„Gaila žiūrėti į griaunamą mažyti plotelį gamtos miesto centre“, – rašė viena gyventojų, nenorėjusi skelbti savo vardo ir pavardės.

Moteris minėjo nežinanti, į ka kreiptis. „Kokiu tikslu yra pjaunamas mini parkelis, Kaune, Eiguliuose, Ukmergės g.? Prasidėjus pavasariui atbunda gamta… Rytais girdisi paukštukai. Nenustebčiau, jog yra medžiuose ir daug lizdų, kuriuose gyvena maži paukštukai...“ – situaciją aprašė gyventoja.

Skaitytojos nuotr.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus atstovai portalui kauno.diena.lt nurodė, kad Ukmergės g. 18A yra privatus sklypas. Dėl kirtimų jame dar prieš dvejus metus gauti du prašymai.

„Leidimai išduoti 2022-ųjų metų balandžio 25 d. ir lapkričio 7 d. Privataus sklypo savininkai, pagal suderintą statybos projektą, numatę iškirsti 35 medžius, kurie yra planuojamoje užstatymo zonoje“, – komentavo savivaldybės atstovai.

„Man pasirodė, kad didžioji dalis tų medžių yra sveiki. Nesunku tuo įsitikinti iš arčiau priėjus, pažiūrėjus“, – kalbėjo lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narė Dalia Kiseliūnaitė.

Kai kuriems klaipėdiečiams senosios liepos – brangus šeimos prisiminimas.

„Mano mama Klaipėdoje gimusi, savo vaikystės metais žaidė čia. Be abejo, ta aikštė yra pasikeitusi nuo to laiko“, – pasakojo klaipėdietis Gytis Martas Biržys.

Jau 50 metų, kai aikštė įrengta. Kasmet prie ukrainietiškame granite įamžinto Kristijono Donelaičio per jo gimtadienį renkasi miesto šviesuoliai. Tad sunerimę žmonės net dendrologų klausė, kam liepos trukdo. Kai kurie sakė, kad matė tris kirstinus medžius, bet miesto tvarkytojai leido nupjauti net septynias liepas, esą dėl žmonių saugumo.

„Septyni medžiai, liepos, buvo blogos būklės, keletas iš jų buvo pasvirę daugiau nei 45 laipsnių kampu. Buvo tiesiog pavienis blogų medžių kirtimas atsižvelgiant į tai, kad būtų saugu ir neatsitiktų, kaip dažnai Klaipėdoje būna – didžiuliai vėjai, vėtros – medžiai griūva ir, neduok Dieve, sužaloja kokį asmenį“, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iš viso aikštėje apie 60 medžių. Klaipėdiečiai teigė, kad ir aikštė, ir želdiniai joje saugomi, nes aikštė į paveldą įrašyta kaip turinti vertingųjų savybių. Tačiau valdininkai aiškino, kad kirsti liepas nutarė speciali komisija.

„Komisija susideda iš savivaldybės atstovų bei visuomenininkų, ji buvo pilnos sudėties, priimtas bendras sprendimas, buvo viešinimo procedūros. Visa procedūrinė eilė buvo atlikta“, – nurodė I. Kubilienė.

Eiliniai miestiečiai, lietuvininkai ir kai kurie politikai dėl medžių sunerimo išsigandę, kad nuo liepų bus pradėta aikštės rekonstrukcija ir ten, be kita ko, rasis kavinė.

„Šis skveras su savo istorine verte, su Donelaičio paminklu, jau seniai kelia klaipėdiečiams nerimą, koks čia bus projektas, kaip ketinama sutvarkyti, bet yra ignoruojami miestiečiai, ignoruojamas jų požiūris, pageidavimai, kaip turėtų būti tvarkomos viešosios erdvės“, – tikino lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narė.

„Esu buvęs keliuose pristatymuose tų projektų, ką jie nori padaryti, nežinau. Tos aikštės visos vienodos – be medžių, trinkelizuotos. Nieko įspūdingo, išsiskiriančio. Manau, ir čia toks tikslas“, – sakė G. M. Biržys.

Tačiau miesto valdžia tikino dar nežinanti, kada prasidės aikštės rekonstrukcija.

„2018 metais buvo pateikti tam tikri sprendiniai, vizualizacijos, kaip galėtų atrodyti K. Donelaičio aikštės sutvarkymas. Tačiau jokie sprendimai kol kas nepriimti ir strateginiuose veiklos planuose nėra K. Donelaičio aikštės sutvarkymo“, – tvirtino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Miesto tvarkytojai žada, kad daugiau liepų nebus nupjauta.

Pranešta, kad, pasinaudojus ilguoju savaitgaliu, miško kirtėjai, kuriems jau gresia baudos už jau nupjautus saugotinus medžius, vėl sugrįžo.

