Sukėlė euforiją

Rugsėjo 18 d. miesto tarpukario pastatai ir jų įvairovė Žaliakalnyje ir Naujamiestyje pripažinti reikšminga vertybe visai žmonijai, dabarties ir ateities kartoms. Žinia apie tokį UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimą Kaune ir Lietuvoje sukėlė euforiją.

Pats savaime šis pasaulinis pripažinimas suteikė miestui ir šaliai dar daugiau žinomumo, galimybių įvairioms sritims juose vystyti. Bet ar sugebėsime tuo pasinaudoti ilgojoje perspektyvoje? Pasidomėjome, kas jau daroma, kokių minčių yra ateičiai.

„UNESCO titulas neabejotinai garsins Kauno ir Lietuvos vardą visame pasaulyje, pritrauks papildomus turistų srautus. Tai taip pat paskata tobulinti paveldosauginius procesus“, – „Kauno dienai“ teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Požiūris: Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė R. Vaičekonytė-Kepežinskienė tiki, kad  Kaunas išnaudos suteiktą šansą. / M. Paszkowskos nuotr.

Modernizmo svarba

Tuo neabejoja ir Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūros „Kaunas IN“ atstovai.

„Kaunas IN“ Kauno modernizmo potencialą miesto reprezentacijai išnaudoja beveik nuo savo įkūrimo pradžios. Vienas pirmųjų išleistų maršrutų, kuriais garsėja mūsų agentūra – „Modernisto gidas“, vis atnaujinamas, peržiūrimas, patobulinamas, ir toliau sėkmingai leidžia turistams susipažinti su išskirtine Kauno architektūra. Pernai pasirodė giminingas, bet kiek kitus akcentus išryškinantis „Art Deco Kaunas“ maršrutas“, – teigė „Kaunas IN“ Turizmo ir rinkodaros skyriaus vadovė Agnė Poderytė.

Klausimai apie Kauno modernizmo architektūrą miesto Turizmo informacijos centruose – itin dažni. „Sulaukdavome klausimų, o ir patys visada stengiamės pabrėžti šį nuo Kauno tapatybės neatsiejamą fenomeną. Paskelbus apie Kauno modernizmo įtraukimą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir informacijai pasiekus platesnę auditoriją, tų klausimų, žinoma, padaugėjo, todėl ir toliau stengiamės skleisti žinią apie jos vertę, istoriją, kartais ir iššūkius“, – kalbėjo A. Poderytė.

Manau, kad tai puiki terpė vidutiniam ir smulkiajam verslui ir bendruomenės iniciatyvoms. Pavyzdžiui, jau tradicija tapusi „Putvinskio gatvės diena“.

Turizmo leidiniuose – Kauną minintys straipsniai apie modernizmo architektūrą ir jos vertę, o akylesni per Kauno „Žalgirio“ varžybas arenoje gali pastebėti švieslentėse kartais vis sumirksintį kvietimą susipažinti su UNESCO architektūra Kaune.

Pasitelks „Google“

Šiais metais, kaip pasakojo A. Poderytė, informacija apie atrinktus paveldo objektus Kaune atsidurs „Google Arts & Culture“ platformoje. Žinia skleidžiama ir Lietuvą, Kauną pristatančiose mugėse, renginiuose, kitų reklaminių kampanijų metu.

A. Poderytė vardijo, kad į Kauną atvykusių turistų laukia daugybė modernizmo tematikos suvenyrų – ženkliukų, kojinių, šokoladų, dėlionių, spalvinimo knygučių, atvirukų, net sausainių formelių, taip pat ir teminės literatūros.

„Svarbu paminėti, kad organizuojame ir ekskursijas – neseniai kaip tik baigėme ciklą „Modernizmas per pietų pertrauką“. Jos organizuojamos ir kitais maršrutais, ekskursijų metu kalbama apie gyvenimą tarpukariu. Naujausias jų – jau vasarį“, – pasakojo „Kaunas IN“ atstovė.

Išsiskiria: modernizmo architektūra – neatsiejama Kauno identiteto dalis. / E. Kinaičio nuotr.

„Lego“ gamybai

A. Poderytė nepamiršo ir Roko Mikšiūno iniciatyvos A. Iljinienės namo modelį pristatyti serijinei „Lego“ gamybai.

„Nors prototipas ir nebuvo patvirtintas, jis sulaukė didžiulio susidomėjimo ir yra puikus įrodymas, kaip kauniečiai žavisi, reflektuoja, ir kaip juos įkvepia ši architektūra. Šią ugnelę labai norisi palaikyti ir skatinti. Dėl šios priežasties, ir į rudenį Turizmo informacijos centruose vykusį susitikimų ciklą „Pristabdyk ir pamatyk“ pasikvietėme dar vieną tokios tendencijos įkūnijimą – Art Deco ir Amsterdamo mokyklos įkūrėjus. Gausaus lankytojų skaičiaus sulaukęs susitikimas įrodė, kad miestiečius ir miesto svečius ši tema irgi nepaprastai domina“, – sakė A. Poderytė.

Ji pridūrė, kad filmavimo komandas į Kauną pritraukiantis „Kauno filmų biuras“ modernizmo architektūrą traktuoja kaip itin vertingą ir unikalią Kauno savybę, padedančią į Kauną pritraukti pasaulinio garso projektus. „Kino industrija ieško autentikos, siekia kuo labiau atkurti tam tikrą laikotarpį, todėl modernizmo architektūros objektai yra viena svarbiausių dedamųjų, pritraukianti filmavimus“, – konstatavo pašnekovė.

Atsiveria partnerystės

Pasidomėjome Kauno galimybėmis išnaudoti UNESCO kortą. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė teigė, kad prabėgo dar nedaug laiko, kad jau būtų galima apčiuopti rezultatus.

„Tačiau jau dabar juntamas susidomėjimo Kauno modernizmo paveldu padidėjimas, ypač turizmo srityje“, – pastebėjo pašnekovė.

