„Va kokia Kaune ekologija. Jau nustojo. Panašu, kad iš mūsų naujos ekologiškos šiukšlių deginimo stoties, kur Biruliškėse“, – rašė skaitytojas.

Portalas kauno.diena primena, kad mieste įsibėgėjo neseniai pastatytos Kauno kogeneracinės jėgainės bandymai. 

Ši jėgainė dar praėjusių metų gruodžio pradžioje paskelbė apie bandymus.

„Bandymų metu darbo valandomis iš jėgainės teritorijos gali sklisti neįprasti garsai, kurie primins ypač garsų šniokštimą, taip pat bus matomi baltų dūmų ratilai. Jėgainės personalas atsiprašo už galimus nepatogumus ir kviečia nesibaiminti, nes minėtus garsus ir baltus ratilus sukels per specialius įrenginius į atmosferą išmetamas vandens garas, atliekant jėgainės katilo ir aukšto slėgio garo vamzdynų bandymus“, – skelbta pranešime.

Pasak jėgainės atstovų, sureguliavus technologinius procesus ir įsitikinus, kad visi įrenginiai veikia taip, kaip numatyta projekte, į jėgainę bus atvežtos pirmosios atliekos. Numatoma, kad jėgainę jos pasieks sausio pabaigoje.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios jėgainės projektą kartu įgyvendina bendra „Ignitis grupės“ ir „Fortum“ įmonė – UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“. Bendra projekto vertė siekia iki 160 mln. eurų.

Statyti – neracionalu

Seimo Energetikos komisijos vasario pradžioje surengtame baigiamajame posėdyje priimti svarbūs sprendimai dėl Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų. Kaune atliekų deginimo jėgainę planuota statyti laisvojoje ekonominėje zonoje. Tai bendras "Lietuvos energijos" ir "Fortum" projektas.

Seimo komisija nusprendė siūlyti Vyriausybei atlikti papildomus degintinų atliekų kiekio skaičiavimus ir prognozes iki 2030 m., išanalizuojant pramonės šakas ir jose susidarančių atliekų tvarkymo naujausią situaciją. Taip pat įvertinti, kokios gamybos ir ūkinės veiklos atliekos pašalintos nepavojingų atliekų sąvartynuose praėjusiais metais.

Viena iš tokio sprendimo priežasčių – prieštaringa informacija apie Lietuvoje susidarančius degintinų atliekų kiekius. Energetikos komisijos nuomone, būtina tiksliau įvertinti tinkamų deginti gamybos ir ūkinės veiklos atliekų, kurios formuotų didelį  degių atliekų potencialą, kiekius.

Seimo Energetikos komisijai taip pat užkliuvo, kad, atliekant tiek Vilniaus, tiek Kauno kogeneracinių jėgainių projektų vertinimą, nebuvo taikytas sąnaudų ir naudos analizės metodas. Kitaip sakant, politikams nebuvo aišku, koks būtų šių jėgainių ekonominis efektyvumas.

"Energetikos komisijos nariai konstatavo, kad, pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę, pajėgumai šilumos rinkoje Kauno mieste bus pertekliniai, todėl galimas neracionalus finansinių resursų investavimas", – "Kauno dienai" sakė šios komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Jo teigimu, komisija pasiūlė Vyriausybei svarstyti galimybę statyti tik vieną atliekų deginimo jėgainę Lietuvoje, pasirenkant Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą.

Išmes pinigus į balą?

Pasak V.Poderio, komisija dabar laukia Vyriausybės nuomonės, tačiau jau ir taip aišku, kad norima pinigus išmesti kaip į balą: "Kauno jėgainei statyti iš biudžeto būtų panaudotos milijoninės lėšos, elektrinė miestui nereikalinga. Numatytas lėšas vertėtų skirti kitiems aktualiems projektams."

Sprendimą dėl Kauno kogeneracinės elektrinės statybos priėmė dar ankstesnioji, Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė.