„Jie atvyko apie 10 val. dviem lengvaisiais automobiliais, iš kurių kartu su šio privataus sklypo savininku išlipo dar trys vyrai. Tačiau šį kartą jie nuėjo į kitą minėto sklypo dalį, iš kurio netrukus pasigirdo benzininio pjūklo garsai, lydimi krentančių medžių garso“, – pasakojo vietinė gyventoja Rasa, priminusi, kad šio sklypo savininkas jau yra išvadinęs ją už pilietiškumą „kale“ bei laidęs jos atžvilgiu kitus panašius išsireiškimus, kokių ji per savo gyvenimą dar nebuvo girdėjusi.

Susidūrę su tokiu akibrokštu, vietiniai gyventojai šiandien vėl puolė skambinti policininkams bei aplinkosaugininkams, jau bijodami patys eiti pas įtariamus savivaliautojus bei trukdyti jų nusikalstamiems kėslams.

Kartu su šio privataus sklypo savininku išlipo dar trys vyrai.

Pirmieji atvyko policijos pareigūnai. Viena iš jų portalui kauno.diena.lt, belaukdama su kolegomis aplinkosaugininkų, teigė, kad nuėjus pas įtariamus savivaliautojus, šie teigė, jog šiandien jie medžių nekerta, o tik geni. „Bet mes – ne specialistai, todėl laukiama aplinkosaugininkų“, – sakė pareigūnė.

Sunerimusiems Radikių gyventojams įtarimą kelia ir tai, ar sklypo, kuriame kertami medžiai, savininko atsivežti vyrai laikosi visų saugumo reikalavimų? Jau nekalbant, ar turi jie leidimus tokiems savo darbams savaitgalį?

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaip jau rašyta, ketvirtadienį vietiniams gyventojams išsikvietus pagalbon policiją bei aplinkosaugininkus, šie konstatavo, kad neleistinai nukirsti trys saugotini medžiai: du ąžuolai ir pušis. Ir teigė išaiškinę šio sklypo savininkui, kad už tai jam gresia administracinė atsakomybė bei bauda nuo 180 iki 6000 eurų. O taip pat ir nustatytos gamtai padarytos žalos atlyginimas.

Šiandien į Radikius paskui policiją atskubėję aplinkosaugininkai bendrauti su žiniasklaida nebuvo linkę, teigdami, kad visą informaciją perduos kolegai, atliekančiam šį tyrimą. Tačiau, anot vietinių gyventojų, šį kartą aplinkosaugininkai jiems sakė, kad tokiems darbams, kokius šiandien atlikęs sklypo savininkas su atsivežta komanda, miškininkų leidimo nereikia. Jis tikino pjovęs tik obelis, ievas bei kitus panašius medžius, kurie nėra laikomi saugotinais.

O gal tiesiog per tą nepilną valandą, kol vietiniai gyventojai susiorganizavo policijos, aplinkosaugininkų bei žiniasklaidos pagalbą, nespėjo kaip reikiant įsibėgėti?

Be to, anot vietinių gyventojų, aplinkosaugininkai jiems teigė, kad net ir atliekant minėtus darbus, būtina pastatyti apie tai įspėjančius ženklus, o teritoriją, kurioje vykdomi šie darbai, aptverti, nes tai – rekreacinė zona, kurioje vaikšto žmonės.

Tuo tarpu portalo kauno.diena.lt fotografas užfiksavo sklypo savininko pagalbininkus kertant „Stop“ juostą, kurią vietiniai gyventojai ištempė patys, baimindamiesi dėl vaikų saugumo. Sklypo savininkas A.K. – stambiausias tarp jų apie 35-erių metų vyras, labiausiai slėpė veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų, kas dar kartą įrodo, kad jis žino, jog elgiasi ne visai tinkamai. Tačiau kai kuriais momentais A. K. neišgelbėjo ir jo gobtuvas.  

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaip antradienį paskelbė prokuratūra, išanalizavus ir įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, buvo priimtas prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Tyrimas buvo atliktas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pagal žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie galimai neteisėtai vykdytus plynuosius sanitarinius miško kirtimus Verkių regioniniame parke. Klausimus dėl kirtimų teisėtumo kėlė Organizacijų ir žmonių sambūris „Girių spiečius“.

Anot prokuratūros, tyrimo metu buvo išanalizuoti valstybės bei savivaldybės institucijų pateikti duomenys, susiję su minėtais miško kirtimais, valstybės miškų kontrolės subjekto atliktais šių kirtimų bei jiems išduotų leidimų kirsti mišką teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimais.

Kaip skelbia prokuratūra, nustatyta, kad atitinkamus leidimus kirsti mišką išdavė Valstybinė miškų tarnyba.