Anot jos, šis tarptautinis statusas suteikia plačias galimybes dalyvauti įvairiose tarptautinėse programose, regioninėse ir pasaulinėse partnerystėse. „Įrašymo poveikis priklauso nuo pačios šalies proaktyvaus veikimo ir iniciatyvų“, – kalbėjo R. Vaičekonytė-Kepežinskienė.

UNESCO statistika rodo, teigė pašnekovė, kad įrašius objektą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, atvykstamojo turizmo rodikliai pakyla apie 40 proc. „Bet kad taip nutiktų, būtinos ir nacionalinės, ir savivaldos, ir privataus sektoriaus pastangos, ir finansai, reikalingi vystant patrauklią turistinę infrastruktūrą, komunikaciją, siūlant įvairias turizmo paslaugas, leidinius ir kokybiškus turizmo produktus, o taip pat kviečiant Kaune organizuoti reikšmingus tarptautinius UNESCO renginius ir projektus“, – teigė R. Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Įvaizdžio dalis

Kauno kelias UNESCO sąrašo link truko ilgus intensyvaus darbo metus. R. Vaičekonytė-Kepežinskienė šyptelėjo, kad įrašymas į Pasaulio paveldo sąrašą valstybei yra reikšmingas pasiekimas, bet iš tiesų nuo to viskas tik prasideda.

„Valstybė prisiima ilgalaikę atsakomybę ne tik už vertybių išsaugojimą, bet ir jų globalų pristatymą bei verčių sklaidą. Šalys šį įgytą statusą siekia išnaudoti įvairiais lygiais – politiniu, diplomatiniu, ekonominiu ir, be abejo, kultūriniu. Pasaulio paveldo vertybės tampa šalies prestižo ir įvaizdžio dalis. Yra žinoma, kad UNESCO emblema yra vienas labiausiai atpažįstamų vizualinių ženklų pasaulyje, kuris siejamas su tarptautiniu pripažinimu, kokybe, reikšme ir išskirtinumu globaliu mastu“, – dėstė atstovė.

Šis titulas, anot jos, vainikuoja Kauno miestą, tad pirmiausia savivaldybė turėtų parodyti lyderystę, parengti Kauno modernizmo pristatymo strategiją ir vieningą komunikacinę kampaniją, kuri padėtų įsisavinti ir atskleisti modernistinio Kauno naratyvą ir miesto genius loci (lot. – vietos dvasia).

„Pripažinkime, tai – nemenkas iššūkis, juk modernizmo paveldas gali pasirodyti ir ne toks akivaizdus, įsisąmonintas, patrauklus, kaip pavyzdžiui, Sagrada Família (Šventosios Šeimos) katedra Barselonoje ar Gizos piramidės. Šios rūšies paveldui reikia daugiau pastabos, žinių ir sukurto pasakojimo. Tam būtinas įvairių sričių atstovų susitelkimas – verslo, kultūros, mokslo, vietos bendruomenių“, – vardijo R. Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Jos manymu, minėtoje teritorijoje turėtų būtinai atsirasti Modernistinio Kauno vertybės pristatymo ir informacijos centras, kuriame būtų išsamiai paaiškintas Kauno modernizmo išskirtinumas, jo vertė, miesto istorinės tradicijos, ypatumai. Dar viena niša – visas spektras paslaugų, susijusių su modernistinio, tarpukario laikotarpio Kauno pristatymu. Centre praverstų ir informacija vietos gyventojams, savininkams, norintiems įsitraukti į modernistinio paveldo sklaidos ir išsaugojimo iniciatyvas.

Pradžia: S. Rimo teigimu,  bus pradėtas kurti Kaune esančių 1919–1939 m. statybos pastatų virtualus žemėlapis su pastatų aprašymais. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kultūros simuliacija

R. Vaičekonytė-Kepežinskienė atkreipė dėmesį, kad UNESCO skatina pasirinkti tvarias, alternatyvias turizmo formas, ieškoti gyvos patirties, neapsiriboti vien turistinių objektų apžvalga ar suvenyrais.

Jos manymu, vienas geriausių tokios patirties pavyzdžių yra Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejai Kaune, kurie „veikia ne kaip muziejinė laiko kapsulė, bet greičiau kaip Kauno modernistinės kultūros simuliacija, norintiems patirti materialią ir nematerialią šios epochos tikrovę“. „Tokių modernistinio paveldo pažinimo vietų ateityje turėtų atsirasti ir daugiau“, – vylėsi R. Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Ji mano, kad išnaudoti UNESCO emblemą kuo puikiausiai gali ir viešbučiai, svečių namai, ypač įsikūrę tarpukario laikotarpio pastatuose. „Pravartu komunikuoti pristatant namo istoriją, o kartu ir miesto vertybes kaip išskirtinę patirtį, kuriančią pridėtinę aplinkos vertę“, – sakė pašnekovė.

Valstybingumo istorija

R. Vaičekonytė-Kepežinskienė užsiminė apie būsto trumpalaikės nuomos platformos „Airbnb“ bendradarbiavimą su UNESCO, skatinant kultūrinį turizmą ir paveldo aktualizavimą.

„Manau, kad tai puiki terpė vidutiniam ir smulkiajam verslui ir bendruomenės iniciatyvoms. Pavyzdžiui, jau tradicija tapusi „Putvinskio gatvės diena“, kuri galėtų būti dar labiau orientuota į modernistinio paveldo kontekstus, jo kultūrinius, istorinius ar net kulinarinius potyrius“, – įžvalgomis pasidalijo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato atstovė, pridūrusi, kad miestui tai kuria neabejotiną pridėtinę vertę, atveria naujas miesto vystymo kryptis.

Šiuo metu gal ir jaučiamas štilis, bet, pašnekovės nuomone, juk šiam modernistinio miesto tapatumo ženklui dar labiau sustiprinti ir prisijaukinti, kaip ir pačiam UNESCO paveldo statusui, reikia laiko.

Siekiame sukurti platformą, kur vienoje vietoje nuguls koncentruota informacija apie Kauno modernizmą, pelnytus Europos paveldo ženklo ir UNESCO pasaulio paveldo titulus.

