Nuosprendis dėl prieš devynerius metus įvykdytų nusikaltimų įsiteisėjo.

K. Povilaičiui už padarytus nusikaltimus Kauno apygardos teismas pernai balandį paskyrė 7 tūkst. 532 eurų baudą bei metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje, taip pat konfiskavo paimto kyšio dydžio sumą – 1 tūkst. 448 eurus.

Apeliacinio teismo vertinimu, K. Povilaičiui už padarytus nusikaltimus paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė buvo parinktos tinkamai, įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, atsižvelgus į ilgą proceso trukmę, todėl nėra pagrindo tenkinti prokuroro skundo ir jų griežtinti.

Buvęs šios savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis lieka išteisintas dėl kyšininkavimo.

Apeliacinį skundą pateikęs prokuroras prašė R. Pudževelį pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, taip pat nuteistajam K. Povilaičiui skirti griežtesnę bausmę ir nustatyti ilgesnį draudimo dirbti valstybės tarnyboje terminą.

Nuteistasis K. Povilaitis ir jo gynėjas apeliaciniu skundus prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, prokuroro skundo argumentus, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme (paskyrusi garso įrašo, kuriuo prokuroras grindžia R. Pudževelio kaltę, fonoskopinę ekspertizę), konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog R. Pudževelis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis susitarė, pažadėjo, priėmė ar pasidalijo K. Povilaičio priimtą kyšį.

Teismas pažymėjo, kad nesant kitų R. Pudževelio kaltės įrodymų, visos abejonės aiškinamos jo naudai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. Pudževelį išteisino.

„Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl nuteistojo K. Povilaičio kaltės, davus neteisėtus nurodymus jam pavaldžiam asmeniui – seniūnui – ir paėmus kyšį“, – rašoma Apeliacinio teismo pranešime.

Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl nuteistojo K. Povilaičio kaltės, davus neteisėtus nurodymus jam pavaldžiam asmeniui – seniūnui – ir paėmus kyšį.

Byloje nustatyta, kad K. Povilaitis, turėdamas įgaliojimus vadovauti savivaldybei pavaldžiai institucijai – Vilkijos apylinkių seniūnijai bei jos vadovui seniūnui, kišosi į jam teisės aktais nepriskirtą veiklos sritį, t. y. į seniūnijoje vykdomus viešuosius pirkimus.

Bylos duomenimis, 2014 metų rugpjūčio mėnesį, naudodamasis savo įtaka, K. Povilaitis kišosi į valstybės tarnautojo veiklą ir siekė priversti atlikti neteisėtus veiksmus savo ir bendrovės „Sportėja“ naudai.

Ši bendrovė anksčiau pagal žodinį susitarimą Vilkijos seniūnijoje krepšinio aikštelėje įrengė sintetinę dangą.

Teismas nustatė, kad K. Povilaitis 2014 metų rugpjūčio 13 dieną Kauno rajono savivaldybės patalpose, susitikęs su bendrovės atstovu, paėmė 5 tūkst. litų (1 tūkst. 448 eurų) kyšį už neteisėtą neveikimą praeityje ir ateityje.

Tuometinis administracijos direktoriaus pavaduotojas žadėjo pasirūpinti, kad bendrovė bus parinkta krepšinio žaidimo aikštelės sintetinės dangos įrengimo darbų tiekėja, kad nurodys valstybės tarnautojui atgaline data pasirašyti rangos sutartį, parengti tariamų viešųjų pirkimų atlikimo dokumentaciją.

K. Povilaitis taip pat žadėjo pasirūpinti, kad šiai įmonei nekils kliūčių priduoti darbus, o ateityje – gauti daugiau užsakymų.

Buvęs Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius R. Pudževelis kaltintas, kad su pavaduotoju pasidalijo minėtą kyšį: 1400 litų (405,47 eurų) teko K. Povilaičiui, 3600 litų (1042,63 eurų) – R. Pudževeliui.

Buvęs administracijos vadovas neprisipažino priėmęs kyšį. Jis patvirtino su pavaduotoju 2014 metų rugpjūčio 13 dienos vakare susitikęs namuose, tačiau sakė pinigų nedalijęs, o aptaręs darbo reikalus.

Kauno apygardos teismo teigimu, byloje nefiksuota R. Pudževelio ir bendrovės atstovo pokalbių, o slapta įrašytas trumpas pokalbis su pavaduotoju rodo tik jų susitarimą dėl susitikimo vietos, todėl versija apie darbinius reikalus liko nepaneigta.

Priminė bombos sprogimą

Kaip jau rašyta, tai vienintelis 2016-ųjų pabaigoje Kauno rajono savivaldybę supurčiusio korupcijos skandalo epizodas, už kurį prieš teismą stojo buvęs jos vicemeras K.Povilaitis, bylon sugulusių įvykių metu vadovavęs šios savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai.

R.Pudževelis bylon sugulusių įvykių metu buvo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius. O kartu su juo prieš penkerius metus Kauno policijos areštinėje atsidūręs K.Povilaitis jau buvo padaręs iškalbingą karjeros šuolį ir peršokęs buvusį savo viršininką pareigose. Tuo metu K.Povilaitis jau buvo tapęs Kauno rajono vicemeru.

Kauno rajono savivaldybės opozicija, kilus skandalui dėl K.Povilaičio ir R.Pudževelio sulaikymo bei jiems pareikštų įtarimų, tada išreiškė abiems nepasitikėjimą. Tačiau interpeliacijos klausimas į tarybos darbotvarkę įtrauktas nebuvo, motyvuojant tuo, kad per vėlai pateikti dokumentai. K.Povilaitis ir R.Pudževelis buvo atleisti iš pareigų, patiems prašant. Ir sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijoje. 2019-ųjų rugpjūtį, t.y. po daugiau kaip pustrečių metų trukusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos tyrimo, teismui buvo perduotas tik į atskirą bylą išskirtas šis vienintelis K.Povilaičio ir R.Pudževelio galimo kyšininkavimo epizodas. Nes daugiau nieko K.Povilaičiui inkriminuoti nepavyko. Nors, prasidėjus skandalui, teigta, kad jam pareikšti įtarimai dėl dviejų galimų kyšininkavimo epizodų, padarytų skirtingu laiku. Tačiau abu jie susiję su Viešųjų pirkimų komisijos, kuriai jis vadovo ankstesnę Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją – 2011-2015 metais.

Byla dėl antrojo galimo K.Povilaičio kyšininkavimo atvejo, susijusio su bendrove „Alytaus baldai“, kuriame taip pat figūravo ir R.Pudževelis, nutraukta, pritrūkus įrodymų. Tai buvo padaryta jau perdavus jų bylą Kauno apygardos teismui.

Skandalingi kaltinimai

Teismui perduotame epizode R.Pudževelis kaltintas kyšininkavimu, už kurį Baudžiamasis kodeksas grasina bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. O K.Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens – Vilkijos apylinkių seniūno, kuriam nurodė imituoti viešojo pirkimo procedūras ir pasirašyti rangos sutartį atbuline data, veiklą, už ką gresia nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo iki dvejų metų.

Ikiteisminį tyrimą atlikusios STT duomenimis, bendrovės „Sportėja“, laimėjusios fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją atsilygino už tai K.Povilaičiui 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pačioje savivaldybėje. Ir tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau 1,4 tūkst. litų. Likusius 3,6 tūkst. litų jis nuvežė R.Pudževeliui į tuomečius šio namus Noreikiškėse.

K.Povilaitis su R.Pudževeliu kaltinti priėmę iš „Sportėjos“ atstovo kyšį, kad šiai bendrovei būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus. Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo. Rangos sutartis pasirašyta atgaline data. O už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. „Sportėjai“ buvo pervesti šiek tiek daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Kyšį K.Povilaičiui davęs „Sportėjos“ atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais.

Nusikalstami žaidimai

Nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis savo kaltės nepripažino. Tačiau šios bylos liudytojų parodymai buvo iškalbingi.

Jų apklausa pradėta nuo motinos ir sūnaus, padėjusių bendrovės „Sportėja“ savininkui šią bendrovę įsteigti. Motina teigė, kad tuo metu buvo labai užsiėmusi, todėl paprašė sūnaus pagalbos. Minėtą bendrovę įsteigė ir ją įregistravo sūnus. O po to pardavė to prašiusiam krepšininkui, žaidusiam Lietuvos jaunimo rinktinėje, vėliau – Nacionalinėje krepšinio lygoje ir Vokietijos ketvirtojoje lygoje, kurio tėvas taip pat anksčiau buvo jų klientas.

Po šio sandorio Registrų centre „Sportėjos“ direktoriumi jau tapo jos pirkėjas.

Tačiau po kurio laiko jos pardavėjui teisėsaugininkai parodė suklastotus sutarties su Kauno rajono savivaldybe dokumentus. Šioje jis tebebuvo „Sportėjos“ direktoriumi. Tačiau jo vardu ir pavarde pasirašytą sutartį vainikavo ne jo parašas.

