Atvirą architektūrinį konkursą Kirdiejų rūmų komplekso pritaikymo Vilniaus miesto muziejui laimėjo MB „Dukart jot“ (idėjos autoriai – V. Buinevičius, J. Jurgelis, V. Bieliūnas ir L. Valančiūnas). Autoriai savo idėja „Sluoksniai“ siekia kuo mažiau pakeisti esamą kompleksą, atskleisti ir eksponuoti įvairius istorinius ir kultūrinius sluoksnius. 

„Reprezentacinėje vietoje įsikūrę Kirdiejų rūmai jau seniai laukė atnaujinimo, o Vilniaus muziejui – kaip šiuolaikiškam, atviram bei patogiam sostinės pažinimo kultūros centrui – tai itin tinkama vieta įsikurti“, – sako projektą kuruojanti sostinės vicemerė S. Bieliūnė. 

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr. 

Iškart po projektavimo sutarties pasirašymo prasidės projektavimo darbai, kuriuos valdyti pavesta Vilniaus vystymo kompanijai. 

„Kirdiejų rūmų įveiklinimas – visiems vilniečiams ir miesto svečiams reikšmingas projektas, tad mūsų misija užtikrinti, kad viskas vyktų kuo sklandžiau, laikantis iš anksto suderinto plano“, – tikina Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė. 

Planuojama, kad įgyvendinus projektą pirmajame pagrindinių rūmų aukšte atsiras lankytojų centras, edukacijų erdvė ir skaitykla. Antrasis aukštas skirtas nuolatinei Vilniaus pažinimo ekspozicijai. Trečiajame aukšte, palėpėje, veiks laikinos parodos. Oficinoje įsikurs kavinė ar užkandinė. Vežimine vadinamame pastate vyks renginiai, dalis patalpų bus skirta saugoti muziejaus rinkinius, taip pat bus patalpos muziejaus administracijai. Vidinį kiemą ketinama pritaikyti lauko renginiams.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr. 

„Dauguma Europos miestų-sostinių turi savo muziejus, nuo 2021 m. – ir Vilnius. Vis tik dabartinės patalpos Vokiečių g. neleidžia išnaudoti šios kultūros ir miestą reprezentuojančios institucijos potencialo – tapti susitikimų, veiksmo, bendruomenės ir pirmosios pažinties su miestu vieta. Todėl džiaugiamės nauju etapu ir padarysime viską, kad daugelį metų apleistas pastatų kompleksas ypatingoje Vilniaus vietoje kaip įmanoma greičiau taptų vilniečių ir miesto svečių mėgstama ir dažnai lankoma vieta“, – teigia Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr. 

Projektą numatoma įgyvendinti per 3 metus, iš kurių projektavimo etapui bus skirta 16 mėnesių. Projektavimo kaina sieks 379 tūkst. Eur (įskaitant PVM). O viso projekto, į kurį įeina pastatų komplekso rekonstrukcija, interjero su baldais įrengimas, tvoros ir sklypo sutvarkymas, įgyvendinimo kaina planuojama 5,4 mln. Eur (įskaitant PVM). 

Šiuo metu sostinės širdyje esantis Kirdiejų rūmų kompleksas, adresu Barboros Radvilaitės g. 4 ir 6, yra nenaudojamas.  

Kai kurie pasiūlymai jose kartojasi – norima atverti Kirdiejų rūmus miestiečiams atsisakant ar pakeičiant neautentišką tvorą, skiriančią rūmus nuo Bernardinų sodo, o  priešais kompleksą esančią automobilių stovėjimo aikštelę pertvarkyti prieš rūmus esančią automobilių stovėjimo aikštelę į reprezentacinę, pėstiesiems skirtą aikštę.

Konkurso dalyviai turėjo užduotį pateikti Kirdiejų rūmų komplekso – pagrindinių rūmų, vežiminės, oficinos – ir aplinkos sutvarkymo bei pritaikymo Vilniaus miesto muziejui idėjas.

Vertinimo komisijos sprendimu, geriausią idėją pateikė MB „Dukart jot” autorių V. Buinevičiaus, J.  Jurgelio,  V. Bieliūno ir L. Valančiūno idėja „Sluoksniai”. Viešojo pirkimo laimėtojai bus paskelbti įvertinus tiekėjų kvalifikaciją.

