiai radinių, kad Senajame žemyne anksčiau gyventa neandertaliečių – ankstyvųjų žmonių giminaičių.
Graikijoje esančiame Apidimos urve praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje rastos suakmenėjusios, bet smarkiai apgadintos kaukolės anksčiau buvo laikomos neandertaliečių liekanomis.
Tačiau neseniai viena tarptautinė mokslininkų grupė iš naujo ištyrė šias kaukoles, naudodamos modernius kompiuterinio modeliavimo ir urano datavimo metodus. Tyrimų išvados buvo paskelbtos žurnale „Nature“.
Viena iš jų, pavadinta „Apidima 2“, pasirodė esanti 170 tūkst. metų senumo ir tikrai priklausė neandertaliečiui.
Tačiau mokslininkai labai nustebo išsiaiškinę, kad antroji kaukolė – „Apidima 1“ – yra senesnė už kartu rastąją mažiausiai 40 tūkst. metų. Be to, buvo nustatyta, kad ji priklauso Homo sapiens individui.
Tai reiškia, kad ši kaukolė yra neginčijamai seniausia iš Europoje rastų šiuolaikinių žmonių liekanų, taip pat senesnė už bet kokias kitas Homo sapiens liekanas, rastas ne Afrikoje.
„Tai rodo, kad ankstyvoji Homo sapiens sklaida iš Afrikos ne vien vyko anksčiau, prieš daugiau kaip 200 000 metų, bet ir geografiškai siekė toliau, iki pat Europos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos mieste Tiubingene įsikūrusio Eberhardo Karlso universiteto paleoantropologė Katerina Harvati.
„Anksčiau šito neįtarėme, ir tai sukelia padarinių tų senovinių grupių populiaciniams judėjimams“, – aiškino ji.
Kaukolei „Apidima 1“ nebūdingi su neandertaliečiais siejami klasikiniai požymiai, įskaitant išsiskiriantį pakaušio atsikišimą, primenantį į kuodą surištus plaukus.
Daugkartinės migracijos?
Manoma, kad hominidai – didžiųjų žmogbeždžionių grupė, apimanti Homo sapiens ir neandertaliečius – išsivystė Afrikoje prieš daugiau kaip 6 mln. metų. Iš Juodojo žemyno į kitas pasaulio sritis jie pasklido keliomis migracijos bangomis, iš kurių ankstyviausia buvo maždaug prieš 2 mln. metų.
Seniausia Afrikoje rasta prie Homo genties priskiriamo individo fosilija – Etiopijoje aptiktas žandikaulis – datuojama 2,8 metų.
Europoje Homo sapiens visiškai išstūmė neandertaliečius maždaug prieš 45–35 tūkst. metų. Ilgai manyta, kad šis procesas vyko palaipsniui, abiem rūšims tūkstančius metų gyvenant kartu ir netgi kryžminantis.
Tačiau Graikijoje rasta kaukolė leidžia manyti, kad Homo sapiens iš Afrikos į Pietų Europą iškeliavo „daugiau nei vieną kartą“, sakė Niujorko universiteto antropologijos profesorius Ericas Delsonas (Erikas Delsonas).
„Tikriausia buvo ne vienas hominidų išėjimas iš Afrikos, per kurį buvo apgyventa Euraziją, o keli sklaidos atvejai, ir kai kurie jų nevirsdavo nuolatiniu apsigyvenimu“, – aiškino E. Delsonas, nedalyvavęs „Nature“ aprašytame tyrime.
K. Harvati savo ruožtu sakė, kad datavimo ir genetikos metodų pažanga gali toliau keisti supratimą, kaip mūsų priešistoriniai protėviai išplito po visą pasaulį.
„Manau, pastarojo meto paleoantropologijos pasiekimai parodė, kad ši sritis tebėra kupina staigmenų“, – pažymėjo ji.
