Varžomos teisės
SAM paskelbė, kad esą bus pereinama prie efektyvesnių ir racionalesnių šeimos medicinos paslaugų teikimo, vyks svarbių pokyčių. Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymo projektą, kuriuo patvirtinta nauja Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 m. veiksmų plano redakcija.
Joje nurodoma, kad bus didinamas šeimos gydytojo komandos vaidmuo. Projekte įrašyta ir nuostata, kad prisirašant prie šeimos gydytojo įtakos turės dvi aplinkybės: šeimos gydytojo pacientų skaičius (apylinkės dydis) ir gyvenamoji vieta. Būtent ši pertvarka sukėlė visuomenės pasipiktinimą.
Pacientai pasipiktino, kad, įsigaliojus ministro įsakymui, jiems teks rinktis tą šeimos gydytoją, kuris yra jo deklaruojamoje gyvenamojoje vietovėje, o ne ten, kur žmogui patogu gauti pirminės sveikatos priežiūros paslaugą.
Kilo nepasitenkinimas, kad žmonės negalės eiti ir pas tuos šeimos gydytojus, kuriais pasitiki ar gydosi ilgą laiką, nes įvestas deklaruotos gyvenamosios vietos reikalavimas. Pasipylė retorinių klausimų, kodėl negalima rinktis šeimos gydytojo bet kurioje savivaldybėje, jei balsuoti galima bet kur? Šalyje galioja laisva rinka, tačiau vieną sektorių SAM užsimojo apriboti.
„Tai visiška nesąmonė. Galimybė rinktis gydytoją yra visai skirtingas dalykas, nei, pavyzdžiui, vaikų darželį. Juk už kiekvieno paciento gydymą apmoka Ligonių kasos, tad pacientai turi teisę rinktis, pas kokį specialistą nori gydytis. Man reikėtų važiuoti į Kaišiadoris, nors dirbu Kaune ir man čia lankytis pas šeimos gydytoją yra patogiau. Be to, juk kiekvienas sprendžia, kur yra geresnė paslaugos kokybė. Pas savo gydytoją gydausi jau šešiolika metų, jis žino mano ligos istoriją ir tikrai neketinu jo keisti“, – stebėjosi Rumšiškėse gyvenantis Nedas.
Jis tikino nesuprantantis SAM argumentų, kaip gydytojai turėtų pasirinkti, kuriuos pacientus išbrauks, kuriuos pasiliks. Gal turėtų mesti monetą ar išskaičiuoti kas antrą?
„Tai yra visiškas ministerijos veiklos imitavimas, prisidengiant tuo, kad neva nori sumažinti eiles pas gydytojus. Man net nebuvo kilusi tokia problema, jei prireikdavo, paskambini, užsiregistruoji ir šeimos gydytojas laisvai priima“, – teigė pašnekovas.
Nemažai gyventojų gyvena ties dviejų savivaldybių riba. Dažnu atveju atvykti į miesto gydymo įstaigą yra net arčiau, nei vykti pas gydytoją rajone, kuris būtų priskirtas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Be to, yra nemažai gyventojų, kurie deklaruoti viename mieste, o fiziškai gyvena ir dirba kitame, tad jiems tokia tvarka pridarytų papildomų problemų.
Neaišku ir dėl studentų, kurie deklaruoti viename mieste, o studijuoja kitame. Pagal tokį SAM reikalavimą jie sunegalavę turėtų grįžti į gimtąjį miestą, o ne eiti pas šeimos gydytoją, kuris įsikūręs vos už kelių minučių nuo namų.
Pertvarka: SAM siūlo, kad pasirenkant šeimos gydytoją būtų svarbi ir deklaruota gyvenamoji vieta. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Oponentai kritikuoja
Kalbintas buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga „Kauno dienai“ taip pat išsakė abejonių, kaip tokia sistema galėtų veikti.
„Labai neaiški tokia idėja. Ministerija iškomunikavo, kad reikės rinktis pagal gyvenamąją vietą, paskui teko dalyvauti diskusijoje, kurioje jau ministerijos atstovė aiškino, kad vis dėlto žmonės galės rinktis. Tai tikrai nežinia, ką čia ministerija iš tiesų yra suplanavusi.
