Vieta ir planai

Miestas trijų dienų gimtadienio maratoną pasitiko šūkiu „Kaunas – mūsų praeities ateitis“. Svečiams pasiūlytoje gausioje renginių programoje veiklų įvairovė leido rinktis nuo ramesnių, sveikatai palankių iki audringų užsiėmimų, reginių. Itin palankiai kauniečiai vertino šventei pasirinktą vietą – Santakos parką.

„Šių metų renginių sukoncentravimas Santakoje iš dalies buvo nulemtas šiuo metu vykstančių Rotušės pastato rekonstrukcijos darbų. Vis dėlto pramogų sukoncertavimas pasiteisino – kauniečiai ir miesto svečiai pagrindines programos dalis rado vienoje vietoje, turėjo galimybę dar sykį pasimėgauti žaliosiomis miesto erdvėmis, pasigrožėti Nemuno ir Neries upių santaka. Dalis Kauno gimtadienio renginių pakvietė aplankyti ir kitas erdves“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

Gimtadienio organizatorius, „Medusa Concert“ vadovas Remigijus Knabikas taip pat pritarė, kad vieta pasirinkta tinkamai. „Anksčiau būdavo gyventojų nusiskundimų dėl triukšmo, šiemet tokių nėra arba bent jau mūsų nepasiekė. Labai jauki ir tinkama vieta, kurioje tilpo ir ramesnė šeimų erdvė, ir vėliau vykę koncertai, šviesos instaliacijos, po trejų metų grįžęs viduramžių riterių turnyras ir kitos veiklos. Lyg ir viskas gerai“, – šventinį maratoną vertino R. Knabikas.

Gimtadienio organizatorius šyptelėjo, kad tobulumui ribų nėra, tačiau, vertinant renginio masiškumą, viskas vyko sklandžiai. „Na, gal kažkiek sumaišties kėlė prekybininkai. Visi nori dalyvauti, bet sutarčių ir taisyklių neskaito, o paskui pyksta. Gal dar kalbėsime su savivaldybe ir dėl nemokamo parkavimo šventės dienomis miesto centre. Nežinau, ar tai buvo geras sprendimas. Gal reikėtų galvoti ne apie eismo ir parkavimo tvarką kiekvienai šventei atskirai, o parengti vieną planą, kuris būtų kiekvieną kartą toks pats vykstant į įvairias šventes centre“, – svarstė R. Knabikas.

Kai kam užkliuvo, kad gimtadienio proga automobilių parkavimas buvo nemokamas, o štai viešasis transportas vykstantiems į šventę kainavo. Kultūros skyriaus vedėja patikino, kad po šių metų šventės diskutuojama ir apie nemokamą viešąjį transportą gimtadienio proga.

Įvairiems skoniams

Gimtadienio fiestos programoje buvo viduramžių miestelis, senovės amatų ir kitokios mugės, riterių turnyrai, ryškūs praėjusių metų – Kauno – Europos kultūros sostinės – akcentai, didžiojoje muzikos scenoje pasirodė populiarūs Lietuvos ir užsienio atlikėjai, grupės ir didžėjai.

„Nuostabių, įsimintinų akimirkų buvo gausybė – kiekvienas apsilankęs turbūt išskirtų ne vieną labiausiai patikusį akcentą. Šokantys fontanai sulaukė ypatingų ovacijų, o šviesos instaliacijos sukūrė nepaprastų įspūdžių ir patirčių. Šviesos instaliacijos varijavo nuo paprastai, bet įdomiai apšviestų medžių iki sudėtingų techniškai, su garsu ir kintančiomis spalvomis instaliacijų. Planetų imitacijos sulaukė ne vieno susižavėjimo šūksnio. Atlikėjai, didžėjai taip pat atrado savo klausytoją. Pastebėjome, kad daugelis atėjo stebėti tradicija tapusių viduramžių riterių kovų turnyrų, netgi žinojo riterius, aktyviai juos palaikė“, – pastebėjimais dalijosi A. Augonė.

Santakos parko Nemuno pakrantėje buvo įrengta jauki šeimų erdvė, Senamiestyje veikė tradicinė mugė. Ryškiu penktadienio akcentu tapo Kiemų šventė prie vieno didžiausio vakarienės stalo Laisvės alėjoje, vėl pakvietusi visus pabūti kartu.