„Tikiu kauniečiais, kurie suvokia šio paveldo vertę ir turi svarbų istorinį ryšį su juo, yra verslūs ir kūrybingi“, – sakė R. Vaičekonytė Kepežinskienė.

Ji įžvelgė, kad įsijungti galėtų ir valstybinės institucijos, ir privatus verslo sektorius, pradedant turizmo, apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Pavyzdžiui, būtų galima pasvarstyti apie naujus kultūrinių kelių maršrutus, apimančius modernistinį paveldą visoje Lietuvoje.

„Šiuo metu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą siekiama įrašyti ir modernistinį Gdynės uostamiesčio paveldą Lenkijoje. Galbūt ateityje būtų pravartu plėsti kultūrinio kelio maršrutą, pristatant Rytų ir Vidurio Europos regiono modernizmo architektūrą, kuri dar nėra pakankamai pažinta. Kita kultūrinio kelio idėja galėtų būti sietina su Lietuvos istorinėmis sostinėmis. Beveik visos jos yra įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą – Vilnius, Kernavė, Kaunas. Tuo tarpu Trakai yra preliminariame paveldo sąraše. Čia matyčiau reikšmingą galimybę pristatyti Lietuvos valstybingumo istoriją, išskiriant Laikinosios Kauno sostinės sukūrimo fenomeną“, – vardijo R. Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Penki objektai

Be modernistinio Kauno, į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta Kuršių nerija, Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinis lankas.

R. Vaičekonytė-Kepežinskienė palygino, kad šios keturios vertybės labai skirtingo turinio ir apimties. Kuršių nerija ar Vilnius nuolatos perpildyti turistų ir lankytojų, bet jie atvyksta dėl skirtingų priežasčių.

„Mums vis dar trūksta vieningos Pasaulio paveldo vertybių komunikacijos, skatinančios kultūrinį turizmą ir šių objektų verčių pristatymą, interpretavimą“, – teigė pašnekovė.

Miestas kuria virtualų žemėlapį

Kauno miesto savivaldybės atstovai, šiek tiek pasidžiaugę pergalingais paraiškos UNESCO komandos darbo rezultatais, palinko prie kitų su tuo susijusių reikalų.

Šiuo metu koncentruojamasi į naujai kuriamą tinklalapį, skirtą Kauno modernizmui. „Siekiame sukurti platformą, kur vienoje vietoje nuguls koncentruota informacija apie Kauno modernizmą, pelnytus Europos paveldo ženklo ir UNESCO pasaulio paveldo titulus, nuorodos į esamas duomenų bazes, su paveldu ir Kauno modernizmu susijusius renginius, naujienas. Čia skelbsime ir paveldosaugines gaires, gyventojams aktualias programas, dirbtuves. Ji bus prieinama ir anglų kalba“, – vardijo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Planuojama, kad artimiausiu metu pradės veikti darbo grupė, koordinuosianti UNESCO pasaulio paveldo komiteto pateiktų rekomendacijų Kauno nominacijos tobulinimui įgyvendinimą. Darbo grupės branduolį sudarys nominacinės bylos rengėjų komanda.

„Atsižvelgiant į minėtas pastabas, iki 2025 metų planuojama atnaujinti ir Kauno miesto savivaldybės taryboje patvirtinti UNESCO pasaulio vertybės valdymo ir veiksmų planus, kurie taps svarbiausiais strateginiais dokumentais, nustatančiais pasaulio paveldo vertybės valdymo, administravimo mechanizmus ir siektinus rezultatus šešerių metų laikotarpiui. Taip pat atlikti nedideles vertybės apsaugos zonos ribų korekcijas, parengti nominacinės bylos redakciją ir ją išversti į lietuvių kalbą“, – nurodė S. Rimas.

Suplanuotas ir dar vienas, kaip įvardijo, milžiniškas darbas – bus pradėtas kurti visų vertybės teritorijoje esančių 1919–1939 m. statybos pastatų virtualus žemėlapis su pastatų aprašymais.

„Šiemet planuojama įrengti informacinį ženklą – meninį akcentą, įamžinantį Kauno kaip UNESCO pasaulio paveldo vertybės statusą. „Akcentų“ programoje patvirtinta paraiška keliems išnykusiems Kauno modernizmo pastatams įamžinti. Taip bus sukurti bronziniai taktiliniai Vailokaičių namo, Žydų banko, Elektrinės, Vizbaro pilaitės modeliai“, – vardijo Paveldo skyriaus vedėjas.

Programoje iniciatyvos.kaunas.lt netrukus planuojama skelbti kvietimą teikti paraiškas krypčiai „UNESCO pasaulio paveldo vertybės „Kauno modernizmas: Optimizmo architektūra 1919–1939“ išskirtinės visuotinės vertės populiarinimas“. Ji leis organizuoti įvairias „minkštąsias veiklas“: informacijos apie Kauno UNESCO nominaciją sklaidą ir visuomenės edukacijas.

„Savivaldybės Kultūros paveldo skyrius taip pat atliks UNESCO Pasaulio paveldo objekto vietos valdytojo (angl. Site Manager) funkciją. Tai Pasaulio paveldo sistemos dalis, atsakinga už UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos nuostatų įgyvendinimą, ataskaitų teikimą, bendradarbiavimą su kitomis UNESCO titulą turinčiomis vietovėmis, paveldosauginių praktikų mainus ir daugybę kitų užduočių“ – aiškino S. Rimas.

Paveldotvarkos programa nėra baigtinė, tebėra tobulinama. Vienu iš svarbiausių programos prioritetų tapo pastatai, patenkantys į UNESCO teritoriją.

„Pretenduoti į miesto dalinę finansinę paramą nuo šiol gali ir šios teritorijos apsaugos zonoje esantys objektai. Primenu, kad kauniečiai jau gali dalyvauti jubiliejinėje – 10-ojoje Paveldotvarkos programoje. Paraiškų laukiame iki vasario antrosios“, – ragino S. Rimas.