Kaip tai atsitiko, teisme jau pasakojo naujojo „Sportėjos“ savininko tėvas, dėl bendradarbiavimo su teisėsaugininkais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Klampi schema

Anot minėto liudytojo, su K.Povilaičiu jis buvo pažįstamas dar prieš bylon sugulusius įvykius. K.Povilaitis jau buvo priėmęs iš jo penkių sporto aikštelių Kauno rajone įrengimo darbus. O vėliau pats paskambino, siūlydamas ir naują objektą Padauguvos kaime.

Nuvažiavus pažiūrėti į vietą, netrukus sutarta ir dėl kainos. Ir liudytojo darbininkai puolė į darbus, kurie buvo baigti per kelias dienas. Tada K.Povilaitis pasakė jam, kad reikia parengti kelių bendrovių, esą pretendavusių atlikti šį darbą, pasiūlymus. Tomis keliomis bendrovėmis, anot liudytojo, jo paties iniciatyva, tapo jo ir dviejų jo sūnų įmonės. Viena iš jų buvo „Sportėja“.

Tačiau, kodėl vėliau sudarytoje sutartyje nurodyta ne sūnaus, o buvusio bendrovės direktoriaus, iš kurio jis šią nusipirko, pavardė, liudytojas jau aiškino skirtingai. Vieną kartą – kad nenorėjo, jog visi pasiūlymai būtų pateikti ta pačia jo ir sūnų pavarde. Kitą kartą – kad tai esą tebuvo žmogiška klaida. Per neapsižiūrėjimą jis parengė sutartį ant seno blanko, kuriame dar buvo ankstesnio bendrovės direktoriaus pavardė, nes iki to laiko sūnus dar nebuvo sudaręs jokių sutarčių.

Kas meluoja?

„Džiaugdamasis dėl pirmo sūnaus gauto užsakymo ir tikėdamasis jų ateityje, o man ar sūnums laimint konkursus, darbo turėdavome visi, ir nusprendžiau atsidėkoti K.Povilaičiui“, – teigė minėtas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas liudytojas. Tačiau, paskambinus K.Povilaičiui, šis teigė, kad atostogauja. Dėl to jie tą rytą susitiko degalinėje prie Aleksoto turgavietės. Tačiau po pietų vokas su pinigais K.Povilaičiui jau buvo atvežtas į savivaldybę, kur šis teigė užsuksiantis, nes turi ten reikalų.

Anot liudytojo, pasiteiravus K.Povilaičio, kiek jis skolingas, šis atsakęs, „kiek išeina“. Duoti jam 5 tūkst. litų liudytojas teigė nusprendęs pats. Ir voką su pinigais K.Povilaitis iš jo priėmė be jokios reakcijos – lyg tai būtų jam įprasta. Nors, anot liudytojo, tai buvo pirmas kartas, kai jis davė K.Povilaičiui kyšį. O nepranešė apie jį teisėsaugai todėl, kad tai buvo tik padėka.

Tačiau K.Povilaitis su R.Pudževeliu kategoriškai neigė minėto liudytojo parodymus teismui. Tiesa, savo parodymus teismui K.Povilaitis perskaitė iš popieriaus lapo, kuriame buvo juos pasirašęs iš anksto. Ir atsisakė atsakyti į bet kokius papildomus teisėjo ar prokuroro klausimus. Tokią teisę teisiamieji turi. O to, ką K.Povilaitis perskaitė iš popieriaus lapo, esmė buvo kyšio priėmimo ir pasidalijimo su R.Pudževeliu neigimas – nei jį gavo, nei vežė R.Pudževeliui. Šis, davęs analogiškus parodymus, į proceso dalyvių klausimus atsakinėjo, tačiau jo atsakymų esmė buvo tokia pati.

K. Povilaitis (kairėje) ir R. Pudževelis (dešinėje) su savo advokatais A. Jokūbausku (kairėje) ir A. Mažeika (dešinėje).

Dar vienas STT fiasko?

Anot kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro Valentino Aleknos, įkalčių, kad K.Povilaitis su R.Pudževeliu padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus, pakanka. Jis siūlė teismui nubausti K.Povilaitį daugiau kaip 30 tūkst. eurų bauda, O R.Pudževelį – daugiau kaip 26 tūkst. eurų. Ir uždrausti abiem dirbti valstybės tarnyboje penkerius metus bei konfiskuoti iš abiejų paimto kyšio vertę atitinkančią sumą.

Kauno apygardos teismo teisėjas Darius Kantaravičius šiandien paskelbė, kad K.Povilaitis padarė abu jam inkriminuotus nusikaltimus. Ir skyrė jam už tai 7 381,36 eurų baudą bei uždraudė vienerius metus dirbti valstybės tarnyboje bei konfiskavo iš K.Povilaičio jo paimto kyšio sumą -1 448,10 euro.

Skirdamas K.Povilaičiui gerokai mažesnę bausmę nei siūlė prokuroras, teismas konstatavo, kad tai susiję su ilga šio teismo proceso trukme, kuriai įtakos turėjo ir šalyje paskelbtas karantinas.

Teismo sprendimu, R.Pudževelis išteisintas, nes byloje surinktų įrodymų pagrįsti jo kaltei nepakanka. Konstatuota, kad kaltinimas buvo grindžiamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, bet šio užfiksuotas pokalbis tarp K.Povilaičio ir R.Pudževelio yra nepakankamas pastarojo kaltei pagrįsti. O STT specialisto išvada apie tai, kad K.Povilaitis perdavė tada R.Pudževeliui kyšį, yra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. To liudytojų nėra, o kyšį K.Povilaičiui davęs asmuo, kaip jo gavėją nurodė tik K.Povilaitį. Ir apie tai, kad šis dar galėjo pasidalyti gautais pinigais su R.Pudževeliu nieko nežino.

Šį nuosprendį dar galima apskųsti aukštesnės instancijos Apeliaciniam teismui, kas, sprendžiant iš K.Povilaičio laikysenos viso šio teismo proceso metu, greičiausiai, ir bus padaryta. Be to, panašu, kad ir prokuroras turėtų šį teismo sprendimą skųsti.

Atversta ir pagrindinė byla

Kaip jau rašyta, pagrindinė politinės korupcijos Kauno rajono savivaldybėje byla, iš kurios buvo išskirtas aprašytas galimo K.Povilaičio ir R.Pudževelio kyšininkavimo epizodas, po beveik penkerių metų tyrimo taip pat iš pradžių buvo perduota Kauno apygardos teismui. Tačiau šis nuo jos nagrinėjimo nusišalino, motyvuodamas dideliu krūviu ir artėjančia senatimi už kai kuriuos pačius lengviausius šios bylos kaltinamiesiems inkriminuojamus nusikaltimus.

Lietuvos apeliacinis teismas po tokios įvykių sekos perdavė šią bylą Klaipėdos apygardos teismui. Ir šis pernai gruodį jau ją atvertė.

Tarp šios bylos kaltinamųjų be R.Pudževelio ir jo sutuoktinės yra dar šeši fiziniai (penki iš jų – įvairių įmonių vadovai) ir vienas juridinis asmuo – bendrovė „Roalsa“.

R.Pudževelis minėtoje byloje yra kaltinamas, kad siekdamas turtinės naudos sau ir sutuoktinei bei pasinaudodamas aukštomis pareigomis ir dėl to turima įtaka, priėmė daugiau nei 10 tūkst. eurų vertės kyšį, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamu būdu gautą turtą legalizavo.

STT duomenimis, 2012–2013 metais, kai buvo rengiamas jo namo Kulautuvoje projektas ir kruopščiai planuojama šio statyba, R.Pudževelis, atstovaudamas Kauno rajono savivaldybės administracijai, kaip šios vadovas, su viena bendrove sudarė materialiojo turto nuomos ir šilumos tiekimo paslaugų sutartis. Jos sudarė sąlygas minėtos bendrovės komercinės veiklos tęstinumui, apyvartos ir gaunamų pajamų stabilumui. Taip pat – palankias sąlygas ir išimtinę padėtį veikti Kauno rajono savivaldybės ir jos biudžetinių įstaigų šilumos ūkyje. Įtariama, kad už tai ši bendrovė, neatlygintinai pirkdama medžiagas ir paslaugas, prisidėjo prie jau minėto R.Pudževelio namo Kulautuvoje statybos. Nustatyta, kad bendrovės lėšomis apmokant už valdininko ir jo sutuoktinės reikmėms pateiktas statybines medžiagas ir darbus bei organizavus jų pristatymą į statybvietę, bendromis organizuotos grupės narių pastangomis iššvaistytas didesnis nei 46 tūkst. eurų vertės bendrovės turtas. O 2016 metų rudenį, siekdamas įteisinti Kulautuvoje pasistatytą namą ir žinodamas, kad dalis jo statybinių medžiagų, darbų ir paslaugų yra gauta, kaip kyšis, R.Pudževelis slėpė tikrąjį šios statybos finansavimo šaltinį, namo buvimo vietą, faktines valstybės tarnautojo ir jo sutuoktinės nuosavybės teises į jį. Šį turtą jis įregistravo, kaip kito asmens nuosavybę. Tačiau po to sudarė su juo pirkimo–pardavimo sandorį, taip namą įteisindamas savo vardu.

