Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas.

Išankstinis mėnesinis – balandį, palyginti su kovu – vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, siekė1,9 proc.

Palyginus su 2020 metų vasario mėnesiu, krepšelis kovą pabrango 10 centų ir  buvo 3,67 euro (6,9 proc.) brangesnis už 2019 metų kovą.

Bendrovė praneša, kad pakėlus krepšelio kainą 50 centų, tinklu su pigiausiu krepšeliu lieka „Maxima“, antrą vietą išlaiko „Norfa“, padidinusi krepšelio kainą 1,1 euro, o „Lidl“, pakėlęs kainą 30 centų, kyla į trečią vietą. Tinklas „Iki“, krepšelį pabranginęs 1,17 euro, krenta į ketvirtą vietą. „Rimi“, kur krepšelis 16 centų atpigo, lieka penktoje vietoje. Į namus maisto prekes tiekianti „Barbora“ krepšelio kainą 2,34 euro sumažino, bet lieka šeštoje vietoje.

Produktų vidutinio krepšelio kainų kovo analizė rodo, kad lyginant su 2020 metų vasariu, kainos kyla 2,2 eurais (5,7 proc.). Šių metų kovą vidutinio krepšelio kaina buvo 2,32 euro (6 proc.) didesnė už 2019 kovo kainą.

Pricer.lt nurodo, kad iš stebimų 52 prekių kainų kovą brango 31 prekė, 5 prekių kainos nesikeitė, o pigo 16 prekių. Brangimo lyderiai – pigiausias juodasis šokoladas, obuoliai ir degtinė dėl padidėjusio akcizo.

Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brango 15 prekių iš 52 stebimų. 

Lietuvos banko teigimu, euro įvedimas lėmė spartesnį ekonomikos ir pajamų augimą ir pigesnį skolinimąsi, atpigo mokėjimai, išnyko litų ir eurų keitimo išlaidos. 

Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis  sako, kad dėl euro įvedimo per penkerius metus valstybė sutaupė 340 mln. eurų. Jis prognozuoja, kad maždaug 2024 metais sutaupymas pasieks 150 mln. eurų per metus.

LRT radijui jis sakė, kad prekių ir paslaugų kainos per tą patį laikotarpį, penkerius metus nuo euro įvedimo, augo vidutiniškai 10 proc. Pavyzdžiui, kuras, elektros energija beveik 10 proc. pigo, o maisto produktai brango nuo 3 iki 6 proc., kavinių ir kitų maitinimo įmonių paslaugos – beveik 40 proc., o kirpyklų – 30 proc. 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad per pastaruosius  penkerius metus algos ir kitos išmokos augo beveik 50 proc., o kainų didėjimas, siekęs 10 proc., „yra labai panašus į tai, kiek kainos didėjo Latvijoje Estijoje, Vengrijoje, Čekijoje“.

Tuo tarpu produktų kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas, kainų lyginimo analizę atliekantis nuo 2017 metų, pastebi, kad Lietuvoje įvedus eurą ženkliai padidėjo prekybos tinklų antkainiai.

Jis tai sieja su sumų apvalinimu iki euro. Taip pat „Pricer.lt“ atstovas akcentavo prekybininkų antkainių kilimą. 

„Ankstyvesnis (kainų) keitimasis vyko 2016-2017 metais, net 2018 metais, kai labai kito produktų antkainiai. Pavyzdžiui, 2,5 proc. riebumo pieno antkainis anksčiau buvo 20 proc., tai dabar artėja prie 35 proc. Kiaulienos atitinkamai – 20 proc. ir apie 35 proc. Tamsi duona, batonas yra antkainis 40 proc. kai kuriose vietose, kiaušiniai – 45 proc., bulvės – iki 50 proc.“, – kalbėjo jis.  

A. Vizicko teigimu, pomidorai, pavyzdžiui, 2009 metais kainavo 52 centus už kilogramą, o dabar pigesnių nei 1,39 euro neberasime. Žalios vynuogės kainavo 1,30  euro, o dabar – 2,89 euro.

A. Vizickis pabrėžė, kad prekybininkai pradėjo taikyti taip vadinamą „nuolaidų kainodarą“ – kai pavyzdžiui, saldumynų, kosmetikos, skalbimo priemonių kaina padidinama ir periodiškai daromos didelės nuolaidos.

Šiose prekių kategorijose matome labai didelius antkainius.

„Skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos kainų skirtumas gali būti iki 80 proc. Kai pas mus vykdomos akcijos su minus 50 proc., tai jos atitinka praktiškai reguliarią Vokietijos kainą“, – kalbėjo jis. 

Pigiausių produktų krepšelis 2017 metų sausį kainavo 53,89 euro, dabar, 2019 metų lapkritį, – 55,08 euro.

Pernai rugsėjį toks pat krepšelis kainavo 51 eurą, o gruodį – 50 eurų.

„Tada Vyriausybė buvo paskelbusi karą augančioms kainos, bet atslūgus iniciatyvai, kaina vėl pradėjo augti“, –  tvirtino A. Vizickis. 

Jis pabrėžė, kad dėl kainų augimo dažnu atveju pelnosi prekybininkai, o ne gamintojai.

„Kad ir tos pačios duonos savikaina, kuria perka prekybos tinklai, yra nepakitusi nuo euro įvedimo. Tuo tarpu pats produktas  yra pabrangęs ir ženkli dalis čia yra  PVM ir prekybininkai“, – teigė A. Vizickis.