Leidimams išduoti privalomi dokumentai, numatyti Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse, tai yra, sanitarinės būklės apžiūros pažymos, numatomų iškirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medynų medžių būklės įvertinimo žiniaraščiai, kirstinų medynų brėžiniai, buvo parengti ir pateikti.

„Plynieji sanitariniai kirtimai buvo vykdomi IIB grupės miške. Iškirstuose miško plotuose paliktų biologinei įvairovei svarbių medžių skaičius, kurių viso 33, atitinka Miško kirtimo taisyklių reikalavimus“, – pažymi prokuratūra.

Nurodoma, jog šiuo atveju kertami miško plotai nepateko nei į nekilnojamųjų kultūros vertybių ar jų apsaugos nuo fizinio poveikio pozonius, nei į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų plotus, nei į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, plotus.

„Todėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše numatyta speciali miško kirtimų atitikties paveldosaugos, saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos reikalavimams įvertinimo procedūra neturėjo būti taikoma“, – tvirtina prokuratūra.

Plačiau apie tai papasakojo miškininkas Šarūnas Bazys.

– Bus iškirsta daug medžių. Svarbu paaiškinti žmonėms, kodėl? Medžius užpuolė kenkėjai?

– Tai yra brandus eglynas ir jis užpultas eglės liemenų kenkėjų. Nuo šių kenkėjų nėra vaistų, nėra jokios chemijos. Yra nebent savalaikiai, sanitariniai kirtimai. Jie buvo tolygiai vykdomi, tačiau šis kenkėjas vis dėlto susiranda savo nišą. Puola senesnius, silpnesnius medžius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Prieš mėnesį šitos eglės atrodė visai kitaip, viskas žaliavo. Iš kamieno galime spręsti, kad joms liko nedaug?

– Prieš mėnesį pasirodė pirmieji požymiai, jau matėsi. Dar ir dabar kai kurios eglės atrodo sveikos, tačiau apačioje jau matosi akivaizdūs kenkėjų pėdsakai. Mėnuo du ir tos eglės bus išdžiūvusios. Jas reikia kirsti, nes paskui jos greičiau lūžinėja, tampa pavojingos.

– Kokie požymiai, kad medžiams pakenkta?

– Vienas iš pagrindinių požymių yra šviežios išgraužos, gausu skylučių. Jie puola tik kamienus.

– Ar mes plika akimi galime pamatyti tuos kenkėjus?

– Tie vabaliukai maždaug 1 mm dydžio. Jie išsigraužė, sudėjo savo kiaušinėlius ir lervos graužia iš vidaus.

– Tai vyksta visoje Europoje. Kodėl jie vis dažniau užsuka į tuos medžius?

– Klimato kaita. Invazija prasidėjo 1995 m. ir buvo stipri iki 2000 m. Tada buvo aprimę. O dabar jau nuo 2021 m. labai stipriai plinta, visur dauginasi. Medis nesugeba apsiginti. Dauguma mokslininkų kalba, kad dėl klimato kaitos reikės atsisveikinti su eglynais.

– Gal bus išrasta kokių vaistų? Juk mokslas tobulėja.

– Nemanau. Nebent atsirastų to paties kenkėjo kitas koks parazitas, kuris sukeltų vidines ligas ir jam pakenktų. Bet aš tuo abejoju. Jei naudotume chemiją, mieste jos naudoti negalima, būtų paveikti visi vabzdžiai.

Dauguma mokslininkų kalba, kad dėl klimato kaitos reikės atsisveikinti su eglynais.

– Ar visuomenei darosi aiškiau, kodėl reikia kirsti medžius? Turėjome ne vieną konfliktą, kai žmonės bandė ginti net tuos medžius, kurie paveikti kenkėjų.

– Yra nepataisomų žmonių. Būna, medis jau griūna, o sako mums jį gydyti. Švirkšto juk nesuleisi. Užkrėstas medis jau yra potencialus pavojus visiems kitiems.

– Ar nukirsti medžiai bus atsodinti?

– Kada vykdomas sanitarinis kirtimas, pagal mūsų nuostatus nuo 10 arų iškirsti plotai yra atkuriami, atželdomi arba paliekami savaiminiam žėlimui. Šiemet jau pasodinta 5 ha.

Tai numatančias Želdynų įstatymo pataisas ketina inicijuoti aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pirmadienį pranešė ministerija.

„Teiksiu Želdynų įstatymo pakeitimo projektą, kuris naikins išimtis, kai savivaldybė nėra informuojama apie medžių kirtimą. Vystytojai ir statytojai privalės informuoti savivaldybę apie visus planuojamus medžių kirtimus, turės gauti savivaldybės pritarimą ir sumokėti želdynų atkūrimo mokestį“, – pranešime sakė ministras po susitikimo su Vilniaus meru Valdu Benkunsku.

