Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, K. Mažeika surinko 57,85 proc. rinkėjų balsų ir laimėjo prieš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovą Vaidą Šalaševičių, surinkusį 38,61 proc. balsų.

Kaip rašo portalas 15min, ministras žadėjo, kad sprendimas bus įgyvendintas iki spalio 15 dienos, tačiau iki šiol į priekį pasistūmėta nedaug, procedūros pradėtos tik dėl trijų plotų.

Medžioklė, kurioje krito stumbrė, vyko Krekenavos-Naujamiesčio profesionaliosios medžioklės plote – viename iš 21, kuriuos tuo metu prižiūrėjo Valstybinė miškų urėdija.

Praėjus maždaug pusantro mėnesio po šio įvykio, aplinkos ministras pranešė, kad iki spalio 15 dienos urėdija atsisakys visų profesionaliosios medžioklės plotų. Juose yra reguliuojama gyvūnų populiacija ir plėtojamas medžioklės turizmas.

Tačiau, kaip rašo portalas, Valstybinei miškų urėdijai dar liko 18 plotų ir dėl šių ji nepradėjo jokių procedūrų su Aplinkos apsaugos departamentu dėl jų atsisakymo.

Būkime sąžiningi – kažkas iš to gerai gyveno ir turėjo tam tikrą įrankį daryti įtaką, įskaitant ir politinę.

Pasak aplinkos ministro K. Mažeikos, paduoti plotų aukcionams nepavyko greitai dėl to, kad vis dar reikia susitvarkyti jų dokumentus.

„Pamatėme, kad padaryti visko per kelis mėnesius neįmanoma, nes ten daugybę metų netikslinti dokumentai, plotų ribos“, – portalui sakė ministras.

„Būkime sąžiningi – kažkas iš to gerai gyveno ir turėjo tam tikrą įrankį daryti įtaką, įskaitant ir politinę“, – pridūrė jis.

Ministras K. Mažeika taip pat aiškino, kad elektroninės medžiotojų registravimo sistemos nereikia, nes pačių plotų vis tiek ilgainiui neliks. Sprendimo dėl popierinių medžioklės lapų viešinimo, anot jo,  taip pat nereikia, nes valstybinių plotų atsisakoma.

Tuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, opozicinių liberalų atstovas Simonas Gentvilas tvirtina, kad ministras iš tikrųjų nesiekė jokių pokyčių. „Aš manau, kad ministras tiesiog nedarė nieko“, – sakė politikas.

Tai siūlančias Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir Valstybės tarnybos įstatymų pataisas įregistravo aplinkos ministras, Seimo narys Kęstutis Mažeika.

Jis siūlo įteisinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.

Pagal parlamentaro siūlomą projektą, „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas arba asmuo, pretenduojantis tapti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo aplinkai ir žmonių sveikatai padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas.“

K. Mažeika siūlo įstatyme reglamentuoti, kas yra laikoma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardo pažeminimu.  Jei Seimas pritartų, tai būtų „pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti Aplinkos ministerijos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą Aplinkos ministerijos sistemos įstaiga arba ją kompromituojanti.“                           

Šie pakeitimai padės užtikrinti, kad valstybės tarnautojai būtų nepriekaištingos reputacijos ir laikytųsi jiems keliamų reikalavimų ne tik tarnybos metu.

Aplinkos ministro  teikiamos įstatymo pataisos numato, kad „už tarnybinį nusižengimą – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardo pažeminimą – pareigūnai traukiami tarnybinėn atsakomybėn pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas.“

Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu būtų laikomas ir valstybės tarnautojo elgesys, nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Taip pat projektu siūloma numatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyti specialieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

„Šie pakeitimai padės užtikrinti, kad valstybės tarnautojai būtų nepriekaištingos reputacijos ir laikytųsi jiems keliamų reikalavimų ne tik tarnybos metu, vengtų tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą, didintų visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojais – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais gali tapti ir asmenys, pripažinti kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo aplinkai ir žmonių sveikatai padarymo, t. y. jie laikomi nepriekaištingos reputacijos.

Šiuo metu teisės aktai nenustato atsakomybės už valstybės tarnautojų, įskaitant ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nusižengimus, nesusijusius su tarnybinių pareigų atlikimu.

Beje, Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme yra nustatyta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinė atsakomybė už pareigūnų vardo pažeminimą ir jų nusižengimus, atliktus ne tarnybos metu.

Galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kuriuos turi atitikti valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju.