Kitos erdvės

Jau tradicija tapęs plaukimas „Švęskime upę“, pakvietęs mėgautis upėmis, kūryba ir bendryste, praplėtė Kauno gimtadienio geografiją, startavęs nuo Lapių seniūnijos ir Panemunės paplūdimio. Vieni sėdo į baidares, valtis, plaustus ar kitas vandens transporto priemones ir atsisveikino iki finišo Nemuno ir Nerie santakoje, kiti liko krante mėgautis siūlomomis edukacijomis, žaidimais ir muzika.

Kultūros festivalis „Putvinskio gatvės diena“ daugiau kaip 30 veiklų pristatė modernizmo architektūros estetika alsuojančioje ir vienoje įdomiausių mieste V. Putvinskio gatvėje.

Paprastai kaip atskiras miesto renginys vykdavusi V. Putvinskio gatvės diena šiais metais vyko su Kauno gimtadienio vėliava. Įvairioms šventės veikloms pasirinktos lokacijos dar kartą pabrėžė šios gatvės mieste išskirtinumą – tai Kauno menininkų namai, Emanuelio Levino centro prieigos, „Šilelio“ laiptų prieigos, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir jo prieigos, Skulptūrų skveras, Velnių muziejaus sodelis.

„Pasibaigus šventei, jau pradedame galvoti apie kitų metų Kauno gimtadienį. Šiuo metu kaip tik analizuojame, kas pasiteisino, ką reikėtų išgryninti dar labiau. Norisi, kad kasmet atsirastų naujų staigmenų, o miestas švęstų dar trankiau“, – praėjusiu miesto gimtadieniu džiaugėsi A. Augonė.

Šokį pagal „The Roop“ eurovizinę dainą, su kuria jie šį vakarą bandys pasitikrinti europiečių simpatijas, "Auros“ šokėjai pristatė per Kauno miesto gimtadienį.

Diskotekoje jie dalyvavo kaip ir pridera - apsirengę geltonai. „The Roop“palaikymo šokis pagal jų dainą, virtusią mūsų visų eurovizine viltimi, tapo improvizuotos šventinės „Auros“ eisenos dalimi.

Šokėjai pasirodė pagrandinėse Kauno senamiesčio gatvėse ir Laisvės alėjoje. 

Šiandien Nemuno g. atidengtas „Aurai“ skirtas gatvės piešinys. 

Gegužės dvidešimtąją tradiciškai minimas Kauno miesto gimtadienis. Jį lydi įvairūs renginiai, inciatyvos, Jų netrūks ir šiemet, nors dėl pandemijos scenarijus – visiškai kitoks.

Mintis išsirinkti dieną ir kasmet minėti Kauno miesto gimtadienį kilo ceremonmeisteriui Kęstučiui Ignatavičiui.

„1996 metais Deputatų klubo posėdyje iškėliau idėją, kad Kaunui reikia įtvirtinti savo gimtadienį, išleisti miesto istorinę apybraižą, sukurti ir patvirtinti miesto vėliavą, sutvarkyti kitus ženklus, atributiką. Sako, tu ceremonmeisteris, daryk kažką“, – prisiminė K.Ignatavičius. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pirmoji Kauno miesto diena surengta prieš 23 metus, 1999-aisiais.

Data gimtadieniui švęsti pasirinkta iš istorikų pasiūlytų įvairių variantų. Miestui svarbių dienų per ilgą ir įvykių gausią jo istoriją buvo daug. Sąrašas buvo sutrumpintas iki kelių, kol galų gale apsistota ties viena.

1463 m. gegužės 20-ąją Kazimieras Jogailaitis atnaujino ir praplėtė miesto teises. Seniausios išlikusios Kauno privilegijos originalas saugomas Sankt Peterburgo archyvuose, o kopija – Kauno rotušėje.

Svarstyta ir rugpjūčio 15-oji, sieta su 1408 m., kai Kaunui suteikta Vytauto Didžiojo privilegija, įteisinusi laisvų bei ekonomiškai savarankiškų pirklių ir amatininkų bendruomenę, tiesiogiai atsakingą valdovui. Svarbiausi jos požymiai buvo asmeninė miestiečių laisvė, miesto teisė ir savivalda.

