Trys reikšmingos nominacijos

Simbolinių apdovanojimų „Kaunas visiems“ laureatai kasmet renkami trijose skirtingose nominacijose – verslo, vietos ir iniciatyvos. Kiekvienas kaunietis gali individualiai ar savo atstovaujamų organizacijų vardu teikti kandidatūras, siunčiant informaciją apie juos el. paštu visiems@kaunas.lt iki gruodžio 10 dienos.

Siūlomus nominantus vertins bei šių metų laureatus išrinks Kauno miesto savivaldybės Neįgaliųjų reikalų tarybos komisija. Jie bus paskelbti gruodžio 21-ąją vyksiančiame paskutiniame šių metų Kauno savivaldybės tarybos posėdyje.

Verslo nominacijoje vertinamos įmonės, savarankiškai vykdančios specialiųjų poreikių turinčių žmonių integraciją į darbo rinką. Vietos kategorija skirta viešosios paskirties pastatų ir kitų erdvių šeimininkams, užtikrintiems sklandų neįgaliųjų patekimą bei patogų naudojimąsi teikiamomis paslaugomis. Iniciatyvų srityje laukiama pasiūlymų su įgyvendintomis ar tęstinėmis bendruomeniškumo ir žmonių su negalia integracijos idėjomis. 

Siūlo įamžinti Vilniaus gatvę

Įtempta epidemiologinė situacija šalyje vėl pakoregavo šio renginio scenarijų. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, jis kelsis į virtualią erdvę – laureatai bus paskelbti nuotoliniu būdu, o patys apdovanojimai kiekvienam įteikti individualiai.

Kauniečiai jau pateikė pirmuosius galimus pretendentus 2021-ųjų apdovanojimams. Tarp jų sulaukta ir gana neįprasto siūlymo. Neįgaliųjų bendruomenės atstovai siūlo vietos kategorijoje apdovanojimu įvertinti šiemet rekonstrukcijos sulaukusią Vilniaus gatvę. Pasak laiško autorių, toks simbolinis gestas įprasmintų žmonių su negalia kovą dėl lygesnio bei visiems prieinamo akmens grindinio pagrindinėje Senamiesčio erdvėje.

„Dvejus metus trunkanti pasaulinė pandemija visiems mums parodė, jog, nepaisant tautybių, amžiaus, sveikatos ir kitokių skirtumų, visų pirma esame žmonės, turintys tokius pačius rūpesčius, poreikius ir svajones. Šios pamokos turėtume nepamiršti mūsų įprastoje kasdienybėje. Kampanija „Kaunas visiems“ kaip tik ir siekia atkreipti kauniečių dėmesį į būtinybę kuriant verslus, gyvenamąją arba darbine aplinką, daryti ją tokią, kad būtų draugiška visiems ir netaptų kliūtimi kitam žmogui dėl jo turimos negalios. Šie apdovanojimai yra padėka ir pagarbos ženklas drauge kuriantiems Kauną, kuriame gera gyventi kiekvienam“, – sako trečią kartą rengiamos iniciatyvos sumanytojas Kauno savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas dr. Donatas Večerskis.

Kuria bendrystę ir auga drauge

Praėjusiais metais verslo kategorijoje apdovanotos dvi įmonės. Bendrovė „Genba Food“ įvertinta už ypatingą dėmesį Kauno „Arkos“ bendruomenei, kurios kasdienė veikla tiesiogiai susijusi su negalią turinčių žmonių integracija į visuomenę, o UAB „Argentavis“ per 2020-uosius be valstybės pagalbos įdarbino daugiausia negalią turinčių asmenų Kaune.

Metų iniciatyvos kategorijoje ryškiausiai pasirodė tarptautinio projekto „Stebuklingi kilimai“ (angl. „Magic Carpets“) choreografų ir šokėjų Manto Stabačinsko bei Vasaros Visockaitės judesio laboratorija. Menininkai leidosi į žaismingo kūrybiškumo paieškas su negalią turinčių asmenų centro „Korys“ bendruomene.