Atvyko dėl skundų

"Tos problemos, kurias kelia tiek aplinkosaugininkai, tiek agentūros dėl kvapų, gyventojų skundų, buvo pagrindinis tikslas įvertinti, nes jau prieš keletą metų tos problemos buvo, žadėta, kad bus pastatytas kaminas, kuris išspręs problemas ir kvapai jausis kažkur ore aukštai, bet niekas nuo to nepasikeitė. Šiandien, realiai nuėjus į vietą, matome, kad pagrindinė problema yra biologinėje dalyje, kur vyksta pūdymas, – ten pagrindiniai kvapai.

Savivaldybės turės rinktis artimiausiu metu ir bus sprendžiamos problemos, kaip tvarkyti biologinę dalį toliau, nes tai vienintelis atvejis Lietuvoje, kai, MBA statant, pats pirmas principinis sprendimas, manome, buvo klaidingas, – kad pastatyta praktiškai gyvenamųjų namų apsuptyje, kur žmonėms poveikis yra didžiulis ir nusiskundimų yra begalė", – ELTA kalbėjo K.Mažeika.

"Problema turi būti sprendžiama, peržiūrimas pats procesas, ieškosime galimybės biologinę dalį galbūt perkelti į kitus MBA padalinius, kad kvapų būtų kuo mažiau", – pridūrė jis.

Aplinkos apsaugos departamentas rugpjūtį įmonės paprašė pateikti priemonių planą dėl kvapų ir teršalų išsiskyrimo į aplinką mažinimo, kurį įmonė turės įgyvendinti per kuo trumpesnį laikotarpį.

Problema turi būti sprendžiama, peržiūrimas pats procesas, ieškosime galimybės biologinę dalį galbūt perkelti į kitus MBA padalinius.

Vėl tušti pažadai

"Įmonė turi pagaliau MBA vadovą, jam tenka tikrai didelė atsakomybė. Tikimės, kad artimiausiu metu pateiks tą priemonių planą", – teigė ministras ir pridūrė, kad įmonės likvidavimas nebūtų problemos sprendimas.

"Pats likvidavimas tikrai nėra problemos sprendimas, atliekų srautai nebūtų padalyti kitiems MBA, nes Kaunas yra didelis miestas, kuris generuoja didelį kiekį atliekų. Kiti įrenginiai negalėtų to srauto sutvarkyti. Problema turėtų būti ne uždarymo, bet paties proceso peržiūrėjimo", – ELTA sakė K.Mažeika.

"Kitas žingsnis – biologinės dalies procesų peržiūrėjimas, nes ten ir yra pagrindinė kvapų problema", – sakė jis.

Priminsime, kad Kauno meras Visvaldas Matijošaitis yra viešai pareiškęs, kad šiai gamyklai Kauno mieste apskritai ne vieta ir ji turėtų būti likviduota.

"Padaryta nesąmonė už ES pinigus, bet nedrįstama to pripažinti. Mūsų komanda, ateidama dirbti Kaunui, MBA projektą rado kaip prieš tai buvusiųjų palikimą su nelabai maloniu kvapu", – teigė Kauno meras.

Patiria nuostolių

Nors ministras aiškina, kad esą Kauno MBA reikalingas, nes regionas generuoja didelį kiekį atliekų, skaičiai byloja ką kita. Atrodo, kad, atvykdamas į Kauną, K.Mažeika tuo paprasčiausiai nepasidomėjo.

Kauno regiono MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų. Kauno miesto atliekos čia sudarė 64 proc. Viso Kauno regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o kauniečiams – 5,5 mln. eurų.

Apdorojus 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama tik 1 250 t perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų. Tai nesiekia net 1 proc. bendro atliekų kiekio. Skaičiai pinigine išraiška kalba patys už save: realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbti antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų.

"Kauno mieste jau dabar turime gana gerai išvystytą pirminio atliekų rūšiavimo sistemą. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriami ir atskirai surenkami perdirbti tinkami plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos.

99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, vis tiek yra pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ)", – konkrečiais skaičiais argumentavo bendrovės "Kauno švara" generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

140 tūkst. t komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti KKJ, aplenkiant MBA, Kauno regiono gyventojams kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o Kauno miesto gyventojams – apie pustrečio mln. kasmet. Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina – 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga – 62,81 Eur/t.

Jonavos ir Kauno rajono merams nepranešė

Jau penkti metai Ramučiuose, Karmėlavoje, Margavoje, Narėpuose ir kitose aplinkinėse gyvenvietėse Kauno rajone dažnai juntama šiukšlių smarvė, ypač intensyvi šiltuoju metų laiku.

Kauno MBA priklauso Kauno regioninio atliekų tvarkymo centrui.  Dvi iš šio centro steigėjų – Kauno ir Jonavos rajono savivaldybės – vasarai baigiantis yra viešai pareiškusios norą iš viso atsisakyti Kauno MBA paslaugų. Kita dalininkė – Kauno miesto savivaldybė – siūlo iš viso likviduoti atliekų apdorojimo įmonę.

"Kauno dienos" žiniomis, apie šį vizitą Jonavos ir Kauno rajonų merai nebuvo informuoti, nors būtent jie ragino ministrą atvykti ir pasidomėti situacija. Be to, būtent Aplinkos ministerija ir buvę jos vadovai yra laikomi Kauno MBA projekto proteguotojais.

Jonavos rajono savivaldybės mero, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus nuomone, Kauno MBA yra nereikalingas tarpininkas, kurį Jonavos savivaldybė visada vertino kritiškai. Savivaldybės pačios galėtų pasirašyti tiesioginę sutartį su Kauno kogeneracine jėgaine, kuri degina atliekas. Juolab kad dauguma gyventojų jau moka jas rūšiuoti, ir ne viskas patenka į bendrus atliekų konteinerius.

"Penktus metus veikiančios Kauno MBA veikla diskredituoja visą atliekų tvarkymo politiką. Investuota daugiau kaip 30 mln. eurų, tačiau žadėtos naudos gyventojai nepajuto, atvirkščiai, jie priversti kęsti įmonės skleidžiamą smarvę. Tokia veikla negali tęstis", – įsitikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

„Per pastarąsias dvi savaites matėme daugybę atvejų viešojoje erdvėje, jeigu neklystu 15 savivaldybių, daugyklų. Tai tikrai didelis mastas. Viešojoje erdvėje pasirodė informacijos dėl veterinarijos gydytojų, inspektorių, kai kurių žmonių galimo aplaidumo, iki aukščiausių vadovų. Faktai turi būti patikrinti ir išsklaidytos bet kokios abejonės, nes tai yra institucija, tiesiogiai atsakinga už gyvūnų gerovę. Jie turi pirmiausia patys būti maksimaliai skaidrūs ir tik tada imtis spręsti problemas, kurios susijusios su jų kontroliuojamomis įstaigomis, tomis pačiomis daugyklomis, veterinarijos klinikomis ir panašiai“, – Eltai sakė K. Mažeika.

Faktai turi būti patikrinti ir išsklaidytos bet kokios abejonės.

STT šių metų gegužę paskelbtoje ataskaitoje atkreipė dėmesį į, pasak tarnybos, neefektyvų patraukimo atsakomybėn už gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus mechanizmą. K. Mažeikos teigimu, iki šiol VMVT išsakyti pažadai nebuvo įgyvendinti.

„Ir tada buvo tam tikrų pažadų, kad atsiras gyvūnų gerovės etatai, specialistai, pradžioje buvo kalbama apie keturis, vėliau regionuose po vieną. Bet ką matome šiandien – to padaryta nebuvo. Turės vadovybė tikrai pagrįsti, kodėl tai nebuvo padaryta ir atsakyti į klausimus, kurie buvo iškelti“, – sakė ministras.

K. Mažeika taip pat pridūrė, kad abejonių dėl VMVT vadovo Dariaus Remeikos jam kyla.

„Man kai kurių abejonių kyla, bet po kreipimosi į institucijas turbūt bus išsklaidytos abejonės ir kolegai ministrui (Andriui Palioniui – ELTA) taip pat bus lengviau vertinti vadovo darbą“, – Eltai sakė jis.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į STT, prašydama įvertinti situaciją dėl galimos korupcijos VMVT, skelbė ELTA.

Dokumente, kurį gavo ELTA, ŽŪM nurodo, kad kreipiasi į STT atsižvelgdama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, jog VMVT vadovybė ir darbuotojai, žinodami apie žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veisyklose atvejus, galimai neinicijavo įstatyme numatytos gyvūnų perdavimo globėjui ir konfiskacijos procedūros, neužtikrino nelegalaus gyvūnų augintinių veisimo ir prekybos kontrolės, nekontroliavo nelegalaus gyvūnų augintinių įvežimo į Lietuvos teritoriją.