„Idėjos autoriai puikiai išlaikė balansą tarp paveldo išsaugojimo ir pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams“, – apie pasiūlymą kalbėjo Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

„Sluoksnių“ idėja – kuo mažiau pakeisti esamą kompleksą, atskleisti ir eksponuoti įvairius istorinius ir kultūrinius sluoksnius. Anot idėjos autorių, patys Kirdiejų rūmai yra lyg eksponatas lankytojams. Nugriovus esamą mūrinę tvorą šiaurinėje pusėje architektai siūlo įrengti naują ažūrišką metalo tvorą, o išilgai palei tvorą – lengvų konstrukcijų paviljoną nedideliems renginiams, lauko ekspozicijoms, dirbtuvėms, poilsiui, darbui, lauko kavinei, skaityklai.

Kirdiejų rūmų komplekso pagrindinio pastato vakariniame ir šiauriniame fasaduose numatoma atkurti buvusias arkadų angas. Siūloma nugriauti 2006 m. statybos balkoną šiaurinėje rūmų dalyje. Restauruojant fasadus numatoma pašalinti kai kuriuos vėlyvus užtinkavimo sluoksnius ir atidengti išlikusius autentiškus baroko, klasicizmo laikotarpio tinkus, rustų fragmentus, liktų ir atidengto autentiško plytų mūro detalių.

Pastato viduje laikomasi tokio paties principo – konservuojami esami sienų paviršiai ir eksponuojami įvairiausių laikų, įskaitant ir XX a. pabaigą, rūmų istorijos sluoksniai. Ekspozicijoms siūloma instaliuoti specialiais sienas apsaugančias plokštes, langus dengiančias mobilias langines.

Antroji vieta skirta MB „Studija nytt“ autorių I. Lesausko, S. Norkaus, V. Pavlovski ir D. Savicko idėjai „Vilniaus kiemas“, trečioji – MB „DNA Studija“ autorių A. Domino, A.  Navidausko, A.  Rasimavičiaus, M. Mickutės, G. Žukaitės ir G. A. Sakalio idėjai „316405“.

Pirmosios vietos nugalėtojams skirta 9 tūkst. eurų antrosios – 7 tūkst. eurų, trečiosios – 4 tūkst. eurų premija.

Komplekso rekonstrukcija galėtų prasidėti 2025 metais. Patikrinus laimėtojo kvalifikaciją ir įvykus neskelbiamoms deryboms, bus pasirašoma techninio projekto rengimo sutartis. Gavus statybos leidimą, bus vykdomas rangos viešasis pirkimas, o jo laimėtojai atliks statybos darbus. Sutvarkius visą kompleksą į jį persikels Vilniaus miesto muziejus, šiuo metu besiglaudžiantis laikinose patalpose Vokiečių gatvėje.

„Padarysime viską, kad 30 metų apleistas pastatų kompleksas ypatingoje Vilniaus vietoje kaip įmanoma greičiau taptų vilniečių ir miesto svečių mėgstama ir dažnai lankoma vieta“, – kalbėjo Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.

Muziejui labai reikia naujų patalpų: kol kas jis neturi erdvių nuolatinei miesto pažinimo ekspozicijai, edukacijoms, rinkinių saugojimui ir laikinai veikia Vokiečių gatvės gyvenamojo namo pirmajame aukšte. Renginiai dabar organizuojami tik nedidelėje ekspozicijos erdvėje ir tai gerokai riboja dalyvių skaičių bei renginių formatą.

Nepaisant to, Vilniaus muziejus labai populiarus. Per beveik dvejus veiklos metus parodas jau aplankė beveik 25 tūkst. žmonių. Muziejus nuo pat atidarymo bendradarbiauja su daugiau kaip 60 kitų Lietuvos ir užsienio institucijų bei privačių kolekcininkų ir pristato jų rinkiniuose esančius eksponatus muziejaus parodose.

Rudenį buvo paskelbtas architektūrinis konkursas istorinių Kirdiejų rūmų komplekso pertvarkymui. Sulaukta penkių pasiūlymų. Jau kitą savaitę ekspertų komisija įvertins juos ir išrinks nugalėtoją.

Muziejus užims 1244 kv. m. Pirmajame pagrindinių rūmų aukšte galėtų įsikurti lankytojų centras, edukacijų erdvė, skaitykla, suvenyrų parduotuvė ir knygynas. Antrajame aukšte galėtų veikti nuolatinė Vilniaus pažinimo ekspozicija. Trečiajame (palėpėje) – laikinosios parodos. Buvusioje rūmų oficinoje (anksčiau buvusios dirbtuvės, pagalbinės patalpos), paskelbus viešąjį nuomos konkursą, galima įrengti kavinę. Buvusioje vežiminėje galėtų atsirasti konferencijų erdvė, muziejaus administracija ir eksponatų saugykla. Kirdiejų rūmų kieme būtų galima eksponuoti didesnio formato, lauko sąlygoms tinkančius, su Vilniaus istorija susijusius objektus, o šiltuoju metų laiku vyktų renginiai, svečių lauktų lauko kavinė.