Suprantu, jeigu gydymo įstaiga nuo paciento nutolusi kelis šimtus kilometrų. Tuomet jis neprivažinės, o įstaiga negalės suteikti visų paslaugų. Manau, čia tokie vienetiniai atvejai, kai žmogus gyvena viename mieste, bet pasirenka šeimos gydytoją, tarkime, sostinėje“, – svarstė A. Veryga.
Politikas tikino, kad net ir tokiais atvejais, kai šeimos gydytojas yra nutolęs nuo savo paciento dideliu atstumu, galima viską spręsti sutartimis. Jei asmuo savo noru pasirenka toli esančią gydymo įstaigą, tada, pasak A. Verygos, galima iš anksto numatyti, kad ne visos paslaugos tam pacientui bus pasiekiamos ir pas jį į namus gydytojas nevažiuos.
„Riboti žmonėms galimybę pasirinkti norimą šeimos gydytoją nėra jokios logikos. Dabar SAM aiškina, kad yra labai nevienodas šeimos gydytojų pacientų skaičius. Tai kaip jie ištrauks pacientus iš ten?
Jei žmogus kažką pasirinko, juk negalima jo šiaip sau išbraukti ar drausti jam toje gydymo įstaigoje lankytis. Neįsivaizduoju, kaip realiai tai galima įgyvendinti. Galbūt nebent naujus pacientus skirstyti, bet ir dabar tai vyksta, pačios įstaigos sureguliuoja srautus. Tik tai vyksta geranoriškais principais“, – pastebėjo politikas.
„Jei pas šeimos gydytojus prisirašyti bus galima tik pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą, kas lauks toliau? Pradės reguliuoti patekimą pas kitus specialistus, pas kuriuos dabar yra eilės? Juk gali būti ir tokių gyvenviečių, kur tiesiog nėra šeimos gydytojo arba paslaugos ir infrastruktūra labai nugyventos, tad žmogus ieško, kur jam geriau. Tikrai nereikėtų tokių dirbtinių ribojimų įvesti. Apribojus pasirinkimą geografiškai, tikrai būtų padaryta nesąmonė“, – pridūrė A. Veryga.
Pasak politiko, žmogus turi pats suprasti, kad pas kai kuriuos gydytojus gali būti ilgesnės eilės, bet jis pasirinkdamas sutinka palaukti ilgiau.
„Kalbėjausi su vyresnio amžiaus paciente. Ji skundėsi, kad universitetinėje gydymo įstaigoje reikia ilgai laukti. Pasiūliau eiti į tas gydymo įstaigas, kur tokių eilių nėra. Tai ji man pasakė, kad nori būtent pas tą gydytoją, tegul kiti persirašo. Tokios situacijos nėra kaip išspręsti. Jei asmuo nori patekti pas konkretų gydytoją, darau prielaidą, kad jis sutinka palaukti ir jam yra gerai. Tai yra visiška žmogaus apsisprendimo laisvė“, – pabrėžė buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Abejonės: A. Veryga nežino, kaip realiai būtų galima įgyvendinti SAM siūlymą rinktis šeimos gydytoją tik pagal registracijos vietą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Siūlo kitą variantą
Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas dienraščiui nurodė, kad eilės pas gydytojus priklauso nuo dviejų faktorių: kiek yra pacientų ir kiek yra gydytojų.
„Pacientai nori pasirinkti mėgstamą gydytoją, kuriuo jie pasitiki, tad jaučiamas nepasitenkinimas, kad dabar SAM ribos jų pasirinkimą. Manau, kad šį procesą galima palikti įstaigų vidinei tvarkai. Juk pati gydymo įstaiga gali reguliuoti srautus: kai vieną gydytoją jau daug žmonių pasirinko, galima naujiems pacientams siūlyti kitus gydytojus“, – pastebėjo profesorius.
Pasak J. Kalibato, nors ir pasitaiko atvejų, kai pacientai pasirenka kitame mieste esantį gydytoją, greitai jie įsitikina, kad toks pasirinkimas yra neracionalus.
Pacientai turi teisę rinktis, pas kokį specialistą nori gydytis.