Naudingas palikimas

Ko gero, per pastaruosius kelis metus daugiausiai kartų mieste bučiuoti TIC vitrininiai langai kviečia kilstelėti durų rankeną ir užsukti vidun. Įsigyti maišelį su „Seneliu išminčiumi“ ir naujai išleistą ženkliuką, paskanauti kaunietiško šokolado, įkvėpti alyvmedžio, atkeliavusio iš VDU Botanikos sodo ir vasariškų naujienų, su kuriomis TIC pradeda smagiausią metų laiką ir savo gimtadienio fiestą. Bene ryškiausias pokytis centre – palikimo erdvė, kuri miestiečiams ir turistams primins 2022-uosius, kai Kaunas nešė kultūros sostinės vėliavą.  

„Mūsų komandos tikslai nuo pat pradžių buvo ilgalaikiai. Norėjome įtraukti žmones daryti pokytį mieste ir rajone. 2021-aisiais užsimezgė ir mūsų draugystė su TIC. Nusprendėme, kad sujungus „Kaunas 2022“ biurą su centru, miestiečiams ir turistams bus paprasčiau gauti visą reikiamą informaciją. Todėl nenuostabu, kad pasibaigus titulo metams, palikimo ekspoziciją įkūrėme būtent čia“, – kalbėjo „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė Gerda Titovė.

Veiks poilsio zona

TIC patalpose, kur iki šiol buvo dešimtys mažų, atsirado vienas didelis žemėlapis. Sumanymą įgyvendino ištikimi „Kaunas 2022“ bičiuliai, architektai Linas Tuleikis, Kęstutis Vaikšnoras ir Karolis Platakis.

Permatomame žemėlapyje pažymėti 108 objektai, suskirstyti į šešias grupes: renginius ir festivalius, skulptūras, instaliacijas, gatvės meną, bendruomenių erdves, parodas ir meno kūrinius. Žemėlapio apačioje TIC lankytojai ras du QR kodus. Pirmasis skirtas tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie kiekvieną tašką. Antrasis kodas orientuotas į skubančius. Nuskenavus jį, telefono ekrane iššoks analogiškas žemėlapis. Sienelėje-žemėlapyje, kuris skiria priėmimo erdvę nuo poilsio zonos, sumontuota dešimtys kišenių, kuriose sukaišioti popieriniai TIC lankstinukai su nuorodomis į mieste vykstančias ekskursijas, renginius ir t.t.

Poilsio zonoje TIC lankytojai galės sukristi ant minkštasuolių, perversti bibliotekos, kuri bus nuolat pildoma, leidinius. Žvilgtelėti į televizoriaus ekraną ir prisiminti 2022-ųjų renginius. Netrukus čia bus įrengtas ir audiogidas.

Vasaroti gera ne tik Turkijoje

TIC primena, kad vasaroti gera ne tik Turkijoje, bet ir Kaune, kur apstu įvairių iniciatyvų: festivalių po atviru dangumi, parodų, renginių šeimoms, ekskursijų. Pastarųjų yra bemaž pusšimtis.

Pradedant pasakojimais apie frankofonišką Kauną, baroko paslaptis, baigiant pasivaikščiojimu su neregiu gidu. Pojūčių turizmas „Neregėjimo galia“, anot vienos iš ekskursijos gidžių Lauros Stadalninkaitės, puiki proga Kauną pažinti per kitus pojūčius, atrasti bendrystę , kurti empatišką visuomenę, didinti neregių ir silpnaregių įtrauką į visuomenę. „Kaip vyksta ekskursija? Matantis žmogus užsideda specialius akinius, jam duodama neregio lazdelė, o kelią rodo neregys, padedantis orientuotis ir pasakojantis aplinką taip, kad ją jaučia jis pats“, – visus susidomėjusius L. Stadalninkaitė kvietė išbandyti du maršrutus.

Pirmasis driekiasi Kaune Ąžuolyno parke, antrasis veda į miesto šurmulį Laisvės alėjoje.

„Europos kultūros sostinėje šia proga visų lauksime spalio 1–2 dienomis – renginių kalendorius sausakimšas nuostabių pasiūlymų, o gamta jau žavi rudenišku peizažu. Tad visi bėgiai veda į Kauną“, – šventinį savaitgalį pristato Kauno miesto turizmo ir rinkodaros agentūra „Kaunas IN“.

Nemokamus bilietus gauti galima LTG interneto prekybos sistemoje pasinaudojus kodu „kaunastic“, kuris galioja tik rugsėjo 27 d. Dovana – kelionės visoms tiesioginėms kryptims į Kauną ir atgal spalio 1–2 dienomis, tai yra Vilnius–Kaunas–Vilnius, Šiauliai–Kaunas–Šiauliai, Marijampolė–Kaunas–Marijampolė, Kybartai–Kaunas–Kybartai. Bilietų į abi puses kiekis ribotas – jų paruošta lygiai 400.

Kaunastišką savaitgalį susiplanuoti visi kviečiami į „Kaunas IN“ ir „Kaunas 2022“ turizmo informacijos centrą. Pačioje miesto širdyje, Laisvės al. 36 esančiame keliautojų pamėgtame biure vyks ir loterija. Visi, pateikę šios akcijos traukinio bilietus, bus apdovanoti prizais. Taip, taip – Pasaulinės turizmo dienos proga visi bilietai laimingi!

„Kaunas IN“ nuotr.

Tarp loterijos prizų – kuponai apsilankymams karščiausioje Kauno naujienoje, „Žalgirio“ arenos baseine. Kauno svečius apsilankyti baseino ir pirčių erdvėje pakvies ir „Aušra SPA“. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda į loterijos prizų kraitį pridėjo bilietų į vieną įspūdingiausių šių metų muzikos renginių – „Kauno kantatą“. Projekto premjera spalio 1 d. vyks „Žalgirio“ arenoje. Kiti galimi loterijos prizai – Kauno miesto suvenyrai.