R.Pudževelio nuosavybės teisės į šią pilaitę Kulautuvoje, kaip ir į kitą jam priklausantį turtą, yra laikinai apribotos.

Pradžia prilygo bombos sprogimui

Kaip jau rašyta, tai tik vienas 2016-ųjų pabaigoje Kauno rajono savivaldybę supurčiusio korupcijos skandalo epizodas.

Bylon sugulusių įvykių metu R.Pudževelis buvo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius, o K.Povilaitis vadovavo Viešųjų pirkimų komisijai. Atsidurdamas 2016-ųjų pabaigoje su R.Pudževeliu policijos areštinėje, K.Povilaitis jau buvo tapęs Kauno rajono vicemeru.

Po skandalo R.Pudževelis ir K.Povilaitis buvo atleisti iš pareigų patiems prašant. Ir sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijoje.

2019-ųjų rugpjūtį, t.y. po daugiau kaip pustrečių metų trukusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos tyrimo, teismui buvo perduotas tik į atskirą bylą nuo didžiosios išskirtas vienas R.Pudževelio ir K.Povilaičio galimo kyšininkavimo epizodas.

Galiausiai paaiškėjo, kad daugiau nieko K.Povilaičiui teisėsaugininkams inkriminuoti nepavyko. Nors, prasidėjus skandalui, teigta, kad K.Povilaičiui pareikšti įtarimai dėl galimų dviejų kyšininkavimo epizodų, padarytų skirtingu laiku. Tačiau abu jie susiję su Viešųjų pirkimų komisijos, kuriai jis vadovavo ankstesnę Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją - 2011-2015 metais.

Byla dėl antrojo galimo K.Povilaičio kyšininkavimo atvejo, susijusio su UAB "Alytaus baldai", kuriame taip pat figūravo R.Pudževelis, nutraukta, pritrūkus įrodymų. Tai buvo padaryta, jau perdavus jų bylą Kauno apygardos teismui.

Kaltinimai – iškalbingi

Teismui perduotame epizode R.Pudževelis kaltinamas kyšininkavimu, už kurį Baudžiamasis kodeksas grasina bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. O K.Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens – Vilkijos apylinkių seniūno, kuriam nurodė imituoti viešojo pirkimo procedūras ir pasirašyti rangos sutartį atbuline data, veiklą, už ką gresia nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo iki dvejų metų.

Ikiteisminį tyrimą atlikusios STT duomenimis, bendrovės „Sportėja“, laimėjusios fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją atsilygino už tai K.Povilaičiui 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pačioje savivaldybėje.

Tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau 1,4 tūkst. litų. Likusius 3,6 tūkst. litų jis nuvežė R.Pudževeliui į tuomečius šio namus Noreikiškėse.

K.Povilaitis su R.Pudževeliu kaltinami priėmę iš „Sportėjos“ atstovo kyšį, kad šiai bendrovei būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus.

Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo. Rangos sutartis pasirašyta atgaline data. O už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. „Sportėjai“ buvo pervesti šiek tiek daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Kyšį K.Povilaičiui davęs „Sportėjos“ atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais.

Nusikalstami žaidimai

K.Povilaitį gina buvęs vienas iš Kauno policijos Tardymo valdybos vadovų – Aleksandras Jokūbauskas, rengęs teismui ir garsiąją koncerno EBSW bylą, o vėliau perėjęs dirbti į STT Kauno skyrių ir septynerius metus buvęs vienu iš jo vadovų. R.Pudževelį – buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Mažeika, kurio buvęs kolega iš Kauno apygardos prokuratūros – Valentinas Alekna palaiko šioje byloje kaltinimą. Šį bandyta nuo bylos nušalinti. Esą dėl jo šališkumo, akivaizdžiai pasireiškusio ikiteisminio tyrimo metu.

Nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis savo kaltės nepripažįsta. Ir pareiškė, kad duos parodymus tik po visų liudytojų apklausos.

Šios pradėtos nuo motinos ir sūnaus, padėjusių bendrovės „Sportėja“ savininkui ją įsteigti. Motina teigė, kad tuo metu buvo labai užsiėmusi, todėl paprašė sūnaus pagalbos. Šis įsteigė ir įregistravo minėtą bendrovę. O po to pardavė to prašiusiam krepšininkui, žaidusiam Lietuvos jaunimo rinktinėje, vėliau – Nacionalinėje krepšinio lygoje ir Vokietijos ketvirtojoje lygoje, kurio tėvas taip pat anksčiau buvo jų klientas.

Po šio sandorio Registrų centre „Sportėjos“ direktoriumi jau tapo jos pirkėjas. Tačiau po kurio laiko jos pardavėjui teisėsaugininkai parodė suklastotus sutarties su Kauno rajono savivaldybe dokumentus. Šioje jis tebebuvo „Sportėjos“ direktoriumi. Tačiau jo vardu ir pavarde pasirašytą sutartį vainikavo ne jo parašas.

Kaip tai atsitiko, teisme jau pasakojo naujojo „Sportėjos“ savininko tėvas, dėl bendradarbiavimo su teisėsaugininkais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Klampi schema

Anot minėto liudytojo, su K.Povilaičiu jis buvo pažįstamas dar prieš bylon sugulusius įvykius. K.Povilaitis jau buvo priėmęs iš jo penkių sporto aikštelių Kauno rajone įrengimo darbus. O vėliau pats paskambino, siūlydamas ir naują objektą Padauguvos kaime.

Nuvažiavus pažiūrėti į vietą, netrukus sutarta ir dėl kainos. Ir liudytojo darbininkai puolė į darbus, kurie buvo baigti per kelias dienas. Tada K.Povilaitis pasakė jam, kad reikia parengti kelių bendrovių, esą pretendavusių atlikti šį darbą, pasiūlymus. Tomis keliomis bendrovėmis, anot liudytojo, jo paties iniciatyva, tapo jo ir dviejų jo sūnų įmonės. Viena iš jų buvo „Sportėja“.

Tačiau, kodėl vėliau sudarytoje sutartyje nurodyta ne sūnaus, o buvusio bendrovės direktoriaus, iš kurio jis šią nusipirko, pavardė, liudytojas jau aiškino skirtingai. Vieną kartą – kad nenorėjo, jog visi pasiūlymai būtų pateikti ta pačia jo ir sūnų pavarde. Kitą kartą – kad tai esą tebuvo žmogiška klaida. Per neapsižiūrėjimą jis parengė sutartį ant seno blanko, kuriame dar buvo ankstesnio bendrovės direktoriaus pavardė, nes iki to laiko sūnus dar nebuvo sudaręs jokių sutarčių.

Kas meluoja?

„Džiaugdamasis dėl pirmo sūnaus gauto užsakymo ir tikėdamasis jų ateityje, o man ar sūnums laimint konkursus darbo turėdavome visi, ir nusprendžiau atsidėkoti K.Povilaičiui“, – teigė minėtas liudytojas. Tačiau, paskambinus K.Povilaičiui, šis teigė atostogaujantis. Dėl to jie tą rytą susitiko degalinėje prie Aleksoto turgavietės. Tačiau po pietų vokas su pinigais K.Povilaičiui jau buvo atvežtas į savivaldybę, kur šis teigė užsuksiantis, nes turi ten reikalų.

Anot liudytojo, pasiteiravus K.Povilaičio, kiek jis skolingas, šis atsakęs, „kiek išeina“. Duoti jam 5 tūkst. litų liudytojas teigė nusprendęs pats. Ir voką su pinigais K.Povilaitis iš jo priėmė be jokios reakcijos – lyg tai būtų jam įprasta. Nors, anot liudytojo, tai buvo pirmas kartas, kai jis davė K.Povilaičiui kyšį. O nepranešė apie jį teisėsaugai todėl, kad tai buvo tik padėka.

Tačiau K.Povilaitis su R.Pudževeliu, atėjus laikui jiems duoti teisme parodymus, kategoriškai neigė, ką kalbėjo minėtas liudytojas. K.Povilaitis perskaitė savo parodymus, iš anksto surašytus popieriaus lape. Ir atsisakė atsakyti į bet kokius proceso dalyvių klausimus. Tokią teisę teisiamieji turi. O to, ką K.Povilaitis perskaitė iš popieriaus lapo, esmė buvo kyšio priėmimo ir pasidalijimo su R.Pudževeliu neigimas – nei jį gavo, nei vežė R.Pudževeliui. Šis, davęs analogiškus parodymus, į proceso dalyvių klausimus atsakinėjo, tačiau jo atsakymų esmė buvo tokia pati.

Tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu.