„Važinėti šimtus kilometrų pas šeimos gydytoją nėra prasmės, todėl paprastai pacientai ir patys anksčiau ar vėliau pasirenka tuos šeimos gydytojus, kurie yra arčiau jų namų. Viskas vyksta racionaliai, todėl man atrodo, kad kažkokių permainų iš ministerijos pusės čia tikrai nereikia“, – pridūrė pašnekovas.
Ministerija atsitraukia?
SAM specialistai „Kauno dienai“ pateikė paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad galimybė pacientams rinktis norimą šeimos gydytoją esą nebus ribojama.
„Iš pacientų pasirinkimo teisė nebus atimama. Apeliuojama į pacientų supratingumą dėl jų pačių kokybiškos sveikatos priežiūros, t. y. galimybės gauti visos apimties šeimos medicinos paslaugas. Svarbu ir medikams sudaryti racionalias sąlygas jas suteikti. Jei asmuo pakeičia gyvenamąją vietą (pvz., su šeima išvyksta gyventi iš Klaipėdos į Vilnių), natūralu, kad ir pačiam pacientui naudingiau turėti šeimos gydytoją arčiau savo gyvenamosios vietos, t. y. protingu atstumu.
Ligos istorijos saugomos e. sveikatoje arba paciento asmens sveikatos istorija yra perduodama naujai įstaigai, prie kurios pacientai prisirašo“, – nurodoma dienraščiui atsiųstame komentare.
Pasak SAM atstovų, studentams šeimos gydytojo pasirinkimo tvarka nesikeis: atvykę į kitą miestą studijuoti jie, kaip ir dabar, galės pasirinkti arčiausiai gyvenamosios vietos esančią arba patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Besiribojančiose ir žiedinėse savivaldybėse pacientų pasirinkimo tvarka taip pat esą nesikeis. Todėl lieka neaišku, kas tada keičiasi ir kodėl pati SAM buvo ištransliavusi žinutę, jog „prisirašant prie šeimos gydytojo, įtakos turės dvi aplinkybės: šeimos gydytojo pacientų skaičius (apylinkės dydis) ir gyvenamoji vieta“.
Specialistai aiškino, kad šeimos medicinos plane 2023–2024 m. yra numatyta septyniolika veiksmų, iš kurių vienas yra persvarstyti ir atnaujinti prisirašymo prie gydymo įstaigos tvarką. Iki 2023 m. trečiojo ketvirčio esą yra suplanuota tai persvarstyti, pasitelkiant šeimos medicinos gydytojų ir pacientų nevyriausybines organizacijas, todėl šiuo metu detalesnio turinio negalime pasiūlyti.
„Tikslas – stiprinti šeimos mediciną. Sudaryti sąlygas sklandžiai teikti kokybiškas šeimos gydytojo paslaugas, racionaliai paskirstyti medikų darbo krūvius. Šeimos medicinos paslaugų organizavimas palaipsniui gerės, nes šeimos gydytojai turės galimybę formuoti komandą, kurią sudarys: slaugytojas, akušerė, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius“, – pokyčius vardijo SAM atstovai.
Be to, jie aiškino, kad šiuo metu šeimos gydytojams tenkantys biurokratinio darbo krūviai bus perskirstomi, dalį perims šeimos gydytojo komandos slaugytojos. Pavyzdžiui, jos galės pratęsti receptus kai kuriems medicininiams preparatams ir išduoti siuntimus į prevencines programas (dabar tai gali atlikti tik šeimos gydytojai), išrašyti siuntimus kompensacinei technikai gauti ir kitoms socialinėms reikmėms. Taip šeimos gydytojai esą galės skirti daugiau laiko darbui su pacientu. Šeimos medicinos stiprinimas vyks palaipsniui. Siekiama, kad iki 2030 m. visi šeimos gydytojai turėtų komandas. Iki to laiko planuojama parengti ir reikiamų medicinos darbuotojų.
„Tokia tvarka bus nustatyta, jei dėl jos sprendimą priims darbo grupė. Iki 2023 m. trečiojo ketvirčio suplanuota tai persvarstyti. Jei ji būtų priimta, prisirašymo tvarkos naujovės, tikėtina, galėtų įsigalioti nuo 2024 m.“, – nurodė SAM.