„Kaunas IN“ ir „Kaunas 2022“ turizmo informacijos centre visi norintys taip pat gali išsirinkti dominantį maršrutą po Kauną, sužinoti daugiau apie Europos kultūros sostinės programą ir susiplanuoti ateinančias išvykas į šį miestą. Juk vieno savaitgalio išragauti Kaunui tikrai nepakaks – www.kaunastika.lt siūlo daugiau nei tris dešimtis teminių maršrutų, dominančių gamtos, sporto, architektūros, gatvės meno, istorijos, gastronomijos, literatūros gerbėjus, esamus ar būsimus studentus, taip pat – pačius mažiausius keliautojus.

„Kaunas 2022“ kontoroje (Laisvės al. 36) bus galima ne tik sužinoti  apie Kultūros sostinės renginių programą, bet ir gauti aktualiausią Kauno miesto turistinę informaciją. Uždarius turizmo informacijos centrą Kauno rotušėje (Rotušės a. 15), „Kaunas IN“ turizmo informacijos specialistai lankytojus pasitiks atsinaujinusiame bendrame „Kaunas IN“ ir „Kaunas 2022“ informacijos centre.

Atsinaujinusiame informacijos centre miestiečiai ir Kauno svečiai, kaip ir anksčiau, galės gauti jiems aktualios turistinės informacijos ir patarimų individualius poreikius atitinkančiai viešnagei Kaune, užsisakyti apžvalginių ar individualizuotų ekskursijų lietuvių ir užsienio kalbomis, pasiimti nemokamų miesto žemėlapių bei teminių „It‘s Kaunastic“ serijos maršrutų, panorus mieste keliauti savarankiškai, ar įsigyti stilingų miesto suvenyrų.

„2022-ieji – išties ypatingi miestai ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai. Neabejojame, kad mieste vyksiantys kultūriniai ir meniniai renginiai per metus pritrauks gausų būrį svečių iš Lietuvos ir užsienio. Tam, kad keliautojų ir miestiečių patirtys būtų kuo malonesnės, kad visus atsakymus į klausimus lankytojai gautų vienoje vietoje, nuspręsta „Kaunas 2022“ ir Kauno miesto turistinę informaciją teikti vienoje vietoje“, – teigė „Kaunas IN“ turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė.

Įgyvendinus pakeitimus, darbo laikas išliko nepakitęs: turizmo informacijos centras lankytojus priims kaip įprastai – pirmadienį–penktadienį nuo 9 iki 18 val., šeštadienį – nuo 10 iki 16 val., o sekmadienį – nuo 10 iki 15 val.

„Kaunas 2022“ kartu su mobiliąja vaikščiojimo programėle „#walk15“ bei verslo, turizmo ir tarptautinės rinkodaros plėtros agentūra „Kaunas IN“ dar sausio mėnesį Kauno mieste ir rajone gyvenantiems žmonėms metė iššūkį „Nė žingsnio be kultūros“, kuriuo organizatoriai kvietė nužingsniuoti vieną iš ypatingų Europos kultūros sostinės titulo atidarymo datų – 2022 01 22. Nekantriai kultūros sprogimo Kaune laukiantiems žingsniuotojams apeiti kiek daugiau nei ratą aplink Žemės rutulį pasirodė paprasta – iššūkis buvo įveiktas vos per dvi savaites, o šiandien jis nueitas jau beveik 124 kartus, iš viso beveik 2,5 milijardo žingsnių.

„Kauniečių raginti žingsniuoti nereikia. Vaikščiojimo iniciatyvos mieste priimamos su didžiausiu entuziazmu ir todėl tiek man, tiek „#walk15“ komandai visada labai gera sugrįžti į šį, tuoj Europos kultūros sostine tapsiantį miestą. Miesto gyventojų aktyvumą iliustruoja ir iššūkio „Nė žingsnio be kultūros“ rezultatai. Pirminis iššūkio tikslas viršytas per dvi savaites, o iš viso įveiktas atstumas tolygus net 124 kelionėms aplink Žemę. Tai – daugiau nei nuostabu! Sveikinu visus kauniečius tokiu įspūdingu aktyvumu žengiant į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metus,“ – sako „walk15“ kūrėja, „Kaunas 2022“ ambasadorė Vlada Musvydaitė.

A. Aleksandravičiaus nuotr.

Prie iššūkio prisijungė net 69 komandos iš įvairių Kauno miesto ir rajono gyvenviečių. Nuo miesto mikrorajonų – Vilijampolės, Aukštųjų ir Žemųjų Šančių, Aleksoto, Kalniečių ir kitų – iki rajono miestų ir kaimų – Raudondvario, Ežerėlio, Čekiškės, Vandžiogalos, Akademijos... Iššūkyje žingsniavo beveik 4 tūkstančiai gyventojų, o gausiausios komandos subūrė po daugiau nei kelis šimtus narių – Dainavoje žingsniavo 492, Ramučiuose – 433, o Raudondvaryje – 358 žmonės.

Pažinti miestą ir rajoną iš naujo ir atrasti ypatingas jo vietas ir žmones kvietė kiekvieną mėnesį pasirodę nauji maršrutai, kuriuos „Kaunas 2022“ komanda sudarė kartu su „Kaunas IN“, Europos kultūros sostinės programų kuratoriais, savanoriais, jaunuoliais, Kauno Mitiniu Žvėrimi bei įvairiomis organizacijomis.

Net dvylika maršrutų siūlė Kauną pažinti vis iš kitos perspektyvos: „Gatvės menas ir atmintis“ kvietė aplankyti sienas, pasakojančias Kauno miesto archyvus praturtinančias istorijas, iššūkį įveikti trylika iš daugiau nei 60 Kaune esančių laiptų metė bei su nefasadiniais Kauno elementais supažindino „Kaunas 2022“ jaunimo programos „Kylantis Kaunas“ dalyviai, o projekto savanoriai, specialius lyderystės mokymus baigę Kauno ekspertai, dalinosi netikėčiausiais miesto akcentais maršrute „Kultūristo gidas“.