Tačiau, anot prokuroro, įkalčių, kad K.Povilaitis su R.Pudževeliu padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus, pakanka. Po beveik dvi valandas trukusios savo baigiamosios kalbos jis pasiūlė nubausti K.Povilaitį daugiau kaip 30 tūkst. eurų bauda, O R.Pudževelį – daugiau kaip 26 tūkst. eurų. Ir uždrausti abiem dirbti valstybės tarnyboje penkerius metus bei konfiskuoti iš abiejų paimto kyšio vertę atitinkančią sumą.

Atversta ir pagrindinė byla

Kaip jau rašyta, pagrindinė politinės korupcijos Kauno rajono savivaldybėje byla, tarp kurios kaltinamųjų be R.Pudževelio ir jo sutuoktinės yra dar šeši fiziniai (penki iš jų – įvairių įmonių vadovai) ir vienas juridinis asmuo – bendrovė „Roalsa“, buvo perduota tam pačiam Kauno apygardos teismui po beveik penkerių metų ikitesiminio tyrimo. Tačiau šis teismas nuo jos nagrinėjimo nusišalino, motyvuodamas dideliu darbo krūviu ir artėjančia senatimi už kai kuriuos pačius lengviausius kaltinamiesiems inkriminuotus nusikaltimus.

Lietuvos apeliacinis teismas perdavė šią bylą Klaipėdos apygardos teismui, kuris gruodį jau ją atvertė. Tačiau kol kas pagarsinta tik pusė kaltinamojo akto, kuris apima 110 lapų. Tam prireikė jau dviejų teismo posėdžių. Manoma, kad reikės dar dviejų.

Kaip jau rašyta, šioje byloje R.Pudževelis kaltinamas, kad siekdamas turtinės naudos sau ir sutuoktinei bei pasinaudodamas aukštomis pareigomis ir dėl to turima įtaka, priėmė daugiau nei 10 tūkst. eurų vertės kyšį, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamu būdu gautą turtą legalizavo.

STT duomenimis, 2012–2013 metais, kai buvo rengiamas jo namo Kulautuvoje projektas ir kruopščiai planuojama šio statyba, R.Pudževelis, atstovaudamas Kauno rajono savivaldybės administracijai kaip šios vadovas, su viena bendrove sudarė materialiojo turto nuomos ir šilumos tiekimo paslaugų sutartis. Jos sudarė sąlygas minėtos bendrovės komercinės veiklos tęstinumui, apyvartos ir gaunamų pajamų stabilumui. Taip pat – palankias sąlygas ir išimtinę padėtį veikti Kauno rajono savivaldybės ir jos biudžetinių įstaigų šilumos ūkyje. Įtariama, kad už tai ši bendrovė, neatlygintinai pirkdama medžiagas ir paslaugas, prisidėjo prie jau minėto R.Pudževelio namo Kulautuvoje statybos. Nustatyta, kad bendrovės lėšomis apmokant už valdininko ir jo sutuoktinės reikmėms pateiktas statybines medžiagas ir darbus bei organizavus jų pristatymą į statybvietę, bendromis organizuotos grupės narių pastangomis iššvaistytas didesnis nei 46 tūkst. eurų vertės bendrovės turtas. O 2016 metų rudenį, siekdamas įteisinti Kulautuvoje pasistatytą namą ir žinodamas, kad dalis jo statybinių medžiagų, darbų ir paslaugų yra gauta kaip kyšis, R.Pudževelis slėpė tikrąjį šios statybos finansavimo šaltinį, namo buvimo vietą, faktines valstybės tarnautojo ir jo sutuoktinės nuosavybės teises į jį. Šį turtą jis įregistravo kaip kito asmens nuosavybę. Tačiau po to sudarė su juo pirkimo–pardavimo sandorį, taip namą įteisindamas savo vardu.

R.Pudževelio nuosavybės teisės į šią pilaitę Kulautuvoje, kaip ir į kitą jam priklausantį turtą, šiuo metu apribotos.

To dar nebuvo

Kaip jau rašyta, prašydamas nušalinti nuo jo bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teismą, o nuo kaltinimo palaikymo – visą Kauno apygardos prokuratūrą, K.Povilaitis teigė, kad nepasitiki nė vienu ten dirbančiu asmeniu, kaip ir šių institucijų vadovybe bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyba, atlikusia ikiteisminį tyrimą. Esą tokią nuomonę apie šių Kauno teisėsaugininkų neobjektyvumą ir šališkumą jis susidarė, teikdamas prašymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jau perdavus bylą Kauno apygardos teismui.

Pasak Apeliacinio teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene bei atstovės spaudai Vilmos Budėnienės, K.Povilaičio prašymas perduoti nagrinėti jo bylą kitam apygardos teismui pirmiausiai netenkintas dėl to, kad Baudžiamojo proceso kodeksas nesuteikia Apeliaciniam teismui teisės spręsti klausimų dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyvių pareikštų nušalinimų teismui ar prokurorui. Tokius pareiškimus sprendžia tik baudžiamąją bylą savo žinioje turintis teismas. Minėtame kodekse numatyti tik išimtiniai atvejai, kada byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui – siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Tuo tarpu K.Povilaičio prašyme perduoti jo bylą nagrinėti kitam teismui nenurodyta svarbių priežasčių, dėl kurių Kauno apygardos teismas negalėtų objektyviai išnagrinėti šios bylos.

Nevertinti ir pareiškimo argumentai

Anot Apeliacinio teismo atstovės, K.Povilaičio prašymas grindžiamas tik tuo, kad Kauno apygardos teismas netenkino dalies jo ir gynėjo pareikštų prašymų ar atsisakė kai kuriuos jų nagrinėti bei pridėti prie bylos. Be to, bylą nagrinėjanti teisėja atsisakė tenkinti prokurorui pareikštą nušalinimą.

Tačiau, Apeliacinis teismas neturi teisės kištis į baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigą pirmosios instancijos teisme. Kaip ir vertinti kaltinamojo prašyme nurodytų šio teismo priimtų nutarčių pagrįstumo ar pasisakyti dėl byloje surinktų įrodymų pakankamumo bei teismo galimai padarytų pažeidimų. Visa tai kaltinamasis galės išdėstyti savo skunde Apeliaciniam teismui, jeigu jo netenkins Kauno apygardos teismo priimtas sprendimas, baigus nagrinėti jo bylą.

„Vien tai, kad teismas tenkina ne visus kaltinamojo ar jo gynėjo prašymus negali būti pagrindu išimties tvarka perduoti bylą nagrinėti kitam teismui“, – pabrėžiama šiandieninėje Apeliacinio teismo sprendime netenkinti K.Povilaičio prašymo.

Atsižvelgdamas į minėtų argumentų visumą, Apeliacinis teismas nevertino ir K.Povilaičio argumentų, kuriais jis grindė savo prašymą.

Kaltinami kyšio pasidalijimu

Kaip jau rašyta, K.Povilaitis šioje byloje,kuriai prašė Apeliacinio teismo taikyti išimtį, kaltinamas kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą. Ir tai – tik vienas galimos korupcijos, Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su jos turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu, kaip teigta prieš trejus metus pradėjus šį skandalingą ikiteisminį tyrimą, epizodas.

Kaltinimai jame pareikšti ne tik buvusiam Kauno rajono vicemerui K.Povilaičiui, bet ir buvusiam Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui Ričardui Pudževeliui. Šis kaltinamas tik kyšininkavimu.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, bendrovės „Sportėja“, laimėjusios fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūtį atsilygino už tai K.Povilaičiui, tuo metu vadovavusiam Kauno rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai, 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pačioje savivaldybėje. Tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau tik 1400 litų. Likusius 3600 litų jis nuvežė R.Pudževeliui į namus.

Dar ne vakaras

K.Povilaitis su R.Pudževeliu kaltinami priėmę iš „Sportėjos“ atstovo kyšį už tai, kad šiai būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus.

Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo, rangos sutartis pasirašyta atgaline data, o už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. „Sportėjai“ buvo pervesti 40 481,76 eurai.

Kyšį K.Povilaičiui davęs UAB „Sportėja“ atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais.

Nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis, kuriems gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų, savo kaltės nepripažįsta.

Pagrindinė byla, nuo kurios atskirtas epizodas, susijęs su bendrove „Sportėja“, dar tebetiriama. Senaties terminas dėl K.Povilaičiui ir R.Pudževeliui atskirtoje byloje inkriminuojamo sunkaus nusikaltimo – penkiolika metų. Ji sukaks tik 2029-ųjų rugpjūtį.

To dar nebuvo

"Kauno diena" rašė, kad savo pareiškime, prašydamas nušalinti nuo jo bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teismą, o nuo kaltinimo joje palaikymo – visą Kauno apygardos prokuratūrą, K.Povilaitis teigė, kad nepasitiki nė vienu ten dirbančiu asmeniu bei šių institucijų vadovybe, kaip ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyba, atlikusia ikiteisminį tyrimą, po kurio jis tapo šios bylos kaltinamuoju.