Vienas variantų buvo ir tiksli diena, dokumentais patvirtinta, kada buvo padėti kertiniai Kauno rotušės pamatai – 1542 m. liepos 28 d.

Kauno miestas pirmą kartą paminėtas metraštininkų dar 1361 m. XIII a. pab. kunigaikštis Kęstutis Kaune pastatė mūro pilį, kuri tapo svarbia miesto gynybos sistemos dalimi.

Kauno kaip miesto metai skaičiuojami nuo jau minėtų 1408-ųjų. Tad šiandien – 613-asis gimtadienis.

„Pasidavėm gero oro vilionėm ir laisvės troškimui“, – taip būtų galima apibūdinti tai, kas vyko Kauno centre.

Minios žmonių. Vieni mėgavosi saule, vienas kito kompanija, tuo, kad vėl gali pasijusti minios dalimi.

Vieni sėdėjo Vilniaus gatvės ar Laisvės alėjos lauko kavinėse, kiti zujo pirmyn atgal maršrutu Rotušės aikštė – Vilniaus gatvė – Laisvės alėja – fontanas – Soboras.

„Per karantiną prisisėdėjom. Norisi pajudėti, norisi gyvų žmonių pamatyti“, – taikliai nusakyta.

Ne vienas taikė apie 17 val. sutikti Santakoje ar prie Kauno pilies. ANBO trijulės ore pasirodymas.

Lėktuvų garsas, vienas šalia kito skriejo virš pilies, po savęs palikdami trispalvę uodegą. „Ir viskas?“ – pražiopsoję ir tai, tik tolumoje matydami pilotų viražus klausė vienas kito susirinkusieji.

Teko stebėti iš tolo virš Žaliakalnio, Vilijampolės piešiamas dūmų figūras. Netrukus pilotai grįžo virš Kauno pilies. „Kaip amerikietiški kalneliai“, – vieną figūrų įvardijo mažasis kaunietis. 

Patraukus per Rotušės aikštę, Vilniaus gatve link Laisvės alėjos buvo vos įmanoma prasilenkti su žmonėmis, ką jau kalbėti apie saugų atstumą.

„Kaunas jau atšaukė karantiną“, – tokie pastebėjimai į galvą šovė ne vienam praeiviui, pažvelgus į masę žmonių.

Laisvės alėjoje nebuvo taip ankšta, buvo galima jausti kiek patogiau.

Vaikštinėjo ar buvo įsitaisę prie staliukų jaunos šeimos, pagyvenę poros, draugės, draugai ar pavieniai kauniečiai. Vieni nusprendė, kad šis vakaras –puiki proga atšvęsti mamos jubiliejų. Moteris plačia šypsena laiminga bendravo su artimaisiais, rankose tebelaikydama puokštę gėlių.  

Į miestą – visa šeima, taigi ir su augintiniais. Vieni keturkojai ramiai bidzeno šalia šeimininkų, koja už kojos ėjusių per centrą, kiti galėjo prigulti prie staliukų, kol šeimininkai pailsės, pabendraus lauko kavinėje.

Šurmulys, šypsenos, šiltas vasariškas oras – karantinas atrodo lyg slogus sapnas. Ypač kai sutikome Ąžuolyno orkestro eiseną Laisvės alėja. Vieni orkestrantų ir šokėjų atnešamą trankų ritmą ir grakštumą sutiko bei palydėjo plojimais, kiti – bent susižavėjusiais žvilgsniais ir nostalgija renginiams, koncertams. 

Tiesa, per karantiną išsiilgtų renginių šiandien, Kauno miesto gimtadienio proga, buvo užderėję su kaupu. Ne vienas kaunietis apmaudžiai bumbėjo, kam tie renginiai, jeigu, kaip diktuoja karantino sąlygos, negalima skelbti, kur ir kada jie bus. Neva, siurprizas mikrorajonų gyventojams, išgirs iš toli ir galės ateiti saugiu atstumu pažiūrėti, paklausyti.

Tačiau užtaikiusieji į šiuos renginius buvo maloniai nustebinti. Profesionalų parengti ir atliekami spektakliai, chorų, šokėjų, kitų kolektyvų pasirodymai nepaliko abejingų bendruomenių, į kurių kiemus, gatveles šiemet atėjo kultūra Kauno miesto gimtadienio proga. 

Gimtadieninėje programoje – net 40 pasirodymų, kitokių staigmenų visame mieste: skveruose, kiemuose, gatvelėse ir pan. Tuo pasirūpino teatrai, muzikiniai bei šokių kolektyvai, muziejai, V. Kudirkos viešoji biblioteka, kino teatras „Romuva“ ir kt. 

Kai kurių pasirodymų akimirkas pamatysite „Kauno dienos" fotografo užfiksuotų nuotraukų galerijose.

Kauniečiai šeštadienį mini savo miesto gimtadienį. Šia proga dar priešpiet į miesto gatves išriedėjo ir praeivių žvilgsnius traukė 1969-aisiais pagamintas retas istorinis automobilis „ZAZ 966“.

„Automobilis yra restauruotas, perdažytas, sudėta kiliminė danga, perrinktas variklis“, – apie transporto priemonę pasakojo ją gyvenimui prikėlęs Deividas.

Nors išpuoselėtas senovinis automobilis ir vilioja išbandyti kelionę juo, tačiau didelio komforto tikėtis nevertėtų.

„Komforto didelio nėra – tai senovinė mašina. Važiuojant reikia darbo. Yra tik vienas veidrodėlis, saugos diržų nėra visai – tais metais nebuvo įrengiami. Tačiau ji yra gana manevringa“, – pasakojo Deividas.

Tiesa, benzinu varomu išskirtiniu automobilių kelionė nėra pigi. Sąnaudos prilygsta gana prabangaus šiuolaikinio automobilio. Skaičiuojama, kad 100 kilometrų kelionei „ZAZ 966“ reikėtų apie 15 litrų degalų. Vis dėlto, pabrėžiama, kad antikvarinis automobilis skirtas ne kelionėms, o pramogai.

Pašnekovo teigimu, panašių mašinų kainos labai įvairios, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

„Priklauso nuo to, kaip automobilis išlaikytas, ar nėra surūdijęs, ar važiuoja. Dauguma būna supuvę ir nevažiuojantys“, – pastebėjo automobilio šeimininkas.

Nors praeivių žvilgsnius traukiančią transporto priemonę prikelti gyvenimui ir prireikė laiko, kantrybės ir lėšų, tačiau Deividas neslėpė, jog mašiną sutiktų parduoti, jeigu atsirastų norinčiųjų, mat jauno vyro galvoje jau gimsta naujo panašaus projekto idėjos.

„Norėčiau nusipirkti kitą ir jį restauruoti. Jeigu kas norėtų, parduočiau, jeigu ne – pasiliksiu sau“, – neslėpė pašnekovas.

Laikantis rekomendacijų saugiu atstumu išsirikiavęs kolektyvas ne tik skambiai žygiavo centrine miesto gatve, bet ir surengė trumpą pasirodymą prie Kauno miesto savivaldybės.

„Labai norėjome prikelti Kauną iš slogios nuotaikos, o gimtadienis tam puiki proga. Miesto širdyje sutikome daug besišypsančių, pro langus mojančių ir iš balkonų padėkos plojimais palydinčių žmonių. Tai rodo, kad kauniečiai labai pasiilgę renginių, o šiandien visus buvusius Laisvės alėjoje mums pavyko pradžiuginti, nors vengdami susibūrimų apie pasirodymą iš anksto neskelbėme“ – sako įstaigos vadovas Vaidas Andriuškevičius.

Tačiau šiuo pasirodymu „Kauno santakos“ staigmenos nesibaigia. Sušvelnėjus karantino apribojimams visi trys įstaigos kolektyvai Kauno bigbendas, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ ir Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ aktyviai įsitraukė į kūrybinę veiklą ir naujam gyvenimui prikėlė daugiau nei prieš 50 metų sukurtą vieną gražiausių dainų apie Kauną, kurią atliko tuo metu labai populiarios bigbyto grupės „Aitvarai bei „Eglutės“.

Įjungę aukščiausią kūrybiškumo pavarą trys, skirtingų žanrų kolektyvai paruošė dar niekad negirdėtą ir nebandytą variantą – visi tame pačiame kūrinyje vienu metu.

„Tegul ši muzikinė dovana pasiekia kiekvieno kauniečio namus ir širdį bei dovanoja šventinę nuotaiką ir pasididžiavimą savo miestu“ – linki kūrėjai.