Teigiama, kad pataisos užtikrintų informaciją apie ant inžinerinių tinklų ar pastatų augančių nesaugotinų medžių kirtimą – želdynus pašalinti norintys asmenys apie planuojamus kirtimus turės pateikti savivaldybei deklaraciją.

Želdiniai galėtų būti šalinami gavus savivaldybės sutikimą, kartu atlyginant jos paskaičiuotą piniginę atkuriamąją vertę.

Dabar ant inžinerinių tinklų ar pastatų augančius nesaugotinus medžius galima šalinti be savivaldybės leidimų bei nemokant kompensacijos.

Vystytojai ir statytojai privalės informuoti savivaldybę apie visus planuojamus medžių kirtimus.

Gegužės pabaigoje Vilniaus Ceikinių gatvėje, privačiame sklype, buvo nupjautas brandus ąžuolas, įtariama, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Ąžuolą nupjovusiai bendrovei „Rinktinės NT“ sostinės savivaldybė tuomet skyrė 141 tūkst. eurų baudą. Bendrovė dėl šio žingsnio atsiprašė, tačiau savo kaltę neigė ir tvirtino, jog veikė pagal galiojantį detalųjį planą, taip pat siūlė miesto valdžiai ąžuolą perkelti.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl ąžuolą Vilniaus centre nupjovusios įmonės nesumokėtos baudos pateikė ieškinį teismui.

Kultūros ministras net buvo išsikvietęs Kultūros paveldo departamento vadovą pasitarti, ką daryti, kad tik medžiai išliktų. Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras teigė, kad radus tinkamus sprendimus, tikrai būtų galima išsaugoti dalį medžių, nepakenkiant nei paveldui, nei visuomenės interesui.

– Na, tokio turbūt gilesnio tyrimo nebuvo. Tam, kad ištirtume, reikėtų gerokai nuardyti dabar esančius atitvarus arba dalį laikančios sienelės. Mes turime tik arboristo išvadą, kuri buvo pateikta, apie medžio būklę ir jų ateitį. O Kultūros paveldo registre medžiai arba kiti užaugę želdiniai nėra įtraukti kaip vertingoji savybė. Tai Kultūros paveldo departamentas tuo klausimu sprendimo nepriima. Tik buvo priimtas sprendimas suteikti leidimą vykdyti tvarkybos darbus ir pritarta statybos darbams, o želdynų klausimas yra paliktas spręsti savivaldybei. Dabar turbūt ir vyksta diskusija, dar ieškoma papildomos medžiagos, ar tie želdiniai galėtų būti įtraukti kaip vertingoji pastato komplekso arba Vilniaus senamiesčio savybė. Tai ta vieta yra jautri – Senamiesčio, Naujamiesčio riba. Ir žiūrint į Basanavičiaus g. išklotinę, tas žalias, iškilęs kalnelis turi tiek estetinę, tiek urbanistinę vertę, tai visiems žmonėms brangi, svarbi vieta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įpykusi visuomenė visų pirmiausia žiūri į tai, ką daro savivaldybė. Savivaldybė vienaip komentuoja, kiti kitaip komentuoja. Bet kai kuri visuomenės dalis atsisuka ir į Kultūros paveldo departamentą ir klausia, ar tikrai jūsų išduotas dokumentas galėjo staiga jiems atrišti rankas kirsti tuos medžius?

Klimato kaitos ir kiti faktoriai verčia, kad žalumos mieste būtų daug daugiau. Tuo keliu ir einame. Želdinių buvimas kultūros paveldui nemaišo – sukuria tam tikrą vertę miesto urbanistinei struktūrai.

– Pagrindinis dokumentas turbūt yra vertinimo tarybos aktas, kuriame išdėliota, kas yra saugotina, ir juo remiantis, mūsų teritorinis padalinys, Vilniaus skyrius, išduoda arba neišduoda leidimo. Turbūt daugiau nei du metus projektas buvo atmestas dėl techninių ar architektūrinių sprendimų. Ten buvo žymiai didesnis statinys, numatytas viršuje, tokia pavėsinė ir panašiai. Ir tarp 2018 ir 2021 m. vyko susirašinėjimas, projekto keitimas, kol buvo priimtas sprendimas – pritarta tik mažai laiptų aikštelei. Apie želdinius šitoje vietoje nekalbame. Apie želdinius reikėjo pagalvoti gerokai anksčiau. Ir Vilniaus savivaldybė, turbūt kaip ir daugelis kitų, turi inventorizaciją ir, atsižvelgiant į tų želdinių inventorizaciją, reikia priimti sprendimą. Jeigu leidžiama praplėsti požeminę dalį, tada, aišku, be galo sunku išsaugoti želdinius. Bet jeigu atsitrauki du ar tris metrus, tai tada gali išsaugoti tris, keturis ar penkis medžius – tai yra daugiau kaip pusė visų šitų medžių. O kitiems reikėtų pasiūlyti kitokį sprendimą. Dabar yra kontineirinės įleidžiamos sistemos, kad ir medžiai, kurie paauginti 15–20 metų su apvaliu šaknų gumulu, nesiplečiant tos šaknys agresyviai nesiskverbia. Ir tai galima pilnai atkurti. Po kokių 10 metų mes turėsime žymiai gražesnę ir sutvarkytą vietą. Ir aš ne kartą kalbu, kad tame pirminiame projekte, kai 1900-aisiais matėme pirmines nuotraukas ar atvirutes, jose aikštelė nėra apželdinta, bet Mindaugo g., Basanavičiaus g. turi tankų želdinių tinklą.