Esą tokią nuomonę apie minėtų Kauno teisėsaugininkų neobjektyvumą ir šališkumą jis susidarė teikdamas prašymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jau perdavus bylą teismui.

K.Povilaičio pareiškimas, kuriame minėti jo argumentai sugulė net į 27 lapus, ir buvo gruodžio pradžioje adresuotas Lietuvos apeliaciniam teismui, prašant šio bylą perduoti nagrinėti kuriam nors kitam šalies apygardos teismui.

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė sprendė, ką daryti su tokiu K.Povilaičio prašymu dvi savaites.

Vakar į jos sprendimo paskelbimą atvyko tik pats K.Povilaitis ir kaltinimą šio byloje palaikantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Valentinas Alekna.

Mįslinga užuomina

K.Povilaitis prieš sprendimo paskelbimą "Kauno dienai" teigė, jog tikisi, kad jis bus teisingas. "Nepasitikiu Kauno teisėsauga, nes matau, kas čia darosi! Jau trejus metus tąso ir dar tik pradžia! O kada bus pabaiga?!" – neprarado karingo nusiteikimo, lydinčio jį nuo pat bylos perdavimo teismui, K.Povilaitis.

Po teisėjos D.Šiugždinytės sprendimo tenkinti jo prašymą, nes Lietuvos įstatymai numato galimybę perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui – siekiant užtikrinti valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesus, K.Povilaitis "Kauno dienai" jau teigė, kad turi ir daugiau medžiagos – ne vien šiai mažai pergalei.

Nepasitikiu Kauno teisėsauga, nes matau, kas čia darosi! Jau trejus metus tąso ir dar tik pradžia! O kada bus pabaiga?!

Prokuroras V.Alekna po teisėjos D.Šiugždinytės nutarties, kuri neskundžiama, "Kauno dienai" sakė, kad toks ir turėjo būti Kauno apygardos teismo sprendimas. O senaties terminas dėl K.Povilaičiui inkriminuojamo sunkaus nusikaltimo – penkiolika metų. Taigi, ji sukaks tik 2029-ųjų rugpjūtį.

Apeliacinis teismas, kuriam persiunčiama byla, spręs, kuris šalies apygardos teismas turi tęsti jos nagrinėjimą. O jau šis teismas turėtų spręsti, koks prokuroras toliau palaikys joje kaltinimą.

Kaltinami kyšio pasidalijimu

"Kauno diena" rašė, kad po daugiau kaip pustrečių metų tyrimo Kauno apygardos teismą buvo pasiekęs tik vienas galimos korupcijos, Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su jos turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu, bylos, epizodas.

Tačiau kaltinimai jame yra pareikšti abiem pagrindiniams šio bombos sprogimui prilygusio skandalo herojams – jau minėtam buvusiam Kauno rajono vicemerui K.Povilaičiui ir buvusiam Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui Ričardui Pudževeliui. Šis palaikė K.Povilaičio prašymą dėl Kauno teisėsaugininkų nušalinimo nuo jų bylos.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko (STT) Kauno valdyba, duomenimis, bendrovės "Sportėja", laimėjusios fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją atsilygino už tai K.Povilaičiui, tuo metu vadovavusiam Kauno rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai, 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pačioje savivaldybėje.

Tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau t ik 1400 litų. Likusius 3 600 litų jis nuvežė R.Pudževeliui į tuometinius pastarojo namus Noreikiškėse.

R.Pudževelis kaltinamas kyšininkavimu. K.Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens – Vilkijos apylinkių seniūno, kuriam nurodė imituoti viešojo pirkimo procedūras bei pasirašyti rangos sutartį atbuline data, veiklą.

Dar ne pabaiga

K.Povilaitis ir R.Pudževelis kaltinami priėmę iš "Sportėjos" atstovo kyšį už tai, kad šiai būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus.

Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo, rangos sutartis pasirašyta atgaline data, o už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. "Sportėjai" buvo pervesta 40 481,76 euro.

Kyšį K.Povilaičiui davęs UAB "Sportėja" atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais.

Nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis, kuriems gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų, savo kaltės nepripažįsta. Ir pareiškė, kad duos parodymus tik po visų liudytojų apklausos. O šioms prasidėjus, paaiškėjo, kad R.Pudževeliui ir K.Povilaičiui užimant vadovaujamąsias pareigas Kauno rajono savivaldybėje, viešuosius pirkimus laimėdavo neegzistuojančių bendrovių direktoriai, o kyšiai už tai imti net per atostogas.

Pagrindinė byla, nuo kurios atskirtas epizodas, susijęs su bendrove "Sportėja", kurios ikiteisminiam tyrimui vadovauja tas pats Kauno apygardos prokuratūros prokuroras V.Alekna, dar tebetiriama.

Galvos dvi savaites

Šį ne mažiau skandalingą už pačią bylą, kurios teisiamųjų suole – kartu buvusiu Kauno rajono vicemeru K.Povilaičiu ir buvęs Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis, pareiškimą Kauno apygardos teismas gavo prieš antradienį suplanuotą eilinį jos posėdį.

Susirinkus į jį, dar apie valandą klausytasi visų proceso dalyvių nuomonės apie tokį K.Povilaičio pareiškimą, kuris – apie keliasdešimties lapų. Po ko bylą nagrinėjanti teisėja Danguolė Šiugždinytė išėjo priimti sprendimo, kurį skelbs tarpušventyje tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.

Priėmus nutartį tenkinti K.Povilaičio prašymą, kuriam kitam šalies apygardos teismui perduoti nagrinėti šią bylą jau spręstų Apeliacinio teismo pirmininkas. O kitą prokurorą greičiausiai skirtų generalinis prokuroras.

Tačiau nutartis tenkinti K.Povilaičio prašymą – tik vienas iš galimų variantų.

Kaltinami kyšio pasidalijimu

"Kauno diena" rašė, kad po daugiau kaip pustrečių metų tyrimo Kauno apygardos teismą yra pasiekęs tik vienas galimos korupcijos, kaip tada teigta, Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su jos turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu, bylos, prilygusios bombos sprogimui, epizodas.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyba, duomenimis, bendrovės "Sportėja", laimėjusios fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją atsilygino už tai K.Povilaičiui, tuo metu vadovavusiam Kauno rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai, 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pačioje savivaldybėje.

Absurdas – to, kas vyksta, Lietuvoje negali vykti! Kiek nekaltų žmonių tąsoma!

Tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau tik 1 400 litų. Likusius 3 600 litų jis nuvežė R.Pudževeliui į tuometinius jo namus Noreikiškėse.

R.Pudževelis kaltinamas kyšininkavimu. K.Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens - Vilkijos apylinkių seniūno, kuriam nurodė imituoti viešojo pirkimo procedūras bei pasirašyti rangos sutartį atbuline data, veiklą.

Skydas – neeiliniai advokatai

K.Povilaitis su R.Pudževeliu kaltinami priėmę iš "Sportėjos" atstovo kyšį už tai, kad šiai būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus.

Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo, rangos sutartis pasirašyta atgaline data, o už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. "Sportėjai" buvo pervesti 40 481,76 eurai.

Kyšį K.Povilaičiui davęs UAB "Sportėja" atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais.

Nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis, kuriems gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų, savo kaltės nepripažįsta. Ir pareiškė, kad duos parodymus tik po visų liudytojų apklausos.

K.Povilaitį gina buvęs vienas iš Kauno policijos Tardymo valdybos vadovų – Aleksandras Jokūbauskas, rengęs teismui ir garsiąją koncerno EBSW bylą, o vėliau perėjęs dirbti į STT Kauno skyrių bei septynerius metus buvęs vienu iš jo vadovų. R.Pudževelį – buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Mažeika, kurio buvęs kolega iš Kauno apygardos prokuratūros vadovauja STT atliekamam ikiteisminiam tyrimui dėl jau teismui perduotos ir dar tebetiriamos galimos K.Povilaičio ir R.Pudževelio nusikalstamos veikos.

K. Povilaitis (kairėje) ir R. Pudževelis (dešinėje) su savo advokatais A. Jokūbausku (kairėje) ir A. Mažeika (dešinėje).

Piktinosi ir anksčiau

K.Povilaičio advokatas A.Jokūbauskas anksčiau yra bandęs nušalinti ir kaltinimą šioje byloje palaikantį Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą Valentiną Alekną. Esą dėl jo šališkumo, akivaizdžiai pasireiškusio ikiteisminio tyrimo metu, kai jis, pažeisdamas Konstituciją, vertė K.Povilaitį duoti parodymus prieš save. Ir neleido susipažinti advokatui su visa bylos medžiaga, kuri yra perduota teismui.

Tačiau teisėja D.Šiugždinytė K.Povilaičio advokato prašymą dėl prokuroro nušalinimo tada atmetė. Po ko pradėtos liudytojų apklausos, per kurias paaiškėjo, kad R.Pudževeliui ir K.Povilaičiui užimant vadovaujančias pareigas Kauno rajono savivaldybėje, viešuosius pirkimus laimėdavo neegzistuojančių bendrovių direktoriai, o kyšiai už tai imti net per atostogas.