Galutinį sprendimą miesto Tarybos nariai planuoja priimti kovo 29 dieną. Vilniaus miesto muziejus Kirdiejų rūmuose galėtų pradėti veikti 2026 metais.

Savivaldybės sprendimu ateityje čia atsikraustys iš laikinų patalpų Vokiečių gatvėje Vilniaus miesto muziejus. Išskirtinio istorinio pastato pertvarkymui bus skelbiamas tarptautinis architektūrinis konkursas. 

Architektūrinio konkurso keliu bus renkama geriausia rūmų sutvarkymo ir pritaikymo muziejaus reikmėms idėja. Vilniaus miesto muziejus Kirdiejų rūmuose galėtų pradėti veikti 2026 metai.

„Nors savo muziejus turi visi didieji Europos miestai, Vilnius labai ilgai tokio neturėjo. Prieš dvejus metus įkurtas muziejus kol kas lankytojus priima laikinose patalpose, kur neturi pakankamai vietos pristatyti didžiausią Lietuvos miestą – Vilnių. Pačioje sostinės širdyje, prie Katedros aikštės esantys rūmai tam idealiai tiktų. Tikiu, kad šį kartą pavyks atgaivinti ir įveiklinti šį pastatų kompleksą“, – kalbėjo Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.

S. Žiūros nuotr.

Kirdiejų rūmų kompleksą, kuris įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą, sudaro trys pastatai: oficina, vežiminė ir pagrindiniai rūmai. Pirmajame pagrindinių rūmų aukšte atsiras lankytojų centras, edukacijų erdvė, skaitykla, suvenyrų parduotuvė. Antrasis aukštas bus skirtas nuolatinei Vilniaus pažinimo ekspozicijai. Trečiajame aukšte – palėpėje veiks laikinos parodos. Oficinoje įsikurs kavinė ar užkandinė. Vežiminėje vyks renginiai, dalis patalpų bus skirta saugoti muziejaus rinkinius, taip pat bus patalpos muziejaus administracijai. Vidinį kiemelį ketinama pritaikyti lauko renginiams.

400 metų istorija

Kirdiejų rūmų atgaivinimo istorija – ilga ir paini. Istoriniuose šaltiniuose renesanso stiliaus Kirdiejų rūmai pirmą kartą paminėti XVII a. pradžioje. Po pirmojo savininko Vladislovo Antano Kirdiejaus mirties rūmai ėjo iš rankų į rankas, buvo nuniokoti. Nuo XVIII a. perduoti Vilniaus universitetui, juose gyveno universiteto profesoriai. Rūmams priklausiusioje teritorijoje įkurtas botanikos sodas yra dalis dabartinio Bernardinų sodo. Po 1830–1831 metų sukilimo, uždarius Vilniaus universitetą, rūmuose apsigyveno kareiviai, generolai. Tarpukariu čia veikė valgykla, sovietmečiu – įrengti butai.

Dar aštuntajame dešimtmetyje rūmuose ketinta įrengti restoraną, tačiau planai neįgyvendinti. Po Nepriklausomybės apleistas patalpas atrado benamiai ir asocialūs asmenys. Čia buvo gerai žinomas „Barboros skvotas“.

2004 m. Kirdiejų rūmai buvo išnuomoti verslininkams, kurie ilgalaikės nuomos sutartimi įsipareigojo sutvarkyti rūmus ir įrengti čia viešbutį, konferencijų centrą. Bet viskas taip ir liko pažaduose. Nors rūmai buvo šiek tiek aptvarkyti, rekonstrukcija sulaukė priekaištų iš paveldosaugininkų ir statybos buvo sustabdytos. Savivaldybė kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo, iki pat 2021 m. virė teisminiai ginčai. Visą tą laiką rūmai stovėjo apleisti.

Kaip BNS informavo savivaldybė, prieš dvejus metus pasirašytoje taikos sutartyje „Kirdiejų rūmai“ buvo įsipareigoję per mėnesį kreiptis dėl statybos leidimo, o per trejus metus atlikti pastatų kapitalinį remontą.