M. Plepio nuotr.

Sekdami maršrutą „Asmenybės“ iššūkio dalyviai pasisvečiavo ypatingų Kaune gyvenusių žmonių namuose ir kitose jiems svarbiose vietose, „Nuo Barakų iki P.A.R.A.K.O.“ maršrute kartu su „Fluxus Labas!“ komanda žingsniuotojai tyrinėjo Šančių unikalumą, vasarą kartu su „Kaunas IN“ bei „KMN kultūros infocentras“ komandomis patyrė „Kultūrinį šoką“, kvapą sulaikė žiūrėdami į „Panoraminį Kauną“, keliavo tarp „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto dalyvių – Kačerginės ir Kulautuvos, sekė Mitinio Kauno Žvėries pėdsakais, pasinėrė į kino aikštele įvairiuose filmuose bei serialuose tapusias Kauno erdves ir grožėjosi Kauno modernistine architektūra, pretenduojančia tapti UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo dalimi.

Kiekvienas iš šių maršrutų ne tik pristatė vis kitokį Kauno miestą ir jo rajoną, bet ir įvairias „Kaunas 2022“ projekto dalis, tad akyliausieji pastebėjo ir didžiausių kitų metų projektų detales. 2022-aisiais, Europos kultūros sostinės titulo metais Kaune ir Kauno rajone vyks daugiau renginių nei metuose dienų: suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų. Kultūros maratonas, besitęsiantis visus 2022-uosius, bus tikrasis iššūkis Kauno miesto ir rajono gyventojams bei jų svečiams, tačiau nuo kultūros pabėgti nepavyks niekam!

Reklama užsienyje

„Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius apžvelgė reklamas, kuriomis šiemet bandė patraukti turistų dėmesį.

Dėl COVID-19 dalis keliautojų ir šiemet nusprendė pasilikti namuose. Tačiau dėl trokštančių pažinti neatrastas vietas, virė įtempta kova. Nenuostabu, kad ir „Kaunas IN“ komanda turėjo ieškoti įvairių raktų, kaip atrakinti turistų širdis ir juos privilioti į Kauną.

„Šiais metais, be abejonės, reklamos kampanijoms užsienyje stiprios įtakos turėjo COVID-19 situacija visame pasaulyje. Išankstinis reklaminių kampanijų planas tapo mažiau aktualus. Reikėjo greitai reaguoti į besikeičiančius kelionių apribojimus, pasikeitusiais skrydžiais su kai kuriomis tikslinėmis rinkomis, įvertinti kitokius vartotojų kelionių įpročius. Dėl šių priežasčių šiemet didesnis dėmesys Kauno reklamose buvo sutelktas į artimųjų rinkų turistus: Latvijos, Lenkijos, Estijos, Suomijos. Iš šių šalių keliautojai Kauną galėjo patogiai ir saugiai pasiekti keliaudami savarankiškai“, – sakė T.Stankevičius.

Šiemet didesnis dėmesys Kauno reklamose buvo sutelktas į artimąsias rinkas.

„Kaunas IN“ vadovas pažymėjo, kad visuomet buvo stebima besikeičianti situacija, o jai prastėjant, reklamas ir rinkodaros veiksmus vienai ar kitai rinkai sustabdyti arba atidėti.

„Šie metai darbui su atvykstamojo turizmo rinkomis, reikalavo ypač greitos reakcijos ir dinamikos“, – pastebėjo T.Stankevičius.

Visgi pagrindiniu akcentu buvo žinutės, siejamos su kaunastiškomis veiklomis, vasara, savaitgaliais, atradimais ar skoniais. Šaltuoju sezonu akcentuojamas švenčių laukimas, kalėdiškai papuošto miesto lankymas, apsipirkimas, rekomenduojamos veiklos, SPA, restoranai, muziejai.

Šalių skirtumai

Kauno reklamos kūrėjai pasakojo, kad teko atsižvelgti į kiekvienos šalies specifiką, todėl šiek tiek skiriasi ir pati reklamos kampanija ar jos turinys. Naudojami ir skirtingi kanalai bei priemonės, kuriais ieškoma tikslinės auditorijos, norinčios atvykti į Kauną.

„Tam, kad komunikacija kiekvienai rinkai būtų planuojama ir įgyvendinama pasiekiant geriausius rezultatus, darbui su tikslinėmis rinkomis „Kaunas IN“ turime specialius ekspertus, kurie analizuoja savo tikslinę rinką, įvertina ir atsižvelgia į kintančius vartotojų įpročius.

Štai, pvz., Latvijoje – labai populiarus gatvės menas, taigi komunikacijai su šia rinka naudinga akcentuoti, kad Kaune turime ne ką mažiau puikių gatvės meno kūrinių, jiems sukurti specialūs maršrutai, leidžiantys patogiai keliauti ir sužinoti piešinių priešistorę ir idėją. Šioje rinkoje renkamės ir paveikiausius kanalus tikslinei auditorijai pasiekti: išorinę reklamą, žurnalistų vizitus, nuomonės formuotojus, straipsnius populiariuose portaluose, radijo eterio žaidimus“, – pasakojo T.Stankevičius.

Lenkijoje rožinis dramblys kvietė savaitgaliui atvykti į Kauną. („Kaunas IN“ nuotr.)

Keliautojus iš Suomijos domina architektūra, renginiai ir maisto kultūra. Taigi šiems keliautojams buvo akcentuota apie Kauno tarpukario architektūrą ir jos kelią į UNESCO, maisto kultūrą bei asortimentą, kultūrinio gyvenimo pasiūlą mieste. Tikslinei auditorijai pasiekti čia geriausiai veikė tinklaraščiai, straipsniai, orientuota komunikacija socialiniuose tinkluose.

Skirtingos priemonės

„Kaunas IN“ vadovas pasakojo, kad iš tiesų reklama užsienio turistams keliavo įvairiais kanalais, kad būtų pasiekta norima auditorija.

„Štai įgyvendintoje reklamos kampanijoje „Kaunastic summer“ (Kaunastiška vasara – red. past.) buvo integruoti skirtingi rinkodaros kanalai, priklausantys nuo tikslinės auditorijos. Buvo pritaikyta komunikacija socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, per šaukinius ir žaidimus radijo laidose naudojama reklama radijo eteryje, komunikacijai pasitelkta integracija internetinėje televizijoje, užtikrintas efektyvus darbas su žurnalistais, užsakomieji straipsniai spaudoje ir populiariausiuose interneto naujienų portaluose, reklaminėse juostose. Dėmesiui pritraukti buvo pasitelkiama ir išorinė vaizdinė reklama ant viešojo transporto, siunčiami specialiai pritaikyti naujienlaiškiai, organizuojami nuomonės formuotojų ir žurnalistų atvykstamieji vizitai Kaune“, – vardijo T.Stankevičius.

