Pirmą kartą 2024 metais viešai pasirodęs leiboristų lyderis ilgoje kalboje, kurią tiesiogiai transliavo naujienų kanalai, išdėstė tai, ką pavadino „Vilties projektu“.

Ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), kurio konservatorių partija valdžioje yra nuo 2010-ųjų, dar nepaskelbė tikslios balsavimo datos, tačiau teigė, kad jis bus surengtas antroje šių metų pusėje.

K. Starmeris, kurio centro kairės partija smarkiai pirmauja visuomenės nuomonės apklausose, teigė, kad rinkimai bus pasirinkimas tarp „14 nuosmukio metų“ ir „nacionalinio atsinaujinimo dešimtmečio“.

„Šie metai yra jūsų metai. Galimybė kurti mūsų šalies ateitį yra jūsų rankose“, – kalbėdamas iš Bristolio, esančio Britanijos salos pietvakariuose, jis tiesiogiai kreipėsi į rinkėjus.

„Pagaliau turime galimybę atversti naują puslapį, nusimesti svorį nuo pečių, susivienyti kaip šalis ir susigrąžinti savo ateitį“, – pridūrė K. Starmeris.

61-erių K. Starmeris sakė, kad „nekenčia opozicijos beprasmiškumo“ ir yra pasiruošęs rinkimams, kuriuose jo partija, norėdama laimėti valdžią, turės įveikti didelę torių daugumą.

Ragina britus atmesti „beprasmiškus populistiškus gestus“

„Pirmyn“, – sakė jis R. Sunakui, užsipuldamas konservatorius dėl mažo ekonomikos augimo, didelių mokesčių ir didžiausios per pastaruosius dešimtmečius pragyvenimo išlaidų krizės.

Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame, yra gūžčiojimas pečiais.

K. Starmerio kalboje nebuvo daug politinių detalių, tačiau jis pakartojo esamus pažadus skatinti spartesnį ekonomikos augimą, padidinti policijos pareigūnų JK gatvėse skaičių ir įsteigti valstybės valdomą švarios energetikos bendrovę.

Leiboristai jau daugiau nei metus apklausose pirmauja dviženkle persvara. Daugelis tikisi, kad K. Starmeris, buvęs vyriausiasis valstybės prokuroras, taps naujuoju JK ministru pirmininku.

Jis teigė, kad rinkėjai pagrįstai nusiteikę prieš Vestminsterį, JK parlamentą Londone, ir „pyksta dėl to, kokia tapo politika“ po trijų konservatorių ministrų pirmininkų pasikeitimo per kiek daugiau nei metus.

Tačiau jis perspėjo nepulti į apatiją.

„Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame, yra gūžčiojimas pečiais“, – sakė K. Starmeris, ragindamas britus „atmesti beprasmiškus populistinius gestus“ ir „žemo lygio cinizmą, kuris, torių nuomone, yra viskas, ko nusipelnėte“.

Vėliau ketvirtadienį R. Sunakas turėjo susitikti su visuomenės atstovais Midlandso bendruomenės centre.

Šiuo metu Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) vadovaujami leiboristai viešosios nuomonės apklausose gerokai lenkia valdančiąją Konservatorių partiją ir gali grįžti į valdžią pirmą kartą nuo 2010 metų.

Visuotiniai rinkimai JK turi įvykti iki 2025 metų sausio pabaigos.

Leiboristų lyderio vis dažniau prašoma pristatyti savo partijos politiką, jam siekiant pakeisti premjero kėdėje Rishi Sunaką (Rišį Sunaką). 

Ketvirtadienį K. Starmeris lankėsi Hagoje, kur susitiko su Europolo pareigūnais. Tai buvo vienas iš kelių jo vizitų į užsienį, surengtų siekiant parodyti save kaip potencialų JK lyderį.

Kitą savaitę Prancūzijoje jis susitiks su šalies prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu). K. Starmeris taip pat planuoja kelionę į Kanadą, kur surengs susitikimą su ministru pirmininku Justinu Trudeau (Džastinu Triudo). 

Anot jo, žvalgybos ryšiai su ES yra labai svarbūs kovojant su organizuota imigracija, kuri yra didelė vyriausybės problema.