R.Pudževelis su jo teismo procesu besidominčia žiniasklaida bendrauti nelinkęs, o K.Povilaitis dar prieš atverčiant bylą teisme viešai piktinosi prieš televizijų filmavimo kameras: "Absurdas – to, kas vyksta, Lietuvoje negali vykti! Kiek nekaltų žmonių tąsoma! Aš tik vienas iš jų! Už ką teisėsaugai moka pinigus, ir didelius pinigus?! Už tai, kad po išgirsto pokalbio tik po kelių metų pradeda ikiteisminį tyrimą, o sulaiko dar po pusmečio?! Dėl to, kas vyksta, jaučiuosi ne tik prastai, bet sužlugdytas ir žeminamas Lietuvos teisėsaugos bei valstybės!"

Kaltinami kyšio pasidalijimu

"Kauno diena" rašė, kad prieš teismą stojo abu pagrindiniai šio skandalo, prilygusio bombos sprogimui, herojai – buvęs Kauno rajono vicemeras Kęstutis Povilaitis ir tuometis Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis.

Po daugiau kaip pustrečių metų tyrimo teismą yra pasiekęs tik vienas šios bylos, kaip tada teigta, dėl galimos korupcijos Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su jos turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu, epizodas.

Ikiteisminį tyrimą atlikusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos duomenimis, bendrovės "Sportėja", laimėjusios fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją atsilygino už tai K.Povilaičiui, tuo metu vadovavusiam Kauno rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai, 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pačioje savivaldybėje.

Tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau 1,4 tūkst. litų. Likusius 3,6 tūkst. litų jis nuvežė R.Pudževeliui į tuomečius pastarojo namus Noreikiškėse.

R.Pudževelis kaltinamas kyšininkavimu. K.Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens – Vilkijos apylinkių seniūno, kuriam nurodė imituoti viešojo pirkimo procedūras ir pasirašyti rangos sutartį atbuline data, veiklą.

Skydas – neeiliniai advokatai

K.Povilaitis su R.Pudževeliu kaltinami priėmę iš "Sportėjos" atstovo kyšį, kad šiai būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus.

Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo, rangos sutartis pasirašyta atgaline data, o už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. "Sportėjai" buvo pervesti šiek tiek daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Kyšį K.Povilaičiui davęs "Sportėjos" atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais.

Nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis savo kaltės nepripažįsta. Ir pareiškė, kad duos parodymus tik po visų liudytojų apklausos.

K.Povilaitį gina buvęs vienas iš Kauno policijos Tardymo valdybos vadovų – Aleksandras Jokūbauskas, rengęs teismui ir garsiąją koncerno EBSW bylą, o vėliau perėjęs dirbti į STT Kauno skyrių ir septynerius metus buvęs vienu iš jo vadovų. R.Pudževelį – buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Mažeika, kurio buvęs kolega iš Kauno apygardos prokuratūros vadovauja STT atliekamam ikiteisminiam tyrimui dėl jau teismui perduotos ir dar tebetiriamos galimos K.Povilaičio ir R.Pudževelio nusikalstamos veikos.

K. Povilaitis (kairėje) ir R. Pudževelis (dešinėje) su savo advokatais A. Jokūbausku (kairėje) ir A. Mažeika (dešinėje).

Nepavykusi kontrataka

Pirmadienio posėdis šioje byloje prasidėjo po beveik valandą trukusio K.Povilaičio advokato bandymo nušalinti kaltinimą palaikantį Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą Valentiną Alekną. Esą dėl jo šališkumo, akivaizdžiai pasireiškusio ikiteisminio tyrimo metu, kai jis, pažeisdamas Konstituciją, vertė K.Povilaitį duoti parodymus prieš save. Ir neleido susipažinti advokatui su visa bylos medžiaga, kuri yra perduota teismui.

Tačiau bylą nagrinėjanti teisėja Danguolė Šiugždinytė šį prašymą atmetė.

Liudytojų apklausos pradėtos nuo motinos ir sūnaus, padėjusių bendrovės "Sportėja" savininkui ją įsteigti. Motina teigė tuo metu buvusi labai užsiėmusi, todėl paprašė sūnaus pagalbos. Jis minėtą bendrovę įsteigė, įregistravo ir po to pardavė to prašiusiam, kaip paaiškėjo vėliau, krepšininkui, žaidusiam Lietuvos jaunimo rinktinėje, vėliau – Nacionalinėje krepšinio lygoje ir Vokietijos ketvirtojoje lygoje, kurio tėvas taip pat anksčiau buvo jų klientas.

Po šio sandorio Registrų centre "Sportėjos" direktoriumi jau tapo jos pirkėjas. Tačiau po kurio laiko jos pardavėjui teisėsaugininkai parodė suklastotus sutarties su Kauno rajono savivaldybe dokumentus. Šioje jis tebebuvo "Sportėjos" direktoriumi. Tačiau jo vardu ir pavarde pasirašytą sutartį vainikavo ne jo parašas.

Tai buvo tik padėka

Kaip tai atsitiko, teisme jau pasakojo naujojo "Sportėjos" savininko tėvas, dėl bendradarbiavimo su teisėsaugininkais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Anot šio liudytojo, su K.Povilaičiu jis buvo pažįstamas dar prieš bylon sugulusius įvykius. K.Povilaitis jau buvo priėmęs iš jo penkių sporto aikštelių Kauno rajone įrengimo darbus. O vėliau pats paskambino, siūlydamas ir naują objektą Padauguvos kaime. Nuvažiavus pažiūrėti į vietą, netrukus sutarta ir dėl kainos. Ir netrukus liudytojo darbininkai puolė į darbus, kurie buvo baigti per kelias dienas. Tada K.Povilaitis pasakė jam, kad reikia parengti kelių bendrovių, esą pretendavusių atlikti šį darbą, pasiūlymus. Tomis keliomis bendrovėmis, anot liudytojo, jo paties iniciatyva, tapo jo ir dviejų jo sūnų įmonės. Viena iš jų buvo "Sportėja". Tačiau kodėl vėliau sudarytoje sutartyje nurodyta ne sūnaus, o buvusio bendrovės direktoriaus, iš kurio jis šią nusipirko, pavardė, liudytojas jau aiškino skirtingai. Vieną kartą – kad nenorėjo, jog visi pasiūlymai būtų pateikti ta pačia jo ir sūnų pavarde. Kitą kartą – kad tai esą tebuvo žmogiška klaida – per neapsižiūrėjimą jis parengė sutartį ant seno blanko, kuriame dar buvo ankstesnio bendrovės direktoriaus pavardė, nes iki to laiko sūnus dar nebuvo sudaręs jokių sutarčių.

"Džiaugdamasis dėl pirmo jo gauto užsakymo ir tikėdamasis jų ateityje, o man ar sūnums laimint konkursus darbo turėdavome visi, ir nusprendžiau atsidėkoti K.Povilaičiui", – teigė liudytojas. Tačiau, šiam paskambinus, K.Povilaitis teigė atostogaujantis. Dėl to jie tą rytą susitiko degalinėje prie Aleksoto turgavietės. Tačiau po pietų vokas su pinigais K.Povilaičiui jau buvo atvežtas į savivaldybę, kur šis teigė užsuksiantis, nes turi ten reikalų.

Anot liudytojo, pasiteiravus K.Povilaičio, kiek jis skolingas, šis atsakęs, "kiek išeina". Duoti jam 5 tūkst. litų liudytojas teigė nusprendęs pats. Ir voką su pinigais K.Povilaitis iš jo priėmė be jokios reakcijos – lyg tai būtų jam įprasta. Nors, anot liudytojo, tai buvo pirmas kartas, kai jis davė K.Povilaičiui kyšį. O nepranešė apie jį teisėsaugai todėl, kad tai buvo tik padėka.

Pagrindinė byla įstrigusi

Šios bylos liudytojų sąraše yra ir Kauno rajono rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, užėmęs tokias pačias pareigas ir bylon sugulusių įvykių metu.

"Kauno dienos" žiniomis, V.Makūnas teigė nieko apie galimus savo pavaldinių nusikaltimus nežinantis.

Kada bus baigta pagrindinė byla, kurioje kartu su K.Povilaičiu ir R.Pudževeliu – vienuolika įtariamųjų (dar aštuoni verslo atstovai ir R.Pudževelio žmona), neaišku. Anot ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro, ji stringa dėl ilgai trunkančių šioje byloje paskirtų įvairių rūšių ekspertizių.

"Kauno diena" rašė, kad šis ikiteisminis tyrimas dėl galimo kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir papirkimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus buvo pradėtas STT Kauno valdybos pareigūnams 2016-ųjų lapkritį sulaikius penkis asmenis, tarp kurių buvo ir R.Pudževelis, pastarojo sutuoktinė ir bendrovės "Roalsa" vadovas Saulius Bartašiūnas.

