R. Požerskis pažįstamas ir vertinamas dėl tokių žinomų fotografijų ciklų, kaip „Atlaidai“ (1974–2001), „Lietuvos senamiesčiai“ (1974–1985), „Paskutinieji namai“ (1983–1990) ir kitų darbų, kuriuose sujungė reportažinį kūrybos metodą, humanistinį pasaulėvaizdį ir ekspresyvią vizualinę formą. Šį kartą autorius prisistato kaip Kauno meninio gyvenimo metraštininkas bei režisuotos, akto žanro fotografijos kūrėjas.

Parodos organizatoriai pabrėžia, kad joje bus galima išvysti anksčiau dar niekur neeksponuotų R. Požerskio fotografijų, taip pat ji suteiks progą pažvelgti net į kelių kartų žymiausius Kauno menininkus, kuriuos fotografas įamžino jautriai, neformaliomis aplinkybėmis, atskleisdamas žmogišką, neidealizuotą jų gyvenimo tikrovę.

Kauno meninį gyvenimą bei jo dalyvius fotografas pradėjo fiksuoti 1974 metais. R. Požerskis fotografavo parodų atidarymus Kauno paveikslų galerijoje, Mykolo Žilinsko dailės, Kauno fotografijos galerijose, kūrybinius vakarus Kauno menininkų namuose. Pasak muziejaus pranešimo, nuosekliai stebint Kauno menininkų gyvenimą, iki 2004-ųjų autoriaus archyvuose susikaupė daugiau nei 9 tūkst. kadrų, įamžintų analoginėse fotojuostose. Jose – ypač plati Kauno menininkų gyvenimo istorinė panorama ir turtinga žymių kūrėjų galerija.

Dailininkai, režisieriai, aktoriai, kompozitoriai, poetai, architektai ir fotomenininkai R. Požerskio nufotografuoti laisvai besidžiaugiantys kūryba ir gyvenimu. Parodoje žiūrovų lauks ir istoriniu požiūriu ypač vertingos fotografijos, pavyzdžiui, kelių kartų garsius menininkus (skulptorius tėvą ir sūnų Antinius, muzikus Viktorą ir Giedrių Kuprevičius, dailininkų Zalensų šeimą) drauge įamžinusios nuotraukos.

Kūrybiniais parodos akcentais taps šalia dokumentinių nuotraukų eksponuojamos R. Požerskio meninės fotografijos iš serijos „Mūzos“ (1988–2009). Bene brandžiausia iš šio autoriaus sukurtų akto žanro serijų įamžino menininkų studijas, taip pat jų aplinkoje, meno kūrinių apsuptyje pozuojančius modelius.