Aišku, gyvenimas pasikeitė, dabar žmonėms reikia daug daugiau žalios erdvės. Klimato kaitos ir kiti faktoriai verčia, kad žalumos mieste būtų daug daugiau. Tuo keliu ir einame. Želdinių buvimas kultūros paveldui nemaišo – sukuria tam tikrą vertę miesto urbanistinei struktūrai. Bet šituo atveju ir pakalbinus senuosius mūsų restauratorius, architektūros žinovus, daugelis sako, kad šituo atveju reikia priimti tam tikrus sprendimus – kažką išimti, bet paskui galima ir papildyti kitomis rūšimis, gal labiau pritaikytomis augti ten, ne tokiomis aukštomis, kad nepasiektų pastato trečio ar ketvirto aukšto ir t. t. Tai tiesiog yra sutarimo reikalas. Mes, projekto vykdytojai, išdėstėm savo pasiūlymus, kokie jie galėtų būti. Kaip sakau, dabar dar renkam istorinę medžiagą, kad papildytume mūsų vertingąsias savybes, ir pilnai surinkę, tą galėsime padaryti. Medžius matome pasirodančius nuotraukose apie 1700 m., tai nėra tas istorinis laikas, kuomet buvo projektuojamas ir statomas pastatas.

– Jeigu kalbėtume konkrečiai, skirti leidimą medžiams yra savivaldybės kompetencija. Ar jūs nesijaučiate savotiškais atpirkimo ožiais, kurie prieš savo valią buvo įtraukti į štai tokį konfliktą ir į pasitarimus su kultūros ministru, kaip reikėtų spręsti šią situaciją? Kaip jūs matytumėt, ar yra kažkoks būdas išeiti iš šios situacijos, kad ir vilkas liktų sotus, ir avelės sveikos?

– Tas įtraukimas ar dabar sukilęs ažiotažas yra normali mūsų departamento darbo būklė. Tenka labai dažnai diskutuoti ir kartais kovoti dėl kiekvieno medžio, ir siūlyti siūlymus. Aš tikrai čia nematau jokios tragedijos. Pirmadienį susėdus pasikalbėti, mūsų visi darbuotojai išsirikiavo pagrindines problemas ir sako, mes apie šitą kalbame pirmiausia, kai jo reikšmė gal būtų trečia, yra žymiai svarbesnių ir sunkiau išsprendžiamų dalykų. O čia yra vystytojo, savivaldybės, visuomenės ir mūsų, tame tarpe, sutarimas. Mūsų tikslas yra, kad begriūnanti Basanavičiaus g. pusės sienelė būtų sutvarkyta, vystytojas, aišku, nori įgyvendinti savo komercinius tikslus, bet kažkam yra ribos, tai to susitarimo tikrai reikia.

Gyventojų nerimas

Kaišiadorių rajono gyventojai su „Kauno diena“ pasidalijo skundu, kurį kartu adresavo tiek savivaldybei, tiek Nacionalinei žemės tarnybai ir aplinkosaugininkams. Vietiniai susirūpino viena teritorija ties Kauno mariomis, nes, suformavus sklypus, pradėtos gražaus kampelio pertvarkos.

Žmonės į įvairias institucijas kreipėsi dėl teritorijos, patenkančios į Kauno marių regioninio parko rekreacines zonas. Ji yra prie Kauno marių, tarp Rumšiškių ir Kapitoniškių, ties Dovainonių kaimu. Ši erdvė patenka į Kauno marių regioninio parko rekreacinę zoną, o dabar čia suformuota keletas privačių žemės sklypų.

„Šioje vietoje Kauno marių pakrante poilsio ir rekreacijos tikslais aktyviai naudojasi aplinkiniai gyventojai ir iš kitų vietovių atvykstantys lankytojai su šeimomis: vyksta žygiai gamtoje, sportiniai užsiėmimai, maudomasi ar tiesiog pasyviai ilsimasi. Pakrantė pamėgta ir žvejų“, – apie tai, kad teritorija naudojama visuomenės poreikiams, dėstė Kaišiadorių rajono gyventojai.