Teigiama, kad projektui, kurį įgyvendins "Lietuvos energija" ir Suomijos kapitalo kompanija "Fortum Heat Lietuva", teks konsoliduotai išleisti apie 138 mln. eurų, iš kurių iki 69 mln. eurų bus skirta iš šalies biudžeto kaip negrąžinama subsidija.

Beje, Vyriausybėje svarstant elektrinių finansavimo nutarimo projektą, Konkurencijos taryba Energetikos ministerijai pateikė pastabas, kad jėgainių statyba susijusi su ūkinės veiklos laisvės ribojimu. Tuometis energetikos ministras Rokas Masiulis atsikirto, kad Europos Komisija (EK) neįžvelgė laisvės ribojimo Vilniuje, tačiau nutylėjo, kad apie Kauno jėgainę to nebuvo pasakyta. Beje, ta pati EK nesutiko, kad iš europinių lėšų būtų finansuojamas jėgainės projektas Kaune.

Toliau nerimsta

Kaunas šiandien apsirūpinęs tiek elektra, tiek šiluma. Pastaroji, beje, yra viena pigiausių šalyje. Tad, pastačius naują jėgainę, ji, kaip pastebėjo ir Seimo Energetikos komisija, būtų perteklinė. Dar daugiau – neaišku, ar būtų ką joje deginti ištisus metus.

"Ar Kaunas nenori pigesnės šilumos?" – retoriškai viešai klausia "Lietuvos energijos" generalinis direktorius Dalius Misiūnas ir drėbteli: kauniečių sąskaitos už šildymą sumažėtų 3 mln. eurų per metus.

Milijonai – įspūdingas skaičius. Tačiau paskaičiuokime kitaip. Statistikos duomenimis, šiuo metu mieste gyvena vos daugiau kaip 300 tūkst. žmonių. Taigi iš D.Misiūno siūlomų milijonų vienam statistiniam gyventojui sąskaita už šildymą per metus sumažėtų vos 10 eurų. Ar tai ta suma, dėl kurios verta pavėjui leisti valstybės, taigi ir kauniečių, milijonus?

Dienraštis pasiteiravo "Lietuvos energijoje", kaip buvo apskaičiuota suma, kuria neva galėtų atpigti šildymas. "Lietuvos energija" persiuntė tokį Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktoriaus Nerijaus Rasburskio komentarą: "Pastačius naują Kauno kogeneracinę jėgainę, per 2020–2030 m. laikotarpį šilumos gamyba atliekas deginančioje jėgainėje būtų vidutiniškai apie 6 Eur už 1 MWh (0,6 ct už 1 kWh) pigesnė už alternatyvius energijos gamybos būdus. Kadangi Kauno jėgainėje numatoma per metus pagaminti apie 500 GWh šilumos, vidutiniškai per metus būtų sutaupyta apie 3 mln. eurų. Kad dėl naujos jėgainės Kaune naudos gaus visi miesto gyventojai, LRS Energetikos komisijos posėdyje yra viešai patvirtinusi ir Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė."

Nusitaikė į dumblą

EK taikliai pastebėjo, kad, šalyje pastačius dvi jėgaines, jose bus deginamos šiukšlės, užuot jas perdirbus, kaip reikalauja europinės direktyvos. D.Misiūnas tokias abejones atremia. Girdi, deginti galima įvairių rūšių atliekas. "Didžiausias srautas – buitinių, tačiau yra ir pramoninių. O kur dar išdžiovintas nuotekų dumblas – jo kol kas išvis nėra kur dėti. Jis būtų deginamas Kaune, nes Vilniaus jėgainei užsitikrinome ES paramą ir galėsime ten deginti tik komunalines atliekas", – rėžia jis.

Rypaudamas dėl jėgainės Kaune, D.Misiūnas vis dėlto išsiduoda, kad "2030 m. (…) buitinių atliekų pristigs. Bet yra galimybė dumblo, kurio nėra kur dėti, o tvarkymo sąnaudos įskaičiuojamos į vandens kainą".

Didžiausias srautas – buitinių, tačiau yra ir pramoninių. O kur dar išdžiovintas nuotekų dumblas – jo kol kas išvis nėra kur dėti. Jis būtų deginamas Kaune, nes Vilniaus jėgainei užsitikrinome ES paramą ir galėsime ten deginti tik komunalines atliekas.

D.Misiūno teigimu, Kauno jėgainėje per metus būtų galima sudeginti apie 20 tūkst. nuotekų dumblo.

Vandenvalos įrenginiuose gautos sausos nuotekų dumblo granulės priskiriamos biokurui, nes susidaro produktas, panašus į rudąsias anglis.

Įžvelgia pavojų

"Nuotekų dumblas yra degus, tačiau granules reikia maišyti su kitomis degiomis medžiagomis. Paprastai maišoma su medienos drožlėmis įvairiu santykiu, tačiau būtina šiek tiek didesnė kaip 800 laipsnių Celsijaus šiluma. Pagrindinė nuotekų dumblo deginimo problema, kad pelenais virsta pusė deginamos medžiagos: sudeginai 100 tonų – surinkai 50 tonų pelenų. Taigi naujas galvos skausmas – o kur juos dėti?" – dienraščiui apie nuotekų dumblo deginimą pasakojo Lietuvos energetikos instituto bendradarbis Marius Praspaliauskas.

Jo teigimu, problema dar ir tokia, kad pelenuose lieka daug įvairių, taip pat ir žmogui pavojingų metalų – stibio, arseno, švino, chromo, kobalto, vario, mangano, nikelio, vanadžio. Beje, nedideli kiekiai šių metalų patenka ir į orą. Švinas, gyvsidabris, arsenas, kadmis yra pavojingi žmogui nuodai: sutrikdo smegenų ir centrinės nervų sistemos veiklą, kaupiasi kauluose, sukelia onkologines ligas.

M.Praspaliauskas sakė girdėjęs, kad Klaipėdos kogeneracinėje jėgainėje, priklausančioje tai pačiai Suomijos kapitalo bendrovei "Fortum Heat Lietuva" ir kurioje deginamos atliekos, gauti pelenai išvežami į Norvegiją. O kur Kaunui reikėtų dėti 10 tūkst. tonų metalais užterštų pelenų, jei "Lietuvos energijos" vadovas ketina per metus sudeginti dvigubai tiek nuotekų dumblo?

Brangtų atliekų surinkimas

Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako nesutinkantis, kad "Lietuvos energijos" pažadai atpiginti kauniečiams šilumą yra pagrįsti ekonominiais skaičiavimais.

"Per pastaruosius dvylika mėnesių kauniečiai už šilumos 1 kW mokėjo tik 5,02 cento – tai kaina ir su PVM, ir su vamzdynų priežiūra, išlaikymu, šilumos tiekėjo "Kauno energijos" administracinėmis išlaidomis ir pelnais. Vidutinė šilumos gamintojų pagamintos ir superkamos į šilumos tinklus šilumos kaina Kauno integruotame centralizuotos šilumos tiekimo tinkle buvo 1,6 cento už 1 kW. Taigi būtų logiška išvada, kad, pastačius kogeneracinę elektrinę, ji šilumą turėtų pardavinėti dar pigiau", – teigia M.Nagevičius.

Pasak M.Nagevičiaus, norint sumažinti šilumos kainą kauniečiams 3 mln. eurų, kaip teigia "Lietuvos energijos" vadovas, planuojama, kad Kauno atliekų deginimo jėgainė, įvertinus jų planuojamą per metus pagaminti šilumos kiekį, šilumą turėtų pardavinėti į tinklus pigiau nei už 1 centas už 1 kWh – maždaug už 0,095 cento už 1 kWh.

"Nemanau, kad jie tokias menkas pajamas iš šilumos pardavimo skaičiavo, kai pradėjo rengti šitą projektą. Jei jie kur nors viešintų savo padarytą finansinį vertinimą, galima būtų tai patikrinti. Deja, neviešina. Arba net neskaičiavo", – svarsto M.Nagevičius.

Pasak konfederacijos prezidento, pigi šiluma kauniečiams atsisuktų kitų lazdos galu. Norėdama kompensuoti mažas pajamas iš šilumos gamybos, "Lietuvos energija" bus priversta didinti vadinamąjį vartų mokestį – už atvežamas deginti atliekas prašys didesnių įkainių. Žodžiu, kauniečių sutaupyti pinigai už šilumą virs tiesiog papildomomis išlaidomis už atliekas.

Sprendžiama, ar 2030 metais jėgainei pakaks atliekų ir ar ji netaps pertekline, be to, nepriklausomi šilumos gamintojai baiminasi, kad jėgainė iš rinkos išstums dalį biokuru Kauną šildančių gamintojų.

Premjeras Saulius Skvernelis sausį sakė, kad vis dar neaišku, ar jėgainei pakaks atliekų, ar ji neterš aplinkos, tačiau tikino, kad šiuos klausimus galima išspręsti, nestabdant projekto. Trečiadienį jis nebenorėjo atskleisti savo nuomonės dėl projekto, kad „nepaveiktų Vyriausybės narių“.

„Vyriausybei kyla klausimų dėl projekto dviejų aspektų: pirmiausiai ekonominio, ar žaliavų kiekis, kuris yra deklaruojamas, jis tikrai atitinka realią situaciją, ar nebus taip, kad tiesiog nebus ką deginti, jeigu mes užsibrėžę, o mes turime tikslą, kad būtų pažangiai ir moderniai tvarkomasi su atliekomis. Kitas svarbus momentas, ar tas objektas yra pakankamai saugus mūsų gyventojų sveikatai“, - sausio viduryje sakė S. Skvernelis.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad deginant pramones atliekas, pakaktų dviejų jėgainių - jau veikiančios „Fortum“ elektrinės Klaipėdoje ir dar vienos. Tačiau įskaičiavus dar vandens valymo įrenginiuose susikaupiantį dumblą, gali reikėti ir visų trijų jėgainių.

„Kalbant vien apie komunalinių atliekų deginimą, užtenka dviejų įmonių. Jeigu mes kalbame apie pramonines atliekas, dumblą iš gamybos įmonių, tada yra poreikis visoms trims jėgainėms. Mes iš savo pusės pateiksime savo nuomonę Vyriausybei, o koks sprendimas bus, priklausys nuo jos“, - sausį kalbėjo ministras.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad ministrų kabinetas turi išsakyti aiškią ir pagrįstą poziciją dėl projekto. Anot jo, reikia projektą įvertinti tiek ekonominiu požiūriu, tiek ir iš atliekų perspektyvų. Jo nuomone, EK ataskaitoje nėra „nieko fundamentaliai naujo“, mat ir iki šiol Komisija kėlė klausimus dėl jėgainės reikalingumo.

Europos Komisija suabejojo, ar Lietuvai reikia atliekas deginsiančių kogeneracinių jėgainių ir Vilniuje, ir Kaune, mat tokiu atveju gali sumažėti paskata komunalinių atliekų perdirbimui. Komisija siūlo „vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros“, leisiančios sudeginti iki 30 proc. komunalinių atliekų ir siūlo statyti tokius pajėgumus, kad būtų galima sudeginti 20-25 proc. komunalinių atliekų.

Seimo Energetikos komisija praėjusią savaitę kreipėsi į Vyriausybę, kad ši iš naujo įvertintų Kauno kogeneracinės jėgainės projektą, mat mano, kad ją pastačius, šilumos gamybos pajėgumai Kaune bus pertekliniai. Be to, komisija siūlo Vyriausybei atlikti skaičiavimus, ar 2030 metais Vilniaus, Kauno ir šiuo metu jau veikiančiai „Fortum“ Klaipėdos atliekų deginimo jėgainei pakaks komunalinių ir pramoninių atliekų.

„Lietuvos energija“ teigia, kad Kauno kogeneracinei jėgainei atliekų ateityje pakaks. Bendrovės kogeneracinių jėgainių  projektų vadovo Nerijaus Rasburskio teigimu, jau šiuo metu vien „Fortum“ jėgainė Klaipėdoje sudegina 40 tūkst. tonų pramoninių atliekų, šalyje sukaupta daugiau kaip 110 tūkst. tonų vandenvalos dumblo. Jo vertinimu, net pastačius Vilniaus ir Kauno jėgaines, šalyje per metus liktų 100-200 tūkst. tonų nesudegintų atliekų.

„Fortum“ vadovas Vitalijus Žuta tikina, kad Kauno projektas yra konkurencingas, jį galima įgyvendinti be jokios paramos ir sutvarkyti tiek besikaupiančias atliekas, tiek atpiginti šilumą. Jo teigimu, jei Kauno projektas nebūtų vilkinamas ir vis keičiamos sąlygos, jėgainė jau galėtų veikti. Tačiau jis nekomentuoja pasekmių, jeigu Vyriausybė nuspręstų sustabdyti projektą.

Pramonininkai teigia, kad šalyje atliekų kiekis nebus pakankamas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Linas Sabaliauskas tikina, kad šiuo metu pramonė sukaupia 100 tūkst. tonų degintinų atliekų per metus, o ateityje jų mažės, diegiant beatliekinę gamybą.

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius abejoja Kauno jėgainės perspektyvomis. Pasak jo, nėra aišku, ar 2030 metais tikrai susidarys pakankamai pramoninių atliekų, kad visos jėgainės turėtų darbo, taip pat neaišku, ar Kauno jėgainė būtų konkurencinga. Jo vertinimu, net jeigu jėgainė dirbtų visu pajėgumu, atsižvelgiant į tai, kad ji negauna paramos, vartų mokestis siektų 50-60 eurų už toną, ,kai Klaipėdoje mokestis yra apie 23 eurai.

Bendruomenių atstovai baiminasi, kad Kauno jėgainė terš aplinką. Kauno Amalių bendruomenės pirmininkas Vidas Pocius teigia, kad 300 metrų nuo gyvenamųjų rajonų statoma jėgainė Kaune terštų aplinką. Jo nuomone, statant atliekų rūšiavimo gamyklas, taip pat buvo žadėta, kad nebus nei kvapų, nei atliekų, tačiau realybė pasirodė kitokia, todėl jis teigia nematantis pagrindo pasitikėti ir šiuo projektu.

Nepriklausomi šilumos gamintojai tikina, kad Kauno jėgainė iš miesto išstums nepriklausomus gamintojus. Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad į rinką atėjus „Lietuvos energijai“ su 70 megavatų šilumos galia, „tiek pat turės iškristi“. Be to, jo nuomone, konkurencija yra nesąžininga, nes atliekų deginimu gali užsiimti tik valstybei priklausančios įmonės, tad šilumininkai neturi galimybių konkuruoti technologijomis.

"Lietuvos energijos" kogeneracinių jėgainių projektų vadovas Nerijus Rasburskis mano, kad Seimo Energetikos komisijai paprašius Vyriausybės iš naujo įvertinti Kauno jėgainės projektą ir galimos perteklinės šilumos gamybos Kaune, ministrų kabinetas priims teigiamą sprendimą.

"Artimiausiu metu tikimės pozityvaus sprendimo, nes esame tikri, kad atlikti mūsų veiksmai, atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos gaires dar 2015 metais (...), ir su projektais esame gana toli pasistūmėję", - penktadienį žurnalistams sakė N.Rasburskis.

Jis pripažino, kad priėmus kitokį sprendimą, "Lietuvos energija" nukentėtų finansiškai, o projektas vėluotų dvejus metus.

"Pasekmės mums būtų ir finansinės, šiandien atliekami parengiamieji darbai, pakloti vandentiekio, nuotekų tinklai, statomos nuovažos, atliktos poveikio aplinkai procedūros. (...) Ir visuomenė nukentėtų, nes reikėtų pradėti nuo balto lapo ir Kaune nebūtų sprendžiama atliekų problema", - teigė N.Rasburskis.