R.Pudževelio dar laukia ir pagrindinė byla, kurioje bus narpliojama ir tai, kaip Kulautuvoje iškilo jo šeimai priklausantis gyvenamasis namas.

Tačiau suimti po dviejų parų sulaikymo buvo tik R.Pudževelis ir S.Bartašiūnas. Juos suimti leidęs Kauno apylinkės teismas tada konstatavo, kad, turimais duomenimis, R.Pudževelis 2014-ųjų rugpjūtį susitarė su S.Bartašiūnu, jog pastarojo vadovaujamos įmonės lėšomis bus įsigytos R.Pudževelio ir jo sutuoktinės statomam gyvenamajam namui Kulautuvoje reikalingos statybinės medžiagos. Tačiau įmonės apskaitoje bus nurodyta, kad šios medžiagos bus panaudotos jai renovuojant Kauno rajono savivaldybei priklausančias šilumos katilines.

Nusikaltimas truko apie dvejus metus. Įtariama, kad jį inicijavo ir koordinavo S.Bartašiūnas.

Kaip tada teigta, K.Povilaičiui pareikšti įtarimai dėl galimų dviejų kyšininkavimo epizodų, padarytų skirtingu laiku. Tačiau abu jie susiję su Viešųjų pirkimų komisijos, kuriai K.Povilaitis vadovavo ankstesnę Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją – 2011–2015 m. Tiesa, byla dėl antrojo galimo K.Povilaičio kyšininkavimo atvejo, susijusio su bendrove "Alytaus baldai", kuriame taip pat figūravo ir R.Pudževelis, nutraukta pritrūkus įrodymų. Tai buvo padaryta jau perdavus jų bylą Kauno apygardos teismui.

Kaltinami kyšio pasidalijimu

Kaip jau rašyta, po daugiau kaip pustrečių metų tyrimo Kauno apygardos teismui buvo perduotas tik vienas skandalingosios bylos dėl galimos korupcijos Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kaip tada teigta, susijusius su jos turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu, epizodas.

Anot ikiteisminį tyrimą atlikusių teisėsaugininkų, tai – vienas iš keturių galimų šios bylos kyšininkavimo atvejų, pasireiškusių grynųjų pinigų davimu ir priėmimu.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyba, duomenimis, bendrovės „Sportėja“, laimėjusios, kaip įtariama, fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją atsilygino už tai K.Povilaičiui, tuo metu vadovavusiam Kauno rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai, 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pastarojo darbo valandomis Kauno rajono savivaldybės pastate Savanorių prospekte.

Tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau tik 1400 litų. Likusius 3600 litų jis atvežė R.Pudževeliui į tuometinius pastarojo namus Noreikiškėse.

R.Pudževelis kaltinamas kyšininkavimu. K.Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens  –Vilkijos apylinkių seniūno, kuriam nurodė imituoti viešojo pirkimo procedūras bei pasirašyti rangos sutartį atbuline data, veiklą.

K.Povilaitis su R.Pudževeliu kaltinami priėmę iš „Sportėjos“ atstovo kyšį už tai, kad šiai būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus. Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo, rangos sutartis pasirašyta atgaline data, o už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. „Sportėjai“ buvo pervesti 40 481,76 eurai. 

K. Povilaitis (kairėje) ir R. Pudževelis (dešinėje) su savo advokatais A. Jokūbausku (kairėje) ir A. Mažeika (dešinėje).

Iškalbingos metamorfozės

K.Povilaitis tuo metu buvo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, pirmininkavęs Viešųjų pirkimų komisijai. Ir kitą Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją, per kurią ir buvo sulaikytas dėl galimų senų nuodėmių, jau tapęs Kauno rajono mero pirmuoju pavaduotoju.

Kyšį K.Povilaičiui davęs „Sportėjos“ atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais. Kaip ir dar penki šios bylos liudytojai. Beje, pastarųjų sąraše, perduotame teismui, yra ir daugiau tuometinių Kauno rajono savivaldybės vadovų, tebeužimančių šias pareigas ir šiandien. 

R.Pudževelis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. K.Povilaitis savo nuomonės dėl to nepareiškė. Pagal pareikštą kaltinimą jiems gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Abu teisiamieji šiuo metu vadovauja  įvairioms bendrovėms. 51-erių K.Povilaitis – vienos Kauno rajone registruotos bendrovės, užsiimančios daržovių auginimu, direktorius bei Kaune registruotos keleivių pervežimo bendrovės direktorius pervežimams.

56-erių R.Pudževelis – vienos Kauno rajono bendrovės, užsiimančia didmenine ir mažmenine prekyba antrinėmis žaliavomis, direktorius plėtrai bei kitos Kauno rajono bendrovės, pirminiais duomenimis, besiverčiančios didmenine prekyba porceliano bei stiklo dirbiniais ir valymo priemonėmis, specialistas.  

Pagrindinė byla įstrigusi

Kada bus baigta pagrindinė byla, kurioje kartu su K.Povilaičiu ir R.Pudževeliu – vienuolika įtariamųjų (dar aštuoni verslo atstovai ir R.Pudževelio žmona), neaišku. Anot ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro, ji stringa dėl ilgai trunkančių šioje byloje paskirtų įvairių rūšių ekspertizių.

Kaip jau rašyta, šis bombos sprogimui prilygęs ikiteisminis tyrimas dėl galimo kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir papirkimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus buvo pradėtas STT Kauno valdybos pareigūnams 2016-ųjų lapkritį sulaikius penkis asmenis, tarp kurių buvo ir R.Pudževelis, pastarojo sutuoktinė bei bendrovės „Roalsa“ vadovas Saulius Bartašiūnas. Tačiau suimti po dviejų parų sulaikymo buvo tik R.Pudževelis ir S.Bartašiūnas. Juos suimti leidęs Kauno apylinkės teismas tada konstatavo, kad, turimais duomenimis, R.Pudževelis 2014-ųjų rugpjūtį susitarė su S.Bartašiūnu, jog pastarojo vadovaujamos įmonės lėšomis bus įsigytos R.Pudževelio ir jo sutuoktinės statomam gyvenamam namui Kulautuvoje reikalingos statybinės medžiagos. Tačiau įmonės apskaitoje bus nurodyta, kad šios medžiagos bus panaudotos jai renovuojant Kauno rajono savivaldybei priklausančias šilumos katilines. Nusikaltimas truko apie dvejus metus. Įtariama, kad jį inicijavo ir koordinavo S.Bartašiūnas.

Kaip tada teigta, K.Povilaičiui pareikšti įtarimai dėl galimų dviejų kyšininkavimo epizodų, padarytų skirtingu laiku. Tačiau abu jie susiję su Viešųjų pirkimų komisijos, kuriai K.Povilaitis vadovo ankstesnę Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją – 2011-2015 metais. Tiesa, byla dėl antrojo galimo K.Povilaičio kyšininkavimo atvejo, susijusio su UAB „Alytaus baldai“, kuriame taip pat figūravo ir R.Pudževelis, nutraukta, pritrūkus įrodymų. Tai buvo padaryta jau perdavus šiandien atverstą bylą Kauno apygardos teismui.

Skirtingos karjeros 

Kauno rajono savivaldybės opozicija, kilus skandalui dėl K.Povilaičio ir R.Pudževelio sulaikymo bei jiems pareikštų įtarimų, išreiškė tada pastariesiems nepasitikėjimą. Tačiau interpeliacijos klausimas į tarybos darbotvarkę įtrauktas nebuvo, motyvuojant tuo, kad per vėlai pateikti dokumentai. Abu jie buvo atleisti iš pareigų patiems prašant. Ir sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijoje.

Atėję šiandien į savo bylos nagrinėjimą nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis nuo gausiai susirinkusios žiniasklaidos fotoobjektyvų nesislapstė. Tačiau laikėsi skirtingų pozicijų.

R.Pudževelis pareiškė, kad su žiniasklaida nebendraus. Tuo tarpu K.Povilaitis buvo linkęs viešai piktintis. „Neturiu, ką komentuoti, nes neprisimenu ir, ką vakar valgiau! Ar jūs prisimenate, kas buvo prieš aštuonerius metus?! Tegul parodo faktus, tada galėsiu komentuoti! Absurdas – to, kas vyksta, Lietuvoje negali vykti! Kiek nekaltų žmonių Lietuvoje tąsoma! Aš tik vienas iš jų. Už ką teisėsaugai moka pinigus ir didelius pinigus?! Už tai, kad po išgirsto pokalbio tik po kelių metų pradeda ikiteisminį tyrimą, o sulaiko dar po pusmečio?! Dėl to, kas vyksta, jaučiuosi ne tik prastai, bet ir sužlugdytas bei žeminamas Lietuvos teisėsaugos bei valstybės!“ – nevyniojo žodžių į vatą prieš teismo posėdį K.Povilaitis.