„Komunikacijos formos pasirinktos atsižvelgiant į ankstesnių metų patirtį ir įvertinus, kas pasiteisino bei turėjo geriausią poveikį“, – pridūrė turizmo ekspertas.

Kauno reklama buvo papuošti ir Rygos autobusai. („Kaunas IN“ nuotr.)

Tęstinė kampanija

Pasak „Kaunas IN“ vadovo, jau šešerius metus komunikacijai ir reklamos kampanijoms išlaikoma pagrindinė viena idėja,  naratyvas ir daug kur naudojamas šūkis.

„Šiais metais užsienyje naudojamas reklamos kampanijas galima vadinti tęstine „It’s Kaunastic” komunikacija: kasmet ir priklausomai nuo rinkos atrandame vis kitų miesto spalvų, kurias galime pristatyti per #kaunastic idėją. Viskas, ką pamatysi, patirsi, atrasi, paragausi ar pajusi Kaune, yra „Its Kaunastic” (kaunastiška – red. patst.).

Reklamos kampanijos ir žinutės grindžiamos tuo, kad Kaune viskas fantastiška, keliautojai ir žurnalistai savo patirtis ir praleistą laiką Kaune raginami žymėti grotažyme „kaunastic“, konkursuose ar radijo žaidimuose dovanojame „kaunastic“ dovanas: kitaip tariant, priklausomai nuo rinkos, skiriasi temos, kurias akcentuojame, bei kanalai, kuriais geriausiai galime pasiekti tikslinę auditoriją, tačiau esminė žinutė ir kryptis išlieka ta pati“, – teigė T.Stankevičius.

Ir ateityje šį naratyvą žadama toliau plėtoti. Pati šio prekės ženklo mintis, kad viskas, ką galima rasti, patirti, paragauti, pamatyti ar sutikti Kaune yra „kaunastiška“, sudaro neribotas galimybes komunikacijai.

„Manau, būtent šis prekės ženklo universalumas ir turinys, tiksliau – jo gausa ir plotis, leidžia Kaunui užtikrinti tęstinę, sistemingą, stabilią ir tikslingą komunikaciją per vieną prekės ženklą, todėl nereikia kasmet nuo nulio ieškoti naujos idėjos ir koncepto užsienio komunikacijai“, – pridūrė turizmo specialistas.

Šiemet Tarptautinės turizmo dienos proga kitų miestų gyventojai buvo kviečiami nemokamai pagyventi Kauno viešbučiuose. („Kaunas IN“ nuotr.)

Vietinė rinka

Kadangi šiemet dėl pandemijos išliko neaiški ir nuolat kintanti situacija dėl galimų ribojimų, Kauno turizmo skatinimo komanda nemažai dėmesio skyrė vietinei rinkai ir stengėsi, kad Kauną atrastų kitų Lietuvos miestų gyventojai.

Bene sėkmingiausia ir didžiausio populiarumo sulaukusi reklamos kampanija buvo paremta dovanomis. Būtent mūsų šalies turistams šių metų rugsėjo 15-ąją buvo organizuota akcija „Kaunas dovanoja: 400 #kaunastic naktų“.

„Tądien startavo „Kaunas IN“ ir „Lietuvos pašto“ akcija, kurios metu buvo dovanojama daugiau kaip 400 nakvynių Kaune. Šios akcijos pagrindinė idėja ir tikslas – originaliai paminėti Tarptautinę turizmo dieną ir pasiūlyti naują, iki šiol nemėgintą būdą ją švęsti. Ne kur kitur, o – Kaune.

26-iuose Lietuvos miestuose, paštomatuose buvo paslėptos "dovanojamos nakvynės Kauno viešbučiuose". Šias dovanas gavo tie, kurie greičiausiai pasinaudojo socialiniuose tinkluose išplatintais paštomatų kodais. Akcijos greitis nustebino net ir mus, nes visos dovanos savo šeimininkus surado per greičiau nei tris valandas“, – pasakojo T.Stankevičius.

Akcijos komunikacijai į pagalbą buvo pasitelkti ir Lietuvos nuomonės formuotojai: Agnė Kulitaitė, Aurimas Valujavičius, Indrė Kavaliauskaitė. Jų žinutės apie akciją socialiniame tinkle „Instagram” pasiekė daugiau nei 300 tūkst. vartotojų.

Beje, jei kas nors pagavo laimingąjį paštomato kodą, atsiėmė dovanotas nakvynes, bet dar nespėjo aplankyti Kauno, tai galės padaryti iki kitų metų kovo, nes kuponai galioja pusę metų.

Vilioja ir verslą

„Kaunas IN“ komanda rūpinasi ne tik naujų pojūčių ištroškusių turistų vilionėmis, tačiau nemažą laiko dalį skiria ir verslo turistams bei kaip pritraukti daugiau investicijų į miestą.

„Sprendimas perkelti įmonę arba pasirinkti kitą užsienio šalį savo verslo plėtrai yra kompleksiškas, todėl jo priėmimas užtrunka ne vieną mėnesį. Šiuo atveju miesto, kaip investicijoms patrauklios lokacijos, įvaizdis sėkmingai gali būti sukurtas tik per ilgus darbo metus. Tad didindami Kauno žinomumą verslo auditorijose vadovaujamės taisykle – informuoti, o ne reklamuoti“, – pabrėžė T.Stankevičius.

Pasak jo, labiausiai teigiamą Kauno įvaizdį investuotojų akyse formuojanti komunikacijos priemonė – bendradarbiavimas ir darbas su žurnalistais.

