Mūsų visų strateginis tikslas ir uždavinys – pasirūpinti savo krašto saugumu. Visi suvokiame, kad žmogaus gyvybė, jo saugumas yra didžiausia pamatinė vertybė. Turime sudaryti veiksmų planą ir veikti išvien“, – kalbėjo meras Valerijus Makūnas.

Vicemeras Paulius Visockas susirinkusiems verslo atstovams pristatė pranešimą apie krizių valdymą ir civilinę saugą. Jis papasakojo apie praktinius gyventojų, savivaldybės ir ūkio subjektų veiksmus ir sąveiką įgyvendinant savivaldybės ir valstybės būtinuosius nurodymus ekstremalių situacijų metu.

P. Visockas teigė: savivaldybei padėtų tai, kad verslo atstovai dalyvautų ekstremalių situacijų operacijų centro veikloje, prisidėtų įrengiant slėptuves, kolektyvinės apsaugos statinius, priedangas. Vicemero teigimu, savivaldybei ypač svarbu būtų su įmonėmis pasirašyti bendradarbiavimo sutartis dėl pagalbos ekstremalios situacijos ar karo metu.

Paulius Visockas / Asmeninio archyvo nuotr.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdomoji direktorė Reda Stankevičienė akcentavo, kad pramonininkams labai rūpi, kaip yra pasiruošta galimoms sudėtingoms situacijoms, ir siūlo dvišalės darbo grupės ribose kurti pogrupius, kurie dirbtų rengiant konkrečių temų planus, užtikrinant pajėgumų ir išteklių planavimą.

Savivaldybei padėtų tai, kad verslo atstovai dalyvautų ekstremalių situacijų operacijų centro veikloje, prisidėtų įrengiant slėptuves, kolektyvinės apsaugos statinius, priedangas.

„Mūsų asociacija vienija dideles visuomenės auditorijas – nuo švietimo įstaigų iki gamyklų. Jei galėtume teikti gaires regiono mastu, kaip ruoštis, ką turėti, ką žinoti, tai būtų svarbus pirmas žingsnis einant link pasirengimo vienoms ar kitoms situacijoms“, – teigė R. Stankevičienė.

Susitikime dalyvavę verslo atstovai pasidalijo, kaip jų įmonės, susidarius sudėtingai padėčiai, galėtų pagelbėti, kokiais resursais ir ištekliais galėtų prisidėti.

Pasitarimo pabaigoje buvo pasidžiaugta abipuse savivaldybės ir asociacijos iniciatyva, ryžtu veikti čia ir dabar, neatidėliojant klausimų ir laukiant vien tik nacionalinių sprendimų. Bendradarbiavimas civilinės saugos srityje bus tęsiamas ir toliau sudarant darbo grupes konkrečioms situacijoms spręsti. Atlikus tam tikrus namų darbus, bus ruošiama bendradarbiavimo sutartis.

Aktuali tema

KKPDA ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtoje konferencijoje „Pramonė ir dirbtinis intelektas“ dalyvavo apie 80 verslo atstovų iš visos šalies. Tai rodo, kad tema – aktuali, svarbi, tačiau dar ne iki gal suprantama, todėl naudinga dalytis patirtimi, kaip pramonė jau pritaikė šią priemonę, su kokiais iššūkiais susiduria.

„Vienas pirmųjų DI pavyzdžių – skaičiuotuvas, pakeitęs iki tol naudotus medinius skaitytuvus, tad akivaizdu, kad DI jau seniai egzistuoja. Žinoma, dabar technologijos labai sparčiai pasistūmėjo, todėl klausimas, kaip mes tai sugebame panaudoti. Dabar svarbu DI naudoti ten, kur galima sutaupyti daug laiko, modernizuoti procesus.

DI gali būti ir puikus pagalbininkas, ir pats blogiausias išradimas. Viskas priklauso, kaip bus naudojamas, bet, visgi, mes galvojame, kad kuo greičiau patys pradėsime tai taikyti versle, optimizuosime veiklą kompiuteriams atidavę paprastas, bet laiko reikalaujančias operacijas, tuo greičiau galėsime koncentruoti dėmesį į esminius dalykus ir taip kurti didesnę vertę. Mūsų nuomone, DI padeda efektyviau veikti“, – kalbėjo KKPDA prezidentas, bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

Todėl konferencijos pagrindinis tikslas – supažindinti su galimybėmis ir pramonėje pradėti plačiau taikyti DI.

Efektyvu: pasak M. Horbačausko, dirbtinis intelektas padeda pasiekti geresnių rezultatų. Regimanto Zakšensko nuotr.

Kur jau pritaikoma?

Dalis pramonės atstovų konferencijoje tikino, kad po truputį DI įsileidžia į verslą, ši priemonė leidžia pamatyti algoritmus, kurie sudėlioti apdorojant milžinišką informacijos kiekį. Taip taupomos lėšos ir darbuotojų laikas, galima pasiekti geresnių veiklos rezultatų.