„Atsižvelgiant į tai, kad „Kirdiejų rūmai“ dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją taip ir nesikreipė ir kapitalinio remonto darbai patalpose vis dar nėra pradėti, Savivaldybė kreipėsi į teismą dėl patalpų B. Radvilaitės g. 4, 6, nuomos sutarties nutraukimo, įmonės iškeldinimo iš savivaldybei priklausančių patalpų bei nuostolių atlyginimo“, – nurodė savivaldybė.

Savivaldybė prašo priteisti 52,2 tūkst. eurų nuostolių už nemokėtą nuomą bei 5 proc. metines palūkanas, iškeldinti įmonę iš rūmų su visu jai priklausančiu turtu. Tiesa, teismas ieškinio nepriėmė nurodydamas, kad bylą nagrinėti yra ne šio teismo kompetencija.

Bendrovė „Kirdiejų rūmai“ netiesiogiai valdoma „Arvi“ grupės savininko Vidmanto Kučinsko šeimos per jai priklausančią įmonę. Su įmone BNS nepavyko susisiekti.

Pernai po daugelį metų trukusių teisminių ginčų savivaldybės tarybos pritarimu pasirašyta taikos sutartis, numačiusi, kad nenaudojami rūmai per trejus metus privalės būti suremontuoti ir atverti visuomenei, pritaikyti kultūriniams renginiams.

Mainais už tai savivaldybė žadėjo atsisakyti pretenzijų dėl beveik 0,5 mln. eurų – bendrovei vietoje to buvo leista sumokėti penktadalį susikaupusios skolos už pastatų nuomą, t.y. apie 35 tūkst. eurų.

Bendrovė buvo atleista nuo 4650 eurų mėnesinio nuomos mokesčio, tačiau pinigus kaip garantą turėjo mokėti kol vyks rekonstrukcija – pinigus žadėta grąžinti bendrovei, jei ši įvykdys įsipareigojimus. Be kita ko, bendrovė turėjo registruoti sutvarkytą turtą savivaldybės vardu.

Nuomos sutartis galioja iki 2033-iųjų.

Kirdiejų rūmai pirmąjį kartą rašytiniuose šaltiniuose minimi XVII a. pirmoje pusėje. Iki 1842 metų, kai rūmai buvo uždaryti, pastatas ir jam priklausanti teritorija buvo vienas turtingiausių botanikos sodų Rytų Europoje.

Sovietmečiu rūmai buvo naudojami visuomeniniams tikslams, atgavus nepriklausomybę, penkerius metus jame veikė vienas pirmųjų Lietuvoje skvotų „Barbora“. 2005 metais rūmai buvo įtraukti į valstybės saugomų objektų sąrašą.

Savivaldybės taryba, po daugelį metų trukusių teisminių ginčų, trečiadienį pritarė taikos sutarčiai su rūmų nuomininke, bendrove „Kirdiejų rūmai“. Pagal ją, iki šiol nenaudojami rūmai per trejus metus privalės būti suremontuoti ir atverti visuomenei – čia vyktų įvairūs kultūriniai renginiai.

Mainais už tai savivaldybė atsisakys pretenzijų dėl beveik 0,5 mln. eurų – bendrovei vietoje to bus leista sumokėti penktadalį susikaupusios skolos už pastatų nuomą, t.y. apie 35 tūkst. eurų.

Taryba pritarė, kad bendrovė „Kirdiejų rūmai“ būtų atleista nuo beveik 4650 eurų mėnesinio patalpų nuomos mokesčio, kol vyks rekonstrukcija, tačiau ši suma vis tiek turės būti pervedama kaip garantas į savivaldybės sąskaitą – sėkmingai atlikus rekonstrukciją, pinigai grįžtų įmonei, jei įsipareigojimų bendrovė neįvykdytų, lėšos liktų savivaldybei.

Be kita ko, bendrovė taip pat turės registruoti sutvarkytą turtą savivaldybės vardu.

Nuomos sutartis galioja iki 2033-iųjų.

Kirdiejų rūmai pirmąjį kartą rašytiniuose šaltiniuose minimi XVII a. pirmoje pusėje. Iki 1842 metų, kai rūmai buvo uždaryti, pastatas ir jam priklausanti teritorija buvo vienas turtingiausių botanikos sodų Rytų Europoje.

Sovietmečiu rūmai buvo naudojami visuomeniniams tikslams, atgavus nepriklausomybę, penkerius metus jame veikė vienas pirmųjų Lietuvoje skvotų „Barbora“. 2005 metais rūmai buvo įtraukti į valstybės saugomų objektų sąrašą.