Jie aiškino, kad pakrantė eina lygiagrečiai sklype esančiu keliu. Neseniai žmonės pastebėjo, kad prie kelio atsirado ženklų „Privati valda“. Aplink jau prasidėjo pokyčių, kurie gali pakeisti mėgstamą vietą iš esmės.

Pokyčiai: anksčiau buvo galima laisvai vaikščioti Kauno marių pakrantėje, o dabar pasitinka ženklas „Privati valda“. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

„Pastebėjome iškirstų didelių medžių, o tai regioniniame parke turėtų būti neleistina. Be to, atsirado ženklų, žyminčių galimai būsimas tvoros statybas. Taip tęsiant teritorijos „tvarkymą“ pamažu niokojamas kraštovaizdis, iškertant pavėsį teikiančius brandžius medžius, ir visuomenei užkertamas kelias naudotis Kauno marių rekreacinėmis zonomis, dingsta galimybė prieiti prie vandens ir čia ilsėtis ar žvejoti“, – vietiniai abejojo, ar medžiai kertami teisėtai, todėl institucijų prašė situaciją ištirti ir išsiaiškinti, ar pakrante toliau galės naudotis žmonės.

Medžių kirtimai

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Karolis Petkevičius „Kauno dienai“ nurodė, kad dėl prašymo išduoti leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos, intensyviai genėti saugotinus želdinius niekas nesikreipė ir jis tokiems darbams nebuvo išduotas. Vis dėlto specialistas pažymėjo, kad teritorijoje kirsti nesaugomi medžiai, o jiems leidimų esą nereikia.

„Savivaldybės administracijos specialistams apžiūrėjus nurodytą vietą, buvo nustatyta, kad toliau esančiame privačiame žemės ūkio paskirties sklype buvo iškirsti nesaugotini želdiniai, kuriems kirsti leidimas nereikalingas. Taip pat buvo matyti, kad tvarkomas tuo metu apleistas (apaugęs krūmais) privatus žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Todėl informuojame, kad Kaišiadorių gyventojų pateikto pranešimo nurodytoje vietoje saugotini želdiniai kertami nebuvo“, – rašoma dienraščiui atsiųstame komentare.

Kirtimai: savivaldybė nurodė, kad iškirsti nesaugomi medžiai, kuriems leidimų nereikia. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

„Atsižvelgiant į tai, kad minima teritorija (sklypas) patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją, būtent Kauno marių regioninis parkas turi patvirtintus tvarkymo planus, todėl reikėtų analizuoti, ar turimuose planuose galima statyba. Svarbu paminėti ir tai, kad bet kokias statybas minimoje teritorijoje pirmiausia reikia derinti su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija (ASTD)“, – kur toliau kreiptis, nurodė savivaldybė.

Pastebėjome iškirstų didelių medžių, tai regioniniame parke turėtų būti neleistina.

Saugomos teritorijos

ASTD dienraščiui patvirtino, kad su gyventojų skundu susipažino ir žmones ramina, kad statybos čia negalimos.

„Panešime minimas žemės sklypas yra Kauno marių regioninio parko konservacinio prioriteto zonoje, Kauno marių kraštovaizdžio draustinyje. Ši Kauno marių regioninio parko vieta turi ir Europos Bendrijos svarbos saugomos teritorijos „Natura 2000“ teritorijos statusą, todėl taikomi Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad šis Kauno marių pakrantės ruožas gali būti aktyviai naudojamas ne rekreaciniais, bet pažintiniais tikslais, šioje vietoje nėra nei poilsiaviečių, nei stovyklaviečių, nei atokvėpio vietų“, – gyventojams aiškino direkcijos atstovai.

Pasak ASTD specialistų, žemės ūkio paskirties nuosavybės teise valdomame žemės sklype krūmų ir medžių kirtimą reglamentuoja LR želdynų įstatymas. „Direkcijos žiniomis, žemės sklypo savininkas medžiams ir krūmams kirsti nusamdė įmonę, kuri 2022 10 22 kreipėsi į ASDT su paklausimu dėl papildomų ribojimų pjauti krūmynus ir medžius minėtame sklype. Direkcija išdėstė, kad tikslinga atlikti želdinių inventorizaciją, kad saugotiniems medžiams ir krūmams kirsti reikia gauti savivaldybės (seniūnijos) leidimą. Dėl iškirstų medžių teisėtumo pagal kompetenciją tyrimą vykdo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija“, – rašoma gyventojams adresuotame atsakyme.

Kauno marių regioninio parko patarėja Nijolė Eidukaitienė „Kauno dienai“ papildomai pažymėjo, kad sklypo savininkas tiesiog tvarko teritoriją pagal nustatytą tvarką, nes buvo sulaukęs baudų dėl apleisto sklypo.