Ministerija prašo STT įvertinti situaciją dėl galimos korupcijos ir atlikti tyrimą dėl VMVT veiksmų, siekiant išsiaiškinti galimas nusikalstamas veikas.

VMVT direktorius Darius Remeika Eltai sakė, kad STT šiais metais jau atliko tyrimą dėl situacijos tarnyboje, o daugiau nei pusė STT rekomendacijų, anot D. Remeikos, jau yra įgyvendinta. Pasak jo, šiame tyrime STT nustatė tobulintinų dalykų procedūrose, tačiau ne korupcijos faktų.

STT komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė Eltai patvirtino, kad ŽŪM kreipimąsi tarnyba gavo ketvirtadienį. Ji taip pat pridūrė, kad STT kreipimąsi įvertins.

ŽŪM taip pat yra sudariusi komisiją įvertinti VMVT veiklą, procedūras ir procesus tiriant pranešimus, skundus, vykdant patikrinimus gyvūnų gerovės klausimais.

„Mes matome galimybę riboti arba drausti žvejybą Kuršių mariose, būtent tose vietose, kur vyksta pagrindinė žuvų migracija. Turbūt nėra logiška visose Kuršių mariose uždrausti žvejybą, nes žinome, kad du trečdaliai Kuršių marių priklauso Rusijos Federacijai. Tai būtent prie sienos teritorijos, tam tikruose baruose, kur poveikio pačioms svarbiausioms žuvims, tai yra lašišoms, starkiams, kurių paskutiniu metu matome sumažėjusią populiaciją, tikrai nebūtų, palikti žiotis praplaukimui“, – LRT radijui teigė K. Mažeika.

„Taip pat uosto ekvatorija, jūros vartai, kur vyksta pagrindinė žuvų migracija, matome, kad šiose vietose būtų tikrai logiška, jog verslinė žvejybą nevyktų. Ir taip pat kas yra padaryta, tai padidinta ir sugriežtinta atsakomybė už šių žuvų gaudymą“, – pridūrė aplinkos ministras.

„Tikrai teisės aktai reglamentuoja ir tenka apgailestauti, kad tiek pats vadovas direkcijos suklaidino visuomenę, tikrai medžioklė negalima, draudžiama, kaip ir buvo iki šiol“, – interviu Lietuvos radijui pirmadienį sakė K. Mažeika.

Abejones dėl teisinio reguliavimo iškėlė Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas Arūnas Pranaitis, teigdamas, kad Vyriausybei pakeitus rezervato nuostatus draudimas medžioti liko galioti tik centrinėje biosferos rezervato dalyje –  Žuvinto gamtiniame rezervate, t.y. maždaug 6 tūkst. hektarų teritorijoje.

Liepą aplinkos ministro K. Mažeikos siūlymu Vyriausybė pakeitė Žuvinto rezervato nuostatus. Pasak A. Pranaičio, tai padarius, triskart platesnę, t.y. 18,5 tūkst. hektarų teritoriją apimančiame biosferos rezervate reglamentavimas tapo „ganėtinai neaiškus“, nes nebeapima draudimų, numatytų Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane.

Tenka apgailestauti, kad tiek pats vadovas direkcijos suklaidino visuomenę.

„Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad parduotuvės nuostatose turbūt nėra parašyta, kad alkoholiu prekiauti draudžiama nuo tada iki tada, tai yra aukštesnės galios teisės aktai, kurie reguliuoja bendrą veiklą, tai yra panašus pavyzdys, tikrai negalime taip interpretuoti savaip“, – situaciją vertino ministras.

Tačiau jis patvirtino, kad teisės aktai bus keičiami: „Panašu, kad reikės parašyt, jei žmonėms kyla abejonių, bet žmonėms, kurie užsiima ta veikla, medžiotojams tikrai tų interpretacijų nekilo ir nekils, nes tai yra rezervatas, saugoma teritorija, ta veikla draudžiama ir visi tai supranta“.

Anot prokuratūros atstovės, nenustatyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Tyrimo metu nebuvo gauta patikimų duomenų, jog š. m. sausio mėn. 11 d. vykusios varyminės medžioklės metu buvo medžiota uždraustu būdu, pažeidžiant medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“, – teigiama prokuratūros atsakyme.

Anot portalo 15min.lt, vienas medžioklės dalyvis buvo liudijęs, esą medžioklėje buvo nušauti du suaugę elniai, nors jų medžioti negalima, tačiau medžioklės lape buvo įrašytas kitas laimikis – elnio patelė.