Pastarąjį gina buvęs vienas iš Kauno policijos Tardymo valdybos vadovų, rengęs teismui ir garsiąją koncerno EBSW bylą, vėliau perėjęs dirbti į STT Kauno skyrių bei septynerius metus buvęs vienu iš jo vadovų – Aleksandras Jokūbauskas. R.Pudževelio advokatas – buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Mažeika, kurio buvę kolegos iš Kauno apygardos prokuratūros vadovauja STT atliekamam ikiteisminiam tyrimui dėl jau teismui perduotos ir dar tebetiriamos galimos K.Povilaičio ir R.Pudževelio nusikalstamos veikos. 

Geriausia gynyba puolant?

Prieš atverčiant šiandien bylą, ją nagrinėsianti teisėja Danguolė Šiugždinytė buvo priversta iš karto skelbti pertrauką. Po to, kai prokuroras pateikė teismui dalį išslaptintos 2014-ųjų gegužės nutarties dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš teisiamuosius atlikimo.

Susipažinęs su pateiktu dokumentu, K.Povilaičio advokatas A.Jokūbauskas pareiškė, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo sąžiningas, nes, remiantis jau byloje esančia išslaptinta tos pačios nutarties dalimi, STT buvo galima tik slapta patekti į R.Pudževelio gyvenamąsias patalpas Noreikiškėse ir atlikti jų apžiūrą. STT Kauno valdybos vadovo prašymas, kuriuo remiantis ši nutartis išslaptinta papildomai, kas šiandien ir pateikta teismui, buvo gautas jau baigus ikiteisminį tyrimą. Ir šį prašymą tenkinęs jau kitas, nei ankstesnį išslaptinimą atlikęs Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas jau išslaptina, kad esą buvo galima atlikti ir slaptą sekimą, naudojant garso bei vaizdo priemones. 

Be to, anot A.Jokūbausko, teisinantis, kodėl tik beveik po dvejų metų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo teigiama, kad tokiu būdu siekta kur kas svarbesnių tikslų – atskleisti galimo nusikalstamo susivienijimo arba organizuotos grupės veiklą. Nors perduotoje teismui byloje apie tai nėra nė žodžio, todėl ji turėtų būti nagrinėjama su pagrindine byla, kuri dar tiriama.

Pritardamas savo kolegai, R.Pudževelio advokatas A.Mažeika prašė teismo išslaptinti visą minėtą 2014-ųjų gegužės nutartį bei išsireikalauti iš STT Kauno valdybos teismui pateiktą naują prašymą dėl papildomo šios nutarties išslaptinimo – kokie buvo to motyvai? Teisėja D.Šiugždinytė įpareigojo, kad tai padarytų prokuroras, kuriam šiandien perskaičius kaltinamąjį aktą, ir K.Povilaitis, ir R.Pudževelis teigė, kad savo kaltės nepripažįsta ir duos parodymus tik po visų liudytojų apklausos. Nors K.Povilaitis iš pradžių ir teisme spyriojosi, kad susilaiko nuo parodymų davimo, vėliau pareikšdamas, kad iš viso jų neduos.

Kitas šios bylos posėdis, į kurį bus kviečiami liudytojai, numatytas jau tik spalio viduryje.

Kaltinami kyšio pasidalijimu

Teismui perduotame epizode kaltinimai pareikšti stambiausioms šio skandalo žuvims – buvusiam Kauno rajono vicemerui Kęstučiui Povilaičiui ir buvusiam Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui Ričardui Pudževeliui.

Jie siejami su vienu iš keturių galimų šios bylos kyšininkavimo atvejų, pasireiškusių grynųjų pinigų davimu ir priėmimu.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyba, duomenimis, vienos bendrovės, laimėjusios, kaip įtariama, fiktyviai vienos Kauno rajono seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūtį atsilygino už tai K.Povilaičiui, tuo metu vadovavusio Kauno rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai, 5 tūkst. litų kyšiu.

Remiantis kaltinimu, vėliau K.Povilaitis pasidalino juo su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau tik 1400 litų.

R.Pudževelis kaltinamas kyšininkavimu, o K. Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą.

Kaip teigiama STT pranešime, įtariama, kad šie asmenys, už tai, kad vienai bendrovei būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės sintetinės dangos įrengimo darbus, iš bendrovės atstovo priėmė kyšį. Tyrimo duomenimis, viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo, atgaline data pasirašant rangos sutartį bei už atliktus darbus apmokant Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis.

Motininė byla įstrigusi

K.Povilaitis tuo metu buvo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, pirmininkavęs Viešųjų pirkimų komisijai. Ir kitą Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją, per kurią ir buvo sulaikytas dėl galimų senų nuodėmių, jau tapęs Kauno rajono mero pirmuoju pavaduotoju.

Minėtas privataus kapitalo įmonės atstovas, davęs K.Povilaičiui kyšį, nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais.

Ar K.Povilaitis su R.Pudževeliu pripažįsta jiems pareikštus kaltinimus, nekomentuojama.

Pasak šiam didelį atgarsį sukėlusiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos, jis trunka taip ilgai dėl įvairių rūšių ekspertizių.

Kada bus baigta motininė minėto teismui perduoto epizodo byla, kurioje kartu su K.Povilaičiu ir R.Pudževeliu – vienuolika įtariamųjų (dar aštuoni verslo atstovai ir R.Pudževelio žmona), neaišku. Sprendžiant iš ligšiolinių joje paskirtų ekspertizių trukmės, dar negreit.

Pritrenkė įžūlumu

Kaip jau rašyta, šis bombos sprogimui prilygęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas STT Kauno valdybos pareigūnams 2016-ųjų lapkritį sulaikius penkis asmenis, tarp kurių buvo ir tuometinis

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius R.Pudževelis, pastarojo sutuoktinė bei bendrovės „Roalsa“ vadovas Saulius Bartašiūnas.

Tada buvo atliktos kratos ir Kauno rajono savivaldybėje, ir privataus kapitalo įmonėse, susijusiose su asmenimis, sulaikytais kartu su R.Pudževeliu bei jo sutuoktine.

Tačiau suimti po dviejų parų sulaikymo buvo tik R.Pudževelis ir S.Bartašiūnas. Juos suimti leidęs Kauno apylinkės teismas tada konstatavo, kad, turimais duomenimis, R.Pudževelis 2014-ųjų rugpjūtį susitarė su S.Bartašiūnu, jog pastarojo vadovaujamos įmonės lėšomis bus įsigytos R.Pudževelio ir jo sutuoktinės statomam gyvenamam namui Kulautuvoje reikalingos statybinės medžiagos. Tačiau įmonės apskaitoje bus nurodyta, kad šios medžiagos bus panaudotos jai renovuojant Kauno rajono savivaldybei priklausančias šilumos katilines. Nusikaltimas truko apie dvejus metus. Įtariama, kad jį inicijavo ir koordinavo S.Bartašiūnas.

Buvo suimti tik du

Iš vienuolikos šio ikiteisminio tyrimo dėl galimo kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir papirkimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus įtariamųjų griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas buvo skirta tik R.Pudževeliui su S.Bartašiūnu.

Prokuroras V.Alekna tai motyvavo tuo, kad baiminamasi, jog paleisti į laisvę jie gali trukdyti tyrimui: daryti poveikį liudininkams, bandyti nuslėpti dokumentus ir pan.

Kitą dieną sulaikytam tuometiniam Kauno rajono vicemerui Kęstučiui Povilaičiui bei trims privačių įmonių atstovams jau taikytos švelnesnės kardomosios priemonės.

Prokuroras V.Alekna tada tai aiškino tuo, kad K.Povilaičio ir įtariamų jo bendrininkų galimų nusikaltimų mechanizmai – ne tokie sudėtingi, ištęsti laike ir užmaskuoti, kaip R.Pudževeliui inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje. Todėl K.Povilaičio ir galimų jo bendrininkų, kuriems buvo pareikšti įtarimai dėl galimo jo papirkimo, atveju buvo spėta atlikti visus būtinus pirminius veiksmus per dvi jų sulaikymo paras.

Karjera žlugo per dieną

Kaip tada teigta, K.Povilaičiui pareikšti įtarimai dėl galimų dviejų kyšininkavimo epizodų, padarytų skirtingu laiku. Tačiau abu jie susiję su Viešųjų pirkimų komisijos, kuriai K.Povilaitis vadovo ankstesnę Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją – 2011-2015 metais.

Su antruoju galimo K.Povilaičio kyšininkavimo epizodu, kuris dar tebetiriamas, nepatvirtintais duomenimis, susijęs vėliau su dar vienu privačios bendrovės atstovu sulaikytas statybų bendrovės, įsikūrusios Aleksote, direktorius.

Kauno rajono savivaldybės opozicija išreiškė tada K.Povilaičiui ir R.Pudževeliui nepasitikėjimą. Tačiau interpeliacijos klausimas į tarybos darbotvarkę įtrauktas nebuvo, motyvuojant tuo, kad per vėlai pateikti dokumentai. Abu jie buvo atleisti iš pareigų patiems prašant. Ir sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijoje.