Leidinių grąžinimo ir išdavimo savitarna skaitytojai gali naudotis Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje (Laisvės al. 57) ir jos Aleksoto (Veiverių g. 43), Girstupio (Kovo 11-osios g. 24), Parko (P. Lukšio g. 58) bei Šilainių (Baltų pr. 51) padaliniuose. Šios miesto vietos pasirinktos pagal gausiausius vartotojų srautus ir didžiausią tokios paslaugos poreikį.

Savitarnos sistema suteikia galimybę skaitytojams knygas pasiimti ir grąžinti savarankiškai. Naudotis ja itin paprasta, o kilus klausimų, bibliotekos darbuotojai visada pasirengę padėti ir pakonsultuoti. Specialūs įrenginiai leidžia vienu kartu išduoti arba grąžinti iki penkių knygų. Taip sutrumpėja paslaugos gavimo laikas, nebereikia laukti eilėje, kol bibliotekininkas galės išduoti pageidaujamus leidinius. Norint knygas pasiskolinti, reikia turėti skaitytojo pažymėjimą, tačiau grąžinimui jis nėra reikalingas. Be to, grąžinti paskolintas knygas galima ne tik bibliotekos viduje – lauke įrengtomis specialiomis dėžėmis galima naudotis bet kuriuo paros metu.

Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos nuotr. 

Bibliotekoje įdiegta nauja paslauga naudinga ne tik skaitytojams, tačiau ir bibliotekininkams. Šie vietoje rutininių knygų išdavimo ir grąžinimo procedūrų gali skirti daugiau laiko konsultacijoms, knygų rekomendacijoms, kurių lankytojai įprastai itin pageidauja, projektinei veiklai, naujų paslaugų kūrimui.

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka nuolat siekia skatinti kauniečius skaityti teikdama naujas ir aktualias paslaugas. Mieste įrengti knygomatai, vasarą veikia lauko skaityklos trijuose miesto parkuose, vaikai skaito su terapiniais šunimis, o žmonės su judėjimo negalia bei senjorai knygas gali gauti tiesiai į namus.

Skaitymui neabejingi kauniečiai knygas atranda ne tik bibliotekos skyriuose ar padaliniuose. Leidiniai keliauja tiesiai į namus, viešose erdvėse kuriasi patogūs knygomatai, o vasariškomis bibliotekomis ir kultūrinių renginių bei edukacijų oazėmis tampa skaityklos miesto parkuose.

Knygos arčiau žmonių

„Skatiname knygų skaitymą ir kuriame naujas erdves, kur gyventojai leidinius galėtų skolintis paprasčiau ir patogiau. Įgyvendiname net keletą modernių sprendimų – visą parą veikiantys knygomatai, sparčiai populiarėjančios vasaros skaityklos miesto parkuose ir knygų pristatymas į namus garbaus amžiaus ar sunkiai judantiems kauniečiams. Rezultatai iš tiesų džiugina ir neabejojame, kad ateityje tik gerės“, – apie pažangias paslaugas bei naujoves pasakoja Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos direktorė Nomeda Domeikienė.

Pašnekovė pastebi, kad itin populiarėja knygų pristatymas į namus Kauno miesto gyventojams, neturintiems fizinių galimybių atvykti į biblioteką. Šiemet tokiu būdu nuvežta jau beveik 800 knygų – aptarnauta pusantro šimto skaitytojų. Diduma jų – neįgalieji ir vyresni kaip 70 metų senjorai.

Kaune įrengti penki knygų „paštomatai“: Šilainiuose, Kalniečiuose, Petrašiūnuose, Romainiuose bei Lampėdžiuose. Jie veikia visą parą daugeliui jau įprastu principu: užsisakius knygas ir pasirinkus norimą knygomatą, tereikia sulaukti SMS žinutės su atsiėmimo kodu. Šis sprendimas leidžia skolintis knygas iš visų bibliotekos padalinių.

Vien šiemet tokiais knygų išdavimo aparatais pasinaudojo daugiau kaip 1,1 tūkst. kauniečių. Daugiausia skaitančiųjų – Šilainių ir Kalniečių mikrorajonuose.

V. Kudirkos viešosios bibliotekos skaitytojams taip pat sudaryta galimybė pasiimti knygas ir iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos knygomato (Radastų g. 2).

Vasariški traukos centrai

Neabejotina sėkmės istorija – Europos kultūros sostinės metais atidaryta Kalniečių parko skaitykla. Jauki vasariška erdvė muša rekordus: praėjusiais metais vos per 3 mėnesius kupole įsikūrusią biblioteką bei kultūrinius renginius aplankė beveik 10 tūkst. įvairaus amžiaus žmonių. Šiemet lankytojų skaičius čia jau perkopė tūkstantį.

Gyventojai ne tik mielai sugrįžta į pamėgtą Kalniečių parką, bet ir atranda naujai įrengtas vasaros skaityklas Dainavos ir Santakos parkuose. Per Kauno gimtadienį duris atvėrusi kultūros erdvė Santakoje sulaukė beveik 600 skaitytojų, o Dainavos parke jų apsilankė dvigubai tiek – 1270.

Visos lauko bibliotekos veiks iki rugpjūčio pabaigos. Čia kviečiama skaityti ir skolintis knygas, pavartyti spaudą, žaisti stalo ir lauko žaidimus, naudotis nemokamu internetu, dalyvauti renginiuose ir edukacijose.

M.Čepulis susirinkusiesiems papasakojo apie miškus ir tai, ką siekiama daryti Lietuvoje, norint juos puoselėti ir išsaugoti. Nacionalinis susitarimas dėl miškų (NMS) – procesas, prasidėjęs dar praėjusių metų pavasarį, yra be galo sudėtingas, tačiau jo tikslas – daug žadantis.

„Nusprendėme, kad 10 proc. miškų turi būti išvis neliečiami, o 30 proc. miškų turi būti sustiprinta apsauga. Vadinasi, iš viso 40 proc. Lietuvos miškų turi būtų geriau saugomi, dabar turime tik 1 proc. neliečiamų miškų. Užuot ką nors darę, žmonės ginčijasi dėl šių skaičių. Jei tai, dėl ko nesutariame, įgyvendintume, situacija šalyje žymiai pagerėtų, neliečiamų miškų padaugėtų apie dešimt kartų“, – tikino aplinkos ministro patarėju dirbantis M.Čepulis.

Susitikimo metu svečias laukė auditorijos klausimų. Vienas iš jų buvo apie paukščių medžioklę. „Paukščių medžioklė visiškai nereguliacinė funkcija. Medžiojama iš malonumo, džiaugsmo, norint išsaugoti tradicijas – galima sugalvoti daug priežasčių, bet tai nereikalinga. Visų pirma, mūsų plane – uždrausti fazanų medžioklės metu paleisti paukščius. Vadinasi, medžioklės nebelieka. Šis aktas jau beveik įsigaliojo“, – planais dalijosi M.Čepulis. Jis teigė, kad, bendraujant su Lietuvos ornitologų draugija, svarstoma uždrausti kai kurių paukščių medžioklę. Anot jo, visos paukščių medžioklės atsisakyti nėra prasmės, nes sumedžiojamas kiekis, pavyzdžiui ančių, nedidelis, tačiau yra tokių paukščių, kaip perkūno oželiai, kurie yra medžiojami visai be reikalo. „Per konsultacinę tarybą rugsėjo 8 d. tarsimės, iškelsime klausimą, diskutuosime ir nuo kito sezono nebebus tokios medžioklės. Tai vienas iš mano darbų, dėl kurių ėjau į ministeriją“, – atskleidė gamtos fotografas.

Vos pradėjęs dalytis įžvalgomis apie žemę, M.Čepulis pabrėžė, kad žmonija, kad ir kas nutiktų, neišnyks. Vis dėlto, jo teigimu, gali būti, kad mūsų bus žymiai mažiau, jei klimatas ir toliau keisis tokiu greičiu. M.Čepulis auditorijai aiškino, kad klimatas keitėsi visada, tačiau ne taip greitai. „Dabartinė klimato kaita vyksta pernelyg sparčiai. Per 150 metų klimatas pasikeitė tiek, kiek anksčiau per milijonus metų. Čia yra problema, o ne tai, kad jis keičiasi“, – pastebėjo jis.

Ir anglies dvideginio kiekį atmosferoje fotografas vertina ne tik kaip gamtos priešą. „Iš klimato kaitos labiausiai „pelnosi“ augalai. Kažkada jo buvo daugiau, todėl augo dideli medžiai. Kuo daugiau CO_2, tuo geriau yra augalams, nes taip jie gaminasi maisto medžiagų“,– pasakojo svečias.

M.Čepulis yra ir televizijos laidos „Gamtininko užrašai“ vedėjas, tad papasakojo apie filmavimuose patiriamus sunkumus ir patį procesą. „Briedžiai mūsų komandoje yra tarsi keiksmažodis, nes visą sezoną, nuo praeitų metų pavasario iki pat tol, kol turėjome išleisti tą laidą, briedžiai tiesiog nesirodė, ir paskutiniai kadrai buvo užfiksuoti jau sumontavus laidą. O kartais atvažiuoji, pamatai ir visą laidą nufilmuoji per keturias valandas. Tai nenuspėjamas dalykas. Vidutiniškai prie vienos laidos dirbame 1–3 mėnesius“, – atskleidė M.Čepulis. Pasak laidos vedėjo, laida apie pievas filmuojama nuo balandžio ligi šiol, nes siekiama perteikti gamtos įvairovę ir tai, kokia ji yra iš tikrųjų. „Tai sunkus darbas, padėjęs man iš naujo atrasti fotografiją ir daug procesų, kurie vyksta gamtoje, kurių nepastebėdavau“,– pasakojo fotografas.

Kalniečių parko skaityklos atidarymas vyks gegužės 26 d., ketvirtadienį. Nuo 11 val. mažųjų lankytojų lauks knygų herojus Pasaiba. Vakare, 18 val., vyks oficialus skaityklos atidarymas ir vaikų rašytojų grupės „Knygų vaikai“ koncertas visai šeimai. „Knygų vaikai“ – tai pirmoji pasaulyje grupė, kurios nariai Benas Bėrantas, Tomas Dirgėla, Virgis Šidlauskas ir Justinas Žilinskas ne tik rašo knygas vaikams, bet ir dainuoja, o jų grupės koncertai – itin smagūs ir nuotaikingi. Nuo 16 iki 19 val. skaityklos lankytojai bus kviečiami dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir kitose edukacijose.

Kalniečių parko skaitykla – pirmoji tokia skaitykla Kaune. Ši nauja kultūros erdvė suteiks galimybę miestiečiams gauti kokybiškas kultūros paslaugas ne tik Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skyrių ir padalinių patalpose, bet ir viešose miesto erdvėse. Šioje kupole įrengtoje bibliotekoje bus galima skaityti knygas suaugusiems ir vaikams, skolintis jas į namus, skaityti periodinius leidinius, naudotis nemokamu internetu, žaisti stalo ir lauko žaidimus. Skaitykloje taip pat planuojama organizuoti įvairius kultūrinius ir edukacinius renginius, susitikimus, vaikų vasaros stovyklas. Kalniečių parko skaitykla – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto dalis.

Planuojama, kad Kalniečių parko skaitykla veiks iki pat rugsėjo pabaigos, kol leis oro sąlygos. Tikimasi šį projektą tęsti ir kitąmet, Europos kultūros sostinės metams pasibaigus.

Skaityklos vieta parke – šalia lauko treniruoklių aikštyno.

Kiekvienais metais balandžio 23–29 d. minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms. Šių metų, 22-osios Bibliotekų savaitės tema – „Tvari biblioteka“, kviečianti įvertinti bibliotekų svarbą ir misiją šiuolaikinėje visuomenėje, žinių svarbos ir ateities pokyčių, vertybių ir galimybių kontekste.

Bibliotekų savaitės metu Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka švęs savo 97-ąjį gimtadienį. 1925 m. balandį. atidaryta pagrindinė miesto biblioteka yra viena seniausių savivaldybių viešųjų bibliotekų Lietuvoje. Jos gimtadienis šiemet bus minimas balandžio 29 d. 18 val. bibliotekoje, Laisvės al. 57. Šventės programoje – Mariaus Povilo Elijo Martynenko tekstų skaitymai „Pirmas pasimatymas“. Tai – pasimatymas su naująja autoriaus knyga ir jos tekstais, galimybė juos išgirsti pirmiesiems.

Balandžio 26 d. bibliotekoje lankysis knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autorius dr. Norbertas Černiauskas. Ši dokumentinė knyga, tapusi tikru praėjusios vasaros hitu ir nominuota Metų knygos rinkimuose – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. Žmonės gyveno įprastą gyvenimą, rūpinosi derliumi, keliavo ir planavo ateitį, o čia pat laukė pirmoji sovietų okupacija. Renginys vyks 18 val. bibliotekoje, Laisvės al. 57.

Bibliotekos Meno ir muzikos skyrius, A. Mapu g. 18, balandžio 27 d. 18 val. kviečia į kardinolo Sigito Tamkevičiaus dienoraščio „Priespaudos, kovos ir nelaisvės metai: 1968–1988“ pristatymą. Pokalbį moderuos istorikas Arūnas Streikus.

Organizatorių nuotr.

Savo knygas „Dievas su šlepetėmis“ ir „Tigras, glostantis pėdas“ Parko padalinyje, P. Lukšio g. 60, balandžio 28 d. 18 val. pristatys žinomas Lietuvos teatro ir kino aktorius, renginių vedėjas, prodiuseris, dainų autorius ir atlikėjas Juozas Gaižauskas, pastaraisiais metais dar vadinamas ir piligrimu, ir knygų autoriumi. Jis žada ir muzikos – renginio metu laukia akustinis autorinių dainų koncertas.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Panemunės padalinio vedėja Daiva Nevardauskienė išleido naują knygą „Dviračiais po aukštąją Panemunę“. Ją Panemunės bibliotekoje, Vaidoto g. 115, pristatys balandžio 27 d. 17 val., o balandžio 29 d. D. Nevardauskienė kviečia į pasivaikščiojimą „Pėsčiomis po Panemunės istorines vietas“. Ekskursijos pradžia – 17 val. šalia bažnyčios, Vaidoto g. 9.

Nepamiršti ir mažieji skaitytojai – jų balandžio 30 d. 12 val. Vaikų literatūros skyriuje, V. Krėvės p. 97A, laukia susitikimas su vaikų rašytoju, iliustratoriumi, knygų „Blynų slibinas“, „Višta, kurią prarijo rūkas“, „Jei sliekas būtų paukštis“ ir kt. autoriumi Dainiumi Šukiu.

Bibliotekos lankytojų balandžio 23–29 d. laukia ir daugiau renginių bei iniciatyvų. Jie kviečiami lankyti parodas, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, mainytis knygomis, daiktais ir net augalų daigais.

Lietuvos bibliotekų durys atviros prieglobstį nuo karo mūsų šalyje randantiems Ukrainos gyventojams. Atėjusieji į bibliotekas čia jausis laukiami, saugūs ir galės naudotis visomis teikiamomis paslaugomis. Planuojama, kad netrukus Kaune visos bibliotekos paslaugos nuo karo bėgantiems žmonėms bus nemokamos. Jie taip pat bus kviečiami į skaitmeninio raštingumo, kalbų mokymus, edukacijas mažiesiems.

Šiuo metu bibliotekoms įsigyti leidinių ukrainiečių kalba yra sudėtinga, turimos kolekcijos labai ribotos, tad gyventojų, įstaigų, organizacijų, kurios turi knygų, stalo žaidimų, žurnalų ukrainiečių kalba, prašoma jų padovanoti artimiausiai viešajai bibliotekai. Ypač laukiamos vaikams skirtos knygos.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Panemunės padalinyje (Vaidoto g. 115) kartu su Kauno ukrainiečių bendruomene įrengta knygų ukrainiečių kalba lentyna. Joje yra ir knygų vaikams, tačiau jų neabejotinai reikia daugiau.

Lietuvos bibliotekos kviečia susivienyti, papildyti bibliotekų fondus dokumentais ukrainiečių kalba ir padėti čia atvykstantiems žmonėms pasijusti kiek įmanoma geriau. Tik kartu mes esame stiprūs.

M.Gimbutienės metams

Ieškantis harmonijos žmogus natūraliai gręžiasi į savo šaknis – etninę kultūrą, nes ten užrašyta vertingiausia išmintis, ir užrašyta taip, kad nereikia nei kažkokių specialių gebėjimų ar pasiekimų – per kasdienį darbą, poilsį, dainą perduodami kertiniai būties pamatai, atsvara gyvenimo blaškymui, susitelkimas pakrikusioms mintims. Gyvenimas kasdien tobulėja šuoliais, o žmogus, deja, vis neramesnis, liūdnesnis, kankinamas depresijos. Atsigręžti į etninę kultūrą tampa natūralu ir net būtina, į sodų, juostų pynimo, gintaro amuletų ar puodynėlių lipdymo kūrybines dirbtuves kviesti praktiškai nereikia – vietos beregint užsipildo.

"Aš niekaip nesupratau lietuviškoje pasakoje tos vietos, kur sesuo savo dvylikai brolių turi pasiūti marškinius iš dilgėlių, – pasidalija mintimis viena "Etnosodo dirbtuvių dalyvių. – Galvojau, kaip iš tų dilgėlių gali pavykti, juolab kad augalas dar ir skaudžiai dilgina. Dirbtuvėse sužinojau, kad iš jų būna vienas švelniausių pluoštų, tokiais marškiniais aprengiamas artimiausiasis – vaikas, brolis, sesuo." Taigi kūrybinių dirbtuvių metu susirinkusieji susipažino ne tik su dilgėlių pluoštu, bet ir kitais, naudotais dar akmens amžiuje – liepos karna, linu, kanape, šilku ir, žinoma, vilna.

Prasminga: suburti bibliotekos smalsūs kauniečiai ir kaunietės mokėsi tradicinio meno paslapčių – lipdyti iš molio, pinti iš šieno, kurti sodus. / Bibliotekos nuotr.

"Šių metų bibliotekos vykdomas projektas skiriamas 2021 m. Seimo paskelbtiems Marijos Gimbutienės metams pažymėti, – pastebi kultūrinės veiklos vadybininkė Inga Zinkevičiūtė. – Todėl siekėme, kad miestiečiai sužinotų ir įvertintų verpimo reikšmę senosiose M.Gimbutienės tyrinėtose kultūrose, o dirbtuvėms moderuoti pakvietėme archeologę Virginiją Rimkutę, kuri tiria senuosius pluoštus, atkuria, gamina, verpia, audžia medžiagas, siuva iš jų drabužius, veja virves, rekonstruoja senus tekstilės eksponatus muziejams, taigi išties turi didžiulės patirties."

Dalyvavusieji sugrįžta

Artėjant Kalėdoms, dirbtuvių dalyviai buvo pakviesti į vieno paslaptingiausių senųjų tautodailės dirbinių – šiaudinių sodų kūrimo dirbtuves. Tautodailininkė Vida Sniečkuvienė dalijosi per daugelį metų sukauptomis žiniomis apie simbolines šiaudinių sodų paslaptis. Juk kiekviena jaunavedžių pora būtinai gaudavo dovaną – šiaudinį sodą, kaip palaiminimą šeimos židiniui.

Prasminga: suburti bibliotekos smalsūs kauniečiai ir kaunietės mokėsi tradicinio meno paslapčių – lipdyti iš molio, pinti iš šieno, kurti sodus. / Bibliotekos nuotr.