„Integracija – viena svarbiausių mūsų projekto užduočių. Neskirstome negalių pagal tipus, o dirbame su visais lygiavertiškai. Žinoma, šis darbo principas kelia iššūkių ir tikrai nėra pats lengviausias, bet tolimesnėje perspektyvoje tai yra gerokai pranašesnis ir efektyvesnis kelias bendrystės link. Svarbu kurti bendruomeniškumo jausmą, kai nariai ne tik mokosi iš profesionalų, bet auga drauge padėdami vienas kitam“, – kalbėjo V. Visockaitė.

Renginiai ir edukacinės veiklos

Šiais metais renginiai ir edukacinės veiklos, skirtos Tarptautinei žmonių su negalia dienai minėti Kaune, prasidėjo lapkričio 30-ąją. Miesto muziejai, teatrai, bibliotekos atvėrė savo duris, kviesdami pasisvečiuoti tuos, kuriems dėmesio ir bendrystės reikia labiausiai.

Gruodžio 3-iąją prekybos centro „Akropolis“ antrame aukšte surengta rankdarbių mugė „Kaunas visiems“, kurioje kauniečiai prieš artėjančias Šv. Kalėdas kviečiami įsigyti ypatingas dovanas sau ir artimiesiems.

Pasak miesto savivaldybės administracijos atstovės Živilės Masytės, renginių ciklą vainikuos trečius metus iš eilės organizuojami apdovanojimai „Kaunas visiems“, atkreipiantys dėmesį į organizacijas, paslaugas bei iniciatyvas, skatinančias draugiškos aplinkos kūrimą mieste visoms gyventojų grupėms.

Minint Tarptautinę žmonių su negalia dieną, organizuojamos nemokamos veiklos: studijos „Šokio namai“ kūrybinės dirbtuvės, virtuali edukacija fizinę, intelekto bei autizmo negalią turintiems vaikams (užsiėmimus ves Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Andrius Gaučas), vyks rankdarbių kūrimo pamokos „Papuošk savo angelą“.

Prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ antrame aukšte gruodžio 3-iąją veiks rankdarbių mugė. Lankytojai galės pasižvalgyti ir įsigyti ypatingų, pačių neįgaliųjų sukurtų dovanų sau bei artimiesiems. Žmonėms su regos negalia rengiama edukacija „Liaudies muzikos instrumentų šalyje“. Renginių programą praturtins ir Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Gentis“.

Savivaldybės pranešime pabrėžiama, kad įvairios mokomosios, kūrybinės, meninės ir kultūrinės veiklos negalios paliestiems kauniečiams vyks kelias savaites iki gruodžio 17-osios.

Šiemet jau trečią kartą bus rengiami ir apdovanojimai „Kaunas visiems“, per kuriuos pagerbiami pavieniai asmenys bei organizacijos, kuriančios socialiai atsakingas iniciatyvas ir padedančius miestą paversti vis labiau prieinamą bei patogų visiems.

Antradienį vykusiame Kauno miesto tarybos posėdyje paskelbti trys 2020-ųjų laureatai: bendrovės „Argentavis“ ir „Genba Food“ bei tarptautinį projektą „Stebuklingi kilimai“ pristatę menininkai.

Kitoks požiūris į negalią

Skirtingai nei prieš metus, šįkart apdovanojimų „Kaunas visiems“ laureatai pasveikinti virtualiai, o jiems skirtos padėkos bus įteiktos karantinui pasibaigus.

„Šie apdovanojimai yra proga padėkoti tiems, kurių širdys ir veiklos buvo atviros visiems. Įvertintos iniciatyvos, verslo organizacijos yra gyvas įrodymas, kad negalios paliesto žmogaus integracija bendruomenėje, darbo rinkoje yra reikšminga ne tik jiems patiems, bet ir kuria pridėtinę vertę pačiam verslui. Tam tikra prasme tai praturtina visą įmonę ir tuo pačiu stiprina visuomenę“, – apie antrus metus rengiamą kampaniją „Kaunas visiems“ kalbėjo jos iniciatorius Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Donatas Večerskis.

Kauniečiai savo siūlomus kandidatus į tris nominacijas aktyviai teikė Kauno savivaldybės feisbuko paskyroje ir elektroniniu paštu. Šįkart ypatingo populiarumo sulaukė Metų verslo kategorija. Į ją patenka įmonės, sėkmingai vykdančios specialiųjų poreikių turinčių žmonių integraciją į darbo rinką be valstybės finansinės paramos ar kitaip prisidedančios gerinant jų kasdienybę bei socialinį aktyvumą.