„Mes buvome nuvykę į vietą, ten jokių tvorų nėra. Be to, ten nėra oficialaus kelio, tik žvejų išvažinėtas takelis. Kiek žinome, savivaldybė tik ruošiasi išpirkti dalį sklypo, kad būtų įrengtas kelias. Mes taip pat būtume patenkinti, jei ten atsirastų pėsčiųjų ir dviračių takas, kurį būtų galima naudoti pažintiniais tikslais. Reikia pažymėti, kad statybos čia negalimos, o mes ir nematėme ženklų, kad kažką ruošiamasi statyti“, – nurodė N. Eidukaitienė.

Įvertino specialistai

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai taip pat įvertino Kaišiadorių rajono gyventojų skundą dėl minėtos teritorijos prie Kauno marių. Pasak ekspertų, 2023 m. sausį šis žemės sklypas buvo paveldėtas, tad naujasis savininkas pradėjo tvarkyti šio sklypo ribose jam priklausančią teritoriją.

„Sklypo ribose yra išvažinėtas kelias, tačiau pagal archyve esantį 2009 08 03 suderintą žemės sklypo planą bendrojo naudojimo 4 m pločio kelias yra pažymėtas už sklypo ribos. Atrodo, kad ilgą laiką vietos gyventojai tiesiog jiems patogiu būdu važiuodavo per privatų nenaudojamą sklypą.

Natūralu, kad vietos gyventojai nenori keisti per ilgus metus susiformavusių savo įpročių, tačiau sklypo savininkas turi visišką teisę uždrausti važiuoti per jo sklypą. Bet kokiu atveju, net ir aptvėrus sklypą tvora, prieiga prie paties vandens telkinio privalės būti palikta, tvora, jeigu tokia kažkada ir būtų, negalės būti iki pat vandens“, – komentavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.

Anot jo, pagal dabar turimą informaciją (sklypo planą, situacijos įvertinimą vietoje) NŽT iš savo pusės, pagal savo kompetenciją, pažeidimų nemato.

Kelias: žmonės baiminasi, kad neliks prieigos prie vandens. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

Aplinkosaugininkų vizitas

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai pažymėjo, kad birželio 3 d. buvo gautas pranešimas apie galimą pažeidimą Kaišiadorių rajone, prie Kauno marių pakrantės vedančio kelio.

„Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą ir nustatė, kad pažeidimas buvo padarytas miško žemėje. Aplinkosaugininkai šiuo metu atlieka tyrimą dėl minimoje vietoje nukirstų krūmų“, – aiškinama dienraščiui atsiųstame komentare.

Pasak aplinkosaugininkų, Miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Šis leidimas numatytas ir Lankymosi miške taisyklėse. Fiziniams asmenims turi būti sudarytos galimybės visą laiką laisvai lankytis miške.

„Taip pat informuojame, kad privataus sklypo apsitverti nedraudžiama, tačiau negalima užtverti prieigos į vandens telkinio pakrantę. Aplinkosaugininkų žiniomis, privataus sklypo teritorija neįeina į pakrantės apsaugos zonos ribą. Prie vandens esanti valstybinė žemė šiuo metu neužtverta. Fiziniams asmenims turi būti sudarytos galimybės visą laiką laisvai lankytis tiek prie telkinių pakrančių, tiek miške“, – kitų institucijų specialistų išvadoms antrino AAD.

Kauno senamiestyje, viename iš nedaugelio likusių žaliųjų skverų, darbuojasi pjovėjai. Vos tik pasirodžius gyventojams ir pradėjus klausinėti, kodėl šalinami medžiai, darbininkai pasišalino.

„Išgąsdino, nes šitas skveriukas visus džiugino. Tiek vaikus žaidimo aikštelėje, tiek vietinius žmones – vietinę bendruomenę. Nekalbu apie gyvūnus, kurie čia ir gyvena, ir peri“, – pasakojo kaunietė Aistė Virketė.

Gyventojai sako nesuprantantys, kam reikėjo kirsti medžius.

„Su pjūklais vaikšto, medžiai virsta. Atrodo, kad čia nebuvo problemų. Nei tie medžiai čia virto prieš tai, nei tos šakos lūžo, labai keista buvo pamačius“, – teigė A. Virketė.

„Su mumis niekas nieko nederina. Bijau, kad išvis nepanaikintų to parkelio, būtų liūdna“, – teigė kalbinta kaunietė Angelė.

Savivaldybė, užsakiusi darbus, rodo nuotraukas, esą medžiai buvo pavojingi ir juos pjauti reikėjo.

„Savivaldybė buvo užsakiusi nudžiūvusių beržų pašalinimą. Rangovai penktadienį vykdė tuos darbus, nes medžiai buvo nudžiūvę, sausi, o viršūnės sausos“, – teigė Kauno savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Svajūnas Urbonavičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak kauniečių, medžių pjovimas kėlė pavojų gyventojams.