"Svarbus ir reikšmingas net jo metamas šešėlis, – atkreipė dėmesį V.Sniečkuvienė, pastebėjusi, kad labai atsiskleidžia ir jį rišantis žmogus, nes atidos bei kruopštumo reikalaujančiame sodo kūrime vieni šiaudus pernelyg suspaudžia, suveržia, kiti per daug paleidžia. Tai tiesiogiai siejasi su rišančiojo charakteriu, netgi problemomis, kurias palengvinti gali sodo rišimas. Šiaudas yra labai trapus – beje, kaip ir mūsų gyvenimas – reikia ypač susikoncentruoti į rišimą, taigi tuo metu neramios mintys nutolsta, o kuriant sodą, dar ir harmonizuojasi", – pastebėjo tautodailininkė, neseniai grįžusi iš Italijos, kur taip pat vedė šiaudinių sodų kūrimo dirbtuves vietos lietuviams ir susidomėjusiems mūsų etninės kultūros paveldu italams.

Šiaudas yra labai trapus – beje, kaip ir mūsų gyvenimas – reikia ypač susikoncentruoti į rišimą, taigi tuo metu neramios mintys nutolsta.

Beje, apsilankiusieji vienose dirbtuvėse, vėliau ieško kitų. "Prieš tai dalyvavau gintaro amuletų dirbtuvėse, buvo įspūdinga rankomis glūdinti gintarą, kol imdavo matytis jo sluoksniai, išryškėjantis sustingęs šapelis, samanos ar kokio vabalėlio dalelė", – neslėpė įspūdžių dirbtuvių dalyvė, dar prieš tai "Etnosode" susipažinusi su žalvario žiedo gamyba.

Šiandienos "Etnosodas"

Taigi per tris mėnesius "Etnosodo" dalyviai, tiksliau – mažyčio šiandienio "Etnosodo" kūrėjai, susipažino su archajine keramika ir lipdė bei dekoravo puodynėles, su tautodailininke Inga Samaškiene, senojo audimo puoselėtoja tautodailininke Vilija Ratautiene vieni nusivijo draugystės apyrankę, kiti senoviniu būdu nusipynė suvenyrinę piemenų juostelę.

Tautodailininkė Jūratė Gudžiuvienė supažindino su popieriaus karpymo tradicija Lietuvoje, gyvybės medžio simbolio, dangaus, žemės ženklų prasmėmis baltų kultūroje, o dalyviai susikaupę karpė savo simbolinį gyvybės medį, veliau vieniems jis tapo atviruku, kitiems ir visu paveikslu.

Drauge su tautodailininke Jurgita Treinyte "Etnosodo" kūrėjai rišo saulės kryžius, kalbėjosi apie saulės reikšmę archeologės M.Gimbutienės tyrinėjimuose. Saulutes pynė iš šieno, jų spindulius tvirtino iš gyvų lauko žolynų. "Pažvelkime į vadinamuosius saulės kryžius – kas ten per spinduliai. Ogi augalai. Visa augmenija, sakyčiau, yra iš Senosios Europos. Tikėjimas, kad persikūnijama į augalus, į paukščius, į kitus gyvūnus, yra iš Senosios Europos. Šiuose kryžiuose kaip tik tas motyvas, tai atgimimo simboliai", – savo knygoje " Laimos palytėta" teigia M.Gimbutienė.

Prasminga: suburti bibliotekos smalsūs kauniečiai ir kaunietės mokėsi tradicinio meno paslapčių – lipdyti iš molio, pinti iš šieno, kurti sodus. / Bibliotekos nuotr.

Etnosodo dirbtuves vainikuos ir jas uždarys sutartinių giedotojų grupė „Sasutalos“ ir muzikos grupė „FOLK TRIO“ lapkričio 26 d. 18 val. pakviesiančios į koncertą Suaugusiųjų skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Laisvės al. 57).

Grupės „FOLK TRIO“ nariai – profesionalūs muzikantai Ineta Meduneckytė, Nerijus Bakula ir Jan Maksimovič susibūrė nuspalvinti seniausius laikus menančias ir mūsų tautos istoriją pasakojančias lietuvių liaudies dainas. Koncerte „Legendos apie mus“ skambės ne tik gerai žinomos, bet ir jau užmirštos, legendas pasakojančios istorijos.

Į renginį kviečiame registruotis tel. (8 37) 206 414 arba e.paštu aptarnavimoskyrius@kaunas.mvb.lt.

Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje vaikams skaityti padeda dresuoti šunys.