Pretendentus vertinusi komisija priėmė sprendimą Metų verslo nominacijoje išskirti dvi Kaune veikiančias įmones.

Padeda jaustis pilnaverčiais

Bendrovei „Genba Food“ apdovanojimas skirtas už ypatingą dėmesį Kauno „Arkos“ bendruomenei, kurios kasdienė veikla tiesiogiai susijusi su negalią turinčių asmenų integracija į visuomenę.

„Patikėjome ir susibičiuliavome su šia bendruomene. Kauno „Arka“ keičia supratimą į negalią. Ypatingas jausmas palaikyti tokią tvirtą organizaciją, gebančią šitaip rūpintis kitais. Savo veikla jie sugrąžino į visuomenę ne vieną žmogų, kuris iki tol dienas leisdavo tarp keturių sienų. Gyvenimo džiaugsmą atgaunančios akys ir yra didžiausia motyvacija prisidėti. Džiugu, kad ir miesto požiūris į socialinę atsakomybę vis labiau keičiasi“, – teigė bendrovės „Genba Food“ vadovas Nerijus Budreckis.

Antroji Metų verslo kategorijos laureatė – bendrovė „Argentavis“, per 2020-uosius be valstybės pagalbos įdarbinusi daugiausiai negalią turinčių asmenų Kaune.

Įmonės vadovas Donatas Plečkaitis tikisi, kad tai – tik pradžia: „Planuojame plėsti savo veiklą ir įtraukti neįgaliuosius į maisto gaminimo sektorių. Taip pat rengiamės sukurti darbo vietų protinę negalią turintiems asmenims. Ne kartą teko lankytis Vakarų Europos šalyse, matyti, kaip aptarnavimo srityje sėkmingai dirba visi.

Moksliškai įrodyta, kad fizinis darbas labai padeda protinę negalią turintiems asmenims jaustis pilnavertiškais visuomenės nariais, atitinkamai mažėja vartojamų medikamentų kiekiai, o gaudami pajamų jie gyvena savarankiškesnį gyvenimą.“

Šiuolaikinio šokio improvizacijos

Metų iniciatyvos kategorijoje šiais metais išrinkta tarptautinio projekto „Stebuklingi kilimai“ (angl. „Magic Carpets“) choreografų ir šokėjų Manto Stabačinsko bei Vasaros Visockaitės judesio laboratorija. Menininkai leidosi į kūrybiškumo paieškas su negalią turinčių asmenų centro „Korys“ bendruomene.

„Laiminga ir produktyvi visuomenė susideda iš laimingų individų. Sunku įsivaizduoti gerai veikiantį mechanizmą, kai kelios detalės yra neprižiūrėtos ir pamirštos. Ir šiuo atveju šokis – ypatingai šiuolaikinis – yra puiki platforma kelti visuomenės sąmoningumą šiuo klausimu.

Šiuolaikinio šokio atlikėjai nuolatos ieško naujų judėjimo, išraiškos galimybių, tad išsivadavimas iš stereotipų gali tik praturtinti šią sritį. Gebėjimas judėti pagal muziką ar ritmą yra prigimtinis poreikis, kurį kartais prarandame augdami, tačiau tikiu, kad galima jį vėl atrasti. Galimybė bendradarbiauti yra pats svarbiausias privalumas dalyvaujant panašiuose projektuose, o tai labiausiai ir įkvepia tęsti darbus“, – pasakojo V. Visockaitė.

Antrus metus iš eilės surengti apdovanojimai „Kaunas visiems“ tampa gražia miesto tradicija pažymint Tarptautinę žmonių su negalia dieną. Taip siekiama dar kartą atkreipti gyventojų dėmesį į negalios paliestų žmonių kasdienybę bei poreikius.

Tuo pačiu tai yra būdas atkreipti kauniečių ir įvairių organizacijų dėmesį, kad negalios paliesti žmonės yra neatsiejama visuomenės dalis, su kiekviena diena pelnytai užimanti vis svarbesnę vietą joje.