„Matyt, transporto sektoriuje DI aiškiausiai bus matyti, kai nebereikės vairuotojų ir keleivius vežios autonominiai autobusai, tačiau, mano nuomone, šis pokytis nebus labai greitas. Visgi, šiame sektoriuje DI jau taikome, kur reikia sudėtingų algoritmų, kai planuojami, tarkim, visos šalies maršrutai, kad nebūtų taip, jog keleiviui reikia persėsti iš traukinio į autobusą, o šis – jau išvažiavęs. Žinoma, galima tai daryti ir rankiniu būdu, tačiau, DI perdavus tam tikras užduotis, galima pamatyti visumą ir tvariai vykdyti veiklą“, – kalbėjo bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Dirbtinis intelektas padeda efektyviau veikti.

„Pradžioje nereikia didelių investicijų, nes yra sukurta programų, kuriomis verslas jau naudojasi. Vėliau, kai bus platesnės pritaikymo galimybės, manau, investicijos didės. Dauguma jų bus susijusios ne tik su DI priemonių įsigijimu, bet ir darbuotojų švietimu, kaip visa tai galima panaudoti. DI iš tiesų padeda atrasti naujų dalykų“, – įsitikinęs KKPDA prezidentas.

Visgi M. Horbačauskas pripažino, kad „Volfas Engelman“ alaus darykloje ne visuose procesuose galima pritaikyti DI. Štai gėrimai gaminami pagal griežtą receptūrą, tad čia DI nereikalingas. Tačiau ši priemonė jau leido greičiau sukurti galimus etikečių pavyzdžius, sudėlioti darbuotojų darbo grafikus taip, kad ir jiems būtų patogu, ir gamyba nenutrūktų.

Apie tai, kad DI galima panaudoti ne visur, konferencijoje kalbėjo ir bendrovės „Gaschema“ generalinis direktorius Valdemaras Vareika. Pasak jo, trąšų gamybos procese – ne vieta interpretacijoms, nes viskas turi atitikti standartus, saugumą ir pan. „Pas mus gamyboje – uždaras procesas, tad dėl saugumo, kad niekas kitas neprisiliestų, DI neįsileidžiame. Tačiau vadyboje ir rinkodaroje DI tikrai naudojamas ir duoda rezultatų“, – kalbėjo jis.

Visgi, specialistai pastebi, kad Lietuvoje DI nėra plačiai naudojamas dėl to, kad trūksta duomenų lietuvių kalba. Davus užduotį DI neturi pakankamai duomenų, kad galėtų visapusiškai įvertinti situaciją, pateikti geriausią sprendimą, kaip veikti toliau. Todėl ekspertai įsitikinę, kad reikia turėti kuo daugiau turinio, iš kurio DI galėtų imti informaciją, ją naudoti, apdoroti. Kol nėra pakankamai įvairiausių šaltinių, tol DI gali pateikti labai netikslius rezultatus. Kai buvo pabandyta sukurti J. Biliūno apsakymu paremtą istoriją apie Brisių, DI šį personažą susiejo su žmogumi, nes DI trūko kontekstinės informacijos, tad tąkart rezultatas neturėjo jokios logikos.

Darbuotojų vis tiek reikės

Dar viena baimė labiau pasinerti į DI panaudojimo galimybes – kad jis pakeis žmones ir nebereikės darbuotojų. Visgi, konferencijos dalyviai laikėsi pozicijos, kad DI nepakeis žmogaus vaizduotės, kūrybos, emocijų, todėl tikrai bus sričių, kuriose darbuotojai turės dirbti.

„Tikrai nesutikčiau, kad DI pakeis darbuotojus. Manau, kad DI atliks mažos vertės operacijas, o žmogaus potencialas bus panaudojamas kuriant aukštesnę vertę. Tai ne alternatyva žmogui, o pagalba jam“, – kalbėjo M. Horbačauskas.

Statybos sektoriuje DI dar taip pat nemoka visiškai ir tinkamai atlikti užduočių. Nors jau sukurti robotai, kurie deda plytas, tačiau viso namo be žmogaus rankų pastatyti kol kas neįmanoma. „Paprašiau DI suprojektuoti namą, tai gavau instrukciją, kaip tai padaryti, ir paveikslėlių“, – apie technologijos netobulumus kalbėjo bendrovės „Transfirus“ vadovas Irmantas Sadeckis.

Diskusija: konferencijos dalyviai sutarė, kad DI tikrai nepakeis žmogaus, tačiau gali jo darbus papildyti. Regimanto Zakšensko nuotr.

Teisinis reguliavimas

Verslą nuo platesnių investicijų į DI sritį kol kas pristabdo ir ne iki galo aiškus reguliavimas, kur ir kaip naudoti dirbtinį intelektą. Tačiau situacija jau keičiasi.

„Kovo pabaigoje ES priėmė DI naudojimo aktą. Tai visai naujas dokumentas, dar ne į visas Europos kalbas išverstas, tačiau tai jau tapo apibrėžimu, kaip etiškai naudoti, plėtoti DI, kad jis nepakenktų kitiems. Čia apibrėžiamos taisyklės, kur DI gali būti beveik neribojamas, pavyzdžiui, kuriant žaidimus, ir kokie dalykai visiškai nepriimtini, kaip, tarkime, DI negalės atlikti teisėjų darbo.

Tačiau Lietuvoje jau seniai turime Darbo ir Civilinį kodeksus, kuriuose aiškiai nurodomos darbuotojų ir darbdavių atsakomybės, kad nebūtų kitiems daroma žala“, – apie tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys DI sritį, dar tik kuriami, kalbėjo advokatų profesinės bendrijos „Magnusson“ teisininkas Marius Endzinas.

Visgi, pramonininkai raginami nebijoti, išbandyti DI galimybes, atrasti sritis, kuriose gali efektyviau valdyti procesus ir taip turėti konkurencinį pranašumą. „Raginu visus būti smalsius, pažaisti su DI, atrasti kartais ir netikėtose vietose, kur DI gali būti panaudotas, ir pritaikyti jį savo versluose“, – pridūrė M. Horbačauskas.

Asociacijos Prezidiumo nariai vienbalsiai pritarė naujo nario priėmimui. „Sklandaus ir kokybiško bendrystės ryšio kūrimo paslaptis mūsų organizacijoje yra tai, kad dažniausiai naujus narius rekomenduoja mūsų esami nariai, tikrieji mūsų asociacijos ambasadoriai. Tokiu būdu naujas narys turi pakankamai galimybių sužinoti kas jį domina apie organizacijos veikimo principus, o esamas narys kviesdamas, savotiškai garantuoja ir prognozuoja, kad naujasis narys sėkmingai įsilies į vadovų gretas, tikėtina, kad ir vertybiniai bei veiklos principai sutaps.“ – minėjo KKPDA vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė.

Asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas sveikindamas naująjį narį džiaugėsi: „Mūsų gretas papildo dar viena stipri kompanija, kurios vadovas pasiruošęs įsitraukti į aktyvių narių gretas, bei ieškoti geriausių sprendimų, regiono vertės kūrimui“.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija sėkmingai vykdydama savo veiklą, bei būdama Lietuvos pramonininkų konfederacijos regionine nare, aktyviai tęsia savo veiklas ir naujaisiais metais – atstovauja ir buria savo narius, organizuoja mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo formas bei įgyvendina skaitmenizacijos ir pramonės transformacijos projektą EDIH-LT.

Laikas padėkai

35 metų jubiliejus – graži proga ne tik švęsti, bet ir padėkoti verslo bendruomenei už kartu daromus darbus, bendrystę, kuriamus ryšius ir vystomą pramonę, kuri neabejotinai prisideda prie visos šalies gerovės.

KKPDA nariai paminėti veiklos 35 metų jubiliejų susirinko į „Volfas Engelman Galeriją“. Simboliška, kad kuriant asociaciją ši bendrovė (tuometis „Ragutis“) buvo viena pagrindinių steigėjų.

„Šventėje apžvelgėme asociacijos kelią nuo įsikūrimo pradžios. Su dideliu džiaugsmu labiausiai nusipelniusiems asociacijos narių darbuotojams įteikėme „Profesijos riterio“ ženklelius. Tradicija jau tapo asociacijos nariams įteikti ir metų nominacijas. Džiaugiamės, kad šventėje dalyvavo ne tik gausus būrys mūsų asociacijos narių, bet ir garbės svečiai, partneriai, bičiuliai“, – šventės nuotaikas perteikė KKPDA prezidentas, bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

Jis pridūrė, kad, minint tokį asociacijos veiklos jubiliejų, svarbiausia vertybė – bendruomenė, vertinanti istoriją, nepamirštanti pirmtakų, kurie visa tai kūrė, bet kartu atvira naujovėms ir ateities galimybėms.

„Nerami geopolitinė situacija žada įvairiausių ateities scenarijų, bet mes neabejojame, kad visi sunkumai įveikiami, o tikrosios vertybės išlieka visada“, – kalbėjo M. Horbačauskas.

Į šią pramonininkų šventę susirinko gausus būrys verslininkų, partnerių, svečių. „Kiek esu konfederacijoje, tokio gausaus būrio nesu matęs, – susirinkusiuosius sveikino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. – Džiugu, kai viena seniausių verslo organizacijų švenčia jubiliejų. Noriu padėkoti už indėlį į ekonomiką. Jei tempas nesustos, Kaunas bus lyderiaujantis pramonės, eksporto ir verslo miestas. Tikėtina, kad 2031 m. pralenks ir Vilnių, kuris dabar kuria didžiausią pridėtinę vertę Baltijos šalyse.“

Įvertino: KKPDA narių darbuotojams įteikti garbingi „Profesijos riterio“ apdovanojimai. Laimučio Brundzos nuotr.

Laisvės kovos

Nors KKPDA ištakos siekia tarpukarį, šiuolaikinės asociacijos istorija skaičiuojama nuo Nepriklausomybės kovų. Būtent KKPDA nariai ne kartą prisidėjo ir palaikė laisvės trokštančius žmones. Tikrosiomis vertybėmis paremta veikla ir dabar suteikia daug ryžto daryti gerus darbus.

„1990–1991 m. Lietuvoje vykstant nepriklausomybės atgavimo kovoms, KKPDA vadovai buvo tie lyderiai, kurie būrė miesto vadovus ir įmonių savininkus kovoti drauge. Simboliška, bet asociacijos būstinė buvo tapusi pasipriešinimo štabu, kuriame gimė svarbios rezoliucijos ir nutarimai, o vykstant Sausio 13-osios įvykiams, asociacijos nariai patys saugojo svarbiausius Kauno regiono objektus.

Tuo metu tai nebuvo verslo ar miesto valdžios kova, tai buvo bendra lietuvių kova už savo laisvę. Tuomet dar naujai susikūrusioje asociacijoje verslo vadovai parodė savo drąsa ir tikrąsias vertybes. Būtent tokia asociacija išliko iki šių dienų. Ir šiandien, jei reikės, mes būsime pasiruošę visomis priemonėmis ginti savo kraštą“, – apie KKPDA reikšmę siekiant laisvės kalbėjo asociacijos vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė.

Dabarties iššūkiai

Istorijos laikmetis suvienijo verslo bendruomenę ir dabar KKPDA nariai turi ne tik laisvę veikti, bet ir norą kurti darbo vietas, kelti ekonomiką savame krašte. Žinoma, dabar verslas turi savų iššūkių, tačiau vieninga bendruomenė leidžia kartu atrasti geriausius sprendimus.

KKPDA vienija 75 svarbiausius Kauno regiono pramonininkų verslus, nuolat kokybiškai auga.

„Aktyviai veikusi visus nepriklausomos Lietuvos metus ir dabar asociacija stengiasi atstovauti nariams vienijant verslo, mokslo ir visuomenės interesus. Susitelkimas bendroms iniciatyvoms, pozityvi diskusija ir geranoriškumas padeda kurti aplinką, kurioje visiems būtų gera dirbti, kurti ir gyventi.

Sakome, kad mūsų nariai – mūsų vertybė, ne veltui, nes šiuos žodžius pateisina mūsų nariai savo įsitraukimu, o asociacijos veiklos yra nukreiptos maksimaliai atstovauti jų interesus, burti ir dirbti dėl bendro regiono augimo ir gerovės. Asociacijos veiklą koncentruodami į kokybę ir vertės kūrimą, jaučiame, kad Kauno regiono pramonininkų balsas vis garsiau skamba ir nacionaliniame kontekste“, – kalbėjo M. Horbačauskas.

Jis pažymėjo, kad KKPDA dirba su savivaldos, mokslo, visuomenės ir kultūros atstovais ir imasi lyderystės. „Nestandartinės situacijos dažnai reikalauja drąsos ir susitelkimo, o čia ypač padeda vertybės, kurių pagrindu gyvuoja asociacija. Taip pat didelė stiprybė būti Lietuvos pramonininkų konfederacijos regionine asociacija, nes esant krizinėms situacijoms ar džiaugiantis laimėjimais tokia bendrystė leidžia būti tarp geriausių ir kartu augti“, – pridūrė KKPDA prezidentas.

„Šiandien KKPDA vienija 75 svarbiausius ir įtakingiausius Kauno regiono pramonininkų verslus, nuolat kokybiškai auga. Asociacija ne tik atstovauja narių interesams ir buria stiprią bendruomenę, bet ir dalyvauja daugiau nei penkiolikoje svarbių regioninių ir nacionalinių komitetų, tarybų ir grupių, kur sprendžiami savivaldos, mokslo ir verslo bendradarbiavimo, švietimo, skaitmenizacijos ir pramonės transformacijos klausimai“, – KKPDA veiklos sritis apžvelgė R. Stankevičienė.

Vertybė: asociacijos didžiausias turtas – nuolat auganti bendruomenė, kuri šventinį vakarą vos tilpo salėje. Laimučio Brundzos nuotr.

Ateities lyderiai

Neabejojama, kad KKPDA ir ateityje augs, stiprės ir bus ta varomoji jėga, kuri prisidės prie pramonės transformacijos, ir toliau megs ryšius su akademine bendruomene, valdžia ir ieškos geriausių sprendimų, kuriuos būtų galima pritaikyti tiek versle, tiek gerinant kiekvieno iš mūsų kasdienį gyvenimą.

„Asociacija neišvengiamai ateityje kokybiškai augs, nes Kauno regione plečiasi ir auga pramonė, į regioną ateina naujų investicijų, tarptautinių organizacijų, lietuviai kuria sėkmingus startuolius. Taip pat neabejotina, kad KKPDA, jau šiandieną būdama viena didžiausių ir aktyviausių asociacijų regionine, ir toliau stiprins savo veiklas, įkvėps ir vienys kitų regionų kolegas.

Ši asociacija ir ateityje bus siejama su kokybe, vertės kūrimu, vertybėmis pagrįstu bendruomenės bendravimu ir drąsa imtis lyderystės. Neabejoju, kad KKPDA varančiąja misija išliks atstovauti narius, telktis bendriems verslo, mokslo ir visuomenės interesams, bendroms iniciatyvoms kuriant saugią ir patrauklią aplinką“, – apie tai, kokia asociacija bus ateityje, savo viziją pateikė M. Horbačauskas.

„Neabejoju, kad įgyvendinant numatytas strategines veiklos kryptis mes ir toliau stiprinsime organizacijos pozicijas. Tikime, kad ateityje KKPDA bus ta jungianti platforma, kurioje bus sėkmingai vykdomi mokslo ir verslo projektai, diegiamos naujausios technologijos, gims ryžtingos naujos veiklos kryptys, bet esmė visada išliks ta pati – mes visada dirbsime dėl savo narių, nes jie yra didžiausia asociacijos vertybė“, – ir toliau būti vieningais palinkėjo R. Stankevičienė.

Lietuvos inovacijų centras, remdamasis Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktu tyrimu skelbė, jog populiariausia mokslo ir verslo bendradarbiavimo forma yra bendri mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektai. Tuo tarpu Inovacijų agentūra akcentuoja, kad vertinant inovacijų sistemą Lietuvoje dažniausiai stebimi būtent MTEP veiklos rodikliai, o šiai veiklai skiriamos išlaidos šalyje sparčiai auga.

Kaip sėkmingai įgyvendinti MTEP projektus, pasiekti reikšmingų rezultatų ir gauti abipusės naudos dalinasi Kauno kolegijos ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos atstovai.

Padeda spręsti verslui kylančius iššūkius

Kauno kolegijos Mokslo taikomosios veiklos ir komercializavimo skyriaus vadovas dr. Giedrius Gecevičius akcentuoja, kad glaudus bendradarbiavimas tarp verslo ir aukštųjų mokyklų pirmiausiai susijęs mokslu grįstų inovacijų ir sprendimų kūrimu. Tipiškas to pavyzdys galėtų būti Lietuvos biotechnologijų sektorius, kuriantis visame pasaulyje garsius farmacijos produktus.

Dr. Giedrius Gecevičius. Kauno kolegijos nuotr.

„Ypač didelis potencialas matomas sumanios specializacijos sektoriuose – informacinių ir ryšių technologijų, biotechnologijų bei gamybos procesų srityse. Apjungiant mokslo įstaigų ir verslo, pramonės potencialą, infrastruktūrą bei remiantis žiniomis grįstais sprendimais sudaromos galimybės kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, spręsti nacionaliniu, tarptautiniu ir globaliu lygmeniu kylančius kompleksinius iššūkius“, – kalbėjo dr. G. Gecevičius. Kauno kolegijos atstovas pabrėžia, kad bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo institucijų svarbus keletu aspektų.

Visų pirma, sėkmingas inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimas bei vystymas neatsiejamas nuo žiniomis grįstų sprendimų.

 

„Visų pirma, sėkmingas inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimas bei vystymas neatsiejamas nuo žiniomis grįstų sprendimų. Tipiški to pavyzdžiai galėtų būti didžiųjų duomenų (angl. big data), duomenų inžinerijos ar dirbtinio intelekto taikymas ne tik verslo ar pramonės procesuose, bet ir kasdieniame mūsų gyvenime, pvz., apsiperkant parduotuvėje ar besinaudojant internetu“, – sakė Mokslo taikomosios veiklos ir komercializavimo skyriaus vadovas.

Pasak pašnekovo, aukštųjų mokyklų vaidmuo labai svarbus sprendžiant iššūkius, susijusius su įmonės procesais – nuo produkto gamybos iki pridavimo. Tyrėjų sukauptos žinios padeda spręsti verslui aktualius iššūkius, pvz., kibernetinės saugos užtikrinimo ar procesų automatizavimo.

„Visų antra, vienas iš pagrindinių skaitmeninio dešimtmečio programos tikslų – įmonių skaitmeninė transformacija. Numatoma, kad įgyvendinant šį tikslą didžioji dalis mažų ir vidutinių įmonių turėtų pasiektų bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį, naudoti debesijos paslaugas, didžiuosius duomenis ar dirbtinį intelektą. Esu įsitikinęs, kad ši transformacija neįmanoma be aukštųjų mokyklų tyrėjų kuriamų žinių, sprendimų bei kompetencijų“, – dalijosi dr. G. Gecevičius.

Verslas ir mokslas prasmę ir vertę įgauna tik veikdami kartu

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė sako, kad šiandien verslo ir mokslo bendradarbiavimas tapo būtinu ir savaime suprantamu – abi pusės supranta, kad vieni kitiems yra gyvybiškai svarbūs.

Reda Stankevičienė. Kauno kolegijos nuotr.

„Aukštosios mokyklos buria jaunus žmones, vykdo mokymų programas, kurios lemia jų žinias ir kompetencijas. Tuo tarpu verslas dirba su tuo, ką paruošia aukštosios mokyklos. Ne be reikalo šiuolaikiniame „pramonės“ apibrėžime akcentuojama, kad pramonė suprantama ne tik kaip gamintojai, bet ir transporto, logistikos, paslaugų, statybos sektorius apimančios sritys, bei – mokslas ir inovacijos“, – sakė R. Stankevičienė.

KKPDA vadovė pastebi, kad mokslas yra būtina besivystančio verslo dalis – kuo glaudžiau bus bendradarbiaujama dėl mokslinių tyrimų rezultatų, inovacijų sprendimų, tuo lengviau verslui pavyks įgyvendinti greitesnius pokyčius didinant progresą savo veikloje.

„Verslas ir mokslas kaip dvi to pačio medalio pusės – prasmę ir vertę įgauna tik veikdamos kartu bei papildydamos viena kitą“, – akcentavo R. Stankevičienė.

KKPDA vykdančioji direktorė atkreipia dėmesį, kad jau šiandien verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas ir jo svarba yra aukščiausiame taške. Pasak jos, didžiausia nauda jaučiama nuolat ir glaudžiai bendradarbiaujant – tai leidžia pasiekti geriausių rezultatų.

„Didelė prasmė ir nauda jaučiama esant tampriame, nuolatiniame bendradarbiavime įvairiomis formomis – pradedant derinimu dėl reikiamų profesijų ir studijų programų rengimo studentams, organizuojant kokybiškas praktikas studentai susipažįsta su rinka ir gali tikslingiau rinktis savo studijų kryptis, įvertinti tuos aspektus, kur jie yra stipriausi ir baigiant mokslo tyrimais, inovacinių sprendimų paieškomis dirbant drauge“, – sakė R. Stankevičienė.

Gyvename ant dirbtinio intelekto įgalinimo amžiaus slenksčio, bendradarbiavimas tik didės ir jau šiandien auga sulig kiekviena diena vis labiau.

 

Asociacijos vykdančioji direktorė pastebi, kad verslas negali vystytis ir progresuoti be mokslo, kaip ir mokslas be paklausos neturėtų prasmės: „Gyvename ant dirbtinio intelekto įgalinimo amžiaus slenksčio, bendradarbiavimas tik didės ir jau šiandien auga sulig kiekviena diena vis labiau.“

Bendradarbiavimas – darnaus vystymosi dalis

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. Inga Stravinskienė taip pat akcentuoja mokslo ir verslo bendradarbiavimo reikšmingumą. Pasak jos, mokslinių taikomųjų tyrimų ir meno sričių įveiklinimui reikalinga atitinkama ekosistema, partnerystės ryšiai, siekiant sklandaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo kuriant, plėtojant ir perduodant kolegijoje sukurtus rezultatus.

Dr. Inga Stravinskienė. Kauno kolegijos nuotr.

„Tyrėjų kuriamos inovacijos gali tapti įrankiais, kurie daro poveikį visuomenei, tačiau tam reikalingas jų komercializavimas, dalinimasis žiniomis ir technologijomis“, – pabrėžė už organizacijos vystymą atsakinga vadovė.

Dr. I. Stravinskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad aukštosios mokyklos moksliniai pasiekimai atveria galimybes kurti aukštą pridėtinę vertę generuojančias studijų programas, įdarbinant atitinkamos srities tyrėjus.

„Juk pats savaime tikslas nėra atlikti mokslinį taikomąjį tyrimą, parašyti mokslinį straipsnį. Labai svarbu konkretūs šių rezultatų pritaikymo, įgyvendinimo sprendimai, galintys kurti realią naudą, būti pritaikyti visuomenės poreikiams. Bendradarbiavimas su verslu atveria galimybes tai pasiekti“, – sakė ji.

Kauno kolegijos nuotr.

Šią savaitę Kauno kolegijoje vykusių „Praktikos ir karjeros dienų“ metu, siekiant stiprinti Kauno kolegijos ir verslo bendradarbiavimą, buvo organizuojama rytinė sesija. Joje dalyvavusios organizacijos, kartu su Kauno kolegijos atstovais, diskutavo apie mokslo, verslo, pramonės ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo galimybes, dalinosi gerąja patirtimi ir sėkmės istorijomi

„Pastarąjį kartą susitarimas dėl bendradarbiavimo įvyko 2015 m. Per šį laikotarpį daug kas pasikeitė, todėl pasiūlėme sutartį atnaujinti“, – susitikime kalbėjo KKPDA vykdomoji direktorė Reda Stankevičienė.

Pasak asociacijos prezidento, bendrovės „Volfas Engelman“ direktoriaus Mariaus Horbačausko, KKPDA vienija 72 stambaus kapitalo įmones. Tai verslininkai, kurie ieško ne tik plėtros galimybių, steigia darbo vietas, bet ir nori prisidėti kuriant krašto, kuriame veikia, gerovę.

„Mes džiaugiamės verslo plėtra Kauno rajone, ūkio subjektų skaičius čia kasmet didėja bent 10 proc., džiaugiamės naujai kuriamomis darbo vietomis, prie žmonių priartintomis paslaugomis, didžiuojamės socialiai atsakingu verslu. Tačiau tokia spartus augimas kelia ir nemažai iššūkių: eismo spūstys, gamybos įmonių veikla arti gyventojų, triukšmas, tarša. Todėl labai vertiname, kad verslas nori bendradarbiauti ir kartu spręsti kylančias problemas“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Svečiai: KKPDA vienija 72 stambaus kapitalo įmones, savivaldybėje lankėsi tik dalies jų atstovai. / V. Žukaitytės nuotr.

Pagrindinės bendradarbiavimo temos – civilinė sauga ir mobilizacija, švietimas ir kultūra, socialiniai reikalai, aplinkosauga, turizmo skatinimas. Bendradarbiavimo sutartį įgyvendinti padės specialiai sukurta darbo grupė, kurioje – verslo, mokslo ir savivaldybės atstovai. Numatoma, kad darbo grupės susitikimai vyks kartą per du mėnesius, o veikla prasidės kitų metų pradžioje.

Kauno rajone šiuo metu plėtojamos keturios verslo investicijų zonos: LEZ ir Ramučių industrinis parkas, verslo parkai Kumpių kaime, Jonučių kaime, industrinė zona prie Juragių. Naujame bendrajame plane numatoma nauja verslui skirta zona Garliavos apylinkių seniūnijoje prie Ražiškių kaimo.

Plėtrą pakaunėje vykdo tokie prekių ženklai, kaip „Omniva“, baldų fabrikas „Freda“, „SBA Urban“, „Lidl“, „Sirin development“, „Dojus Agro“, „Tamro“, „Leitz“.

Šiuo metu Kauno rajone veikia per 4 tūkst. ūkio subjektų, iš kurių daugiau kaip 95 proc. – smulkusis ir vidutinis verslas. Pagal atlyginimų vidurkį Kauno rajonas yra ketvirtas Lietuvoje – čia darbuotojai uždirba vidutiniškai 1 910 eurų, neatskaičiavus mokesčių.

Susirinkusius pramonės, verslo, mokslo vadovus sveikino KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas bei asociacijos viceprezidentas Eugenijus Valatka. Po sudėtingų, visiems sektoriams dideles įtampas kėlusių metų, pailsėjus vasarą, pramonininkų bendruomenė pradėjo naują sezoną viliantis, kad pagaliau sulauksime atsigavimo, taikos ir sėkmės metų. Susirinkusiems svečiams naujo sezono veiklų planus pristačiusi vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė palinkėjo aktyvumo, organizacijos vertybių puoselėjimo ir dėkojo ne tik už narių aktyvų įsitraukimą, bet ir už ambasadorystę.

Pradedant naują veiklų sezoną asociacijos gretas papildė naujas narys – UAB „Adampolis“ įmonė, kurią narystėje atstovaus generalinis direktorius Ričardas Tverijonas. Sveikindamasis su asociacijos bendruomene Ričardas minėjo, jog jam narystėje labai svarbu ne ką gauti, bet prisidėti prie bendrų tikslų įgyvendinimo, kas veda į sėkmingą Kauno regiono augimą.

Tokia vizija vedami dažniausiai jungiasi į narystę ir kiti, jau dalyvaujantys veikloje vadovai, kurių per paskutinį sezoną pasipildė net trylika naujų organizacijų ir įmonių. Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija didina savo narių ratą tikslingai – kokybiškai ir kryptingai, siekiant rasti geriausias bendradarbiavimo formas su mokslo bei savivaldos atstovais. Nariai vienbalsiai pritaria, kad kraštas klestės ir jame visiems bus gera gyventi tuomet, kai bus sklandi bendra kalba, vieningas darbas ir dėmesys visiems – o tam labai reikia atrasti tinkamus veiklos ir bendrystės būdus ir formas.

Susirinkimo šeimininkas, KKPDA prezidentas bei AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas susirinkusiems vadovams minėjo, jog džiugu pabaigti sezoną, kai rezultatai pranoksta lūkesčius.