Be to, anot jo, Kaunas nukentėtų ir dėl to, kad atliekas turėtų gabenti į Vilnių, sumokėti už atliekų deginimą Vilniaus kogeneracinei elektrinei, tačiau negautų naudos iš pigesnės šilumos. N.Rasburskio teigimu, dėl atliekų deginimo jėgainės per metus kauniečiai vien už šilumą sumokėtų 2 mln. eurų mažiau, dar apie 10 mln. eurų sutaupytų dėl pigesnio atliekų tvarkymo.

Seimo Energetikos komisija ketvirtadienį suabejojo, ar būtina statyti valstybei svarbiu projektu pripažintą Kauno kogeneracinę jėgainę, kurią kartu su Suomijos kapitalo bendrove "Fortum Heat Lietuva" ketina statyti valstybės valdoma energetikos grupė "Lietuvos energija". Komisija nusprendė prašyti Vyriausybės įvertinti, ar jėgainė Kaune reikalinga, nes ji sukurs didelę konkurenciją nepriklausomiems šilumos gamintojams.

Šiuo metu vyksta apie 147 mln. eurų vertės Kauno jėgainės statybos rangovo ir įrangos pirkimo konkursai. N.Rasburskio teigimu, 30 proc. projekto vertės bus finansuojama akcininkų įnašais, 70 proc. - banko paskola. Jėgainę ketinama pastatyti 2019-2020 metais.

Europos Komisija (EK) nelinkusi jo remti, nes trijų šiukšlių deginimo jėgainių Lietuvoje būtų per daug - joms pritrūktų komunalinių atliekų, rašo "Lietuvos žinios".

2017 metų pabaigoje ar anksčiau įsigaliojus EK parengtam žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniui, kuriame yra ir valstybėms narėms privaloma Atliekų direktyva, Lietuvoje deginti tinkamų atliekų užteks tik įmonės "Fortum Heat Lietuva" valdomai Klaipėdos kogeneracinei elektrinei ir pramonės įmonei "Akmenės cementas", o Kauno ir Vilniaus kogeneracinės elektrinėms komunalinių atliekų pritrūktų.

Pasak dienraščio, Lietuvoje iki 2030 metų galėtų susidaryti iki 1,2 mln. tonų komunalinių atliekų kasmet, iš kurių deginimui tiktų 25 proc. - 300 tūkst. tonų:"Fortum Heat Lietuva" tektų 220 tūkst. tonų, "Akmenės cementui" - 60 tūkst. tonų. Liktų 20 tūkst. tonų "laisvų" deginti tinkamų atliekų, o naujajai Kauno kogeneracinei elektrinei reikėtų 200 tūkst. tonų, Vilniaus - 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) siūlo finansuoti daugiau nei 1 mlrd. litų vertės naujas kogeneracines elektrines Vilniuje ir Kaune. Bankas energetikos įmonių grupei "Lietuvos energija" bei būsimiems projekto partneriams pateikė pasiūlymą dėl galimo ilgalaikio finansavimo ar investicijų į šiuos projektus.

"ERPB palaikymas atskleidžia tarptautinį susidomėjimą elektrinių projektais Vilniuje ir Kaune. Banko pasiūlymas lems geresnį projektų vertinimą tarp finansų institucijų ir investuotojų. Turėdami tvirtą ir patikimą finansinį užnugarį, galime tikėtis geresnių projektų finansavimo sąlygų ir mažesnių sąnaudų", - pranešime teigė "Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas.

Pasak pranešimo, ERPB vertina, kad Lietuvai šie projektai yra itin svarbūs - jie "galėtų vaidinti svarbų vaidmenį, užtikrinant patikimesnį energijos tiekimą".

Bankas esą pasirengęs diskutuoti dėl projektų finansavimo, kuris galėtų sudaryti iki 35 proc. projekto išlaidų.

ERPB laiškas nėra įsipareigojimas dėl finansavimo, tačiau atskleidžia principinę banko nuostatą - bankas vertins būsimą projektų eigą ir bus pasirengęs svarstyti paramą jiems tolesnėse plėtros stadijose, rašoma pranešime.