Padėka ir paskatinimas

„Kaunas visiems“ apdovanojimų idėja – pagerbti kauniečius ir ištarti jiems „ačiū“ už pastangas plėtojant patogią bei draugišką miesto aplinką. Pirmą kartą įvykusiuose rinkimuose išskirtos trys nominacijos: vietos, verslo ir iniciatyvos.

Verslo kategorijoje konkuravo įmonės, sėkmingai vykdančios specialiųjų poreikių turinčių žmonių integraciją į darbo rinką. Vietos nominacija dedikuota viešųjų pastatų šeimininkams, kurie savo projektus įgyvendino remdamiesi universalaus dizaino principais ir pasirūpino, kad į jiems priklausančias patalpas visi patektų be menkiausių kliūčių. Iniciatyvų rinkimuose vertinti pasiūlymai su įgyvendintomis idėjomis, kuriant patogesnį miestą kiekvienam.

„Džiaugiamės, kad „Kaunas visiems“ apdovanojimai sulaukė teigiamos visuomenės reakcijos ir nemažo skaičiaus pretendentų siūlymų. Visa tai organizuojama norint padėkoti ir skatinti kiekvieno iš mūsų indėlį bei sąmoningumą, kuriant kitokį miestą. Kaunas siekia, kad kuo greičiau miesto infrastruktūra atitiktų šiuolaikinius standartus ir būtų komfortiška visiems, o „Kaunas visiems“ iniciatyva – tai dar viena proga atkreipti dėmesį į tuos, kurie tai jau sėkmingai daro“, – kalbėjo iniciatyvos autorius Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas dr. Donatas Večerskis.

Pastangos dėl žmonių su negalia

Kauniečiai kelias savaites siūlė kandidatus apdovanojimams. Kauno savivaldybės Neįgaliųjų reikalų tarybos sudaryta komisija svarstė ir atrinko laimėtojus. Metų vietos kategorijoje laimėjo Kauno autobusų stotis už išskirtinį viešosios erdvės rekonstrukcijos projektą. Ši vieta tapusi ne tik viena įspūdingiausių autobusų stočių visoje Lietuvoje, bet ir prieinama bei nekurianti kliūčių visiems lankytojams.

„Esame linkę įsiklausyti į žmonių poreikius. Didelį dėmesį skiriame neįgaliųjų aptarnavimui ir jų patogumui: autobusų stotyje visos nuorodos yra geltonos spalvos – ją geriau mato silpnaregiai. Judumo ar kitokią negalią turinčiam keleiviui suteikiama pagalba įlipti ar išlipant iš autobuso, pasirūpinti jo bagažu. Galima iš anksto užsisakyti reikalingą pagalbą. Neįgaliesiems patogu priduoti siuntas prie langelio neišlipus iš automobilio. Džiaugiamės matydami, kad visi žmonės lanko stotyje vykstančius renginius, kadangi jiems patogu atvykti. Šiandien Kaune akivaizdžiai matomi pokyčiai šioje srityje, tad stengiamės neatsilikti ir mes“, – komentavo Kauno autobusų stoties vadovė Laima Pakusienė.

Verslo kategorijoje laimėjo bendrovė „Kauno spauda“, per 2019 metus be jokios valstybės finansinės pagalbos įdarbinusi 9 asmenis su negalia. Įmonė atitiko vieną svarbiausių kriterijų apdovanojimui gauti – žmonių su negalia įdarbinimas ir darbo vietos pritaikymas be jokios finansinės paskatos iš valstybės. Pastarasis rodiklis rodo ilgalaikę ir tvarią įmonės socialinę atsakomybę integruojant visus žmones darbo rinkoje.

„Labai džiaugiuosi, kad šitaip įvertintos mūsų kolektyvo pastangos kurti visiems draugišką miestą. Bendrovėje dirba 180 darbuotojų, o net 100 iš jų yra pensinio amžiaus arba negalią turintys asmenys. Mes stengiamės šiuos žmones įdarbinti, kurti jiems pritaikytas darbo vietas, sudaryti palankius darbo grafikus. Taip suvokiame verslo socialinę atsakomybę. Kasmet atnaujiname kioskus, statome modernius spaudos paviljonus, kad jie ne tik įsilietų į gražėjančio miesto aplinką, bet ir turėtų patogią įeigą negalią turintiems žmonėms“, – apdovanojimu džiaugėsi bendrovės „Kauno spauda“ vadovė Elena Bakanauskienė.

Visa tai organizuojama norint padėkoti ir skatinti kiekvieno iš mūsų indėlį bei sąmoningumą, kuriant kitokį miestą.

Didina meno prieinamumą

Aktyviausiai kauniečiai kandidatus siūlė iniciatyvos kategorijoje. Čia laureate tapo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus socialinių projektų kuratorė Rūta Klevaitė.

Ji įvertinta už išskirtinius nuopelnus pritaikant projektą „Muziejų naktis“ taip pat ir negalios paliestiems žmonėms. Šis pavyzdys puikiai atskleidžia, kaip net ir vieno žmogaus iniciatyva tampa esminių pokyčių organizacijoje priežastimi.

„Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus siekia tapti atviru visiems – socialinių, ekonominių, fizinių barjerų ribojamoms auditorijoms ar tam tikrų specialių poreikių turintiems žmonėms. Tai pirmasis muziejus Lietuvoje, įsteigęs socialinių projektų kuratoriaus etatą ir šiuo metu aktyviai siekiantis, kad muziejaus lobynai ir veiklos būtų pasiekiamos visiems norintiems apsilankyti ir sudalyvauti, – pasakojo R. Klevaitė. – Džiugina, kad kolegos iš įvairių kultūrinių organizacijų aktyviai ir kūrybingai ieško būdų, kaip didinti meno prieinamumą įvairioms žmonių grupėms. Bendraujame, dalinamės patirtimis ir ieškome bendradarbiavimo galimybių, nes kartu galime pasiekti daugiau.“

„Kaunas visiems“ iniciatyvos sumanytojai neabejoja, kad šie apdovanojimai Kaune bus surengti ir 2020-ųjų pabaigoje, įvertinant visų metų pasiekimus. Kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami jau dabar fiksuoti ir įsidėmėti pozityvius pokyčius mieste, o jų autorius metų pabaigoje siūlyti atitinkamoms „Kaunas visiems“ nominacijoms.

Negalią pasimatavo patys

Tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys, skirtas objektų valdytojams, kultūros organizacijoms ir renginių organizatoriams, siekiant kultūros taškus ir renginius padaryti prieinamesnius visiems, ypač specialiųjų poreikių turintiems žmonėms: neįgaliesiems, senjorams, šeimoms su mažamečiais vaikais ar kitakalbiams.

Prieinamumo gidas – komandinis darbas, trukęs ne vieną mėnesį ir kainavęs daug pastangų.

"Kurį laiką mes dalyvavome įvairiuose partnerių renginiuose, skaitėme metodinę medžiagą, vaikščiojome užrištomis akimis, išbandėme neįgaliojo vežimėlį. Vėliau konsultavomės su neįgaliųjų bendruomenėmis Lietuvoje, kad jie patikrintų, ar viską gerai surašėme", – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" vadovė Virginija Vitkienė vylėsi, kad 2022-aisiais, kai į Kauną kryps visos Europos akys, neteks raudonuoti. – Į miestą ir rajoną suvažiuos daugybė žurnalistų iš visos Europos. Savi pirštais dar nebado, tačiau svečiai tikrai pastebės, jei būsime neprieinami ir neįtraukūs. Todėl turime tinkamai paruošti namų darbus, kad jie tarnautų ne tik 2022-aisiais, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje."

Prieinamumo didinimo tema, anot V.Vitkienės, buvo ir šiųmetės Laimės dienos akcentas. Prie šventės prisijungė kone pusantro šimto skirtingų iniciatyvų ir organizacijų, kvietusių į ekskursijas, skirtas akliesiems, nemokamas mankštas senjorams ar spektaklius kurtiesiems. Pačios Laimės dienos šūkis – "Duok laimei kelią" atkreipė dėmesį, kad labai dažnai kultūrinis miesto gyvenimas ir viešosios erdvės prieinamos jauniems ir sveikiems, o kiti žmonės neretai pamirštami.

Visiems aktuali tema

"Pirmiausia pakalbėkime apie tai, kas yra prieinamumas? Tai situacija, kai kiekvienas žmogus gali naudotis infrastruktūra, paslaugomis ar įrenginiais, savarankiškai, saugiai ir patogiai įsitraukti į veiklas be trečiųjų asmenų pagalbos", – prieinamumo gidą pristačiusi "Kaunas 2022" programos "Dizainas laimei" kuratorė ir viena iš leidinio autorių dr. Jūratė Tutlytė uždavė dar vieną klausimą: kodėl svarbu prieinamumas?

Todėl, kad jis yra arba gali būti aktualus visiems. Net jei šią akimirką esate sveikas ir darbingas, neapdairiai ant žemės numesta banano žievė ar prie vairo apakinusi saulė laikinai gali apriboti jūsų judėjimo galimybes. Jei vis dar nesutinkate, atsakykite sau į daugelį kitų klausimų. Ar auginate mažamečius vaikus ir naudojate vežimėlį? Ar slaugote vyresnio amžiaus giminaitį? Ar turite augintinių? Ar keliaudami susiduriate su žmonėmis, kurie nemoka jūsų kalbos? Ar pastebite visas nuorodas sveikatos priežiūros įstaigoje, ar jos aiškios?

Jau praėjo tas laikas, kai nebuvo kairiarankių, neįgalių ar kitų specialius poreikius turinčių žmonių.

"Jau praėjo tas laikas, kai nebuvo kairiarankių, neįgalių ar kitų specialius poreikius turinčių žmonių", – dr. J.Tutlytė priminė istorijos tarpsnį, žmones padariusį atšiaurius.

Dabar esą atėjo metas pokyčiams ir didesniam kultūros prieinamumui – parodoms, skirtoms vyresnio amžiaus žmonėms, kurios būtų paprastesnės, tačiau ne prastesnės savo turiniu, ar informaciniams pranešimams koncertų salės prieigose, kad dėl šviesos blyksnių epilepsija sergantiems žmonėms čia geriau nesilankyti.

"Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dabartis yra pritaikyta sveikiems, 25-erių metų žmonėms", – J.Tutlytė nesikartojo, kiek ir kokių žmonių yra šalia mūsų, tik priminė, kad visiems jiems – neturintiems laiko, sveikatos ar galimybių aplinkai ištyrinėti, reikia informacijos. Dažniausiai čia ir dabar, nesunkiai suprantamos ir greitai pamatomos.

Aiškesnė ženklinimo sistema

Prieinamumo gidas sudarytas iš dviejų dalių – praktinės ir metodinės. Su pastarąja plačiau galima susipažinti puslapyje kaunas.pilnas.lt. Praktinė dalis – universali ženklinimo sistema, suteikianti informaciją apie pastatų, renginių, kultūros ir turizmo objektų prieinamumą žmonėms su negalia ar kitais specialiaisiais poreikiais, visuomenės dar nepasiekė. Tačiau tai tik laiko klausimas.

Kol kas tik laikmenoje, bet labai greitai ženklai virs informacinėmis lentelėmis.

"Objekto charakteristikos žymėjimas yra aktualus dviejuose etapuose – kelionei planuoti ir lankantis objekte. Planuodami kelionę įvairių poreikių turintys žmonės ieško informacijos, ar apskritai galės jame apsilankyti, o jei galės – ko tikėtis atvykus. Antrame etape žmonės ieško orientavimosi erdvėje pagalbos, tad ženklai tampa nukreipiamieji", – ženklus, skirtus Kaunui ir kitiems Lietuvos miestams, pristatė dizaino agentūros  "Critical" strategas, dizaino fasilitatorius Jonas Liugaila.

Ženklų sistema, anot jo, nuosekli, universali, lengvai adaptuojama ir realizuojama, pagrįsta universalaus dizaino principais. Joje – apie 40 naujausių tarptautinių ženklų, rodančių kultūros ir turizmo objektų prieinamumą ar jų ribotumą.

"Atrastas ir optimalus ženklų kabinimo aukštis. Tekstas turi būtų gerai matomas ar perskaitomas tiek stovinčiam, tiek sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje, tiek aklajam, tiek silpnaregiam ar kitas negalias turinčiam žmogui", – kalbėjo J.Liugaila.