„Pagrindinis Kaniterapijos klubo vedamų skaitymų su šunimi tikslas – įkvėpti vaikus pamėgti knygas ir skaitymą“, – pristatė šiemet vėl tęsiamą projektą organizatoriai.

Į tokių skaitymų pristatymą susirinkusių mažųjų ir jų tėvelių dėmesį labiausiai traukė, aišku, keturkojai gražuoliai, kurie draugystę su vaikais mezgė renginiui dar net neprasidėjus. Viena vedlių, pamačiusi vieno berniuko spindinčias akis, kurių šis niekaip neatitraukė nuo šuns, patarė pakalbinti šunį, tarsi prisistatyti jam, o paskui jau ir glostyti.

Projekto pristatyme buvo daug žmonių, bet patys skaitymai vyksta tik tarp šešių akių: vaiko, šuns ir jo vedlio. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

„Galima ir taip skaityti, ir taip, ir taip“, – ekrane keitėsi mieli vaizdai, kai vaikai skaitė šunims kartu įsitaisę ant grindų ar fotelyje. Ir sėdint, ir gulint. Ir ant pilvo, ir ant nugaros, kai didžiulis šuo praverčia ir kaip klausytojas, ir kaip pagalvė.

„Svarbu, kad vaikui būtų patogu. Jauki, rami atmosfera. 15 minučių lieka tik vaikas, šuo ir jo vedlys. Negirdi nei tėvai, nei bibliotekininkai, net kiti vaikai. Netaisomos klaidos. Nenurodoma, kur ir ką skaityti. Sutinkame su viskuo, išskyrus su lakstymu po patalpas ir neskaitymu visiškai. Vaikas gali pradėti tiesiog pasakoti iš paveikslėlių, bet paskui vėl grįžtame prie skaitymo“, – pasakojo Kaniterapijos klubo vedlė Vytautė Matusevičienė, atsivedusi terapinį šunį Spyglį. Ji pridūrė, kad vaikas jau turi mokėti skaityti.

Galima skaityti ir gyvatėms, ir bet kokiam gyvūnėliui, kokį tik turite. Pabandykite paskaityti ir namuose.

Vedlė užsiminė, kad sudėtinga rasti šunų, kurie galėtų dalyvauti tokiuose užsiėmimuose. „Viskas prasideda nuo dresūros. Matote, Spyglys labai aktyvus, čia daug vaikų. Susitikimų metu reikalinga drausmė. Dresuojame ne tam, kad šunis paverstume robotukais. Dresūra – tai šuns pažinimas. Sužinome, kur galime jį nukreipti dirbti: aktyvesnei veiklai ar skaitymams, jiems reikia ramesnių šunų“, – dėstė klubo vadovė.

Vaikams skaityti padeda šunys, kartu būna ir jų vedliai, kurie yra savanoriai, dirbantys be atlygio. Į Kulautuvos reabilitacijos ligoninę vyksta judresni šunys. Jų misija – išjudinti po operacijų sveikstančius žmones, sužadinti jų norą mankštintis, atgauti jėgas. Klubo atstovai ligoninėse lanko ir labai sunkius ligonius.

Terapiniai šunys padeda vaikams atsipalaiduoti, nekritikuoja, jei šie skaitydami suklysta. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

V.Matusevičienė, grįždama prie skaitymo su šunimis temos, pasidalijo JAV patirtimi, kur vaikai klasėmis vežami į gyvūnų prieglaudas. Jose išsirenka šunis ir jiems skaito. „Mokytojai pastebi, kad vėliau vaikai būna labiau susikaupę“, – komentavo kaniterapijos specialistė.

„Galima skaityti ir gyvatėms, ir bet kokiam gyvūnėliui, kokį tik turite. Pabandykite paskaityti ir namuose“, – pasiūlė V.Matusevičienė.

Bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė, kalbėdama su „Kauno diena“, priminė, kad skaitymai su šunimis Kaune – jau išbandytas reikalas, tad prasideda jau trečiasis skaitymų sezonas. Projektas, anot jos, pasiteisino su kaupu – vaikai atsipalaiduoja, ima labiau pasitikėti savimi skaitydami.