„Vyriausybės nesugebėjimas kovoti su nusikalstamomis kontrabandininkų gaujomis, organizuojančiomis perplaukimą valtimis, yra toks didelis, kad, mano nuomone, jį reikia prilyginti kitoms trims didelėms grėsmėms saugumui, su kuriomis susiduriame: klimato kaitai, priešiškoms užsienio valstybėms ir terorizmui“, – teigė K. Starmeris.

Jis nurodė, kad leiboristai sieks sudaryti naują susitarimą dėl dalijimosi realiuoju laiku gaunama žvalgybine informacija su ES, panašią į Šengeno informacinės sistemos II įtariamųjų terorizmu ir imigracijos pažeidėjų duomenų bazę.

Prieš išstodama iš Bendrijos prieš trejus metus JK turėjo automatinę prieigą prie šios sistemos.

K. Starmeris taip pat pažadėjo nusiųsti daugiau JK policijos pareigūnų į ES ir įstengti specialias tarpvalstybines policijos pajėgas, kuriuos kovotų su nusikalstamomis grupuotėmis, vykdančiomis pavojingus perplaukimus per Lamanšo sąsiaurį.

Be to, jis nurodė, kad galėtų sudaryti susitarimą su Briuseliu dėl prieglobsčio prašytojų kvotos priėmimo iš ES mainais į tai, kad JK galėtų atgal išsiųsti Lamanšo sąsiaurį kirtusius migrantus.

R. Sunako pirmtako Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) valdymo laikais pirmą kartą pristatyti planai išsiųsti į Ruandą prieglobsčio prašytojus, kuriems nepavyko gauti prieglobsčio, sukėlė pasipiktinimą ir įstrigo teisminiuose procesuose. 

K. Starmeris šiuo metu ruošiasi artėjantiems rinkimams ir neseniai pertvarkė savo komandą, taip pat pristatė aplinkos politikos gaires ir pažadus partijos rėmėjams profsąjungose.

Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) sakė, kad leiboristai palaikys ketvirtadienį vyriausybės planuojamą priimti sprendimą pratęsti prieš tris savaites įvestą karantiną, kuriuo siekiama pažaboti koronaviruso infekcijos COVID-19 plitimą.

Pasak leiboristų lyderio, šis žingsnis būtinas, nes aukų skaičius šalyje toliau auga ir jau perkopė 12 tūkst., o Jungtinė Karalystė yra viena iš labiausiai pandemijos paveiktų pasaulio valstybių.  

Tačiau K. Starmeris paragino ministrus per savaitę išdėstyti savo planus dėl suvaržymų švelninimo. Tai, anot jo, padėtų nuraminti visuomenę, o įstatymų leidėjai turėtų laiko išanalizuoti tuos planus.  

„Žmonėms reikia vilties, jie turi žinoti, kad tunelio gale yra šviesa“, – interviu BBC radijui sakė K. Starmeris, balandžio pradžioje išrinktas naujuoju leiboristų lyderiu ir šiame poste pakeitęs Jeremy Corbyną (Džeremį Korbiną).

Laiške vyriausybei K. Starmeris taip pat įspėjo: „Negalime kartoti praeities klaidų, kurios jau buvo padarytos dėl testavimo ir aprūpinimo apsaugos priemonėmis.“

Ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) konservatorių vyriausybė sulaukė kritikos, kad delsė skelbti karantiną ir tinkamai nepasiruošė kovai su koronaviruso protrūkiu. 

Medicinos darbuotojai ir globos įstaigos tebesiskundžia dėl apsaugos priemonių stygiaus, o testavimo apimtys vis dar yra palyginti nedidelės.

Vyriausybė žadėjo, kad iki mėnesio galo testavimo apimtys bus padidintos iki 100 tūkst. testų per dieną. K. Starmeris atkreipė dėmesį, kad šiuo metu per dieną atliekama tik maždaug 15 tūkst. testų.

„Jei masinis testavimas yra dalis atsakymo, tuomet žinome, kad turi būti parengti planai didinti testavimą“, – sakė jis.

Leiboristų lyderis savo prašymą išdėstė laiške užsienio reikalų sekretoriui Dominicui Raabui (Dominikui Rabui), laikinai pavaduojančiam nuo COVID-19 sveikstantį premjerą B. Johnsoną.

„Šis karantinas ne visus žmones veikia vienodai. Tiesą sakant, jis dar padidino mūsų šalyje esamą nelygybę“, – rašė K. Starmeris.

„Šeima, gyvenanti perpildytame bute, susidurs su ypatingais iššūkiais. Sunku įsivaizduoti, ką kasdien patiria žmogus, įkalintas namuose su smurtautoju“, – pridūrė jis.  

Leiboristų lyderis paprašė D. Raabo aiškiai išdėstyti, kokiais kriterijais remsis vyriausybė spręsdama, kaip švelninti karantino režimą, ir kokius ekonomikos sektorius tai pirmiausia gali paliesti.

K. Starmeris nori, kad šie planai būtų paskelbti iki balandžio 21 dienos, kai po Velykų pertraukos vėl susirinks parlamentas. Anot jo, tai galėtų būti padaryta virtualioje erdvėje, parlamentarams dalyvaujant vaizdo ryšiu.

Tačiau šaltinis vyriausybėje sakė, jog apie tai kalbėti dar anksti.

„Kalbos apie karantino atšaukimo strategiją mums dar nepasiekus [epidemijos] piko gali iškraipyti esminę žinią, kad žmonės privalo likti namuose“, – sakė jis.

„Sveikinimai @Keirui_Starmeriui, naujajam Leiboristų partijos lyderiui!“ – sakoma partijos „Twitter“ žinutėje, paskelbtoje po tris mėnesius vykusios lyderio rinkimų kampanijos.

Leiboristų partijos nariai, kurių, kaip manoma, yra daugiau nei pusė milijono, iki ketvirtadienio turėjo atiduoti savo balsą už, jų nuomone, verčiausią kandidatą perimti partijos vairą ir formuoti tolesnę partijos politiką.

Lyderio rinkimų maratonas prasidėjo sausio mėnesį, Leiboristų partijai patyrus triuškinamą pralaimėjimą gruodį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose. Tačiau balsavimą pastarosiomis savaitėmis aptemdė prasidėjusi koronaviruso epidemija.

Keirą Starmerį palaikė dauguma Leiboristų partijos parlamentarų ir kai kurios didžiausios profesinės sąjungos.

K. Starmerio pagrindinė varžovė buvo J. Corbyno šalininkė ir atstovė verslo klausimais Rebecca Long-Bailey (Rebeka Long-Beili), žadėjusi laikytis savo pirmtako užsibrėžto socialistinio kurso.

Jai pavyko užsitikrinti įtakingos kairiojo sparno aktyvistų grupės „Momentum“, 2015 metais susiformavusios iš J. Corbyno rėmėjų, palaikymą.

Nors trečioji kandidatė parlamentarė Lisa Nandy (Liza Nendi) pateko į paskutinį leiboristų vadovo rinkimų ratą, tačiau jos galimybės laimėti buvo vertinamos kaip menkos.

2015-aisiais leiboristų lyderiu išrinktas J. Corbynas, veteranas socialistas, partiją pastebimai pakreipė į kairę. Jis pranešė, kad traukiasi iš savo posto, kai jo vadovaujami leiboristai rinkimuose pasirodė blogiausiai per kelis pastaruosius dešimtmečius.

Per vaizdo konferenciją su savo rinkimų kampanijos organizatoriais ir savanoriais ketvirtadienį K. Starmeris sakė, kad jo pergalė reikštų 120 metų partijos prisikėlimą.

Paskutinį kartą leiboristai buvo valdžioje 1997–2007 metais, kai vyriausybei vadovavo Tony Blairas (Tonis Bleras), o vėliau – dar iki 2010 metų, kai jį pakeitė finansų ministras Gordonas Brawnas (Gordonas Braunas).

„Turime progą atgaivinti mūsų partiją ir mūsų judėjimą, o dar svarbiau – galimybę sugrąžinti Leiboristų partiją į valdžią,  ten, kur ji turi būti“, – kalbėjo K. Starmeris.

„Šeštadienį žengsime didelį didelį žingsnį to link“, – pridūrė jis.

Nuo vasario 21 dienos, kai po kruopščios parlamento leiboristų atrankos kandidatų į partijos lyderius skaičius sumažėjo iki trijų, rinkimai vyko balsuojant paštu.

Dėl COVID-19 pandemijos paskelbtų reikalavimų laikytis socialinės distancijos, partija atšaukė iškilmingą nugalėtojo paskelbimo renginį. 

Po konservatorių lyderio Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) triumfo gruodžio mėnesio rinkimuose kiti visuotiniai rinkimai numatyti po beveik penkerių metų.