Asociacija, vertindama savo veiklą, įvykdė sau išsikeltus tikslus, o narių skaičiumi pranoko prognozes. Net ir paskutiniame susirinkime nariais tapo dar keturios naujos įmonės – AB „Aksa“, UAB „Equinox Europe“, UAB „Elmova“ bei VŠĮ „Energetikų mokymo centras“.

Naujieji nariai džiaugėsi, jog prisijungia prie augančios organizacijos, kuri ne tik atstovauja savo narių interesus, bet ir puoselėja narių bendruomenės vieningumą.

KKPDA vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė džiaugėsi, jog šiais metais asociacija kaip regioninė Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė įsitraukė į skaitmeninės transformacijos įgyvendinimo projektą, kuris visiems pramonininkams atneš maksimalias žinias, galimybes ir kontaktus, siekiant rasti geriausius skaitmenizacijos sprendimus savo organizacijoms.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija, kurios pagrindinis tikslas yra orientuotis į kokybę ir vertės kūrimą savo nariams, jau dabar dėlioja planus naujajam sezonui ir neabejoja, jog kitas sezonas bus ne ką mažiau aktyvus, nes laikmetis negaili nei iššūkių, nei netikėtumų.

Susirinkusius asociacijos narius ir svečius sveikino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, kuris tvirtai pabrėžė: „Nepraeis nei 5-7 metai ir Kauno regionas taps pagrindine Lietuvos pramonės veiklos ir augimo zona.“

Tokias teigiamas ir optimistines prognozes Kauno regionui žada ir šiandieninė situacija – regionas vystosi, auga, kuriasi nauji užsienio kapitalo verslai, netrūksta ir lietuviškos pramonės vadovų iniciatyvos – ieškoma ne tik investicinių sprendimų, bet atsižvelgiama į ateities energetikos sprendimus bei žaliojo kurso reikalavimus.

Susirinkusiems metinę veiklos ataskaitą pristatė asociacijos Vadovybė. Organizacijos prezidentas Marius Horbačauskas dalyvavusiems priminė, jog jau prieš du metus buvo nutarta eiti pramonės transformacijos keliu, kuriame atsiranda ir realią formą įgauna tokie sprendimai, kaip galimybė dalyvauti skaitmenizacijos projekte bei tapti kuriamos saulės ir vėjo jėgainės parko Kauno regione dalyviais.

Reikšmingiausias pramonės organizacijas vienijančios asociacijos narių gretos taip pat auga reikšmingai. Visuotiniame susirinkime Prezidiumo pritarimu Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos gretas papildė du nauji nariai – UAB „Novameta“, kuriai narystėje atstovaus valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis bei UAB „Softera Baltic“, kurią susirinkusiems pristatė produktų vystymo vadovas Edgaras Bencevičius.

Po asociacijos susirinkimo paklausta, kas lemia pramonininkų vienijimąsi ir aktyvų dalyvavimą narystėje, organizacijos vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė atsakė: „Mūsų organizacija yra asocijuota įstaiga, kuri ne tik vienija savo narius, bet ir atstovauja jų interesus – regioniniu, nacionaliniu bei Europos Sąjungos lygiu, o tai yra labai svarbu kiekvienai organizacijai.“

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) prezidentas Marius Horbačauskas teigia, jog norint pasiekti realių rezultatų regione, reikia prie bendro stalo sėstis ir kalbėtis visiems – verslo, savivaldos ir mokslo atstovams. Asociacijos bendruomenei rūpi ne tik kaip sėkmingai verslams vystyti savo veiklas, bet ir tinkamos infrastruktūros sprendimai, kurie būtų patogūs į darbus atvykstantiems žmonėms. Ne ką mažiau reikšmingas ir mokslo bei verslo bendradarbiavimas, kuris leidžia spręsti kaip galima moksleivius ir studentus priartinti prie realių pramonės veiklų, supažindinti ir sėkmingai įlieti į darbo rinką.

Naujausias asociacijos narys – UAB „Ryterna Modul“ partneris Andrius Orlovas – sveikindamasis su asociacijos bendruomene, mini, jog kiekvienam vadovui svarbu jaustis galinčiu prisidėti prie regiono augimo ir sėkmingo gyvavimo.

Toks narių aktyvumas leidžia organizacijai imtis spręsti ir pramonės transformacijos poreikio klausimus. KKPDA vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė akcentuoja, kad gyvename skaitmeninės transformacijos amžiuje ir asociacijai itin svarbu tapti platforma, kuri gali konsultuoti savo narius dėl geriausių sprendimų. KKPDA vadovė sako, jog niekas negali nuspręsti už mus, kas geriausia mūsų verslams ir regionui, tad turėdami aktyvius ir įsitraukiančius narius, mes įeiname į istoriją kaip skaitmeninės transformacijos vykdytojai.