„Nuolat pristatome Kauno investicinį ir verslo potencialą, stipriausius miesto verslo sektorius bei sritis, iš miesto kilusius arba čia savo talentą atskleidusius mokslininkus ar startuolių kūrėjus. Šia informacija dalijamės su Europos ir pasaulio žurnalistais. Tinkamai, tikslingai atskleidus Kauno stiprybes, juntamas tolimesnis didelis ir aktyvus susidomėjimas Kauno verslo aplinka“, – teigė „Kaunas IN“ vadovas.

„Dar viena sritis, kurioje aktyviai veikiame, – duomenų apie Kauną teikimas ir tarptautinių duomenų bazių atnaujinimas. Tai lėmė ir didesnį ekspertų susidomėjimą Kaunu. Miestas jau kelerius metus iš eilės yra atrenkamas į prestižiškiausius tarptautinius verslo reitingus ir juose sėkmingai konkuruoja aukščiausiose pozicijose, kaip investicijoms ar startuoliams palankią ekosistemą turintis miestas“, – pridūrė T.Stankevičius.

Kaip vieną pasiekimų „Kaunas IN“ vadovas įvardijo miestų ir regionų verslo galimybes tarptautiniu mastu vertinanančios „Emerging Europe“ verslo ekspertų komandos paskelbtą reitingą „Miesto verslo aplinkos patrauklumo indeksas 2021“. Šio reitingo geriausiųjų dešimtukuose net kelis kartus atsidūrė Kauno vardas. Mūsų miestas įvertintas už gyvenimo kokybę ir turimą ekonominį potencialą. Tad šis įvertinimas – dar vienas paskatinimas nesustoti ir dar garsiau pasauliui pristatyti Kauną.

„Kaune nėra ką veikti“, „ką tam Kaune įdomaus pamatysi“, „Kaune sunaikinta pramonė“ – šiuos ir panašius pasenusius mitus sėkmingai paneiginėja viešoji įstaiga „Kaunas IN“ ir jos vadovas T.Stankevičius.

Būtent jo komandai priklauso garsusis šūkis „It‘s Kaunastic“ bei tarptautiniai apdovanojimai už sėkmingą miesto garsinimą ir populiarinimą. VšĮ „Kaunas IN“ rūpinasi, kad Laikinoji sostinė būtų patraukli užsienio investuotojams ir turistams, taip pat siūlo įvairius maršrutus ir gidų paslaugas kauniečiams, norintiems geriau pažintį miestą, kuriame gyvena.

Tad ar teisingai Kaunas vadinamas „neatrastu turizmo deimantu“, „Kauno dienos“ studijoje kalbamės su T. Stankevičiumi, kuris su pasididžiavimu sako: „taip, mūsų komandos užduotis yra parduoti Kauną“.

Tad kviečiame išgirsti iš pirmų lūpų:

* Jau nuveiktus bei greitai įvyksiančius darbus gerinant susisiekimo infrastruktūrą pristatys Pauliaus Keras, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

* Apie viešuosius projektus Kaune ir miesto strateginę kryptį papasakos Andrius Palionis, Kauno miesto mero pavaduotojas.

* Kaip šiais metais buvo kuriamas Kauno miesto įvaizdis ir kaip jis transformuosis netolimoje ateityje papasakos Tomas Jarusevičius, Kauno miesto mero patarėjas ryšiams su visuomene.

Renginio moderatorius – Andrius Veršinskas, „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas.

Šis renginys yra „Kaunas IN“ organizuojamų renginių, skirtų Kauno tarptautinio verslo bendruomenė (IBCK), ciklo dalis. Pagrindinis IBCK tikslas – suburti mieste veikiančius užsienio verslus bei vietos institucijas ir taip skatinti dialogą apie priemones, kuriomis būtų galima tikslingai gerinti investicinę aplinką Kaune, kartu ieškoti priemonių spręsti iššūkius, su kuriais susiduria verslas bei plėsti turimų kontaktų tinklą.

Vaizdo įrašas:

O kad pramogų ir idėjų laisvalaikiui nepritrūktų, „Kaunas IN“ su savo bičiuliais muziejuose, restoranuose, viešbučiuose bei kitur parengė „kaunastiškų atradimų planą“. Tarptautinės turizmo dienos, kuri minima nuo 1980-ųjų, rugsėjo 27-ąją, tema, atsižvelgiant į dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusią padėtį, – „Turizmas savame krašte“.

Šio savaitgalio šventė Kaune skirta ne tik kauniečiams. Siurprizų galės rasti ir kitų vietovių gyventojai, kurie, pavyzdžiui, keliaus iš Vilniaus į Kauną „Kautros“ autobusuose. Kad tikrai pavyktų viską suspėti ir patiems susidėlioti maršrutą, aktyviai praleisti laiką, daugiau pamatyti, po patį Kauną rekomenduojama keliauti dviračiu.

„CityBee“ šiuo tikslu keliautojams padovanos net 100 valandų trukmės kelionių. Tereikia programėlėje įvesti nuolaidos kodą „kaunasticturistas“ – šis pasiūlymas galioja nuo rugsėjo 25 d. vidurnakčio iki rugsėjo 29 d. vidurnakčio.

Rugsėjo 26–27 d. aplankę įvairius Kauno muziejus bei viešbučius „Moxy“ ir „Park Inn by Radisson Kaunas“ ar baseino ir pirčių erdvę „Aušra Spa“ ir pasakę miesto savivaldybės viešosios įstaigos „Kaunas IN“ sugalvotą slaptažodį „kaunasticturistas“ turizmo šventės dalyviai galės laimėti net 250 prizų, padėsiančių Kauną pažinti dar artimiau. Dovanos laukia pačios įvairiausios – nuo pasiplaukiojimo baseine (arba laivu Kauno mariose) iki skrydžio oro balionu ar ultralengvuoju lėktuvu ar jaukaus pasibuvimo viešbutyje arba degustacinės vakarienės restorane Pažaislyje. Tris savaitgalio dienas, rugsėjo 25–27 d., svečiams nuolaidų taikyti žada daugybė miesto viešojo maitinimo, pramogų įmonių, viešbučių, SPA centrų.