„Neatrodo, kad yra leistina kažkokia veikla. Nebuvo nei STOP juostų, nei dar kažko. Vaikai žaidė smėlio dėžėje kirtimo metu“, – akcentavo A. Virketė.

Vaikai žaidė smėlio dėžėje kirtimo metu.

Gyventojai sunerimę dėl paukščių, čia – jų daugybė. Čiulbesys girdimas iš tolo. Išpjovus medžius, gyventojai mato ant žemės plunksnas.

„Paukščių plunksnos mėtosi. Tie medžiai su inkilais buvo. Tikriausiai tie paukščiai gynė savo vaikus“, – sakė A. Virketė.

Anot savivaldybės, medžiai buvo apžiūrėti.

„Lizdų nebuvo, inkilų nebuvo, drevių taip pat nepastebėta“, – pabrėžė S. Urbonavičius.

„Plunksnų nemažai ant žemės“, – sakė žurnalistė.

„Plunksnas neaišku, kas atnešė. Ar katė, ar iš kur tos plunksnelės. Negalime pakomentuoti“, – teigė S. Urbonavičius.

Ornitologai sako, kad paukščiams dabar reikia ramybės, o ne streso.

„Yra tokių vėliau perinčių paukščių, kurie dar peri, suka lizdus, augina jauniklius. Miestuose tokių perinčių paukščių šiuo metu yra“, – minėjo T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.

Pasak ornitologo, medžiai šiuo metu išvis neturėtų būti liečiami.

„Paukščiai, pamatę, kad jų lizdas jau yra aptiktas, paprasčiausiai suka lizdą kitoje vietoje. Bet koks lankymasis prie lizdų perėjimo metu – nepageidaujamas“, – akcentavo S. Rumbutis.

Žmonės įtaria, kad kažkam prisireikė papildomų mašinų statymo vietų po langais.

„Gal bus kažkokia automobilių stovėjimo aikštelė“, – sakė A. Virketė.

Savivaldybė žada šiame skverelyje daug medžių nebekirsti, o toliau atsodinti.

Pagal naujai numatomą vertės indeksavimą brangiau bus įkainojami pavieniai, centre ar prie gatvių augantys medžiai. Tuo metu medžių rūšių skirstymas į keturias vertės grupes išlieka.

Šias kompensacijas turi mokėti ir privačiuose sklypuose saugotinus medžius kertantys fiziniai ar juridiniai asmenys, jie taip pat yra įpareigoti atsodinti nukirstus medžius.

„Brangiausiai kaip ir anksčiau yra įvertinti ąžuolai, klevai, skroblai, uosiai, taip pat reti dekoratyviniai augalai. Mažiausia atkuriamoji vertė nustatyta baltalksniams, blindėms, drebulėms, kai kurių rūšių tuopoms“, – pažymi savivaldybė.

Priklausomai nuo medžio savybių, centimetrui skaičiuojami įkainiai svyruoja nuo 30 iki 260 eurų. Krūmai, įskaitant sumedėjusius vijoklius, naujajame projekte įvertinti nuo 100 iki 160 eurų už kvadratinį metrą.

„Pagal naująją tvarką, nukirtus, pavyzdžiui, 20 centimetrų skersmens klevą miesto centre, tektų susimokėti 4160 eurų arba apie dešimtį kartų daugiau, nei pagal dabar galiojančius Aplinkos ministerijos patvirtintus atkuriamosios vertės įkainius“, – nurodo savivaldybė.

Galimybė savivaldybėms pačioms nustatyti medžių atkuriamąją vertę atsiranda pagal Želdynų įstatymo pataisas, įsigaliosiančias nuo šių metų gegužės.

Atkuriamosios vertės nereikėtų mokėti už kertamus invazinius augalus, tarp jų – uosialapius klevus, baltažiedes robinijas, taip pat iki 20 centimetrų kamieno storio medžius fizinių asmenų sklypuose, vaismedžius, labai pažeistus, nudžiūvusius, sergančius ir keliančius pavojų medžius, želdinius, augančius elektros tinklų, ryšių ar kitų tinklų apsaugos zonoje.

„Naujoji tvarka finansiškai motyvuos saugoti želdinius, skatins ieškoti sprendimų, kaip augančiame mieste išsaugoti kuo daugiau pavienių medžių ir žaliųjų plotų. Simbolinės, vos dešimtis eurų siekiančios, baudos už nelegalius kirtimus bei dešimtmečius neindeksuotas atkuriamosios želdinių vertės skaičiavimas jau seniai neskatino to daryti“, – savivaldybės pranešime cituojamas Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

Dėl naujųjų želdinių atkuriamosios vertės įkainių Taryba balsuos kovo 29 dieną.